Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-7-981/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2026-01-06
Bylos Nr.: e2A-7-981/2026
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dalia Trumpulienė, Ieva Navickaitė-Sakalauskienė, Svetlana Panina
Ieškovas: R. D.
Atsakovas: A. B., J. J., M. J.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-7-981/2026Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00690-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.19.2 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Navickaitės-Sakalauskienės, Svetlanos Paninos ir Dalios Trumpulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. ir atsakovo A. B. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. ieškinį atsakovams J. J., M. J., A. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės be atsakovų sutikimo bei nuosavybės dalių nustatymo ir atsakovų M. J. ir J. J. priešieškinį ieškovui R. D., atsakovui A. B. dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, G. P., R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas R. D. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino 2024 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu, atsakovams J. J., M. J. ir A. B. (toliau kartu – ir atsakovai), kuriuo prašė be atsakovų J. J., M. J. ir A. B. sutikimo leisti vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.3730 ha (toliau – ir Žemės sklypas) pertvarkymą pagal projektą, parengtą UAB „Project 28“ bei nustatyti nuosavybės dalis į šiuo projektu naujai formuojamus žemės sklypus: ieškovui R. D. – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-1 (1045/1045); atsakovams J. J. ir M. J. bendros jungtinės nuosavybės teise – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-2 (235/2685) bei atsakovui A. B. – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-2 (2450/2685).

1.1. Nurodė, kad Žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui (209/746 dalis), atsakovams J. J., M. J. (47/746 dalis) bei A. B. (245/373 dalis). Tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, pagal kurią ieškovas nori atidalinti jam priklausančią Žemės sklypo dalį. Tuo tikslu jis inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. gruodžio 2 d. priėmė įsakymą Nr. A1-1252 pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas). Projekto rengimo tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą, jį padalijant į du ar daugiau žemės sklypų; esant poreikiui suformuoti teritorijas susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms.

1.2. Pažymėjo, kad UAB „Project 28“ parengė Projekto sprendinius ir juos paviešino visuomenei, tame tarpe ir per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS). Iš visuomenės pastabų negauta, todėl Projekto sprendiniai buvo pradėti derinti su Kretingos rajono savivaldybės administracija, kuri 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-765 Projekto nesuderino tik dėl vienos priežasties – Projekto byloje nepateiktas pertvarkomo Žemės sklypo savininkų J. J. ir M. J. raštiškas pritarimas.

1.3. Nurodė, kad atsakovų raštiškas pritarimas Projektui nebuvo pateiktas į Projektą, nes jie nesutiko su Projekto sprendiniais. Parengtiems Projekto sprendiniams pritarė tik ieškovas ir atsakovas (pirminio ieškinio pateikimo metu – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) A. B.. Atsakovai nenurodė konkrečių nesutikimo priežasčių. Pažymėjo, kad dar Projekto rengimo stadijoje buvo bandoma prisiderinti prie atsakovų norų, kurie buvo susiję su pravažiavimo į jiems priklausantį gretimą žemės sklypą kelio suprojektavimu. Atsakovai vis keitė norus, tuo pačiu buvo keičiami ir Projekto sprendiniai, tačiau jie dėl šio kelio vietos ir dydžio niekaip neapsisprendė, todėl ieškovas nusprendė Projektu tiesiog atidalinti jam priklausančią Žemės sklypo dalį, kuri jam naudotis buvo priskirta pagal nustatytą naudojimosi tvarką.

Atsiliepimas

1.4. Atsakovai nesutinka, kad pagal Projektą būtų suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nauji žemės sklypai, ieškovas savo teises gali įgyvendinti tik kreipdamasis į teismą su reikalavimu leisti be jų sutikimo pagal Projektą vykdyti ginčo žemės sklypo pertvarkymą. Nurodė, kad Projektu norima padalinti Žemės sklypą į du žemės sklypus ir atidalyti bendraturčių nuosavybės dalis, jas perkeliant į atitinkamus naujai formuojamus žemės sklypus (projektiniai Nr. 1-1 ir Nr. 1-2). Ieškovo asmeninei nuosavybei būtų priskirtas naujai formuojamas žemės sklypas, kurio projektinis Nr. 1-1, plotas 0,1045 ha, o kitas žemės sklypas (projektinis Nr. 1-2, plotas 0,2685 ha) – bendrai dalinei nuosavybei, t. y. atsakovams. Nagrinėjamu atveju Projektu numatomas santykinis nuosavybės teisių atidalijimas, nes ieškovas individualią nuosavybę įgytų tik į sklypą, kurio projektinis numeris 1-1, o kitame žemės sklype būtų sumažintas bendraturčių skaičius ir tai palengvintų žemės valdymą, leistų racionaliau juo naudotis.

1.5. Ieškovo manymu, toks jo nuosavybės dalies atidalinimas iš bendros dalinės nuosavybės pagal Projektą kitų bendraturčių teisių nepažeis, todėl atsakovų atsisakymas suderinti Projekto sprendinius yra nepagrįstas. Pažymi, kad Projekto įgyvendinimas apima dviejų naujai formuojamų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymą ir kadastro duomenų bylų su planais parengimą, jų patvirtinimą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įsakymu bei įregistravimą Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgiant į tai, vengiant ateityje konfliktų su atsakovais dėl Projekto įgyvendinimo, būtina turėti teismo leidimą atlikti šiuos veiksmus be atsakovų sutikimo.

1.6. Be to, suformavus naujus žemės sklypus, Nekilnojamojo turto registre bus registruojami ne tik patys žemės sklypai kaip nekilnojamieji daiktai, bet ir nuosavybės teisių dalys į šiuos žemės sklypus, todėl norint ateityje išvengti naujų ginčų su bendraturčiais dėl nuosavybės dalių į naujai formuojamus žemės sklypus registravimo Nekilnojamojo turto registre, būtina, kad teismas nustatytų bendraturčių dalis į naujai formuojamus žemės sklypus.

1.7. Ieškovo įsitikinimu, po Žemės sklypo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas nebus kaip nors apsunkintas, ar suvaržytas kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį, taip pat tarp savininkų nesukurs dar sudėtingesnių teisinių santykių. Taigi, nėra jokių kliūčių ieškovui pagal Projektą atidalinti savo nuosavybės teisės dalį iš bendros dalinės nuosavybės ir ją įsiregistruoti Nekilnojamojo turto registre kartu su naujai formuojamu žemės sklypu, kurio projektinis numeris 1-1. Atsakovų trukdymas tai padaryti yra nepagrįstas ieškovo nuosavybės teisės pažeidimas, dėl ko ieškovas ir prašo teismo pašalinti šį jo teisių pažeidimą.

2. Atsakovai M. J. ir J. J. atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovei J. J. priklauso gretimas Žemės sklypui esantis žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra sudėtingo gamtinio reljefo, dėl ko yra itin apsunkintas (kone neįmanomas) patekimas į tolimiausią atsakovei priklausančio šio žemės sklypo dalį, kaip tik besiribojančią su ginčo Žemės sklypu, todėl, patekimui į jai priklausantį kitą žemės sklypą užtikrinti, atsakovė ir įsigijo dalį Žemės sklypo. Atsakovams priskirta naudotis ginčo Žemės sklypo dalis, įsiterpusi tarp ieškovui priskirtos Žemės sklypo dalies bei A. B. priskirtos naudotis sklypo dalies, kaip tik ir sudaro atsakovams reikiamą koridorių patekimui į atsakovei priklausantį J. J. žemės sklypą.

2.1. Pažymėjo, kad atsakovai ne tik neprieštaravo visų bendrasavininkų atsidalinimui iš Žemės sklypo, tačiau ir sutiko būti žemės sklypų pertvarkymo organizatoriais. Atsakovams buvo siunčiama projektuotojo parengta sutikimo būti pertvarkymo organizatoriumi forma (pridedama), kurią atsakovė J. J. pasirašė, tačiau ieškovo pasamdytas projektuotojas K. B. vėliau projektavimo organizatoriumi nurodė tik ieškovą ir pateikė kitą, tik ieškovo pasirašytą prašymą Žemės sklypo pertvarkymo projektavimo organizavimui.

Šalies argumentai

2.2. Nurodė, kad ieškovas nesąžiningai nutyli, jog Žemės sklypo pertvarkymo projektas, kurio tvirtinimo be atsakovų sutikimo ieškiniu prašo ieškovas, buvo ne vienintelis, ir nutyli, jog atsakovai sutiko ir derino ankstesnį parengtą Žemės sklypo pertvarkymo projektą. Atsakovai paaiškino, jog jie sutiko su ankstesniu Žemės sklypo pertvarkymo projektu, dėl visų bendrasavininkų atsidalinimo, kurį parengė ankstesnio projekto autorius K. B., kuris atitiko visų bendrasavininkų interesus ir lūkesčius, numatė suformuoti tris atskirus žemės sklypus, taip atidalinant visus bendrasavininkus bei kuris iš esmės atitiko nustatytą Žemės sklypo naudojimo tvarką. Ieškovas nenurodė, kuo ydingas buvo ankstesnis, visų bendrasavininkų atsidalinimą numatantis projektas, kokie buvo nurodyti tokių sprendinių trūkumai (jeigu tokie buvo), ir kodėl jie nebuvo (negalėjo) būti pašalinti.

2.3. Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinės sistemoje (toliau – ir ŽPDRIS) Žemės sklypo projektuotojais nurodyti du projektuotojai – K. B. ir S. K., o šioje sistemoje buvo pateikti keli Žemės sklypo pertvarkymo sprendiniai – 2023 m. birželio 7 d., 2023 m. liepos 23 d., 2023 m. rugpjūčio 22 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. Nurodė, kad 2023 m. birželio 7 d. sprendinys iš esmės atitiko esamą Žemės sklypo naudojimo tvarkos schemą, numatė ieškovo ir atsakovų naudojamų dalių atskyrimą ir atskirų žemės sklypų suformavimą. Vėlesnis sprendinys papildomai įtraukė servitutus privažiavimui, kaip ir anksčiau formuojant taip pat ir atsakovams priklausantį atskirą žemės sklypą, 2023 m. rugpjūčio 22 d. sprendiniuose pertvarkomo Žemės sklypo plane liko tik servitutas ieškovui reikalingam privažiavimui prie jam formuojamo žemės sklypo ir atskiriama ieškovo dalis, tačiau atsakovams priklausanti dalis bendrame Žemės sklype kažkodėl išnyko, atsakovus paliekant bendroje dalinėje nuosavybėje su A. B.. Analogiška situacija yra ir Projekte, kurį ieškovas prašo teismo leisti vykdyti be Atsakovų sutikimo.

2.4. Atsakovai dar kartą pabrėžia, jog jie davė savo sutikimus ŽPDRIS sistemoje matomiems Žemės sklypo pertvarkymo projektams, numatantiems visų bendrasavininkų atsidalinimą iš bendrosios dalinės nuosavybės. Būtent ieškovas neteikė jokių argumentų bendrasavininkams, kodėl projektavimas ir Žemės sklypo pertvarkymas negali būti vykdomas nuo pat pradžių visų bendrasavininkų sutarta tvarka (suformuojant du ar daugiau atskirų žemės sklypų), dėl kurios buvo gautas Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A1-1252 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ išduotas leidimas.

2.5. Iš ŽPDRIS esančių kitusių sprendinių Žemės sklypo pertvarkymui bei ieškovo į bylą pateikto Projekto matyti, kad Žemės sklypo pertvarkymas, atsidalinant visiems bendrasavininkams ir iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskyrus žemės sklypus, būsimų atskirų žemės sklypų savininkų nuosavybės teisės bet kuriuo atveju bus apribotos servitutais, suvaržytos. Tačiau, atsakovų nuomone, šiuos būsimus turto naudojimo suvaržymus yra būtina sąžiningai derinti tarp visų suinteresuotų šalių – atsidalinimo siekiančių bendrasavininkų, ir vienu metu išspręsti visų atsidalinimo siekiančių (pageidaujančių) bendrasavininkų, tame tarpe ir atsakovų, atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą.

2.6. Nurodė, kad atsakovai iš esmės neprieštaravo Žemės sklypo pertvarkymui ir visų bendrasavininkų atsidalinimui, davė raštiškus sutikimus tam, ir nesutiko tik su paskutiniuoju ieškovo pateiktu Projektu, kuris nepagrįstai numato tik vieno ieškovo dalies atsidalinimą, todėl ieškovo ieškinys yra nepagrįstas ir netenkintinas.

Atsiliepimas

3. Atsakovas A. B. (atsiliepimo pateikimo metu – trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų) atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, esą Projektas paviešintas visuomenei, o iš visuomenės pastabų negauta, kadangi Projektas tebėra pradinėje viešojo administravimo subjekto – organizatoriaus derinimo – stadijoje, kas reiškia, kad ieškovas prašo teismo patvirtinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektą, kuris parengtas nesilaikant teisės aktuose nurodytų procedūrų, nesuderintas ir nepatikrintas teisės aktuose nurodytose institucijose, todėl nėra teisėtas.

3.1. Pažymėjo, kad organizatorius Kretingos rajono savivaldybės administracija 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.1.17Mr) D3-765 „Dėl nepritarimo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniams“ nepritarė ieškovo pateiktam Žemės formavimo ir pertvarkymo Projektui, tačiau minėtame rašte jokių sprendinių, kuriems nepritaria, nenurodė, tik pateikė pastabą, jog Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, o Projekto byloje nepateiktas Žemės sklypo savininkų J. J. ir M. J. raštiškas pritarimas. Nurodo, kad ieškovas minėto rašto jame nurodyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo ŽDPRIS dienos neskundė, nors tokią teisę ir galimybę turėjo, kadangi organizatoriaus – savivaldybės administracijos – atsakingi specialistai Projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams tikrina ir projektą derina/nederina išimtinai sprendinių atžvilgiu, tačiau rašte nenurodytas nė vienas sprendinys, kuriam organizatorius nepritaria ar kurio nederina.

3.2. Tik po suderinto Projekto patikros gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo su pastaba, ieškovui atsiranda prielaida kreiptis į teismą su reikalavimu vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą be raštiško atsakovų pritarimo pagal konkretų parengtą, išviešintą, suderintą ir patikrintą Projektą, jei iš nurodytų asmenų tokio sutikimo po Nacionalinės žemės tarnybos išvados su pastaba raštiškai negaunama. Nurodo, kad raštiškas pritarimas arba teismo sprendimas (nesant raštiško pritarimo) yra reikalingas tik galutiniame procedūriniame etape – viešojo administravimo subjekto – organizatoriaus – atliekamam Projekto tvirtinimui. Todėl tik esant Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvadai dėl tikslingumo Projektą tvirtinti su minėta pastaba, t. y. tik atlikus visas Taisyklėse nustatytas privalomas procedūras, ieškovas, negavęs atsakovų raštiško pritarimo Projektui, dėl kurio Nacionalinė žemės tarnyba yra davusi išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti su pastaba, įgytų teisę kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių teisminės gynybos prašant tenkinti reikalavimą ieškinyje nurodytu pagrindu.

3.3. Atsakovo vertinimu, ieškinys teismui pateiktas per anksti, nesant tam pagrindo, nes ieškovo pareikštam reikalavimui tenkinti prielaidos atsiranda tik įgyvendinus visas Projekto rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo procedūras. Šių procedūrinių etapų neatlikus vienintelė įmanoma bylos baigtis yra ieškinio atmetimas. Dėl ieškovo atsainaus požiūrio į neteisėto organizatoriaus rašto apskundimą viešojo administravimo subjektui nepagrįstai nederinus projekto šiuo metu visi žemės sklypo bendrasavininkai patiria laiko ir materialiųjų sąnaudų. Pažymi, kad ieškinio patenkinimo atveju ieškovas išvengtų visų imperatyvių teisės aktais nustatytų procedūrinių reikalavimų laikymosi, praleidžiant Projekto teikimą visuomenei susipažinti, neteikiant jo derinti institucijomis, į kurias kreiptasi dėl reikalavimų Projektui pateikimo, taipogi ir Projekto tikrinimo Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniame padalinyje.

3.4. Atkreipė dėmesį, kad atsakovas niekada neprieštaravo ir šiuo metu sutinka dėl esminio dalyko, kad ieškovas atsidalintų iš bendrosios dalinės nuosavybės ir savo naudojamą dalį suformuotų kaip atskirą nekilnojamojo turto objektą, tačiau tik tokiu projektu, kuris priimtinas visiems savininkams ir tenkina jų visų interesus. Nurodo, kad ieškovas su Projektu ir jo korekcijomis atsakovo nesupažindino, Projekto kopija jam ne tik kad nebuvo įteikta, bet net ir nebuvo parodyta, nebuvo atskleista, paaiškinta sprendinių esmė. Dėl A. B. raštiško pritarimo ieškovo inicijuotam projektui ir jo sprendinių korektūroms kyla pagrįstų prielaidų, kad tokie dokumentai trečiojo asmens A. B. apskritai nebuvo pasirašyti. Neatmeta prielaidos, jog įrodymai yra suklastoti.

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Pritarė ieškovo reikalavimui dėl teismo leidimo be bendraturčių J. J. ir M. J. sutikimų pagal Projektą vykdyti ginčo Žemės sklypo pertvarkymą. Informavo, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija negali tvirtinti Projekto tol, kol nebus gautas atsakovų pritarimas Projektui arba teismo sprendimas, leidžiantis vykdyti Projekto sprendinius.

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė neprieštarausianti, jei teismas nuspręstų ieškinį tenkinti, įsitikinus ir įvertinus, kad pateikto Projekto sprendiniai padalijant natūra Žemės sklypą nepadaro, kiek galima, neproporcingos žalos jo paskirčiai bei nepažeidžia atsakovų teisėtų interesų ir lūkesčių.

6. Ieškovui patikslinus ieškinį, atsakovai pateikė atsiliepimus į patikslintą ieškinį, su kuriuo nesutiko anksčiau atsiliepimuose į pirminį ieškinį išsakytais motyvais.

Šalies argumentai

7. Atsakovai M. J. ir J. J. taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė atidalinti atsakovus M. J., J. J., A. B. bei ieškovą R. D. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2024 m. gruodžio 10 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planą, nustatant J. J. ir M. J. nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,0235 ha ploto, kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-3; R. D. – nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,1045 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-2; A. B. nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,2450 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-1.

7.1. Nurodė, kad atsakovų M. J. ir J. J. teikiamas atsidalinimo iš Žemės sklypo projektinis pasiūlymas visiškai atitinka visų bendrasavininkų nuosavybės dalis ginčo Žemės sklype ir šiuo metu nustatytą naudojimosi Žemės sklypu tvarką, o taip pat nenustato jokių papildomų nuosavybės teisės apribojimų (kaip pvz. servitutų) nei vienam iš atidalinimo eigoje naujai formuojamam savarankiškam žemės sklypui.

Atsiliepimas

8. Ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo su juo sutiko.

8.1. Nurodė, kad panašus atidalinimo būdas jau buvo išreikštas projektuotojo K. B. 2023 m. birželio 8 d. parengtame ginčo sklypo pertvarkymo projekto variante, kurį pasirašė visi bendraturčiai ir dėl jo jokio ginčo nebuvo, o projektuotojas jį pateikė ŽPDRIS Kretingos rajono savivaldybės administracijai derinti. Projektas nebuvo suderintas, nes kaip ir su priešieškiniu pateiktame brėžinyje, nesprendžiamas susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus klausimas, t. y. nenurodoma palei ginčo sklypo einančios gatvės ribos, kategorija ir gatvės raudonosios linijos. Galimai pastabų buvo ir daugiau, tačiau ieškovui jos nežinomos.

8.2. Pažymėjo, kad bet kuriuo atveju tarp bendraturčių niekada nebuvo ginčo dėl atidalinamos ieškovo dalies (1 045 kv. m) ir jos vietos, nes absoliučiai visi projekto variantai buvo rengiami taip, kad ieškovo dalis būtų atidalinama taip kaip ir notaro patvirtintoje naudojimosi ginčo sklypu tvarkoje. Taigi, ieškovo ir atsakovų požiūris, kaip turėtų būti atidalinama ieškovo dalis, nesiskiria, o tai reiškia, kad atsakovai pritarė ieškiniui, o ieškovas – priešieškiniui.

9. Atsakovas A. B. pateikė atsiliepimą į atsakovų M. J., J. J. priešieškinį, kuriuo prašo teismo ieškinį ir priešieškinį atmesti bei priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9.1. Nurodė, kad ir ieškovo, ir atsakovų M. J. ir J. J. inicijuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo Projektai yra nepraėję Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nurodytų procedūrų, nesuderinti ir nepatikrinti teisės akte nurodytose institucijose nustatyta tvarka, todėl nėra teisėti, o ginčo teisme iškėlimas yra per ankstyvas, nesavalaikis. Projektų viešinimo ir derinimo nebuvimas negali būti laikomi ar pripažinti mažareikšmiais trūkumais.

9.2. Nurodė, kad nesant objektyvios Nacionalinės žemės tarnybos išvados dėl Projektų tvirtinimo, bet kurios iš proceso šalių pateikto projekto tvirtinimas teismine tvarka yra negalimas, nepriklausomai nuo to, kiek tai būtų naudinga, paprasta ar patogu proceso šalims. Ieškinio/priešieškinio patenkinimo atveju ieškovas/atsakovai išvengtų visų imperatyvių teisės aktu nustatytų procedūrinių reikalavimų laikymosi, praleidžiant Projekto teikimą visuomenei susipažinti, neteikiant jo derinti institucijomis, į kurias kreiptasi dėl reikalavimų Projektui pateikimo, taipogi ir Projekto tikrinimo. Atsakovo nuomone, dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo taisyklių nuostatų netinkamo įgyvendinimo, joks projektas, esantis organizatoriaus derinimo stadijoje, šioje byloje negali būti tvirtinamas.

10. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė negalinti atsakingai ir tinkamai įvertinti prie priešieškinio pateikto projekto, nes jis parengtas nesivadovaujant nustatytais reikalavimais. Pažymėjo, kad priešieškiniu teikiamas projektas yra nepraėjęs teisės aktuose nurodytų procedūrų, nesuderintas ir nepatikrintas nustatyta tvarka. Projekto viešinimo ir derinimo nebuvimas negali būti laikomi ar pripažinti mažareikšmiais trūkumais. Nesant objektyvios Nacionalinės žemės tarnybos Žemėtvarkos planavimo dokumentų valstybinės priežiūros atlikimo funkciją įgyvendinančio skyriaus išvados dėl projekto tvirtinimo, bet kurios iš proceso šalių pateikto projekto tvirtinimas teismine tvarka yra negalimas.

11. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad ieškovas sutinka su priešieškinio reikalavimais, trečiasis asmuo neprieštarauja sprendimui priešieškinį tenkinti, įsitikinus ir įvertinus kad pateikto projekto sprendiniai padalijant natūra (teisinio statuso pakeitimai) Žemės sklypui atitinka teisės aktų nuostatas, nepadaro neproporcingos žalos jo paskirčiai bei nepažeidžia šalių teisėtų interesų ir lūkesčių.

12. Teismo posėdžio 2025 m. sausio 7 d. metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visa apimti, o priešieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad su atsakovais gera valia susitarti nepavyko. Atsakovas M. J. prašė ieškinį atmesti visa apimti ir priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad su ieškovu gera valia susitarti nepavyko. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o su priešieškiniu sutiko. Trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovės ieškinio ir priešieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra. Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovas ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Tretieji asmenys G. P. ir R. K. ieškinio ir priešieškinio tenkinimo ar atmetimo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) M. J. ir J. J. priešieškinį tenkino: atidalino atsakovus M. J., J. J., A. B. ir ieškovą R. D. iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo pagal UAB „Kartografiniai projektai“ parengtą 2024 m. gruodžio 10 d. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planą, nustatant: J. J. ir M. J. nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,0235 ha ploto, kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-3; R. D. nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,1045 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-2; A. B. nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,2450 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-1, bei priteisė iš ieškovo atsakovams M. J. ir J. J. 2 886,95 EUR bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 87,23 EUR.

14. Teismas nurodė, kad iš ieškovo byloje pareikštos pozicijos yra akivaizdu, kad jis nesutinka ir nesutiks su jokiais kitais atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantais, išskyrus savo teikiamą variantą. Teismas pažymėjo, jog negali neatsižvelgti į vieningą atsakovų nesutikimą su ieškovo pasiūlymais, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, taip pat įvertinta tai, kad atsakovai vieningai nepritarė ieškovo siūlymams. Teismas pažymėjo, kad bylos duomenys nepaneigia, jog ieškovas nesiėmė priemonių spręsdamas ginčą, o atsakovų elgesys galėjo būti racionalesnis ir efektyvesnis bendradarbiaujant su ieškovu.

15. Teismo vertinimu, ieškovui ir atsakovams po atidalinimo turi būti užtikrintas žemės sklypo dalies, kuri savo dydžiu atitiktų jų vardu nuosavybės teise registruotos dalies, dydis, todėl nagrinėjamu atveju atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) J. J. ir M. J. pasiūlytas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra racionaliausias, fiziškai įmanomas įgyvendinti, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

16. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) J. J. ir M. J. parengtas projektas efektyviau išnaudotų bendrai naudojamas žemės sklypo dalis ir pašalintų/sumažintų galimus ginčus tarp bendraturčių, nei pagal ieškovo siūlomą projektą, taip pat nedarytų neproporcingos žalos daiktui. Vien ta aplinkybė, kad su tokio pobūdžio turto atidalijimu nesutinka ieškovas, neteikia pagrindo daryti priešingą išvadą.

17. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų, teismas nurodė, jog atsakovų M. J. ir J. J. patirtas teisinės pagalbos išlaidas laiko protingomis ir pagrįstomis, todėl jų priešieškinį patenkinus, jiems iš ieškovo priteistina 2 886,95 EUR bylinėjimosi išlaidų. Teismo vertinimu, atsakovas A. B. dėl teisinių žinių ir gyvenimiškos patirties stokos galėjo neišnaudoti ir neišnaudojo visų galimybių suderinti savo valią dėl turto likimo, nepakankamai aktyviai ieškojo priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo, todėl teisingiausia, jog atsakovas A. B. liks prie savo patirtų teismo išlaidų šioje civilinėje byloje.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovas R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, pagal priešieškinį bylą nutraukti arba jį atmesti kaip nepagrįstą bei perskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos duomenys nepaneigia, jog ieškovas nesiėmė priemonių spręsdamas ginčą, o atsakovų elgesys galėjo būti racionalesnis ir efektyvesnis bendradarbiaujant su ieškovu, yra nepagrįsta. Teismas nenurodė, kokie bylos duomenys leidžia daryti tokią išvadą. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nuolat bendravo su atsakovais ir su jais derino ne tik Projekto sprendinius, tačiau ir, prisitaikydamas prie jų norų, prašė Kretingos rajono savivaldybės administracijos pakeisti projektavimo sąlygas. Be to, ieškovas Projekto rengimą finansavo tik savo lėšomis. Vėliau, pakeitus projektuotoją, naujam Projektui pritarė tik atsakovas A. B..

18.2. Pažymi, kad su priešieškiniu pateiktas Žemės sklypo atidalijimo variantas ne tik nesuderintas su Kretingos rajono savivaldybės administracija, bet nesuderintas ir su ieškovu bei atsakovu A. B., nepateiktas jiems susipažinti, o iškart pateiktas į teismą, todėl toks atsakovų elgesys negali būti pripažintas kaip tinkamas bendradarbiavimas tarp bendraturčių. Nurodo, kad jis su priešieškiniu pateiktu variantu sutinka, kadangi tai įgyvendina jo tikslą – atidalinti jo Žemės sklypo dalį taip pat, kaip ir ieškiniu. Todėl teismo teiginiai, kad ieškovas nesutinka ir nesutiks su jokiais kitais atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantais, yra nepagrįsti.

18.3. Pirmosios instancijos teismas kartu su ieškiniu pateikto Projekto neanalizavo ir nevertino, nepasisakė, kaip būtų pažeistos atsakovų teisės, jei būtų leista Projektą be jų sutikimo derinti Kretingos rajono savivaldybės administracijoje. Teismas praignoravo ieškovo teikiamus dokumentus ir argumentus. Teismas negalėjo pasisakyti, kuris iš projektų yra racionalesnis, neišanalizuodamas ieškovo Projekto.

18.4. Taip pat nesutiktina su teismo argumentu, kad atsakovai vieningai nesutinka su ieškovo Projektu, kadangi pradžioje ant ieškovo Projekto buvo pasirašęs atsakovas A. B., kuris tik teisme pakeitė savo nuomonę, be to, jis nesutiko ir su priešieškiniu teikiamu variantu.

18.5. Lyginant patikslinto ieškinio ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį, matyti, kad teismas, nustatydamas tokio pat dydžio ir tokioje pat vietoje nuosavybės dalis į naujai formuojamus žemės sklypus pilnai patenkino patikslinto ieškinio antrą reikalavimą, nors ir pagal kitą projektą, todėl apeliantui neaišku, kodėl tokiu atveju konstatuota, jog ieškinys yra netenkinamas, kadangi ieškovo reikalavimas iš esmės buvo tenkintas.

18.6. Ieškovas neprieštaravo su priešieškiniu pateikto projekto sprendiniams, nes jie pilnai atitiko ieškovo interesus, tačiau teismo sprendimas, tenkinęs priešieškinį, negali būti įgyvendinamas. Teismas nėra viešojo administravimo subjektas ir nėra kompetentingas atlikti funkcijas, susijusias su nekilnojamųjų daiktų formavimu ir pertvarkymu. Teismams nėra suteikta teisė nei išduoti projektui rengti reikalavimus, nei rengti projektą, nei jo sprendinius derinti ar tvirtinti. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas sprendimą atidalinti bendraturčių dalis ir jas paskirstyti pagal su priešieškiniu teiktą projektą, iš esmės atliko visas procedūras, priskirtas vykdomajai valdžiai. Atsakovų projekto ir jo sprendinių atitiktis teisės aktams ir galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams liko nepatikrinta. Pažymi, kad ieškovas ieškiniu prašė ne atidalinti nuosavybės dalis, o leisti atlikti administracines procedūras be atsakovų sutikimo.

18.7. Teismo sprendimas negalės būti įgyvendinamas ir nesukels šalims jokių materialinių teisinių pasekmių. Teismas atsakovams suformavo trečią žemės sklypą pakeisdamas jo paskirtį iš vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų į susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritoriją, tačiau toks projektas negalėtų būti tvirtinamas, todėl neaišku, ką toliau daryti su tokiu teismo sprendimu. Pažymi, kad nors teismas ir padalijo Žemės sklypą, tačiau jų ir daiktinių teisių į juos nepavyktų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kadangi nėra Kretingos rajono savivaldybės administracijos sprendimo patvirtinti atsakovų projektą.

18.8. Teismas priėmė priešieškinį be jokių motyvų bei pažeisdamas civilinio proceso normas, kadangi nagrinėjamu atveju priešieškiniu reiškiamas reikalavimas nėra priešpriešinis, jis kaip tik patvirtino ieškinio reikalavimą atidalyti ieškovo bendrosios nuosavybės dalį. Nesuprantama, kodėl teismas priešieškinį priėmė ir vertino jį, kaip prieštaraujantį ieškinio reikalavimams, kai tarp ieškovo ir atsakovų dėl ieškovo atidalijamos dalies ginčo nekilo.

18.9. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas A. B., nesutikdamas su priešieškiniu, neturi atlyginti bylinėjimosi išlaidų kitiems atsakovams, tačiau ieškovas, sutikdamas su priešieškiniu, tas išlaidas turi atlyginti, nors ieškovas siekė bendradarbiauti ir apginti savo interesus. Būtent atsakovai, pateikę priešieškinį, pažeidė bendradarbiavimo pareigą.

Atsiliepimas

19. Atsakovai M. J. ir J. J. pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Atsakovų nuomone, teismas šiame ginče tinkamai identifikavo ginčo (bylos) esmę, ginčo materialinius santykius ir sprendė ginčą pagal bylos šalių reikalavimus ir pagal jo, kaip bendrosios kompetencijos teismo, kompetenciją.

19.2. Pažymi, kad ir ieškovo iniciatyva ir jo užsakymo parengtas Projektas, ir atsakovų M. J. ir J. J. parengtas Žemės sklypo pertvarkymo projektas yra tokio paties suderinimo (t. y. neatlikto derinimo) su atsakingomis institucijomis lygio, tokią procedūrą reglamentuojančio teisės akto prasme. Primena, kad teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovų duotais paaiškinimais, ieškovo pateiktas Projektas net buvo pradėtas analizuoti nesant visų bendrasavininkų tarpusavio susitarimo dėl jo, t .y. nesant visų bendrasavininkų pritarimo jam. Šios aplinkybės – kad Žemės sklypo pertvarkymo projekto derinimo procedūros nustatyta tvarka nebuvo atliktos (ir iš esmės nebuvo atlikinėjamos nesant preliminaraus kitų bendraturčių sutikimo Projektui) byloje ieškovas iš esmės neginčijo ir nenuginčijo. Taigi, abiejų ginčo šalių – ieškovo ir atsakovų parengti Žemės sklypo pertvarkymo projektai yra vienodai nepatikrinti ir jų atžvilgiu nebuvo įvykdytos visos privalomos derinimo, viešinimo ir kitos procedūros, susijusios su žemės sklypų pertvarkymu.

Žemesnės instancijos teismas

19.3. Kasacinis teismas savo praktikoje bei bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įstatymas nenumato tokio atsidalinimo siekiančio bendraturčio teisių gynimo būdo, kaip leidimas vienam iš bendraturčių rengti atsidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo, todėl ieškovo ieškiniu, įskaitant ir patikslintu, pareikšti reikalavimai savo esme ir siekiamų teisinių padarinių aspektu buvo suformuluoti ydingai ir toks ieškinys negalėjo būti tenkinamas.

Šalies argumentai

19.4. Ieškovas viena vertus teigia, jog atsakovų su priešieškiniu pasiūlytas ir pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtintas atsidalinimo projekto sprendinys atitinka jo interesus ir ieškovui yra priimtinas, tačiau ieškovas, užuot pradėjęs bendradarbiauti su kitais bendrasavininkais dėl tolimesnių administracinių procedūrų vykdant Žemės sklypo pertvarkymą, prašo apeliacinės instancijos teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir tenkinti būtent ieškovo ieškinį, taip, kaip jis yra suformuluotas. Toks ieškovo elgesys yra neracionalus, nenuoseklus, trukdantis visiems Žemės sklypo bendrasavininkams tinkamai ir operatyviai realizuoti savo teisėtus lūkesčius, savo turtinius interesus.

19.5. Ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja nutraukti bylą priešieškinio pagrindu, kadangi tarp ieškovo pareikšto reikalavimo ir atsakovų priešieškinio reikalavimų yra tarpusavio ryšys, ir vienos šalies reikalavimo patenkinimas daro negalimu kitos proceso šalies reikalavimų patenkinimą, todėl tokie apelianto pareiškimai ir reikalavimai dėl proceso nutraukimo priešieškinio pagrindu yra nepagrįsti.

19.6. Nurodo, kad atsakovų su priešieškiniu pasiūlytas Žemės sklypo pertvarkymo projektas labiausiai atitiko visų bendraturčių interesus, nepažeidė nei vieno iš bendraturčių ir gretimų žemės sklypų savininkų interesų. Skirtingai nuo ieškovo pateikto pertvarkymo projekto, kuriam dėl prašomų nustatyti plačių servitutų nepritarė nei atsakovas A. B. bei gretimų dviejų žemės sklypų savininkai, į kurių teritoriją įsiterpė ieškovo pasiūlytas pertvarkymo Projektas. Teismas neabejotinai šias aplinkybes vertino spręsdamas šalių ginčą.

19.7. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus kilusio ginčo aspektus, visų suinteresuotų šalių, įskaitant ir Žemės sklypo gretimų sklypų savininkų poziciją ir jų teisėtus interesus, ir priėmė pagrįstą, motyvuotą sprendimą, kurio jokiais ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti ar keisti.

Atsiliepimas

20. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčą pagal ieškovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Su priešieškiniu pateiktas UAB „Kartografiniai projektai“ 2024 m. gruodžio 10 d. parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planas, pagal kurį teismas, tenkindamas priešieškinį, atidalino bendraturčių dalis, nebuvo pilnos apimties projektas, kurį savivaldybė, kaip planavimo organizatorius, galėjo nagrinėti ir priimti sprendimą „pritarti“ arba „motyvuotai atsisakyti pritarti projekto sprendiniams“.

20.2. Teismas sprendime nurodė, kad, tenkindamas priešieškinį atsižvelgia ir į tai, kad pastarųjų teikiamas ginčo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planas, paruoštas UAB „Kartografiniai projektai“, yra parengtas vadovaujantis Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A1-1252, Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2022 m. gruodžio 5 d. reikalavimais Nr. (4.1.17.E) D3-6048“. Tačiau būtina pažymėti, kad 2023 m. liepos 25 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A1-519 ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. A1-1252 ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas anksčiau galiojęs įsakymas, kartu pakeičiant projektavimo tikslą, t. y. buvo nustatytas naujas projekto rengimo tikslas – pertvarkyti ginčo sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų, bet nekeičiant ginčo sklypo naudojimo būdo. Taigi, teismas pagal priešieškinį suformavo trečią žemės sklypą, pakeisdamas jo naudojimo būdą iš vienbučių ir dvibučių gyvenamų pastatų į susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijas, kas prieštarauja projekto rengimo tikslui. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgė į negaliojančios redakcijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą.

20.3. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, neįvertino visumos veiksmų, kurie privalo būti atlikti tais atvejais, kai Nekilojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiami ir įgyvendinami žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai. Su priešieškiniu pateiktas projektas yra nepraėjęs nustatytų procedūrų, nesuderintas ir nepatikrintas teisės aktuose nurodytose institucijose nustatyta tvarka.

21. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčą pagal ieškovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

21.1. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad su priešieškiniu pateiktas projektas parengtas nesivadovaujant Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. liepos 25 d. priimtu įsakymu Nr. A1-519 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. A1-1252 „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ pakeitimo“, todėl priešieškiniu teikiamas projektas yra nepraėjęs teisės aktuose nurodytų procedūrų, t. y. nesuderintas ir nepatikrintas kompetentingų institucijų.

Šalies argumentai

22. Atsakovas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta atsakovui A. B. priteisti bylinėjimosi išlaidas, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – iš ieškovo atsakovui A. B. priteisti 950 EUR bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

22.1. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovui priteisti bylinėjimosi išlaidas, nepaisydamas to, kad: 1) atsakovas A. B. procesiškai buvo ieškovo ieškinio oponentas ir jį ginčijo, o teismas atmetė ieškinį, taigi sprendimas yra palankus atsakovui A. B.; 2) atsakovas A. B. ne tik reiškė nepritarimą ieškiniui, bet ir pateikė procesinius dokumentus, dalyvavo posėdžiuose, turėjo atstovę advokatę, todėl patyrė realias išlaidas; 3) teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas „nepakankamai aktyviai bendradarbiavo“, tačiau tokio kriterijaus, kaip sąlygos bylinėjimosi išlaidų atlyginimui, nėra įtvirtinta nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

22.2. Pažymi, kad atsakovas reiškė atsiliepimus, kuriuose išsamiai nurodė poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, procesinių trūkumų, ginčijamo projekto neteisėtumo, dalyvavo teismo posėdžiuose su advokate, pateikė aiškų prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurį teismas ignoravo, o sprendimas priimtas jo naudai, nes ieškinys atmestas, o atidalinimas įvykdytas pagal priešieškinį, su kuriuo atsakovas sutiko.

Atsiliepimas

23. Ieškovas R. D. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinio skundo nepriimti, kadangi jis pateiktas praleidus procesinį terminą, o jei jis bus priimtas – atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovo apeliacinis skundas buvo paduotas praleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – teismo sprendimas priimtas 2025 m. vasario 19 d., 30 dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti suėjo 2025 m. kovo 21 d., o atsakovo apeliacinis skundas pateiktas tik 2025 m. balandžio 22 d. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą dėl svarbių priežasčių, todėl apeliacinis skundas negali būti priimamas ir nagrinėjamas.

23.2. Atsakovas nepagrindė, kaip jo apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika yra susijusi su šios bylos aplinkybėmis, bei nepaminėjo, kad atsakovas prašė ne tik atmesti ieškinį, tačiau prašė atmesti ir priešieškinį. Kadangi byloje priešieškinis buvo tenkintas, tai atsakovo A. B. interesai byloje nebuvo apginti, o teismo sprendimas jam nepalankus.

23.3. Bylinėjimosi išlaidos atsakovui A. B. negali būti priteistos ir dėl tos priežasties, kad jis iš pradžių Projekto sprendiniams pritarė, tačiau teisminiame procese poziciją pakeitė ir savo parašo atsisakė.

24. Atsakovai M. J. ir J. J. pateikė atsiliepimą į atsakovo A. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovo apeliacinį skundą tenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti iš dalies. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Atsakovai visiškai sutinka su atsakovo A. B. argumentais, jog jis aktyviai dalyvavo procese gindamas savo, kaip Žemės sklypo bendrasavininko, teises, savo procesinėmis teisėmis byloje naudojosi sąžiningai, faktiškai patyrė atstovavimo išlaidas byloje, nes be profesionalios pagalbos negalėjo efektyviai ginti savo teisių.

24.2. Nurodo, kad ieškovas bylos eigoje pats pakeitė A. B. procesinį statusą į atsakovo šiam nesutinkant su ieškovo reikalavimais. Kadangi ieškovo ieškinys buvo visiškai atmestas, iš bylą pralaimėjusio ieškovo atsakovui A. B. neabejotinai turėjo būti priteistos jo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos.

25. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į atsakovo A. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ginčą pagal atsakovo apeliacinį skundą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Apeliacinės instancijos teismą saisto šalių nustatytos pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo apskundimo ribos, todėl jis peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik pagal apeliacinio skundo ribas, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Taigi apeliacinis procesas yra pakartotinis bylos nagrinėjimas neišeinant už apeliacinio skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 straipsnis).

27. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas, todėl pasisako dėl paduotų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos faktinių bei teisinių argumentų.

Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės

28. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.3730 ha, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui R. D. (209/746 dalis, arba 1 045 kv. m), atsakovams J. J. ir M. J. (47/746 dalis arba 235 kv. m) ir A. B. (245/373 dalis arba 2 450 kv. m). Tarp bendraturčių yra nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka.

29. Ieškovas 2022 m. lapkričio 21 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją bei inicijavo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Atsižvelgdamas į tai, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A1-1252 nusprendė pradėti rengti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – pertvarkyti Žemės sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų ir vienam žemės sklypui pakeisti naudojimo būdą į susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijas. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2022 m. gruodžio 5 d. parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. (4.1.17.E) D3-6048.

30. Projekto rengėjas K. B. 2023 m. birželio 8 d. bei projekto rengėja UAB „Project 28“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. parengė Žemės sklypų formavimo projekto sprendinius, kurie buvo suderinti ieškovo R. D. ir atsakovų M. J., J. J. bei A. B., t. y. visų Žemės sklypo savininkų. Kretingos rajono savivaldybės administracija atitinkamai 2023 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.1.17.E) D3‑4771, 2023 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (4.1.17.E) D3-6735 ir 2024 m. sausio 11 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-194 nepritarė pateiktiems Žemės sklypų formavimo projekto sprendiniams dėl jų neatitikimų Kretingos rajono savivaldybės administracijos pateiktiems reikalavimams ir kitiems teisės aktams.

31. Ieškovas 2023 m. liepos 18 d. kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakoreguoti Projekto rengimo tikslą. Atsižvelgdamas į tai, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. A1-519 patikslino Projekto rengimo tikslą ir jį išdėstė taip: pertvarkyti Žemės sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų; esant poreikiui suformuoti teritorijas susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms.

32. Projekto rengėja UAB „Project 28“ 2024 m. sausio 24 d. parengė žemės valdos projekto sprendinius ir juos paviešino visuomenei bei per ŽPDRIS, iš visuomenės pastabų negauta, Projekto sprendiniai buvo pradėti derinti su Kretingos rajono savivaldybės administracija. Kretingos rajono savivaldybės administracija 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-765 informavo ieškovą Projekto nesuderinusi, kadangi Projekto byloje nepateiktas pertvarkomo Žemės sklypo savininkų J. J. ir M. J. raštiškas pritarimas.

Dėl atsakovo A. B. apeliacinio skundo

33. CPK 307 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos.

34. CPK 315 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti atvejai, kada apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vienas iš tokių pagrindų yra tada, kai skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jeigu 315 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

35. Bylos duomenimis, skundžiamas sprendimas priimtas 2025 m. vasario 19 d., todėl šio sprendimo apskundimo apeliacine tvarka termino paskutinė diena buvo 2025 m. kovo 21 d. Atsakovas A. B. 2025 m. kovo 24 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti, kadangi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2025 m. kovo 21 d. atsakymu paprašė pateikti atsakovo pageidaujamos advokatės sutikimą teikti antrinę teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas pratęsė terminą atsakovui atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti iki 2025 m. balandžio 11 d. įskaitytinai, o vėliau teisėjo rezoliucijomis terminas pratęstas iki 2025 m. balandžio 28 d. Per teismo nustatytą ir pratęstą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą taip ir nepateikė.

36. Tačiau atsakovas A. B. 2025 m. balandžio 22 d. pateikė apeliacinį skundą, daugiau nei mėnesiu praleisdamas apeliacinio skundo pateikimo terminą. Atsakovas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti ir nenurodė svarbių priežasčių, trukdžiusių pateikti apeliacinį skundą įstatyme nustatytu terminu. Visų pirma, atsakovas teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipėsi tik 2025 m. kovo 18 d., t. y. nuo skundžiamo sprendimo praėjus 27 dienoms ir jau beveik pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Antra, atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui pateikti, nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių terminas buvo praleistas. Trečia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis bei taip užvilkino bylos nagrinėjimą, kai kelis kartus reikalavo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškovo apeliacinį skundą pateikti, tačiau šio procesinio dokumento taip ir nepateikė, o vietoje to pateikė teismui savo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliacinį procesą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą nutraukia.

Dėl ieškovo R. D. apeliacinio skundo argumentų

37. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Žemės sklypo pertvarkymo, siekiant Žemės sklypą padalinti į kelis žemės sklypus, kad būtų palengvintas naudojimasis kiekvienai iš šalių priklausančia Žemės sklypo dalimi. Ieškovas ieškiniu prašė be atsakovų sutikimo leisti vykdyti Žemės sklypo pertvarkymą pagal projektą, parengtą UAB „Project 28“, bei nustatyti nuosavybės dalis į šiuo projektu naujai formuojamus žemės sklypus: ieškovui – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-1 (1045/1045); atsakovams J. J. ir M. J. bendros jungtinės nuosavybės teise – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-2 (235/2685), bei atsakovui A. B. – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-2 (2450/2685).

38. Atsakovai J. J. ir M. J. priešieškiniu prašė atidalinti šalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo pagal UAB „Kartografiniai projektai“ 2024 m. gruodžio 10 d. parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planą, nustatant J. J. ir M. J. nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,0235 ha ploto, kitos paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-3; ieškovui – nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,1045 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-2; atsakovui A. B. nuosavybės teisę į naujai formuojamą 0,2450 ha ploto, kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, plane pažymėtą Nr. 826-1.

39. Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad iš ieškovo byloje pareikštos pozicijos yra akivaizdu, kad jis nesutinka ir nesutiks su jokiais kitais atsidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantais, nurodydamas, jog būtina atsižvelgti į vieningą atsakovų nesutikimą su ieškovo pasiūlymais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovų J. J. ir M. J. pasiūlytas bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo būdas būtų racionaliausias, fiziškai įmanomas įgyvendinti, nepadarytų neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, todėl priėjo prie išvados, kad priešieškiniu siūlomas projektas efektyviau išnaudotų bendrai naudojamas žemės sklypo dalis ir pašalintų/sumažintų galimus ginčus tarp bendraturčių, nei ieškovo siūlomas projektas.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas ir tinkamai motyvuotas, todėl atsakovų priešieškinis buvo patenkintas nepagrįstai.

41. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai įgyvendinami, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarka: 1) parengtam projektui turi raštu pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga (Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis).

42. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2025 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. D1-190 patvirtintomis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis (iki šio įsakymo priėmimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir aplinkos ministrų 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintomis taisyklėmis (toliau – Taisyklės)). Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojusių Taisyklių 17 punktas nustatė, kad projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per ŽPDRIS, jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip. Taisyklių III skyriuje nustatyti žemės formavimo ir pertvarkymo principai, kuriais privaloma vadovautis rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planą (projektą).

43. Taisyklių 66 punktas nustato, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad savo atsiliepime į priešieškinį ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Kretingos rajono savivaldybės administracija pažymėjo, jog kartu su atsakovų priešieškiniu pateiktas UAB „Kartografiniai projektai“ 2024 m. gruodžio 10 d. parengtas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo planas neatitiko Taisyklių reikalavimų, nebuvo pateiktas savivaldybės administracijai, kaip planavimo organizatorei, nagrinėti, todėl toks planas negalėjo būti teismo patvirtintas, tačiau pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, priešieškiniu reikalautas patvirtinti Žemės sklypo padalijimo projektas negalėjo būti patvirtintas dėl toliau nurodomų priežasčių.

45. Pirma, byloje nėra duomenų, kad UAB „Kartografiniai projektai“ 2024 m. gruodžio 10 d. parengtas projektas buvo pateiktas derinti Kretingos rajono savivaldybės administracijai, buvo atliktos būtinos procedūros, kad projektas galėtų būti patvirtintas, be to, nagrinėjamu atveju projektas nebuvo suderintas su visuomene, nebuvo patikrinta projekto turinio ir formos atitiktis Taisyklėms, nebuvo patikrinta sklypų atidalijimo atitiktis teisės aktams, įskaitant Statybos techninius reglamentus ir panašiai.

46. Antra, atsakovų pateiktas UAB „Kartografiniai projektai“ paruoštas projektas buvo parengtas vadovaujantis negaliojančiu Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. A1-1252, kadangi 2023 m. liepos 25 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1‑519 minėtas įsakymas buvo pakeistas, kartu pakeičiant projektavimo tikslą – pertvarkyti Žemės sklypą padalijant į du ar daugiau žemės sklypų; esant poreikiui suformuoti teritorijas susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms. Kadangi atsakovų pateiktame projekte Žemės sklypas yra ne tik padalijamas į tris žemės sklypus, tačiau yra pakeičiama vieno iš jų paskirtis (kas pagal 2023 m. liepos 25 d. Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. A1‑519 nebėra projektavimo tikslu), toks projektas negali būti tvirtinamas.

47. Nors kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016), tačiau teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2018; 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-403/2019).

48. Trečia, atsakovų pateikto ir reikalauto patvirtinti UAB „Kartografiniai projektai“ 2024 m. gruodžio 10 d. parengto projekto sprendiniai iš esmės sutampa su K. B. 2023 m. birželio 8 d. bei UAB „Project 28“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. parengtais Žemės sklypų formavimo projekto sprendiniais, kurie buvo suderinti visų Žemės sklypo savininkų, įskaitant ir pareiškusius priešieškinį atsakovus. Tačiau Kretingos rajono savivaldybės administracija atitinkamai 2023 m. birželio 21 d. raštu Nr. (4.1.17.E) D3-4771, 2023 m. rugsėjo 6 d. raštu Nr. (4.1.17.E) D3-6735 ir 2024 m. sausio 11 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-194 nepritarė pateiktiems Žemės sklypų formavimo projekto sprendiniams dėl jų neatitikimų Kretingos rajono savivaldybės administracijos pateiktiems reikalavimams ir kitiems teisės aktams, įskaitant Statybos techninius reglamentus. Atsižvelgiant į tai, atsakovų pateiktas bei pagal Taisyklėse numatytas procedūras nepatikrintas Žemės sklypo padalijimo projektas negali būti patvirtintas, kadangi nėra įvertinta jo atitiktis teisės aktų keliamiems reikalavimams.

49. Galiausiai, teismas, kaip valstybės institucija, neturi teisės perimti kitoms valstybės institucijoms priskirtos kompetencijos ir spręsti dėl Žemės sklypo padalijimo projekto pagrįstumo nesilaikant Žemės įstatyme bei poįstatyminiuose teisės aktuose numatytų procedūrų ir be teisėto pagrindo keisti žemės sklypo paskirtį, dėl to pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas.

50. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės tenkinti atsakovų priešieškinio bei dėl to nepagrįstai nusprendė netenkinti ieškinio. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas, pareikšdamas ieškinį, tinkamai siekė įgyvendinti savo teises, kadangi atsakovai J. J. ir M. J., jiems nepavykus atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės (atmetus K. B. 2023 m. birželio 8 d. bei UAB „Project 28“ 2023 m. rugpjūčio 21 d. ir 2023 m. gruodžio 22 d. parengtus Žemės sklypų formavimo projektus), nusprendė nepritarti ieškovo pateiktam projektui, kuriuo pastarasis siekė atsidalinti nuo atsakovų, tačiau šios savo pozicijos atsakovai nepagrindė.

51. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovo pateiktas UAB „Project 28“ 2024 m. sausio 24 d. parengtas žemės valdos projektas Kretingos rajono savivaldybės administracijos 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. (4.1.17 Mr) D3-765 laikytinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, tačiau jis nebuvo suderintas, nes nepateiktas pertvarkomo Žemės sklypo savininkų J. J. ir M. J. raštiškas pritarimas projektui. Atsakovai tik deklaratyviai nurodo, kad ieškovo pateiktas projektas pažeidžia atsakovų teisėtus interesus, tačiau su šiais teiginiais teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo, kadangi ieškovui atidalijus Žemės sklypą, jam atitenkanti Žemės sklypo dalis atitinka ir ankstesnius projektų sprendinius, kurie buvo atmesti, ir dabar galiojančią naudojimosi Žemės sklypu tvarka. Be to, atsakovai ir toliau valdys, galės naudotis ir disponuoti jiems tenkančia Žemės sklypo dalimi, naudojimosi Žemės sklypu tvarka išliks nepasikeitusi.

52. Pažymėtina ir tai, kad tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu siūlomuose projektuose ieškovui tenkanti atidalinto žemės sklypo dalis ir jo pozicija erdvėje yra identiška, todėl atsakovai neturi jokio teisinio suinteresuotumo nepritarti ieškovo siūlomam projektui bei taip riboti jo teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisė atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-38-611/2022), prioritetas turi būti teikiamas bendrosios dalinės nuosavybės savininkų skaičiaus mažinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014).

53. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia atsakovų dėmesį, jog šiuo sprendimu jiems nėra užkertamas kelias Žemės įstatyme bei Taisyklėse nurodyta tvarka tinkamai įgyvendinus reikiamas procedūras bei pateikus teisės aktų reikalavimus atitinkanti projektą taip pat atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Dėl bylos procesinės baigties

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo teismo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nesivadovavo teisės normomis, reglamentuojančiomis žemės sklypų atidalijimo procedūras, todėl nepagrįstai sprendė, kad atsakovų su priešieškiniu pateiktas Žemės sklypo atidalijimo projektas gali būti tvirtinamas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas, o priešieškinis – atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

55. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-107/2010; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, iš naujo nekartoja visų pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių ir argumentų, bet tiesiog pritaria šio teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją, peticijos Nr. 2930; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015). Pasisakius dėl esminių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kiti šiuose procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

56. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57. CPK 93 straipsnio nuostatos reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

58. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės yra sureguliuotos taip, kad būtų užtikrinta šalies, laimėjusios bylą, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kertinis principas, kuriuo paremtos šios taisyklės, yra tas, kad „pralaimėjęs moka“. Ši principinė nuostata būdinga visų instancijų teisminiams procesams (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje. Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 17 punktas).

59. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui panaikinus skundžiamą sprendimą ir tenkinus ieškinį, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovas, kuris pateikė į bylą įrodymus, jog pirmosios instancijos teisme patyrė 1 168 EUR bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 218 EUR sumokėto žyminio mokesčio ir 950 EUR išlaidų ieškinio parengimui. Kadangi nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, šios išlaidos ieškovui yra priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 389,33 EUR (1 168 EUR / 3) iš kiekvieno atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

60. Tenkinus ieškovo apeliacinį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi ieškovas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovas už apeliacinį skundą sumokėjo 222 EUR žyminio mokesčio, todėl šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis – po 74 EUR (222 EUR / 3) iš kiekvieno atsakovo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo A. B. apeliacinį skundą nutraukti.

Ieškovo R. D. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. vasario 19 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2‑200-666/2025, panaikinti ir priimti naują sprendimą:

„Ieškovo R. D. ieškinį tenkinti, atsakovų J. J. ir M. J. priešieškinį atmesti.

Leisti ieškovui R. D. be atsakovų J. J., M. J. ir A. B. sutikimo vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0.3730 ha, pertvarkymą pagal projektą, parengtą UAB „Project 28“, bei nustatyti nuosavybės dalis į šiuo projektu naujai formuojamus žemės sklypus: ieškovui R. D. – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-1 (1045/1045); atsakovams J. J. ir M. J. bendros jungtinės nuosavybės teise – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-2 (235/2685) bei atsakovui A. B. – į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 1-2 (2450/2685).

Priteisti ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovų J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 389,33 EUR (tris šimus aštuoniasdešimt devynis eurus 33 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.“

Priteisti ieškovo R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovų J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 74 EUR (septyniasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

Šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Ieva Navickaitė-SakalauskienėSvetlana PaninaDalia Trumpulienė