Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13294-877/2018 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. N. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė padidinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 343- 944/2016 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai D. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 390 Eur nuo ieškinio padavimo dienos (2018 m. balandžio 20 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė dėl sąlygų padidinti nepilnamečiam vaikui teikiamo išlaikymo dydį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

7. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino ir pritaikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas.

8. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios sąlygos (sąlygų) buvimu, ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuluotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Vien tai, kad vaikas yra didesnis, nesuponuoja išvados, kad ir vaiko poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju turi būti vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

9. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį ir turtinės sąlygos padidinti išlaikymą buvimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė abiejų šalių turtinę padėtį ir jos pokyčius, atsiradusius po Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo, kuriuo buvo padidintas iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai.

10. Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-343-944/2016, nuo 86,89 Eur (300 Lt) iki 140 Eur padidindamas atsakovo teiktiną išlaikymą dukrai, įvertino abiejų tėvų finansinę padėtį ir nurodė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), du garažai (boksai), esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), 150/217 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teise priklauso du butai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jai išmokamas darbo užmokestis yra 715,88 Eur per mėnesį. Ieškovė yra sudariusi kredito sutartį, pagal kurią jai suteiktas 12164 Eur kreditas, 2011 m. liepos 12 d. sudariusi kredito sutartį, nuo 2015 m. balandžio 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 15 d. jai nustatytas 68,03 Eur mokėtina suma, paskolos likutis 2015 m. rugsėjo 15 d. – 12239,04 Eur. Ieškovė 2015 m. rugsėjo 21 d. yra sudariusi vartojimo kredito sutartį su UAB „SB lizingas“ 10 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 27 Eur. Ieškovė 2012 m. liepos 10 d. pardavė jai nuosavybės teise priklausiusį garažą (boksą) už 5000 Lt, 2015 m. rugpjūčio 29 d. pardavė automobilį Renault Megane už 210 Eur. Atsakovas yra registruotas darbo biržoje. Jis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 10 d. savo vardu buvo įregistravęs – išregistravęs automobilius VW Touran, VW Passat, Opel Zafira. Atsakovas turi išlaikytinį B. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurio išlaikymui priteista po 57,92 Eur per mėnesį.

11. Nagrinėjant apeliacine tvarka tikrinamą bylą buvo nustatyta, kad ieškovė dirba mokytoja-metodininke, jos vidutinės pajamos per mėnesį yra apie 686 Eur (atskaičius mokesčius). Ieškovės vardu yra registruoti du butai: (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 38 520 Eur. Ieškovė turi finansinių įsipareigojimų, nes yra išsimokėtinai įsigijusi šaldytuvą, televizorių, gavusi paskolą banke, kurios likutis 2018 m. kovo 15 d. buvo 10588, 04 Eur. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butai (duomenys neskelbtini), garažai (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini), bendra turto vertė 27 340 Eur. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) kontoroje administratoriumi puse etato, gauna 200 Eur darbo užmokestį. Atsakovas moka iš jo priteistą išlaikymą dukrai D. po 140 Eur per mėn. Byloje esanti (duomenys neskelbtini) pažyma (1 t. b. l. 4) patvirtina, kad ieškovės darbo užmokestis sumažėjo, kadangi buvo sumažintas darbo krūvis nesurinkus mokinių ir nesudarius grupių. Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto teiginys apie naujai įsigytą ieškovės nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir automobilį Volkswagen Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, atsakovo nurodytas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, ieškovė pagal 2016 m. lapkričio 14 d. sudarytą Valstybinio žemės sklypo nuomos sutartį yra šio sklypo nuomininkė, o ne savininkė. Valstybės įmonės Regitra duomenimis, ieškovė neturi savo vardu registruotų transporto priemonių, atsakovas tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismams. Nurodyti faktai paneigia apelianto teiginį apie geresnę ieškovės turtinę padėtį ir pablogėjusią apelianto turtinę padėtį, lyginant su buvusia Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo priėmimo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad abiejų šalių materialinė padėtis iš esmės yra lygiavertė – ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, ribojančių jų darbingumą, gali dirbti ir gauti pastovias pajamas, neturi kitų nepilnamečių išlaikytinių, abu turi nekilnojamojo turto. Deklaratyvūs apelianto teiginiai apie pirmosios instancijos teismo nenustatytą šalių turto rinkos vertę atmestini kaip nereikšmingi – bylos proceso metu tokiomis aplinkybėmis jis nesirėmė, neteikė savo ir ieškovės nekilnojamojo turto realią rinkos vertę pagrindžiančių duomenų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo aspektu, kad atsakovas nebeturi kito nepilnamečio išlaikytinio, nebėra bedarbis, taip pat sutinkant su pirmosios instancijos teismo abejonėmis dėl atsakovo realiai gaunamų pajamų bei jų šaltinio bei šios aplinkybės aiškinimo nepilnamečio vaiko naudai (ieškovės teigimu, atsakovas prekiauja automobiliais), jo turtinė padėtis, lyginant su buvusia 2016 m., esmingai pagerėjo, todėl vaikui jis gali teikti didesnį nei 140 Eur išlaikymą.

12. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, lygindamas savo ir ieškovės darbo užmokestį nelygiavertės turtinės padėties ir išlaikymo proporcingumo požiūriu, apeliantas spekuliatyviai remiasi nebuvimu galimybės uždirbti daugiau (pažymėtina, jog jo darbo užmokestis sutuoktinės vadovaujamoje antstolių kontoroje yra tik 200 Eur). Atmestini apelianto argumentai apie negalėjimą dirbti ir gauti didesnes pajamas dėl tėvų priežiūros ir šalies ekonominės situacijos. Apelianto rūpinimasis senyvo amžiaus tėvais neatleidžia nuo pareigos teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai (CK 3.192 straipsnis). Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei apelianto netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti papildomą (kitą geriau apmokamą) darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Įrodymų, kad atsakovas stengėsi susirasti darbą, įgyti profesiją, užtikrinančią galimybę ateityje susirasti geriau apmokamą darbą ar gauti papildomų pajamų (pvz. išnuomoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ar jį parduoti), byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantas negali uždirbti daugiau ir dėl to nėra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymo. Pasirinkęs neveikimo poziciją dėl didesnio uždarbio paieškos, apeliantas logiškai nepagrindė, kaip šalies ekonominė situacija įtakoja galimybes tokį uždarbį gauti (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; antra, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Tai, kad ieškovė šiuo metu gauna didesnes pajamas iš darbo santykių, o apeliantas nesiekia pagerinti savo turtinės padėties, nereiškia, jog apeliantas turi mažesne dalimi prisidėti prie dukters išlaikymo. Šalių vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka didesnė jos auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, gyvenant kartu su vaiku gyvenant atsiranda ir nenumatytų papildomų vaikų išlaidų, kurias ieškovė privalo padengti, ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

14. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliantu dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertinto vaiko poreikių padidėjimo masto.

15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

16. 2016 m. šalių dukrai D. buvo septyni metai, ji lankė Kauno lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), ginčijamo sprendimo priėmimo metu mergaitei yra devyneri metai, ji mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Su pradėjimu laikyti mokyklą susijęs vaiko gyvenimo pokytis leidžia daryti išvadą, jog jo poreikiai iš dalies pasikeitė, tačiau ne kardinaliai – nuo ankstesniu teismo sprendimu padidinto išlaikymo praėjo vos dveji metai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybę, kad devynerių metų vaiko poreikiai nereikalauja ieškovės nurodytų 651,97 Eur mėnesio išlaidų, įrodo apeliacine tvarka tikrinamoje byloje ieškovės pateikta vaiko poreikių lentelė. Iš jos matyti, kad nurodomos išlaidos viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl nepagrįstai didelių išlaidų dukters laisvalaikiui ir pramogoms: laisvalaikiui (30 Eur kas mėnesį); būreliams (50 Eur per mėnesį), dienpinigiams (60 Eur per mėnesį), gimtadienio šventei (300 Eur per metus), draugų šventėms (75 Eur per metus), mokyklos ekskursijoms (100 Eur per metus), atostogoms (550 Eur per metus), dar papildomai Kalėdoms, Velykoms (60 Eur per metus). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik pastarosios, bet ir kitos ieškovės nurodytos išlaidos akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius. Ne visos išlaidos yra pagrįstos įrodymais, užaukštintos išlaidos maistui (210 Eur). Ieškovė pateikė būsto išlaikymo išlaidas tik žiemos sezonu, tačiau akivaizdu, kad jos šiltuoju sezonu mažesnės, nes nepatiriamos būsto apšildymo išlaidos, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkui, o ne vaikui. Iš dalies kritiškai vertintinos ieškovės nurodytos 15 Eur išlaidos per mėnesį mokymosi, lavinimosi priemonėms (knygoms, pratyboms, kanceliarinėms prekėms, žurnalams ir kt.) ir paruošimo mokyklai išlaidos (16,66 Eur per mėnesį arba 200 Eur per metus), kadangi iš esmės šios išlaidos yra tapačios (susijusios su mokyklai reikalingų reikmenų įsigijimu), be to, jos nepatiriamos kiekvieną mėnesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki mokyklos šalių dukra lankė vaikų darželį ir pramoginius šokius, abi veiklos buvo mokamos ir tai įvertinta padidinant išlaikymą 2016 m. Minėta, kad teisminėje praktikoje pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis tenkinant vaiko poreikius išlaidos, siekiančios 1 MMA (sprendimo priėmimo metu 1 MMA buvo 400 Eur), tačiau ši suma yra tik orientacinė, konkretus dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių. Nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo būtiniausius poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Vadovaudamasis šiais argumentais ir atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs didesnį nei tuometinė minimali alga, išlaikymo poreikį, nenurodė konkrečių tai pagrindžiančių vaiko reikmių ir jas įrodančių išlaidų, teisėjų kolegija sprendžia, kad šalių dukters poreikiams maistui, aprangai, būstui, sveikatai, priežiūrai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui užtikrinti yra pakankama 400 Eur per mėnesį suma. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog tam pakanka 290,81 Eur – tai paneigia Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu nustatyta 350 Eur išlaikymo suma. Apeliantas nepagrindė sumažėjusių savo vaiko poreikių, nepateikė jokių detalių skaičiavimų, deklaratyviai remiasi draugų ir pažįstamų nuomone apie panašaus amžiaus vaikų poreikius (2018 m. rugpjūčio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1:18:17 – 01:19:11 min.; 1:31.53 – 01:32:03 min.), todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

17. Apibendrinant apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė abiejų tėvų turtinę padėtį, jų dalis išlaikymo prievolėje, jų gaunamas pajamas ir pastangas jas gauti, tačiau, netinkamai įvertinęs konkrečius vaiko poreikius ir jų patenkinimui skiriamas išlaidas, be pagrindo sprendė, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikia apie 550 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nepagrindė visų realių vaiko poreikių, konstatuotina, jog vaiko poreikius užtikrina 400 Eur suma per mėnesį, todėl iš atsakovo priteistas išlaikymas sumažintinas iki 200 Eur per mėnesį. Ši išlaikymo suma yra visiškai pakankama įvertinus tai, kad analogišką pareigą vykdo ir ieškovė. Remdamasi išdėstytais argumentais, apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovė piktnaudžiauja savo teise kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vaiko tėvų teisė kreiptis į teismą prašant sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, todėl tuo motyvuotas ieškovės ieškinys nesudaro pagrindo jos elgesį pripažinti nesąžiningu.

19. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų kriterijų. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) 8.2 punktu, maksimali išlaidų už advokato padėjėjo 2018 m. pirmąjį ketvirtį parengtą ieškinį suma apskaičiuojama taip: 884,8 Eur x 2,5 =2 212 Eur. Ieškovės pateikta išlaidų suma yra daugiau nei 14 kartų mažesnė už rekomenduojamą priteisti išlaidų dydį. Nors ginčas nėra sudėtingas, tačiau ieškinio parengimas reikalauja specialių teisinių žinių, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų. Be to, ieškinys yra dokumentas, kuriuo inicijuojamas teisminis ginčas, prieš rengiant ieškinį būtina susipažinti su ginčo dalyku, rengiant ir teikiant ieškinį nėra žinoma, kokia bus atsakovo procesinė pozicija ir kuo baigsis civilinė byla, kiek ir kokių papildomų veiksmų teks atlikti. Nurodytos aplinkybės, esant ieškovės išlaidų realumą patvirtinantiems įrodymams, neleidžia abejoti jos patirtų advokato pagalbos išlaidų pagrįstumu ir būtinumu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą įvertino 150 Eur.

20. Pakeitus teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, bylinėjimosi išlaidos atitinkamai perskirstytinos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovė prašė padidinti priteistą 140 Eur išlaikymą vaikui iki 390 Eur kas mėnesį Ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo patenkintas 24 procentais ((200-140)x100 proc./(390-140)). Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 150 Eur bylinėjimosi išlaidų (l t. 99-101). Ieškovės nurodytos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – 926,7 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija). Iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 36 Eur proporcingai patenkinto reikalavimo daliai (150 x 24 proc.). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 5,18 Eur (60 x 12 x 3 proc.) x 24 proc.) žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis) ir 3,7 Eur (15,4 x 24 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1, 6 dalys).

21. Apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 49 Eur žyminį mokestį. Jo reikalavimą patenkinus 44 procentais, jam iš ieškovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma apeliacinės instancijos teisme sudaro 27,44 Eur (CPK 98, 93 straipsniai). Pritaikius tarpusavio reikalavimų įskaitymo institutą, ieškovei iš atsakovo priteistina 8,56 Eur bylinėjimosi išlaidų (36-27,44).

22. Procesinių dokumentų siuntimo 2,34 Eur išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija minimalios 3 Eur valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. sprendimą, iš atsakovo D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistą sumą sumažinant iki 200 (dviejų šimtų) Eur, iš atsakovo ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinant iki 8,56 (aštuonių eurų 56 ct) Eur, iš atsakovo valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas – iki 8,88 (aštuonių Eur 88 ct) Eur, sumokant valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.