Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal M. N. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo D. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo V. L. 2 366,66 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių tarpininkavimo santykiai susiklostė dar 2018 m. balandžio 19 d., kai ieškovas asmeniškai dirbo brokeriu. Atsakovas prašė surasti būdą, kaip parduoti butą, nes vyksta skyrybų procesas, o D. L. nesutinka parduoti buto. Buvo pasiūlyta, kad atsakovas prisiims pareigą apmokėti brokeriui už visą buto pardavimo sutarties vertę – du procentus nuo buto pardavimo kainos. Buvo gautas D. L. sutikimas parduoti butą, jei V. L. padengs tarpininkavimo išlaidas. 2019 metais ieškovui pasirašius bendradarbiavimo sutartį su UAB „Kapitalo ekspertai“, 2019 m. vasario 5 d. sutartis buvo perrašyta tomis pačiomis sąlygomis. Patalpos buvo parduotos 2019 m. gruodžio 23 d. ieškovo surastiems pirkėjams. Pagal tarpininkavimo paslaugų sutarties 4 punktą atsakovas privalėjo sumokėti 3 700 Eur tarpininkavimo paslaugų mokestį (2 procentai nuo 185 000 Eur įvykusio sandorio sumos). Atsakovas pareikalavo, kad į sąskaitą ieškovas įtrauktų ir jo buvusią žmoną, D. L.. Atsakovui buvo paaiškinta, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis yra sudaryta tik su juo. Sužinojus apie dalinį atsiskaitymą, 2020 m. vasario 5 d. atsakovui išsiųstas el. laiškas su perskaičiuota 2 356,66 Eur sumos sąskaita-faktūra ir raginimu apmokėti ją iki 2020 m. vasario 9 d., tačiau atsakovas vengia atsiskaityti ir bendrauti.

2. Atsakovas V. L. prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas yra įvykdęs prievolę sumokėti komisinį atlygį pagal 2019 m. vasario 5 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties 4 punktą paslaugų teikėjui UAB „Kapitalo ekspertai“. Pažymėjo, jog ieškovo tėvas teikė atsakovui teisines paslaugas civilinėje byloje pagal D. L. ieškinį dėl santuokos nutraukimo bei kitose susijusiose civilinėse bylose. Teismo sprendimu atsakovas įgijo asmeninės nuosavybės teisę į apytiksliai 36 proc. buto dalį. Atsakovui siekiant ją parduoti, advokatas patarė sudaryti sutartį su jo sūnumi ieškovu M. N., kuris vertėsi tarpininkavimo parduodant nekilnojamąjį turtą (brokerio) veikla. Ieškovui buvo žinoma, kad bendraturtės D. L. santykiai su atsakovu buvo (ir yra) konfliktiški. 2018 m. balandžio 19 d. ieškovas pasiūlė sudaryti ir pateikė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2; šiai sutarčiai pasibaigus, ieškovas 2019 m. vasario 5 d. pasiūlė sudaryti ir pateikė sutartį su UAB „Kapitalo ekspertai“, kurios partneriu buvo. Atsakovas visiškai pasitikėjo advokato patarimu ir jo sūnaus pateiktais sutarčių tekstais bei buvo įsitikinęs, kad už suteiktas tarpininkavimo paslaugas jis privalės sumokėti susitartą dalį (2 procentus) nuo atsakovo gautos buto dalies kainos. Atsakovas sumokėjo UAB „Kapitalo ekspertai“ 1 333,34 eurus (2 procentus nuo kliento gautos pardavimo kainos). Atsakovo teigimu, pažodinis (gramatinis) ir sisteminis viso Sutarties 4 punkto aiškinimas patvirtina, kad 2 % komisinis atlygis skaičiuojamas nuo turto pirkėjo Klientui (t. y. atsakovui) sumokėtos pardavimo kainos. Taip pat atsakovas pabrėžė, kad sutartis sudaryta tarp verslininko UAB „Kapitalo ekspertai“ ir vartotojo – atsakovo; tai yra vartojimo sutartis. Sutarties 4 punkte nėra nurodyta, nuo kokios sumos skaičiuojami 2 procentai. Vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Kadangi atsakovas yra įvykdęs prievolę sumokėti komisinį atlygį paslaugų teikėjui UAB „Kapitalo ekspertai“, atsakovo įsitikinimu, ieškinys yra nepagrįstas.

3. Trečiasis asmuo D. L. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti ieškovo nurodytais argumentais. Paaiškino, kad ji šalių susitarime nedalyvavo, apie buto pardavimą ją informavo brokeris M. N.. Kadangi atsakovas prisiėmė prievolę apmokėti brokeriui už visas tarpininkavimo paslaugas, todėl ji neprieštaravo, kad butą parduotų brokeris. D. L. nesutiko prisidėti apmokant komisinį mokestį nekilnojamojo turto brokeriui, nes nebuvo V. L. ir M. N. susitarimo šalis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovo V. L. 2 366,66 Eur komisinio mokesčio skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą (2 366,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 53 Eur žyminio mokesčio, 1 000 Eur advokato išlaidų, M. N. naudai; grąžino ieškovui M. N. 12 Eur žyminio mokesčio; valstybės naudai iš atsakovo priteisė 8,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad jis neturi prievolės ieškovui mokėti 2 366,66 Eur komisinio mokesčio dalį. Nurodė, kad atlygintinų paslaugų santykiai, parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), susiklostė tarp V. L. bei UAB „Kapitalo ekspertai“ ir M. N.. 2019 m. vasario 5 d. trišalėje Tarpininkavimo paslaugų sutartyje nurodyta, kad UAB „Kapitalo ekspertai“ (Paslaugos teikėjas) veikia kartu su M. N. (Partneriu). Atkreipė dėmesį, kad tiek 2018 m. balandžio 19 d., tiek 2019 m. vasario 5 d. trišalės Tarpininkavimo paslaugų sutarties galiojimo terminai pasibaigė, tačiau įvertinęs, kad faktinį buto pardavimą atliko M. N., teismas konstatavo, kad jis turi teisę į komisinio mokesčio dalį. Teismas nustatė, kad UAB „Kapitalo ekspertai“ ir brokeris M. N. pagal nusistovėjusią bendrovėje praktiką komisinį mokestį skirstė tokiu būdu: 30 procentų UAB „Kapitalo ekspertai“ ir 70 procentų - brokeriui M. N.. UAB „Kapitalo eskpertai“ gavo 1 333,34 Eur komisinio mokesčio dalį iš V. L. ir jam pretenzijų neturi.

6. Teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo kaip atlygintinų paslaugų teikimą. Pažymėjo, kad ieškovas suteikė atsakovui tarpininkavo paslaugą, tačiau pastarasis už suteiktas paslaugas neapmokėjo, t. y. pareigos pagal sutartį neįvykdė. Atsižvelgdamas į tai, kad komisinis mokestis už buto pardavimą sudaro 3 700 Eur (butas parduotas už 185 000 Eur x 2 %), atsakovas sumokėjo UAB „Kapitalo ekspertai“ 1 333,34 Eur, todėl, teismo nuomone, atsakovas liko skolingas ieškovui 2 366,66 Eur.

7. Teismas nesutiko, kad komisinio mokesčio suma yra susieta su jo gauta už buto pardavimą suma, t. y. 36 proc. – 66 666,97 Eur. Nurodė, jog byloje nustatyta, kad komisinis mokestis imamas už viso buto pardavimą ir sudaro 2 procentus nuo buto pardavimo kainos (Sutarčių 4 punktas), t. y. butą pardavus už 185 000 Eur, komisinio mokesčio suma sudaro 3 700 Eur. Šias išlaidas padengti prisiėmė atsakovas V. L.. Trečiasis asmuo D. L. šiame susitarime nedalyvavo ir neprisiėmė prievolės mokėti komisinį mokestį už buto pardavimą. Teismo vertinimu, komisinio mokesčio dalį (36 proc.) atsakovas turėtų mokėti tik tuo atveju, jei būtų susitarimas su D. L. padengti komisinio mokesčio dalį, priklausomai nuo faktiškai gautų sumų, pardavus ginčo butą. Tačiau toks atsakovo bei trečiojo amens susitarimas nebuvo sudarytas, D. L. neprisiėmė prievolės mokėti komisinio mokesčio, todėl visą komisinį mokestį turėjo sumokėti atsakovas, pasirašęs tarpininkavimo paslaugų sutartis.

8. Teismas nurodė, kad šalių sutartas 2 % procentų komisinis atlygis atitinka protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.5 straipsnis), ir sprendė, jog 2 366,66 Eur suma turi būti priteisiama, todėl šią ieškinio dalį tenkino.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovo motyvas, jog tarp šalių susiklostė vartojimo santykiai, neįtakoja sprendimo, nes ir esant tokiems santykiams šalis neatleidžiama nuo prisiimtų prievolių vykdymo.

10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla nesudėtinga, yra vieno tomo, taip pat į bylos trukmę, į tai, kad byloje buvo vienas posėdis, į ieškinio sumą (2 366,66 Eur), kad ieškinys patenkintas visiškai, priteisė iš atsakovo 1 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurių dydis neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus. Taip pat iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 53 Eur žyminio mokesčio bei grąžino permokėtą 12 Eur sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11. Atsakovas V. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovo M. N. ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas savo iniciatyva nurodė žodinės sutarties tarp šalių buvimo faktą, kurio byloje nenurodė, neįrodinėjo nei ieškovas, nei atsakovas. Ieškinį ieškovas grindė konkrečia rašytine sutartimi; ieškinyje nėra jokių užuominų apie šalių sudarytą žodinę sutartį. Teismas pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus, o šių principų pažeidimas kelia abejonių dėl teismo nešališkumo ir objektyvumo.

11.2. Nurodęs, kad aiškins tarp šalių sudarytą Sutartį vadovaudamasis bendrosiomis (o ne vartojimo sutartims taikytinoms) sutarčių aiškinimo taisyklėmis, teismas nenurodė jokių teiginių, kokie buvo reikšmingi tikrieji šalių ketinimai bei kokiais konkrečiais įrodymais jie nustatomi; ir/arba koks sąžiningumo principo ar protingumo kriterijaus taikymo bylos aplinkybėms rezultatas ir kt. Jei bendrųjų sutarčių aiškinimo taisyklių taikymas šioje byloje yra reikšmingas, tokiu atveju, apelianto teigimu, šioje dalyje skundžiamas sprendimas yra be motyvų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

11.3. Sutartis yra vartojimo sutartis, sudaryta tarp verslininko UAB „Kapitalo ekspertai“ (kartu su partneriu) ir vartotojo – atsakovo. Sutartį atsakovui pasiūlė ir pateikė sudaryti ieškovas. Pažodinis (gramatinis) ir sisteminis viso Sutarties 4 punkto aiškinimas patvirtina, kad 2 % Komisinis atlygis yra skaičiuojamas nuo turto pirkėjo Klientui (t. y. atsakovui) sumokėtos pardavimo kainos. Taip savo susitarimo su paslaugų teikėju turinį suprato atsakovas.

11.4. Sutarties 4 punkto formuluotėje nėra aiškiai nurodyta, nuo kokios sumos skaičiuojami „2 %“, todėl ši sutarties sąlyga pažeidžia vartojimo sutarčiai keliamus aiškumo ir skaidrumo reikalavimus ir yra nesąžininga. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis). Tai, kad Sutartis yra vartojimo, o dėl to jai taikomas specialusis vartojimo sutarčių teisinis reguliavimas, patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl vartojimo sutarčių, kurioje inter alia (be kita ko) konstatuojama, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtina paisyti reguliavimo, įtvirtinto teisės normose, skirtose apsaugoti silpnesniąją šalį ir įpareigojančiose pardavėją ar paslaugų teikėją, sudarant sutartį su vartotoju, atsižvelgti į jo interesus.

11.5. Teismas pažeidė vartojimo sutarčių imperatyvų materialųjį teisinį reguliavimą, inter alia, vartojimo sutarčių sąlygas ir jų aiškinimą nustatančias taisykles (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis, contra proferentem), o dėl to netinkamai išaiškino ieškinio pagrindą (ir ginčo dalyką bei ribas) sudarančios Sutarties 4 punkto sąlygas dėl komisinio atlygio.

11.6. Tinkamo Sutarties aiškinimo rezultatas yra toks, kad paslaugų teikėjui UAB „Kapitalo ekspertai“ pagal Sutartį priklausantis komisinis atlygis yra lygus 2 % nuo pirkėjų klientui (atsakovui V. L.) sumokėtos pardavimo kainos, t.y. 1 333,34 Eur (66 666,97 Eur x 2 %). Šią prievolę atsakovas yra tinkamai įvykdęs.

11.7. Teismas nenurodė, kodėl atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės gauti komisinį atlygį pagal sutartį, nes tokią teisę turi sutarties šalis – paslaugų teikėjas UAB „Kapitalo ekspertai“. Pažymėjo, kad sutarties 2, 4, 6, 8, 9 punktuose reguliuojami santykiai tarp kliento (atsakovo) ir paslaugų teikėjo (UAB „Kapitalo ekspertai“) inter alia aiškiai susitariama, kad paslaugas suteiks paslaugų teikėjas UAB „Kapitalo ekspertai“. Sutartyje ieškovas paminėtas tik kaip paslaugų teikėjo partneris, tačiau nėra nurodytų sąlygų ir/ar įsipareigojimų, kurias atsakovo atžvilgiu turėtų vykdyti ieškovas. Ieškovas galimai turi kokių nors reikalavimo teisių UAB „Kapitalo ekspertai“, tačiau ne atsakovo atžvilgiu.

12. Ieškovas M. N. atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, iš apelianto priteisti atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

12.1. Teiginys, kad M. N. buvo netinkamas ieškovas ir neturėjo reikalavimo teisės, neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir bylos medžiagos; netinkamai aiškinamas sutarties tekstas. Tarp šalių tarpininkavimo santykiai susiklostė dar 2018 metais, kai ieškovas asmeniškai dirbo brokeriu; 2019 metais pasirašius bendradarbiavimo sutartį su UAB „Kapitalo ekspertai“, 2019 m. vasario 5 d. sutartis buvo perrašyta tomis pačiomis sąlygomis. 2019 m. vasario 5 d. sutartyje aiškiai nurodyta, kad UAB „Kapitalo ekspertai“ veikdami kartu su partneriu M. N. sudarė sutartį. Sutartį pasirašė tiek ieškovas, tiek UAB „Kapitalo ekspertai“ direktorė, tiek atsakovas, todėl M. N. turėjo teisę pareikšti ieškinį.

12.2. Apelianto argumentas, kad jis turi mokėti tik už savo turto dalį yra nepagrįstas, nes aplinkybę, kad su atsakovu buvo sutarta, jog jis mokės 2 procentus nuo visos sandorio sumos, teismo posėdžio metu patvirtino D. L.. Tik V. L. prisiėmus visas su buto pardavimu susijusias išlaidas (ir komisinį mokestį), ji sutiko parduoti butą.

12.3. Sutartys pratęsiamos savaime, todėl teismas tinkamai įvertino, kad paslaugas apeliantui teikė M. N. ir paslaugos buvo teikiamos ir po termino pasibaigimo, todėl apelianto teiginiai dėl netinkamo sutarties aiškinimo ir netinkamos šalies yra teisiškai nepagrįsti.

12.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog su juo sudarytos sutartys - vartojimo sutartys. Šiuo atveju, jokių specifinių žinių bei įgūdžių nereikia; šiose sutartyse yra sutariama tik dėl pardavimo kainos ir procentinio atlygio už parduotą objektą. Teismas teisingai vertino, kad tarp šalių susiklostę civiliniai santykiai kvalifikuotini kaip atlygintinų paslaugų teikimas.

12.5 Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl vartojimo sutarčių bei pažeidė vartojimo sutarčių imperatyvų materialinį teisinį reguliavimą, nes sutartys nėra vartojimo sutartys.

12.6. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialines teisės normas, nepažeidė procesinių teisės normų, todėl apeliacinį skundą tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14. Byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 19 d. šalys sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovas įsipareigojo tarpininkauti parduodant butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 179 000 Eur; sulygtas komisinis atlygis - 2 procentai nuo pardavimo sumos. Šalys susitarė, kad sutartis galioja 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir gali būti nutraukta kliento sprendimu. Jei klientas nenutraukia sutarties, ji pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui. 6 mėnesius po sutarties nutraukimo visi potencialūs pirkėjai, kurios Paslaugos teikėjas informavo apie Parduodamą turtą, yra laikomi jo surastais pirkėjais. 2019 m. vasario 5 d. tarp UAB „Kapitalo ekspertai“ (Paslaugos teikėjas) kartu su partneriu M. N. bei V. L. (Klientas) buvo sudaryta Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. PMN-001 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Šios sutarties 4 punkte numatyta, kad komisinis atlygis mokamas tik po to, kai Paslaugos teikėjas suranda Turto pirkėją, kuris sumoka Klientui priimtiną Turto pardavimo kainą ir pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį. Komisinis atlygis yra 2 %. Šios sutarties 9 punkte šalys sulygo, kad sutartis galioja 3 mėnesius nuo sutarties pasirašymo ir gali būti nutraukta kliento sprendimu. Jei klientas nenutraukia sutarties, ji pratęsiama tokiam pačiam laikotarpiui. 6 mėnesius po sutarties nutraukimo visi potencialūs pirkėjai, kurios Paslaugos teikėjas informavo apie Parduodamą turtą, yra laikomi jo surastais pirkėjais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio 3591/9965 dalys priklausė atsakovui V. L., o 3591/9965 ir 2783/9965 dalys - trečiajam asmeniui D. L., parduotas 2019 m. gruodžio 23 d. (Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 11314) V. J. ir A. B.. UAB „Kapitalo ekspertai“ 2019 m. gruodžio 27 d. išrašė 1 342,10 Eur sumos PVM sąskaitą-faktūrą (Serija KE Nr. 2019-1698), o M. N. 2019 m. gruodžio 27 d. išrašė 2 590 Eur sumos sąskaitą-faktūrą (Serija REF Nr. 1227) bei 2020 m. vasario 5 d. 2 366 Eur sumos (pakoreguotą) sąskaitą-faktūrą (Serija REF Nr. 0205). Atsakovas V. L. sumokėjo 1 333,34 Eur komisinio mokesčio UAB „Kapitalo ekspertai“, tačiau atsisakė sumokėti M. N. likusią komisinio mokesčio dalį – 2 366,66 Eur.

15. Ieškovas M. N. kreipėsi į teismą dėl 2 366,66 Eur skolos priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą. Apelianto manymu, teismo sprendimas grindžiamas teiginiais, kurie yra nepagrįsti ir prieštaringi; teismas nurodė žodinės sutarties buvimo faktą, kurio šalys neįrodinėjo; pažeidė vartojimo sutarčių imperatyvų materialųjį teisinį reguliavimą, netinkamai išaiškino sutarties sąlygas dėl komisinio atlygio, nenurodė, kodėl atmeta atsakovo argumentus, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės gauti komisinį atlygį pagal sutartį.

16. Remiantis CK 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Pagal šio straipsnio 2 dalį vartotojas – fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku, neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą (CK 6.228¹ straipsnio 3 dalis).

17. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

18. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad bylai aktuali Tarpininkavimo paslaugų sutartis yra vartojimo sutartis, kadangi sudaryta su verslininkais – UAB „Kapitalo ekspertai“ ir M. N., kurie vertėsi tarpininkavimo, parduodant nekilnojamąjį turtą, veikla, ir apeliantu, kuris paslaugą įsigijo savo poreikių tenkinimui (siekė parduoti savo asmeninį turtą).

19. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinį, pažeidė vartojimo sutarčių imperatyvų materialųjį teisinį reguliavimą, inter alia, vartojimo sutarčių sąlygas ir jų aiškinimą nustatančias taisykles (CK 6.193 straipsnio 4 dalis, 6.228⁴ straipsnio 6 dalis, contra proferentem principą), dėl to netinkamai išaiškino ieškinio pagrindą sudarančios sutarties 4 punkto sąlygas dėl komisinio atlygio.

20. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).

21. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ar vartojimo sutarties sąlyga nesąžininga, turi būti vertinama atsižvelgiant į sutartyje nurodytų prekių ar paslaugų prigimtį ir visas sutarties sudarymo metu buvusias ir jos sudarymui turėjusias įtakos aplinkybes, ir visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas. Bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Kai kyla abejonių dėl vartojimo sutarties sąlygų turinio, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Ši taisyklė netaikoma kolektyvinio vartotojų interesų gynimo atvejais, kai siekiama parengtas standartines sutarčių sąlygas uždrausti toliau naudoti (CK 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).

22. Apelianto cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020 pažymėta, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos.<...> Individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Jeigu iš anksto parengtoje standartinėje sutartyje tam tikros sąlygos buvo aptartos individualiai, šio straipsnio taisyklės taikomos kitoms tos sutarties sąlygoms. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

23. Nagrinėjamoje byloje apeliantas, nors ir vadovaujasi minėtos kasacinio teismo nutarties išaiškinimais, aplinkybių dėl to, ar Sutarties 4 punkto sąlyga buvo individualiai aptarta, iš esmės nepasisakė.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, reikšmingos šalių nurodytos sutarties sudarymo aplinkybės. Kaip minėta, iki 2019 m. vasario 5 d. sutarties pasirašymo, bylos šalys buvo sudariusios 2018 m. balandžio 19 d. Tarpininkavimo paslaugų sutartį. Šios sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad turto pardavimo kaina – 179 000 Eur, o pagal 4 punktą- komisinis atlygis – 2 procentai nuo pardavimo sumos. Tokia komisinio atlygio sąlyga yra aiški. Pažymėtina, kad sutartyje nei viename punkte nėra išskirta atsakovui priklausanti turto dalis, t. y. atsakovas su ieškovu tarėsi dėl viso buto pardavimo. Pardavimo objektas, jo pardavimo kaina ir komisinio atlygio dydis sutartyje įrašyti ranka, o tai leidžia daryti išvadą, kad šios sąlygos su atsakovu buvo aptartos individualiai. Be to, iš atsakovo procesinių dokumentų turinio matyti, kad buto pardavimas vyko būtent atsakovo, o ne trečiojo asmens D. L. iniciatyva; sutarties pastaroji nepasirašė, jokių jos įsipareigojimų sutartyje nenumatyta, todėl subjektas, kuris turi vykdyti įsipareigojimą mokėti komisinį mokestį, taip pat yra aiškus.

25. Ieškovas paaiškino, kad jam pasirašius bendradarbiavimo sutartį su UAB „Kapitalo ekspertai“, 2019 m. vasario 5 d. sutartis su atsakovu buvo pasirašyta tomis pačiomis sąlygomis. Apeliantas kitokių sutarties pakeitimo aplinkybių, naujai aptartų sąlygų, susijusių su komisinio atlygio dydžiu bei trečiojo asmens įsipareigojimais, neįrodinėja. Dėl šios priežasties, sprendžiant dėl apelianto nurodytų 2019 m. vasario 5 d. sutarties 4 punkto sąlygų aiškumo, taip pat ar jos aptartos individualiai, vertintinos ir ankstesnės sutarties sąlygos bei susitarimo aplinkybės. Taigi, nors vėlesnėje sutartyje nėra nurodyta, nuo kokios sumos skaičiuojamas 2 procentų komisinis atlygis, apeliantas negalėjo tikėtis, kad, siekdamas gauti tarpininkavimo paslaugą dėl viso, o ne 36 procentų atsakovui priklausančios buto dalies pardavimo, po sutarties pakeitimo turės mokėti ne visą Tarpininkavimo sutartyje nustatytą komisinį atlygį.

26. Kaip minėta, pagal teisinį reguliavimą, sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai tik tuomet, kai abejojama dėl sutarties sąlygų.

27. Apeliantas nepagrįstai nurodė, jog teismas neatskleidė motyvų dėl sutarties aiškinimo pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

28. Visų pirma pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir nepakankamas teismo sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Šis pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas (nutartis) yra visiškai be motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2013, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai nurodė šalių nurodytas sutarčių sudarymo aplinkybes, įvertino į bylą pateiktų sutarčių 4 punktų sąlygas (kad komisinis mokestis imamas už viso buto pardavimą ir sudaro 2 proc. nuo buto pardavimo kainos; kad šias išlaidas padengti prisiėmė atsakovas, trečiasis asmuo D. L. šiame susitarime nedalyvavo ir pan.). Taigi, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad teismo sprendimas yra be motyvų, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, vertinant sutarčių sąlygas pagal bendrąjį nesąžiningumo kriterijų, visų pirma, turi būti nustatyta, ar sutarties sąlygos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai, palyginant sutartyje nustatytas sąlygas su įstatymo nustatytomis sutarčių sąlygomis. Jeigu sutartyje nustatytomis sąlygomis iš esmės nukrypstama nuo įstatymo nustatytų sutarčių sąlygų, atsiranda pagrindas konstatuoti esminį šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimą vartotojo nenaudai. Tai konstatavus, būtina patikrinti, ar verslininkas, dorai ir teisingai veikdamas vartotojo atžvilgiu, galėjo pagrįstai tikėtis, jog vartotojas būtų sutikęs su tokia sąlyga, jei dėl jos būtų buvę atskirai derėtasi. Jeigu nėra pagrindo daryti išvados, kad vartotojas būtų su tokia sąlyga sutikęs, konstatuojamas sąlygos nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020).

31. Šiuo atveju atsakovas pats nurodė, jog jo santykiai su D. L. buvo konfliktiški, konstruktyvios komunikacijos atsakovui su ja nėra pavykę rasti. Dėl šios priežasties, ypač įvertinus aukščiau aptartas sutarties sąlygas bei faktines aplinkybes (kad būtent atsakovas inicijavo buto pardavimą; Tarpininkavimo sutartyje nenurodyta, jog susitarta tik dėl atsakovui priklausančios turto dalies pardavimo; pradinėje sutartyje aiškiai apibrėžtą komisinio atlygio apskaičiavimą (nuo pardavimo kainos), trečiojo asmens D. L. paaiškinimus, jog ji neprieštaravo, kad butą parduotų brokeris, nes atsakovas prisiėmė prievolę apmokėti už tarpininkavimo paslaugas), nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas nebūtų sudaręs sutarties, jei joje detaliau būtų nurodytas komisinio atlygio dydis (paskaičiavimas).

32. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pagal sutarčių 4 punktą, komisinis mokestis skaičiuojamas už viso buto pardavimą (nuo buto pardavimo kainos), ir nesutiko su atsakovo argumentais, kad komisinio mokesčio suma susieta su jo gauta už buto pardavimą suma, t. y. 36 procentais. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė vartojimo sutarčių aiškinimą nustatančias taisykles.

33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės gauti komisinį atlygį pagal sutartį. Iš sprendimo matyti, kad teismas, tenkindamas ieškovo M. N. reikalavimus, įvertino ginčo sutarties turinį (joje nurodytas šalis), ieškovo faktiškai atliktus veiksmus, taip pat jo paaiškinimus apie tarp UAB „Kapitalo ekspertai“ ir M. N. nusistovėjusią komisinio mokesčio paskirstymo praktiką (30 procentų įmonei, 70 procentų – ieškovui). Ieškovo nurodytą Paslaugos teikėjo ir partnerio (ieškovo) susitarimą dėl gautinų sumų pagal sutartį (paskirstymą) iš dalies patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros: UAB „Kapitalo ekspertai“ 2019 m. gruodžio 27 d. atsakovui išrašė 1 343,10 Eur sumos PVM sąskaitą-faktūrą Nr. KE Nr. 2019-1698 (1 110 Eur be PVM, t. y. 30 proc. nuo bendro mokėtino 3 700 Eur komisinio mokesčio). Sąskaitos suma su PVM neatitinka atsakovo manymu sutarto mokėti komisinio atlygio dydžio (1 333,34 Eur).

34. Nors teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo pastebėjimams, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nepagrįstai nurodė aplinkybes apie žodinės sutarties sudarymą (teismo sprendime nėra atskleistos žodinio susitarimo (kaip atskiros sutarties) sąlygos ir pan.), tačiau tai neįtakojo rašytinės ginčo sutarties vertinimo teisingumo. Apelianto abejonės dėl teismo objektyvumo ir nešališkumo yra nepagrįstos.

35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.).

36. Apeliantas V. L. pateikė prašymą skirti nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovo M. N. ir trečiojo asmens D. L. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir ištirti trečiojo asmens D. L. bei ieškovo M. N. paaiškinimus (tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas ketintų remtis trečiojo asmens teiginiais, pasakytais baigiamojoje kalboje ir/ar replikoje; arba jei apeliacinės instancijos teismas ketintų remtis ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais naujais teiginiais apie 2018 m. balandžio 19 d. tarpininkavimo paslaugų sutarties Nr. 2 „automatinį“ pratęsimą ir vykdymą).

37. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014).

38. Šiuo atveju, apeliantas būtinybę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka sieja ne su skundžiamo sprendimo ar apeliacinio skundo, tačiau su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Apeliantas savo argumentus išsamiai išdėstė pateiktuose procesiniuose dokumentuose, prašyme dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka pateikė savo poziciją ir dėl ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą paminėtų argumentų bei įrodymų vertinimo. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.

39. Taigi, atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

40. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo ieškovui priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui M. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.