Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-319-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-23
Bylos Nr.
2A-319-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01106-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Vidas Stankevičius, Liuda Uckienė
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
BUAB „Genki Group“
Kategorijos
  • 3.2.4.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-319-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01106-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.2; 3.3.1.18.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vido Stankevičiaus, Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui BUAB „Genki Group“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo BUAB „Genki Group“ priešieškinį ieškovei E. S. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Genki Group“ 3 353,19 Eur skolos. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė 2014 m. rugpjūčio 27 d. sumokėjo 3 353,19 Eur įmoką UAB „Šiaulių banko lizingas“ už atsakovą. Minėtą mokėjimą ieškovė grindžia mokėjimo pavedimu UAB „Šiaulių banko lizingas“. Ieškovės sumokėta pinigų suma atsakovo jai nebuvo grąžinta.

Atsakovas ieškinio nepripažino ir pareiškė priešieškinį ieškovei, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės E. S. atsakovo BUAB „Genki Group“ naudai 701,49 Eur skolą. Nurodė, kad ieškovė yra viena iš BUAB „Genki Group“ akcininkių, ieškovei nuosavybės teise priklauso 3 751 vienetų paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, sudarančių 37,51 proc. visų bendrovės akcijų. Likusios BUAB „Genki Group“ akcijos nuosavybės teise priklauso A. L. bei J. L.. BUAB „Genki Group“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ 2012 metais sudarė Finansinės nuomos sutartį Nr. V-8-204221, kurios pagrindu BUAB „Genki Group“ buvo suteikta teisė valdyti ir naudoti automobilį Mercedess Benz CLS, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Minėtu automobiliu tiek BUAB „Genki Group“ reikalams, tiek asmeninėms reikmėms naudojosi išimtinai ieškovė. BUAB „Genki Group“ susidūrus su finansiniais sunkumais, automobilį buvo nuspręsta parduoti. Kadangi automobiliu visą laiką nuo jo įsigijimo naudojosi tik ieškovė, todėl visus automobilio pardavimo klausimus sprendė ir su automobilio pardavimo susijusias procedūras atliko ieškovė: surado pirkėją, komunikavo su juo, derino pardavimo kainą, rūpinosi įgaliojimo iš lizingo davėjo perregistruoti automobilį gavimu bei pirkimo – pardavimo sutarties sudarymu. Ieškovė taip pat gavo iš pirkėjo ir automobilio kainą, sudarančią 14 000,00 Lt, iš kurių 11 577,89 Lt sumokėjo lizingo davėjui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių banko lizingas“, o likutį, sudarantį 2 422,11 Lt arba 701,49 Eur, privalėjo grąžinti atsakovui BUAB „Genki Group“, tačiau negrąžino. Atsakovas laikė, jog ieškovė neįrodė, kad 11 577,89 Lt (3 353,19 Eur) lizingo davėjui ji sumokėjo iš asmeninių savo lėšų, o ieškovės pateiktas 2014 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo patvirtinimas šios aplinkybės nepatvirtina. Atsakovas pažymėjo, kad tuo atveju, jeigu ieškovė būtų asmeniškai mokėjusi už BUAB „Genki Group“, tai 2014 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo patvirtinime esančioje grafoje „Mokėtojas“ ir „Mokėtojo kodas“ būtų nurodyti ieškovės rekvizitai, o mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad mokama už BUAB „Genki Group“, tačiau ieškovės pateiktame 2014 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimo patvirtinime nurodyta, kad mokėtojas yra BUAB „Genki Group“.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino visiškai: priteisė iš ieškovės E. S. atsakovo BUAB „Genki Group“ naudai 701,49 Eur skolos, 357,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės E. S. valstybės naudai priteista 7,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė E. S. galutinę įmoką pagal finansinės nuomos sutartį Nr. V-8-204221 BUAB „Genki Group“ vardu sumokėjo ne iš savo asmeninių lėšų, o iš lėšų, kurios jai buvo perduotos transporto priemonės pirkėjo už transporto priemonę Mercedess Benz CLS, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tokią aplinkybę patvirtina įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma. Galutinai atsiskaityta pagal Finansinės nuomos sutartį Nr. V-8-204221 buvo grynaisiais pinigais ir tik po to, kai transporto priemonės pirkėjas 2014 08 27d. perdavė grynaisiais pinigais E. S. transporto priemonės kainą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantė (ieškovė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Šioje civilinėje byloje nebuvo materialiosios subjektinės teisės ir įstatymo saugomo intereso pažeidimo, kadangi byloje nenustatytos jokios atsakovo teisės, kurios buvo pažeistos ieškovės veiksmais, priešingai, byloje esantys dokumentai pagrindžia ieškovės teiginius dėl atsakovo skolos, o ieškovės skola atsakovui suformuota apgaulingai tvarkant UAB „Genki group“ buhalterinę apskaitą.Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo naštą ir tai lėmė nepagrįstas išvadas, nes teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą nustatančias taisykles. Ieškovė įvykdė pareigą įrodyti ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad ieškovė turėjo pareigą parduoti automobilį ir gauti už automobilį pinigines lėšas. Visi ieškovės lėšomis atlikti mokėjimai buvo įtraukti į UAB „Genki group“ buhalterinę apskaitą, kaip įvykdyti atsakovo įsipareigojimai lizingo bendrovei. Byloje nėra įrodymų, galinčių pagrįsti liudytojo B. B. duotų parodymų sąsajumą su tarp UAB „Genki group“ direktorės A. L. ir ieškovės buvus pinigų perdavimo faktui, todėl šio asmens parodymais negalėjo būti grindžiamas teismo sprendimas. Priešingai, liudytojo B. B. parodymai dėl pinigų sumokėjimo aplinkybių, t. y. įvykdyto atsiskaitymo po to, kai buvo atliktas mokėjimas UAB „Šiaulių banko lizingas“, sprendime visiškai neįvertinti.Atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi realiai įvykusių ūkinių operacijų.Skundžiamas sprendimas grindžiamas byloje nenagrinėtomis aplinkybėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškinio reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė įrodė, kad atliko mokėjimą UAB „Šiaulių banko lizingas“ savo lėšomis ir atkreipiam dėmesį, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė galutinę įmoką pagal finansinės nuomos sutartį sumokėjo ne iš savo asmeninių lėšų, o iš lėšų, kurios jai buvo perduotos automobilio pirkėjo ir buvo UAB „Genki group“ nuosavybė.

Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesuklydo vertindamas liudytojo B. B. parodymus, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino liudytojo B. B. parodymų taip, kaip nurodo ieškovė. Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad atsakovas turėjo įrodyti ieškovės pareigą parduoti automobilį ir gauti už jį sumokėtus pinigus. Nors atsakovas nebuvo raštu įgaliojęs ieškovės paimti iš pirkėjo pinigus už parduodamą automobilį, tačiau tai, kad ieškovė faktiškai priėmė pinigus iš pirkėjo, laikytina, jog ieškovė turėjo pareigą juos perduoti jų teisėtam savininkui – atsakovui.

Atsiliepime atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovės argumentas, jog atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi realiai įvykusių ūkinių operacijų, yra nepagrįstas. Ieškovė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie pagrįstų aplinkybę, kad atsakovo buhalterinė apskaita yra tvarkoma klaidingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jame nustatytomis aplinkybėmis bei pirmosios instancijos teismo išvadomis, savo nesutikimą iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi buvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios normos. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu visiškai ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų, tinkamai taikė ir aiškino normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 189 straipsnio 1 dalis sako, kad liudytoju gali būti kiekvienas asmuo, kuriam gali būti žinomos kokios nors aplinkybės, turinčios ryšį su byla. Teismas, vertindamas liudytojo parodymus, kaip ir kitus įrodymus, vadovaujasi CPK 185 straipsnio norma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog S. R. buvo apklausta pirmosios instancijos teisme teismo posėdžio metu kaip liudytoja. Ji nurodė, kad automobilį Mercedess Benz CLS, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pirko ir už jį mokėjo jos draugas B. B.. B. B. apklaustas 2015 m. liepos 22 d. teismo posėdyje liudytoju. Jis nurodė, kad už transporto priemonę Mercedess Benz CLS, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), mokėjo tiek, kiek nurodyta pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. 14 000,00 Lt; pinigus perdavė apeliantei E. S.. Vėliau atvyko į UAB „Genki Group“ buveinę ir pasirašė minėtos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, uždarosios akcinės bendrovės „Genki Group“ vardu transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį pasirašė įmonės direktorė, klausimų dėl transporto priemonės kainos sumokėjimo pirkėjui nebuvo užduota. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tokie liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė E. S. galutinę įmoką pagal finansinės nuomos sutartį Nr. V-8-204221 uždarosios akcinės bendrovės „Genki Group“ vardu sumokėjo ne iš savo asmeninių lėšų, o iš lėšų, kurios jai buvo perduotos transporto priemonės pirkėjo už transporto priemonę Mercedess Benz CLS, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tokią aplinkybę patvirtina įrodymų ir faktinių aplinkybių visuma. Posėdyje pirmosios instancijos teisme liudytojas B. B. nurodė, kad jis atliko faktinius minėtos transporto priemonės pirkimo veiksmus ir mokėjo už ją savo lėšomis, pinigus perdavė grynaisiais E. S., kur E. S. panaudojo minėtus pinigus, liudytojas pirmosios instancijos teismui nurodė, jog nežino. Liudytojas nurodė, kad transporto priemonė Mercedess Benz CLS, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), jam buvo perduota ir jos kaina sumokėta iš vakaro prieš pasirašant su UAB „Genki Group“ direktore transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. 2014 m. rugpjūčio 27 d. Įvertinus bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė E. S. nenurodė ir neįrodė kitokio lėšų, kuriomis buvo atsiskaityta su UAB „Šiaulių banko lizingas“ šaltinio. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog už transporto priemonę Mercedess Benz CLS, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), gautas pinigines lėšas ieškovė būtų perdavusi UAB „Genki Group“ ar jos direktorei ir kad šių lėšų perdavimas būtų apskaitytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog byloje pirmosios instancijos teismas vertino tiek vienos šalies, tiek kitos šalies argumentus, įrodymus, liudytojų parodymus. Sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad nebuvo pažeistos įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančios taisyklės, o apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino įrodymus, jų visetą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog CPK normos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą nebuvo pažeistos. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų priešingą išvadą. Asmenys, dalyvavę paminėtame sandoryje, teikė bylai reikšmingą informaciją, kurios pagrindu pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas aplinkybes ir tinkamai bei pagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius. Atsižvelgiant į tai, kad iš liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų tinkamai nustatyta apeliantės pareiga atsakovui sumokėti 701,49 Eur skolos, atsakovės nurodomos aplinkybės nepatvirtintos jokiais rašytiniais įrodymais ar liudytojų parodymais, teismas konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių ieškinį tenkinti iš dalies, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rita KisielienėVidas StankevičiusLiuda Uckienė