- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-22
- Bylos Nr.
- e2-2890-909/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00993-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Justa Raciūtė
- Atsakovas
- D. U., M. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ patikslintą ieškinį atsakovams D. U., M. V. dėl žalos už neteisėtą elektros energijos vartojimą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovas akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (DOK-142781) dėl 6 463,53 Eur žalos, 5 procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo ieškinio sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų D. U. ir M. V.
2. Ieškovas nurodė, kad jos Apskaitų kontrolės komandos kontrolės vyresnysis inžinierius G. R. ir inžinierius D. N. 2022 m. sausio 31 d. atliko elektros apskaitos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas), kuriame 2020 m. vasario 3 d. buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas (atjungtas elektros energijos tiekimas dėl įsiskolinimo). Patikrinus Objekto vidaus tinklą, rastos nuplėštos plombos nuo įvadinio apskaitos skydo, gnybtų dangtelio, taip pat rastos nuplėštos metrologinės-gamyklinės plombos nuo elektros apskaitos prietaiso (toliau – EAP) gaubto ir nustatytas nelegalus prisijungimas prie ESO elektros tinklo – vidaus tinklas laidais prijungtas prie EAP. Buvo surašytas 2022 m. sausio 31 d. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 1000016 (toliau – Aktas), kuriame nurodytas Objekte rastų veikiančių elektros imtuvų sąrašas. Su Akto turiniu susipažino ir šį dokumentą pasirašė atsakovo D. U. draugu prisistatęs M. V., kuris ir buvo rastas gyvenantis bei neteisėtai vartojantis elektros energiją Objekte patikrinimo metu. Žala paskaičiuota įvertinus 2022 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytą EAP apskaitytą elektros energijos kiekį ir 2020 m. vasario 3 d., prieš nutraukiant elektros energijos tiekimą, EAP apskaitytą elektros energijos kiekį. 2020 m. vasario 3 d. buvo nustatytas EAP apskaitytas suvartotas 43 426 kWh elektros energijos kiekis, o 2022 m. sausio 31 d. – EAP apskaitytas suvartotas 59 453 kWh elektros energijos kiekis, todėl 2022 m. sausio 31 d. patikrinimo metu nustatytas neteisėtai suvartotas 16 027 kWh (59 453 kWh – 43 426 kWh) elektros energijos kiekis nuo patikrinimo, atlikto 2020 m. vasario 3 d., kada buvo atjungtas elektros energijos tiekimas dėl įsiskolinimo. Atsakovas D. U. apie paskaičiuotą žalos dydį buvo informuotas pateikiant 2022 m. vasario 28 d. PVM sąskaitą faktūrą (Serija EASS Nr. 00517547) 6 463,53 Eur sumai pagal neteisėtai suvartotą 16 027 kWh elektros energijos kiekį ir suvartoto kiekio nustatymo metu galiojusius tarifus.
Atsiliepimas
3. Atsakovas D. U. pateikė atsiliepimą (DOK-154808), kuriame prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime nurodė, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2022 m. lapkričio 4 d. buvo pataisos namuose, dar 2019 metais buvo išvykęs iš Lietuvos. Iš užduoties Nr. 72921355 matyti, kad nuo 2020 m. vasario 3 d. vartotojas buvo atjungtas nuo elektros energijos, tuo tarpu ieškovas siekia prisiteisti žalą už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2022 m. sausio 31 d., kai atsakovas buvo pataisos namuose, apie tai, kad kažkas galėjo neteisėtai prisijungti ir naudoti elektros energiją nežinojo. Kadangi elektra buvo atjungta, todėl negalėjo įtarti, kad papildomai gali būti priskaičiuota už elektros naudojimą, ar tam užkirsti kelią. Ieškovas turėjo pareigą užkirsti neteisėtam elektros energijos naudojimui, o jei jis to nepadarė, tai turi prisiimti riziką, atsakovo kaltės nėra, nes būdamas pataisos namuose nieko padaryti negalėjo.
5. Atsiliepime atsakovas pabrėžė, kad jam nuosavybės teise priklausantį būstą savavališkai buvo užvaldęs M. V., jam naudotis elektra neleido, leidimo prisijungti prie elektros energijos nedavė. Apžiūros aktą pasirašė M. V., todėl jis yra atsakingas už neteisėtą elektros naudojimą, dėl solidariosios atsakomybės nesutinka, nurodė, kad ieškovas pats kaltas, kad nesugebėjo užtikrinti, kad kas nors neteisėtai nepasijungtų elektros energijos, nenurodė, teisės akto, nustatančio solidariąją atsakovo M. V. ir administruojamo turto savininko atsakomybę, nepaneigė prievolės dalyko dalumo. Ieškovas nenurodė jokių neteisėtų atsakovo veiksmų, jų nepagrindė, todėl nesant neteisėtų veiksmų žala negali būti priteista, žalos atsiradimo momentu atsakovas buvo pataisos namuose, negalėjo neteisėtai prisijungti prie elektros tinklo, niekam neleido naudotis jo turtu, elektra buvo atjungta, vartojimo sutartis nutrūko ieškovui atjungus elektros energiją, šalių nesiejo jokie santykiai, žala atsirado dėl kito asmens veiksmų, dėl kurių atsakovas negali atsakyti.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytą poziciją, prašė patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Papildomai paaiškino, kad 2022 m. sausio 31 d. objekte buvo atliktas patikrinimas po to, kai 2020 m. vasario 3 d. buvo nutrauktas elektros tiekimas už skolas. Patikrinimo metu rastos nuplėšos plombos, nustatytas nelegalus prisijungimas. Patikrinimą atlikę inžinieriai surašė patikrinimo aktą ir nurodė objekte rastus veikiančius elektros prietaisus. Aktą pasirašė M. V., kuris tuo metu buvo objekte, prisistatė, kad yra savininko draugas. Ieškovas dėl neteisėto elektros naudojimo patyrė žalą, kurią solidariai turi atlyginti abu atsakovai. Nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Žala padaryta abiejų atsakovų neteisėtais veiksmais: atsakovas D. U., kaip objekto savininkas, pažeidė bendrą pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai, nes neužtikrino, kad nebūtų prisijungta prie elektros, o M. V. – aptiktas objekte neteisėtai naudojantis elektrą. Atsakovas D. U. nepateikė įrodymų, paneigiančių jo civilinę atsakomybę, nepateikė duomenų, kad kito asmens (M. V.) gyvenimas buvo neteisėtas, t. y. kad šis buvo įsilaužęs ir gyveno objekte neteisėtai, be savininko leidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad D. U. pateikė pareiškimą policijai, tačiau pareiškimas parašytas dėl įrankių vagystės, o ne dėl neteisėto turto naudojimo, užvaldymo, be to, atsakovas į policiją kreipėsi tik po to, kai buvo pateiktas ieškinys, o ne po to, kai atsakovas grįžo iš kalėjimo. Iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų apklausų matyti, kad D. U. žinojo, kad jo name gyvena M. V., tačiau nesiėmė jokių veiksmų, nors būdamas kalėjime bendravo su broliu, kuris irgi tuo metu buvo lankęsis jo name, taigi turėjo matyti, kad name gyvenama. Kaimyno M. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai išsamiausi ir atskleidžia bendrą situacijos vaizdą, t. y. tai, kad atsakovas D. U. leido gyvento M. V. namelyje, M. M. nurodė perdavęs raktus M. V., taigi jokio įsilaužimo nebuvo. Išėjęs iš kalėjimo, D. U. tik po savaitės nuvyko į namelį, iš namelio M. V. nebuvo išvarytas, o išėjo pats. Ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia daryti išvadą, kad D. U. žinojo, kad name gyvena M. V.
7. Teismo posėdžių metu atsakovas D. U. su ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad nesutinka dėl solidarios atsakomybės. 2019 m. rugsėjo mėnesį jis išvažiavo iš Lietuvos, namą paliko užrakintą, padarė viską, ką galėjo, kad apsaugotų turtą. M. V. įsibrovė į patalpas – garažą, tenai rado namo raktus, todėl įsilaužimo į namą žymių nebuvo, ir neteisėtai pasijungė prie elektros. Ispanijoje 2020 m. vasario 8 d. jis buvo sulaikytas ir vėliau po penkių mėnesių pervežtas į Lietuvą atlikti bausmę, bausmę atlikinėjo iki 2022 m. kovo 30 d. Su M. V. susipažino per pažinčių tinklapį, draugas nebuvo. 2018 metais M. V. buvo pas jį namelyje, taigi jis žinojo apie namą. Leidimo gyventi jam nedavė. Kai išėjo iš kalėjimo, 2022 m. kovo 29 d. jis sužinojo, kad yra skolos, rado laiškus, po kelių dienų nuvyko į namelį ir rado ten gyvenantį M. V., buvo didelis šiukšlynas, elektra buvo atjungta. M. V. pasakojo jam, kad prarado namą, sakė, kad sumokės už elektrą, nors realiai jis jokio turto neturi, jis narkomanas, padarė jam daug žalos. Kai atlikinėjo bausmę, į namelį buvo atvažiavęs jo brolis, kuris irgi matė, kad ten gyvena M. V., su broliu jis nekontaktavo, nebendravo, neprašė jo apžiūrėti namo. Jis buvo įsitikinęs, kad namą užrakino ir viskas yra gerai, neįvertino, kad gali kažkas ateiti ir be jo žinios gyventi. Kada M. V. name apsigyveno, nežino, nes į Ispaniją išvyko 2019 m. rugsėjį.
8. Atsakovas M. V. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Į teismo posėdžius atsakovas neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovas informuotas tinkamai, neatvykimo priežastys teismui nežinomos. Byla išnagrinėta atsakovui M. V. teismo posėdyje nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 2 d., metu liudytoju apklaustas D. N. paaiškino, kad dirba ieškovo įmonėje Apskaitų kontrolės komandos kontrolės inžinieriumi, įmonėje dirba nuo 2020 metų. Objekte kartu su kolega G. R. atliko planinį patikrinimą, objektas buvo užduočių sąraše. Važiavo keletą kartų, nes name nieko nebuvo, klausė kaimynų, kurie nurodė, kad namo savininkas atlieka bausmę, o name gyvena draugas. Patekus į teritoriją pamatė, kad skaitiklio plombos nuplėštos, pasijungta prie elektros per skaitiklį, kuris labai mirksėjo, buvo naudojama elektra. Objekte buvo asmuo, kuris pristatė savininko draugu, pateikė asmens dokumentą, pasirašė patikrinimo aktą, jam buvo paaiškinta, kad pasijungimas neteisėtas, kad turės sumokėti. Patikrinimo metu, įsilaužimo į namą žymių nepastebėjo, tiksliai neatsimena, neatkreipė į tai dėmesio. Namo viduje buvo, nes turėjo aprašyti veikiančius elektros prietaisus, juos aprašė, lyg buvo šilumos oras-oras siurblys, kuris šildo ir šaldo namus.
10. Teismo posėdžio, vykusio 2023 m. spalio 2 d., metu liudytoju apklaustas G. R. paaiškino, kad dirba ieškovo įmonėje Apskaitų kontrolės komandos vyresniuoju kontrolės inžinieriumi, įmonėje dirba nuo 1996 metų. Objektas buvo įtrauktas į tikrinamų objektų sąrašą, nes jame buvo nutrauktas elektros tiekimas. Objekte lankėsi keletą kartų, tačiau nieko nerado, klausė kaimynų dėl savininko, šie nurodė, kad savininkas pataisos namuose. Sausio 31 d. užvažiavo, kieme matė automobilį, užėjo, rado name gyventoją, kuris prisistatė savininko draugu, buvo atliktas skaitiklio patikrinimas. Skaitiklis buvo sugadintas, pažeistos plombos, buvo intervencija į skaitiklį. Užfiksavo pažeidimą, surašė patikrinimo aktą, apžiūrėjo ir aprašė veikiančius elektros prietaisus, pakeitė skaitiklį. Ant namo buvo šilumos siurblys, kuris buvo pagrindinis imtuvas, kuris naudoja labai daug elektros, nes juo šildomas namas. Įsilaužimo žymių name nematė, vizualiai viskas atrodė tvarkingai.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
11. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).
12. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal CPK 185 straipsnį teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų teigti, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).
Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės
13. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui D. U.
14. Nustatyta, kad ieškovo įmonės darbuotojai Apskaitų kontrolės komandos kontrolės vyresnysis inžinierius G. R. ir inžinierius D. N. 2022 m. sausio 31 d. atliko elektros apskaitos patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2020 m. vasario 3 d. dėl įsiskolinimo buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Patikrinus objekto vidaus tinklą, rastos nuplėštos plombos nuo įvadinio apskaitos skydo, gnybtų dangtelio, taip pat rastos nuplėštos metrologinės-gamyklinės plombos nuo elektros apskaitos prietaiso gaubto ir nustatytas nelegalus prisijungimas prie ieškovo elektros tinklo – vidaus tinklas laidais prijungtas prie elektros apskaitos prietaiso. Atlikus patikrinimą, 2022 m. sausio 31 d. buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 1000016. Jame nurodytas objekte rastų veikiančių elektros imtuvų sąrašas: apšvietimas – 78 W, šilumos siurblys – 1 100 W, virdulys – 2200 W, skrudintuvas – 700 W, kaitlentė – 7 000 W. Su akto turiniu susipažino ir šį dokumentą pasirašė M. V., kuris buvo rastas gyvenantis bei vartojantis elektros energiją objekte patikrinimo metu.
15. 2022 m. vasario 28 d. atsakovui D. U. išrašyta kreditinė PVM sąskaita-faktūra Nr. 00517547, rodmuo nuo 43426 kWh iki 59453 kWh, pirmojo rodmens gavimo data – 2020 m. vasario 3 d., paskutinio rodmens gavimo data – 2022 m. sausio 31 d., kiekis 16 027 kWh, suma už elektros garantinį tiekimą – 6 463,53 Eur. Atsakovas šios sąskaitos nėra apmokėjęs.
16. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas D. U. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl turto sugadinimo, vagystės. Šio pareiškimo pagrindu policija pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-27597-23 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį. D. U. ikiteisminiame tyrime yra pareiškęs civilinį ieškinį 30 000 Eur sumai.
Dėl žalos priteisimo
17. Byloje kilo ginčas dėl žalos atlyginimo už neteisėtai suvartotą elektros energiją. Ieškovas žalą prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų. Atsakovas D. U. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutinka, nurodydamas, kad tuo metu jis buvo pataisos namuose, o apskaitos prietaisą sugadino ir neteisėtai prie elektros energijos prisijungė M. V., kuris be jo leidimo apsigyveno jam priklausančiame name. Atsakovas M. V. atsiliepimo byloje nėra pateikęs, į teismo posėdžius neatvyko.
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Vartotojas (abonentas) moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis (CK 6.385 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatytos pareigos prižiūrėti energijos suvartojimą fiksuojančius apskaitos prietaisus tiek vartotojui, tiek energijos tiekimo įmonei: vartotojas (abonentas) privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją; kai abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją buitinėms reikmėms, energijos tiekimo tinklų, energijos vartojimo apskaitos prietaisų techninę būklę ir saugų naudojimą turi užtikrinti energijos tiekimo įmonė, jeigu sutartis ar įstatymai nenumato ko kita (CK 6.387 straipsnis).
19. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 8.10 punkte neteisėtu elektros energijos vartojimu, be kita ko, įvardyti atvejai, kai vartotojas sugadina elektros apskaitos prietaisus ar apskaitos schemos elementus taip, kad sugadinimas matomas (pažeistas elektros skaitiklio stiklas, korpusas, gnybtų trinkelė ar pan., sugadintas matavimo transformatorius, bandymo gnybtynas, laidininkai ar kita; pažeistos ar nutrauktos plombos nuo elektros apskaitos prietaiso, elektros apskaitos schemos elemento, elektros apskaitos spintos ar kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų, naudojamos mechaninės priemonės skaitiklio diskui stabdyti; pakeista elektros apskaitos prietaiso prijungimo schema ar pan.). Taisyklių 50.3 punkte nustatyta operatoriaus pareiga organizuoti, diegti, naudoti ir prižiūrėti jam priklausančiais elektros tinklais persiunčiamos elektros energijos apskaitą bei eksploatuoti ir prižiūrėti jos įrenginius. Ši operatoriaus pareiga prižiūrėti elektros energijos apskaitos įrenginių būklę yra priskirta pagal Taisyklių 58.2 punktą ir kiekvienam vartotojui, kuris turi užtikrinti tinkamą jam priklausančių ir (ar) eksploatuojamų elektros įrenginių ir prietaisų būklę, saugų įrenginių eksploatavimą pagal sutarties ir teisės aktų reikalavimus. Vartotojas privalo nedelsdamas informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 58.13.1 punktas). Jeigu vartotojas pažeidžia nustatytą pareigą užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo įrenginių tvarkingumą, tinkamą naudojimąsi jais ir pareigą nedelsiant informuoti tiekėją (operatorių) apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos prietaisų schemos elementų gedimus, plombų pažeidimus ar pan., pripažintina, kad jis elgėsi nepakankamai apdairiai, rūpestingai ir atidžiai, ir dėl tokio jo elgesio tiekėjui buvo padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I16-21/2007). Pagrindas operatoriui nustatyta tvarka apskaičiuoti padarytą jam žalą yra surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas (Taisyklių 119 punktas).
20. Tiek ieškovas, kaip energijos tiekėjas, tiek atsakovas, kaip vartotojas, turi pareigą elgtis sąžiningai vienas kito atžvilgiu – turi rūpestingai vykdyti iš energijos tiekimo sutarties kylančias pareigas, nedaryti ir nedidinti vienas kitam žalos, laiku imtis priemonių jai išvengti ar sumažinti. Dėl to svarbus yra tinkamas bendradarbiavimas šalims vykdant sutartį, apimantis ir informacijos, būtinos sutarčiai vykdyti, teikimą kitai šaliai.
21. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visus asmenų, sudariusių sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik bendrai padaryta žala, bet tam tikru bendrumu, jis egzistuoja ir dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo). Nustatant priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).
22. Solidarioji atsakomybė deliktiniuose santykiuose taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) kai asmenis sieja bendri veiksmai neteisėtų veiksmų atžvilgiu, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) kai asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. kai iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) kai asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) kai pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) kai žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008).
23. Byloje nėra ginčo, kad atsakovui D. U. nuosavybės teise priklauso objektas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kad šiame objekte už skolas nuo 2020 m. vasario 3 d. buvo atjungta elektra. Byloje taip pat nėra ginčo, kad 2022 m. sausio 31 d. planinio patikrinimo metu nustatytas savavališkas elektros apskaitos schemos keitimas – rastas nelegalus prisijungimas prie elektros tinklo, elektros energiją vartojant be apskaitos (nuplėštos plombos nuo įvadinio apskaitos skydo, gnybtų dangtelio, nuo elektros apskaitos prietaiso gausto, nuplėštos metrologinės – gamyklinės plombos). Atsakovas D. U. teigė, kad iš Lietuvos buvo išvykęs į Ispaniją nuo 2019 m. rudens, nurodė, kad sodo namelį užrakino, raktus paliko garaže, tuo metu elektra dar nebuvo atjungta, tik buvo nesumokėta už keletą mėnesių. Taip pat teigė, kad M. V. name apsigyveno be jo žinios ir leidimo. Byloje nekilo ginčo dėl aplinkybės, kad 2022 m. sausio 31 d. patikrinimo metu objekte rastas M. V., kuris elektra naudojosi, elektros tiekimas buvo pajungtas savavališkai. Byloje kilo ginčas dėl aplinkybės, ar D. U. žinojo, kad name apsigyveno M. V. ir neteisėtai naudojosi elektros energija. Taigi, nors atsakovas D. U. teigė, kad nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio išvyko į Ispaniją, tačiau šias aplinkybes patvirtina tik jo paties paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklauso metu duoti jo paties parodymai. Nors D. U. teigė, kad 2020 m. vasario 8 d. buvo sulaikytas Ispanijoje, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų vis tik nepateikta. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad D. U. 2020 m. liepos 20 d. buvo atvežtas į Kauno tardymo izoliatorių, bausmę atliko 2022 m. kovo 30 d. Atsakovas teigė, kad M. V. namelyje apsigyveno 2019 m. lapkričio mėnesį, apie tai sužinojo iš kaimynų, kai grįžo iš įkalinimo įstaigos. Byloje iš ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pateikti kaimyno M. M. ir atsakovo D. U. brolio A. U. apklausos protokolai. Iš apklausos protokolo matyti, kad A. U. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad turėjo atsarginius namo raktus, tačiau jais nepasinaudojo; broliui būnant Ispanijoje, šis paprašė nuvykti į namelį ir paimti įvairius vertingus statybinius prietaisus, įrenginius; jam nuvykus į namelį, jis rado ten gyvenantį asmenį, vardu M., pamanė, kad šis asmuo gyvena brolio leidimu, paėmė daiktus, kurių prašė, su broliu nebendravo. Iš kaimyno M. M. apklausos protokolo matyti, kad D. U. jam buvo palikęs namo raktus, 2019 m. rudenį pas jį atvyko D. U. draugė A. su nepažįstamu vyriškiu, paprašė namo raktų, sakė, kad dabar M. gyvens name, jis perdavė raktus, bandė susisiekti su D. U., tačiau nepavyko, susisiekė su bendra pažįstama S., kuri jam nurodė, kad M. gali gyventi, apie tai D. U. žino; liudytojas nurodė, kad M. name gyveno ilgai, 2020 m. vasarą S. paskambino ir pasakė, kad išvarytų M.; taip pat nurodė, kad buvo atvažiavęs brolis, pasiėmė dalį daiktų, taip pat buvo atvažiavusi D. U. pažįstama A., kuri liepė M. išsikraustyti, ji skambino policijai, tačiau šie nurodė, kad iškraustyti negali, reikia kreiptis į teismą; M. po to dar ilgai gyveno, buvo atvykę elektrikai, atjungė elektrą; grįžus D. U. iš įkalinimo įstaigos, šis atvyko į namelį, liepė M. iš namo išsikraustyti, šis išsikraustė po mėnesio ar dviejų. Taigi, nors D. U. teigė, kad nieko nežinojo apie jo name gyvenantį asmenį, tačiau vis tik tokių įrodymų teismui nepateikta, priešingai – iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų M. M. ir A. U. apklausų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad D. U. žinojo, kad name gyvena M. V. – name lankėsi jo brolis, matė M., taip pat kaimynas M. M. matė ilgą laiką gyvenantį M., susisiekęs su bendromis pažįstamomis gavo atsakymą, kad D. U. M. yra leidęs gyventi, apie tai žino. Nors D. U. teigė, kad buvo pataisos namuose, tačiau kaip matyti, D. U. buvo sulaikytas tik 2020 m. vasario mėnesį, tuo tarpu, kaip nustatyta bylos medžiaga, M. V. namelyje apsigyveno 2019 m. lapkričio mėnesį, kas rodo, kad dar keletą mėnesių D. U. nebuvo apribotos galimybės atsakingai rūpintis savo turtu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas D. U., kaip turto savininkas, buvo rūpestingas. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas ilgą laikotarpį apskritai nedeklaravo ir nemokėjo už elektros energiją. Tai iš esmės patvirtina jo nerūpestingumą.
24. Pagal CK 6.387 straipsnio 1 dalį abonentas privalo užtikrinti tinkamą jam priklausančių energijos tiekimo tinklų, kitokių įrenginių ir prietaisų būklę ir jų eksploatavimo saugumą, laikytis nustatyto energijos vartojimo režimo, taip pat nedelsdamas pranešti energijos tiekimo įmonei apie avariją, gaisrą, tiekiamos energijos apskaitos prietaisų gedimus ar kitokius pažeidimus naudojant energiją. Nurodytos elektros energijos vartotojo pareigos apima ir prievolę užtikrinti tinkamą suvartotos elektros energijos apskaitą, t. y. nevartoti elektros energijos neteisėtai, protingomis priemonėmis užtikrinti, kad to nebūtų daroma elektros vartotojo tinkle. Tai, kad turimu turtu atsakovas D. U. nuolat nesinaudojo nepaneigia jo, kaip turto savininko, pareigų, nes elektros energijos vartotojo de jure požiūriu pareigų vykdymo intensyvumui ir apimčiai įtakos faktinio naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, kuriam tiekiama elektros energija, aplinkybės neturi (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-736-943/2015). Nagrinėjamu atveju pagal byloje pateiktus duomenis konstatuotina, kad atsakovas D. U. nebuvo pakankamai apdairus bei atidus ir rūpestingas. Atsakovas, kaip turto savininkas, privalėjo pats ar per kitus asmenis pasirūpinti tinkama namo eksploatacija, tame tarpe tinkamu ir teisėtu elektros naudojimu objekte. Kaip minėta, įrodymų, kurie galėtų objektyviai pagrįsti, kad atsakovui iš tiesų nebuvo žinoma apie neteisėtą prisijungimą prie elektros energijos tinklų, nėra pateikta. Pagal byloje pateiktus duomenis kyla objektyvių abejonių, kad atsakovas D. U. galėjo nežinoti apie neteisėtą elektros energijos vartojimą. Tokias abejones lemia tai, kad apie M. V. apsigyvenimą žinojo tiek D. U. brolis, tiek kaimynas, tiek kiti pažįstami asmenys – A., S. Kadangi atsakovas D. U. neveikė kaip rūpestingas ir protingas turto savininkas, tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų ieškovui, jo neveikimas prisidėjo prie sąlygų ieškovo patirtai žalai kilti sudarymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad teisine prasme pripažįstama, jog priežastinis ryšys yra tais atvejais, jeigu asmuo turėjo pareigą ką nors atlikti, kokiu nors būdu veikti, tačiau neveikė, ir toks, neadekvatus susiklosčiusiai faktinei situacijai, jo elgesys pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, tiesiogiai sukeldamas žalingus padarinius arba sukurdamas sąlygas tokiems padariniams atsirasti. Taigi net ir nesant faktinio priežastinio ryšio, teisinis priežastinis ryšys gali būti nustatomas ir to gali pakakti civilinei atsakomybei taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Taigi, darytina išvada, kad jeigu atsakovas D. U. būtų veikęs tinkamai ir rūpestingai, tikėtina, kad žala nebūtų buvusi padaryta arba būtų ženkliai mažesnė, todėl nagrinėjamu atveju kaltė pasireiškia nepakankamu rūpestingumu ir apdairumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis), tačiau tiek atsakovo D. U. neatsargumas, o atsakovo M. V. tyčia (pasijungiant prie tinklo ir vartojant neapskaitinę elektrą), patvirtina juos esant solidariai atsakingus už sukeltą žalą (CK 6.279 straipsnio 4 dalis).
25. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį taikant civilinę atsakomybę skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju tokia išimtis nenustatyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2005). Taigi ieškovas, prašydamas priteisti nuostolius, patirtus dėl neteisėto elektros energijos naudojimo, neprivalėjo įrodyti atsakovų kaltės. Įrodymus, paneigiančius jų kaltę, privalėjo pateikti atsakovai. Įrodymų, kurie galėtų būti kvalifikuojami kaip paneigiantys atsakovų kaltę, kuri nagrinėjamu atveju preziumuojama, nebuvo pateikta pakankamai (CPK 12, 178 straipsniai).
26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vienas iš atvejų, kai objektyviai neįmanoma apskaičiuoti tikrojo žalos dydžio – tai elektros vartojimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kadangi nėra užfiksuojamas tikrasis suvartotos energijos kiekis. Šiuo klausimu kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).
27. Kaip matyti, ieškovas žalos dydį grindžia tiek 2022 m. sausio 31 d. nustatytu apskaitytu elektros energijos kiekiu, tiek 2020 m. vasario 3 d. nutraukiant energijos tiekimą apskaitytu elektros energijos kiekiu. Taigi nustatytas neteisėtai suvartotas 16 027 kWh kiekis. Liudytojas G. R., ieškovo darbuotojas, kuris surašė Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, patvirtino akte nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad atsakovas D. U. apskritai neginčijo žalos dydžio, nenurodė, kad kiekis nurodytas netinkamai, o M. V. apskritai byloje nepateikė atsiliepimo. Teismas nenustatė, kad žalos dydis (6 463,53 Eur) būtų apskaičiuotas netinkamai, priešingai - žalos dydis patvirtintas bylos medžiaga, liudytojų parodymais, todėl konstatuotina, kad žalos dydį ieškovas įrodė.
28. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, paremtu visapusiškai ištyrus byloje pateiktus įrodomus, šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad įrodytos visos atsakovų solidariosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o kaltės prezumpcijos atsakovai nepaneigė, tokiu būdu atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovo patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas ieškinį tenkinti pilna apimtimi ir iš atsakovų solidariai ieškovo naudai priteisti 6 463,53 Eur žalos atlyginimą (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, 6.246–6.249 straipsniai).
29. Į esminius byloje keliamus šalių argumentus atsakyta. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
30. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
31. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą – skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus pinigus – kuo greičiau sumokėti kreditoriui (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-26-798/2022). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
32. Remiantis 6.37 straipsnio 1 dalimi, CK 6.210 straipsniu, ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (6 463,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi ir pašto išlaidų
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
34. Ieškovas byloje patyrė 146,18 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis. Kadangi patikslinto ieškinio reikalavimai patenkinti pilna apimtimi, todėl yra pagrindas spręsti dėl ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas, yra pagrindas priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų, kaip pralaimėjusios šalies, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. iš atsakovų ieškovo naudai priteistinas 146,18 Eur žyminis mokestis lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 73,09 Eur (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
35. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija (40,14 Eur) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) – šios išlaidos iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos valstybės naudai, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 20,07 Eur (CPK 92, 96 straipsniai). Sumokėjus šias išlaidas, mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
36. Teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas rašytinio proceso tvarka, todėl jo apskundimo terminas skaičiuotinas nuo sprendimo įteikimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ solidariai iš atsakovų D. U. ir M. V. 6 463,53 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt tris eurus penkiasdešimt tris centus) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos (6 463,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovo D. U. 73,09 Eur (septyniasdešimt tris eurus devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti ieškovui akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovo M. V. 73,09 Eur (septyniasdešimt tris eurus devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo D. U. 20,07 Eur (dvidešimt eurų septynis centus) pašto išlaidų.
Priteisti valstybės naudai iš atsakovo M. V. 20,07 Eur (dvidešimt eurų septynis centus) pašto išlaidų.
Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.