Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-5553-653/2015, kuria patvirtintas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Aerobaltas“ finansinis reikalavimas restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „KRK Baltic“ byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Restruktūrizavimo bylos administratorė 2015 m. liepos 24 d. pateikė teismui patikslintą pareiškimą, kuriame nurodyta, kad trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Aerobaltas“ (toliau – trečiasis asmuo, UAB „Aerobaltas“) 2015 m. birželio 10 d. kreipėsi į administratorę, prašydama įtraukti ją į kreditorių sąrašą su 1 164,33 Eur finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad šis asmuo praleido terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti; kad terminas neturi būti atnaujintas, nes nenurodytos jo praleidimo priežastys; kad iš buhalterinių dokumentų nustatyta, jog atsakovė iš tiesų yra skolinga UAB „Aerobaltas“ 1 164,33 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atnaujinęs terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, kad terminas gali būti atnaujintas tik nustačius svarbias jo praleidimo priežastis, kurios nagrinėjamu atveju nebuvo nurodytos. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalį bei CPK 78 straipsnį, nes terminas atnaujintas nesant trečiojo asmens prašymo, nenustačius aplinkybių, kurioms esant jis gali būti atnaujintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas teismo nutarties, kuria kreditorei UAB ,,Aerobaltas“ atnaujintas terminas pateikti finansinį reikalavimą RUAB „KRK Baltic“ restruktūrizavimo byloje ir patvirtintas jos finansinis reikalavimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais; absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai atnaujino trečiojo asmens UAB ,,Aerobaltas“ praleistą terminą finansiniam reikalavimui pareikšti, todėl neteisėtai jį patvirtino.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra ginčo dėl paties kreditorinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio.

Kaip žinoma, terminai kreditorių reikalavimams restruktūrizavimo byloje pateikti nėra naikinamieji. Teismas, turi teisę iki nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos priimti iki įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti praleidus teismo nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮRĮ 23 straipsnio 3 dalis). Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys laikytinos svarbiomis. Teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad minimų tiek ieškinio senaties, tiek procesinių terminų praleidimo priežastys neturi būti vertinamos formaliai; kad prioritetas turi būti teikiamas ne formalioms praleisto procesinio termino pasekmėms – kreditoriaus teisės pareikšti finansinį reikalavimą paneigimui, o realiam įgyvendinimui teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir vieno iš restruktūrizavimo proceso tikslų, t. y. siekimui sumokėti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, skolas. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar yra nustatytas akivaizdus šalies nerūpestingumas ar net piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 2-1206-381/2015).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliantės RUAB „KRK Baltic“ atskirojo skundo – šį procesinį dokumentą pasirašė įmonės direktorius, o taip pat restruktūrizavimo administratorė UAB „Stinkoma“, – argumentų, visų pirma pažymi, kad, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytus faktus ir teisingai sprendė, jog nėra nustatyta akivaizdaus trečiojo asmens UAB „Aerobaltas“ nerūpestingumo ar piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis – prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas įrodymais ir skolininkės nėra ginčijamas, terminas praleistas nežymiai. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl trečiojo asmens praleisto termino finansiniams reikalavimams pareikšti yra / bus užvilkintos restruktūrizavimo procedūros (CPK 185, 178 straipsniai).

Antra, apeliantė laikosi pozicijos, kad teismas be pagrindo atnaujino kreditorės UAB ,,Aerobaltas“ praleistą minimą terminą, nes jai buvo tinkamai pranešta apie įmonei iškeltą restruktūrizavimo bylą ir terminą tokiam reikalavimui pareikšti, kad toks pranešimas buvo išsiųstas. Tačiau nagrinėjamai bylai esminę reikšmę turintis įrodymas, kuriuo grindžiamas skundas, nei pirmosios instancijos teismui, nei su skundu nebuvo pateiktas, nors, kaip žinia, apeliacinis teismas yra taip pat ir fakto instancija (CPK 178 straipsnis). Taigi, turint omenyje tai, kad restruktūrizavimo administratorei, kuri privalo tinkamai organizuoti restruktūrizavimo procesą, yra / turi būti žinoma tiek apie CPK 7 straipsnyje, tiek CPK 42 straipsnio 5 dalyje, tiek 178 straipsnyje šalims nurodytą pareigą, be kita ko, nepiktnaudžiauti ir sąžiningai naudotis joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis jos eiga, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, tai yra įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiama pozicija, šių pareigų nevykdė.

Taigi ši aplinkybė leidžia spręsti ne tik apie tai, kad apeliantė neįrodė faktų, kuriais grindžia savo apeliacinį reikalavimą, bet ir apie tai, kad toks jos elgesys šioje byloje, kai teismui nepateikiami jos žinioje esantys ir esminę reikšmę turintys įrodymai, gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas proceso teisėmis. Be to, atkreipiamas dėmesys į tai, kad teikiant įrodymais nepagrįstus skundus yra didinami įmonės restruktūrizavimo kaštai, kurie, kaip žinia, yra atlyginami iš įmonės turto, iš kurio tenkintini ir kreditorių reikalavimai, užvilkinamas procesas (ĮRĮ 13 straipsnis).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju praleisto termino trečiojo asmens finansiniam reikalavimui pareikšti neatnaujinimas būtų neteisėtas ir turėtų neproporcingų neigiamų padarinių šiam asmeniui, neatitiktų ne tik restruktūrizavimo proceso tikslų, bet ir bendrųjų teisės principų reikalavimų (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad praleistas terminas gali būti atnaujintas tik esant trečiojo asmens prašymui. Sutiktina su tuo, kad byloje nėra įrodymų, jog toks procesinis prašymas būtų pareikštas. Tačiau, kaip žinoma, CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, tai darydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju teismas turėjo teisę atnaujinti praleistą terminą savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos nustatė, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nustatytos ir šioje nutartyje jau išnagrinėtos faktinės aplinkybės suteikia pagrindą ex officio atnaujinti praleistą terminą (CPK 185 straipsnis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad RUAB „KRK Baltic“ atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju yra svarbu pažymėti, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliacinės instancijos teisme be šios civilinės bylos buvo išnagrinėtos ir kitos bylos, kuriose apeliantė RUAB „KRK Baltic“, neigdama jai pareikštų finansinių reikalavimų pagrįstumą, taip pat nesutiko su teismų sprendimais atnaujinti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti (Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų Nr. 2-560-823/2016, 2-554-241/2016 etc.). Šiose bylose atskirieji RUAB „KRK Baltic“ skundai buvo atmesti. Kaip matyti iš šiose bylose teismų priimtų procesinių sprendimų turinio, kreditoriai taip pat teigė negavę restruktūrizavimo administratoriaus (UAB „Stinkoma“, įgalioto asmens V. D.) pranešimo apie restruktūrizavimo bylos iškėlimą, o pastarasis į bylas nepateikė tai paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis).

Taigi šie duomenys leidžia konstatuoti, kad trečiasis asmuo UAB „Aerobaltas“ nėra vienintelė RUAB „KRK Baltic“ kreditorė, kurios finansinio reikalavimo pagrįstumo restruktūrizavimo administratorė neginčija, bet prieštarauja jo patvirtinimui, teigdama, kad termino jam pateikti praleidimo priežastys nėra svarbios, tačiau neteikia teismams įrodymų, jog tinkamai atliko ĮRĮ jai nustatytas pareigas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.