Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Baumilės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus trečdaliu, Ž. B. paskirta galutinė 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti galioti, o pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2024 m. gegužės 25 d., apie 18.00 val.,. bute adresu: (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu gyvenančia sugyventine V. Z. metu, tyčia pastūmė V. Z., o V. Z. nuo pastūmimo nukritusiai ant lovos sudavė kumščiais ne mažiau šešių smūgių į veido sritį, kaklą bei žastus, tokiu būdu padarė V. Z. ekchimozes (poodines kraujosruvas) kairės akies vokų–skruosto srityje, kairės pusės apatinio žandikaulio srityje, kakle, žastuose, kraujosruvą lūpų gleivinėse, taip sukėlė nukentėjusiajai V. Z. fizinį skausmą ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistasis (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo: 1) Kauno apylinkes teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį panaikinti ir jį, Ž. B., BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) netenkinus pirmame punkte nurodyto prašymo, pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. priimto nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir jam skirti bausmę, susijusią su viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu. Apeliacinis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

2.1. Nuteistasis su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka. Jo vertinimu, teismas turėjo vadovaudamasis BK 38 straipsnio 1 dalimi ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, baudžiamąją bylą nutraukti.

2.2. Cituojamos BK 38 straipsnio nuostatos, akcentuojamos jų taikymo sąlygos.

2.3. Pažymi, jog tiek ikiteisminiame tyrime, tiek bylos teisme nagrinėjimo metu jis savo kaltę pripažino visiškai, dėl šių savo veiksmų galėjosi, su nukentėjusiąją susitaikė, todėl teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, padarytų nusikaltimų pavojingumą ir kaltininko asmenybę bei santykį su nukentėjusiąją, turėjo nuspręsti, jog šiuo atveju bausmės teisingumas bus užtikrintas taikius susitaikymo institutą.

2.4. BK 38 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu yra nustatomos 1-4 punktuose numatytos sąlygos. Vertinant šią įstatymo leidėjo valią, matyti, jog nėra kliūčių jį, Ž. B., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

2.5. Mano, kad byloje yra pakankamai įrodymų dėl BK 38 straipsnio 1-3 punktų įvykdymo, todėl apeliaciniame skunde ginčo dėl 1-3 punktų pagrįstumo nėra. Apeliantas pažymi, jog jis kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neneigė, prisipažino ir gailėjosi, nusikalstamais veiksmais padaryta turtinė žala kompensuota, nukentėjusiosios civilinis ieškinys patenkintas visiškai, su nukentėjusiąją susitaikė. Taigi akivaizdu, jog išpildytos visos trys pirmosios BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos. Vertinamojo pobūdžio sąlyga taikyti susitaikymą yra pagrindas manyti, kad jis, Ž. B., nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą, stokojant motyvų, padarė išvadą, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti taikomas tik tuo atveju, kai surinkta medžiaga apie visas bylos aplinkybes liudija, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, kad egzistuoja tikimybė, jog naujos nusikalstamos veikos nebus daromos. Teismas nuosprendyje nurodė, jog pagal šiuo metu esamus duomenis jis yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, jam skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, todėl teismas manė, kad nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti susitaikymo instituto. Šiuo atveju teismas padarė klaidą įrodymų tyrime. Apeliantas pabrėžia, kad jis nėra kaltinamas sunkiu nusikaltimu ir šiuo metu kardomoji priemonė – suėmimas – yra pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Toliau nurodo, kad šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39946-24, kuriame yra tiriama nusikalstama veika, kuri kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Tai jokiu būdu negali būti traktuojama kaip sunkus nusikaltimas. Nors advokatas Arvydas Verpečinskas tas aplinkybes teismo posėdžio metu buvo nurodęs, tačiau apylinkės teismas netyrė šių advokato nurodytų aplinkybių ir tik iš byloje dalyvavusios prokurorės paaiškinimų nusprendė, jog apeliantas yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu.

2.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalimi, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Taigi teismas nepagrindė tokio savo sprendimo. Teismas iš anksto nusistatė, jog apeliantas yra kaltas kitoje byloje, nors minėtoje byloje yra atliekamas tik ikiteisminis tyrimas. Mano, kad teismui nebuvo jokio pagrindo daryti išvados, jog yra tikimybė, kad jis darysi naujas nusikalstamas veikas.

2.7. Nurodo, jog jis praeityje teistas, tačiau teistumas yra išnykęs, už tokią veiką yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas vieną kartą už kelio ženklų pažeidimą, byloje nėra gauta dėl jo elgesio jokių skundų ar nusiskundimų ir visa tai turėjo būti vertinama teigiamu charakterizavimu. Taip pat vertintina ir tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas kaltu prisipažino visiškai, savo veiksmų neteisėtumo nesistengė slėpti ar menkinti, su nukentėjusiąją susitaikė, turtinę žalą savo noru apmokėjo, pretenzijų jo atžvilgiu iš nukentėjusiosios taip pat nepareikšta. Teisiamojo posėdžio metu jis nurodė ir dokumentais pagrindė, jog dirba (duomenys neskelbtini), turi mažametį sūnų, kuriuo rūpinasi ir išlaiko. Pažymi, jog inkriminuoti nusikaltimai padaryti esant nesutarimams tarp vyro ir sugyventinės. Konflikto užuomazga buvo daugiau pavydo išraiška. Nagrinėjant šią bylą, nesant priešingų aplinkybių, kurios formuotų neigiamą jo asmenybės charakterizavimą, kurios rodytų jo polinkį nesilaikyti įstatymo ir spręsti problemas naudojant smurtą ne tik šiuo atveju, bet ir po šių nusikaltimų padarymo, manytina, kad pirmosios instancijos teismas, sprendęs dėl šios BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygos išpildymo pagrįstumo, padarė neteisingą išvadą šiame kontekste. Mano, kad atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, jog jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant tokiai situacijai, nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją. Toks sprendimas tinkamai užtikrins teisingumo interesus bei bus tinkama prevencija dėl tolimesnio gyvenimo būdo vedimo tik teisėtomis priemonėmis.

2.8. Apibendrinama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas, apelianto atžvilgiu taikant BK 38 straipsnio nuostatas, baudžiamoji byla jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

2.9. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas priimtame nuosprendyje nurodė, jog kaltinamasis šiuo metu įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą ir jam paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl jis realiai negalėtų atlikti viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, teismas apeliantui paskyrė arešto bausmę, nustatant jos dydį mažesnį, nei šios rūšies bausmės vidurkis. Kaip jau nuteistasis minėjo, teismas neatsižvelgė į ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-39946- 24 medžiagą ir nepasiaiškino nurodytos baudžiamosios bylos esmės. Šiuo metu jo atžvilgiu kardomoji priemonė – suėmimas yra panaikinta, tad jis galėtų atlikti ir alternatyvias bausmes – viešuosius darbus ar laisvės apribojimo bausmę. Todėl teismui netenkinus jo prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, apeliantas apygardos teismo prašo peržiūrėti jam skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę ir ją sušvelninti, apeliantui paskiriant viešuosius darbus arba laisvės apribojimą.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas apeliacinį skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti, prokurorė skundą prašė atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo Ž. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje nurodoma, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-7-196-303/2022). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016).

6. Apeliaciniu skundu neginčijami inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu nuteistajam Ž. B. netaikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Aukštesniam teismui netenkinus prašymo dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, apeliantas prašo pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir jam skirti švelnesnę viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę.

7. Vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o atsižvelgiant į 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimus (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija; 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), teisėjų kolegija įvertins šių pakeitimų įtaką nuteistojo teisinei padėčiai.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo

8. Nuteistojo Ž. B. teigimu, apylinkės teismas turėjo pagrindą išvadai, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų (tai yra BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto sąlygos išpildymas) bei, kad nagrinėjamu atveju yra pagrįstas pagrindas jo atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją. Sutikti su šiuo skundo argumentu nėra pagrindo.

9. BK 38 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) buvo nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis apibrėžta taip, jog net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020, 2K-211-1214/2024).

10. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573 padarius BK 38 straipsnio pakeitimus, kurie įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d. – remiantis 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, nagrinėjamu atveju aktuali BK 38 straipsnio 1 dalis sunkina nuteistojo teisinę padėtį, nes imperatyviai reikalauja ir turtinės, ir neturtinės žalos atlyginimo, o pagal iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusią BK 38 straipsnio dalį ši sąlyga galėjo būti vertinama įvairiai.

11. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nusprendęs Ž. B. netaikyti BK 38 straipsnio, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismo sprendimas netaikyti BK 38 straipsnio neprieštarauja įstatyme įtvirtintai teismų diskrecijos apimčiai.

12. Nustatyta, kad nuteistasis Ž. B. padarė tyčinę ir baigtą nusikalstamą veiką, kuri vadovaujantis BK 11 straipsnio 3 dalimi, priskiriama nesunkiems nusikaltimams. Kaltinamasis (tuo metu) Ž. B. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai, dėl savo neteisėtų veiksmų gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad Ž. B. turtinę žalą atlygino, o taip pat, kad kaltinamasis (tuo metu) ir jo gynėjas teismui pateikė susitaikymo sutartį ir prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja V. Z.. Šios aplinkybės rodo, kad Ž. B. atitinka BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas sąlygas. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka sąlygos, nurodytos BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. nėra pagrindo manyti, kad jis nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir Ž. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, BK 38 straipsnio taikymo nuostatų nepažeidė.

13. Pažymėtina, jog teismų praktikoje konstatuota, kad teismo išvada dėl BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos buvimo yra visų reikšmingų tuo klausimu bylos aplinkybių vertinimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2007, 2K-589/2011). Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, Ž. B. padarė esant išnykusiam teistumui pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendį, kuriuo Ž. B. buvo nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, buvo atidėtas vieneriems metams (bausmę atlikęs). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už tejus metus matyti kad per minėtą laikotarpį Ž. B. daugelį (tai yra ne po vieną kartą) baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu, viršijo nustatytą greitį, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją, vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, nevykdė pareigos apdrausti viešame eisme dalyvaujančią transporto priemonę.

15. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, ko neneigia ir pats nuteistasis, jo atžvilgiu šiuo metu Kauno apygardos prokuratūros 1-ajame baudžiamojo persekiojimo skyriuje vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-39946-24, kuriame yra tiriama nusikalstama veika, kuri kvalifikuojama pagal BK 132 straipsnio 1 dalį (Neatsargus gyvybės atėmimas) ir priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, ikiteisminio tyrimo metu Ž. B. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas (past. – kas buvo akcentuojama skundžiamame nuosprendyje) yra pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Visgi, pritariant skunde minimam nekaltumo prezumcijos principui (in dubio pro reo), šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aktualu tai, jog byloje nepaneigta ta aplinkybė, kad nuteistojo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai naujai padarytos nusikalstamos veikos ir kas bendrame kontekste prisideda prie aukštesnio teismo daromos išvados, kad visgi nuteistasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir padarė pagrįstą išvadą, jog pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnį ir šiuo pagrindu atleisti Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės. Tokio pagrindo nesudaro ir nuteistojo gynėjo skunde akcentuojamos aplinkybės, kad nuteistasis kaltu prisipažino, su nukentėjusiąją susitaikė, turtinę žalą savo noru apmokėjo, pretenzijų jo atžvilgiu iš nukentėjusiosios taip pat nepareikšta. Kaip minėta, įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, svarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad vienos iš būtinų sąlygų nėra, t. y. nėra pagrindo manyti, kad Ž. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tai, kad nukentėjusioji ir kaltininkas susitaikė, neįpareigoja teismo besąlygiškai taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagrindo atleisti Ž. B. nuo baudžiamosios atsakomybės nesudaro ir skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis dirba užsienio valstybėje, turi mažametį sūnų, kuriuo rūpinasi ir išlaiko.

17. Taigi, nesant BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų visumos, nėra pagrindo svarstyti klausimo dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu. Todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl paskirtos bausmės

18. Apeliaciniame skunde reiškiamas alternatyvus reikalavimas pakeisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir nuteistajam skirti Ž. B. skirti švelnesnę viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę.

19. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).

20. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Reikia pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

21. Nagrinėjamu atveju Ž. B. yra nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Už šios nusikalstamos veikos padarymą BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

22. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam Ž. B., atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas, teistumas išnykęs. Taip pat įvertino tai, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, baustas administracine tvarka. VšĮ Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre lankėsi 2011–2012 m. (DGN. (duomenys neskelbtini)). Jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laikė tai, kad Ž. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus bausmę – areštą, kurios dydį nustatė viršijantį už šios kategorijos nusikalstamos veikos padarymą numatytą vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis) – 60 parų.

23. Kaip minėta, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573. Be kita ko, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060.

24. Atsižvelgiant į tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalis 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060 nebuvo keičiama, tai reiškia, jog dėl šios nusikalstamos veikos nuteistojo atsakomybę švelninantis įstatymas nebuvo priimtas, perkvalifikuoti šią nusikalstamą veiką nėra teisinio pagrindo. Tačiau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 62 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Todėl šiuo atveju, parenkant ir tikrinant pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, teisėjų kolegija vadovaujasi nauja BK 61 straipsnio 2 dalies redakcija, kuri yra lengvinanti nuteistojo teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią, t. y. taikoma ir nusikalstamoms veikoms, padarytoms iki šio įstatymo įsigaliojimo.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tiek BK 62 straipsnio, tiek BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Teismas, spręsdamas švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės paskyrimo klausimą, pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų taikyti BK 62 straipsnio dalies nuostatų. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis.

26. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra, t. y. skirti Ž. B. švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje, negalima. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas aptartas aplinkybes, į tai, kad Ž. B. padarytas tyčinis ir baigtas nusikaltimas priskiriamas nesunkių kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltininkas prisipažino savo kaltę padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, ir tai pripažinta jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas, didžioji dalis baudų sumokėta, dirba, turi ir išlaiko mažametį vaiką, sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti Ž. B. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus su realiu laisvės ribojimu nesusijusią bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent tokios bausmės paskyrimas atitiks Ž. B. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, be to, tai užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde yra išreiškęs sutikimą dirbti viešuosius darbus (BK 46 straipsnio 1 dalis), visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirti švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus, šiuo atveju pagrindo nėra.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas bausmę Ž. B. neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, nenurodė pakankamų jos rūšies parinkimo motyvų. Todėl šioje dalyje apeliacinis skundas tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, kadangi neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl bausmės:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria Ž. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų areštas, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 40 (keturiasdešimties) parų areštas;

Ž. B., pripažintam kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje;

vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės laiką dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.