- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- 1A-562-1034/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39463-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ugnius Trumpulis, Marijus Kursevičius, Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- V. G.
- Advokatai
- Valentinas Giriūnas
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Keidūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Marijaus Kursevičiaus ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 243 straipsnyje, paskiriant jam 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą, 242 straipsnyje, paskiriant jam 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. paskirta 150 MGL (7 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme ir V. G. paskirta galutinė bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į V. G. paskirtos arešto bausmės laiką įskaitytas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamajame įsakyme nurodytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. birželio 18 d. iki 2022 m. birželio 20 d. (2 (dvi) dienos), vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Nuosprendžiu V. G. pripažintas recidyvistu.
Nuteistajam V. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. G. pripažintas kaltu pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: jis, žinodamas, jog įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1488-517/2022 jam, kaip asmeniui padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių išklausant visą šių programų kursą, ir Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) vyriausiosios specialistės J. D. nuo 2023 m. sausio 23 d. būdamas supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. spalio 21 d. nedalyvavo smurtinį elgesį keičiančiose programose ir taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
2. Taip pat V. G. pripažintas kaltu pagal BK 242 straipsnį dėl to, kad vengia atlikti paskirtą arešto bausmę, o būtent: jis, būdamas nuteistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1488-517/2022 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį arešto bausme 60 (šešiasdešimčiai) parų ir žinodamas apie priimtą teismo baudžiamąjį įsakymą bei paskirtą bausmę ir jos vykdymo tvarką, būdamas dar nesuimtas, pasislėpė nuo bausmę vykdančių pareigūnų ir taip nuo 2022 m. gruodžio 9 d. vengia atlikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Vilniaus apygardos teisme gautas prokurorės apeliacinis skundas, kuriuo prašoma pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir V. G. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą paskirti arešto bausmę 35 (trisdešimt penkioms) paroms, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, paskirti laisvės atėmimo bausmę 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 65 straipsnio taisyklėmis, V. G. paskirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimą, ir V. G. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams ir 60 (šešiasdešimčiai) dienų. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
3.1. Apeliaciniame skunde, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės tikslais, kasacinio teismo suformuota teismine praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420-2006, 2K-536-2014), teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. G. bausmes, netinkamai parinko bausmės rūšis, dėl to nuteistajam paskyrė neteisingą galutinę bausmę.
3.2. Cituojant nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į kuriuos atsižvelgė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas skirdamas V. G. bausmę, nurodoma, kad apylinkės teismas neįvertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo tuo aspektu, jog nuteistasis pakankamai ilgą laiko tarpą vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę bei baudžiamojo poveikio priemonę, yra išvykęs į užsienį, kur būdamas suvokia, kad apsunkina jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymą bei to siekia, savo elgesio nekeičia. V. G. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog į teismo posėdį prisijungs nuotoliniu būdu, tačiau bylą perdavus teismui elektroninių ryšių priemonėmis bendrauti vengė, į teismo posėdį neprisijungė. Taigi, nuteistasis yra abejingas jo atžvilgiu vykstančiam procesui ir jam gresiančiai atsakomybei.
3.3. Prokurorė pažymi, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje iš viso teistas trylika kartų, turi neišnykusį teistumą, ne kartą teistas ir užsienyje. Tai rodo, jog V. G. nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, sistemingai daro nusikalstamas veikas, administracinius nusižengimus, o tai rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas bei teisės normų nepaisymą. Prokurorės vertinimu, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus arešto bausmę, o už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės atėmimą.
3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad V. G. praeityje buvo taikyta ir švelnesnio pobūdžio bausmės rūšis – areštas, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad V. G. iš jam per penkerius metus paskirtų septynių administracinių nuobaudų yra sumokėjęs tik vieną 6 Eur dydžio baudą, kitų baudų nemoka. Tai rodo, kad finansinio pobūdžio sankcijų nuteistasis nevykdo ir bausmės tikslai nėra pasiekiami. Prokurorė nurodo, kad iš esmės nuteistasis yra charakterizuojamas neigiamai, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, jas nuteistasis daro sistemingai, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas, todėl, prokurorės manymu, už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus jam griežčiausias BK 242, 243 straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis bus pasiekti bausmės tikslai.
3.5. Prokurorė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Prokurorė nurodo, kad nors arešto bausmė ir baudžiamojo poveikio priemonė yra paskirtos tuo pačiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu, tačiau tai yra skirtingos ir savarankiškos teisinio poveikio priemonės. Arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdo skirtingos institucijos, yra skirtinga jų vykdymo tvarka. Be to, V. G. inkriminuoti skirtingi vengimo atlikti paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę laikotarpiai (arešto bausmę nuo 2022 m. gruodžio 9 d., o baudžiamojo poveikio priemonę nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. spalio 21 d.). Tai, kad nuteistasis išvykęs iš Lietuvos Respublikos vengė atlikti vienu metu bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, nesudaro pagrindo vertinti, jog abi veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl, prokurorės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas.
4. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistojo V. G. gynėjo advokato Valentino Giriūno atsiliepimas į prokurorės apeliacinį skundą, kuriuo prašoma prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad prokurorė savo poziciją dėl atsakomybės nuteistajam V. G. sugriežtinimo pagrinde grindžia nuteistojo teistumais, vertindama vienus duomenis, neatsižvelgia į jų visumą. Nuteistojo gynėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prokurorė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo V. G. paskirtomis bausmėmis. Taip pat prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. G. veikas, dėl kurių jo atžvilgiu priimtas skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis, padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kiti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami. Byloje nenustačius kitų padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau minėtas nuostatas, pasisako tik apeliacinio skundo ribose.
7. Siekiant įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo nuteistajam V. G. paskirta bausmė yra teisinga ir paskirta laikantis bausmių skyrimo ir bausmių bendrinimo taisyklių, pirmiausia, atsakant į prokurorės apeliacinio skundo argumentus, būtina nustatyti, ar V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos esant realiai ar idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.
8. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas V. G. kaltu padarius BK 242 ir 243 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, skirdamas bausmes pažymėjo, jog nuteistasis šias dvi nusikalstamas veikas teisingumui padarė idealios nusikalstamų veikų sutapties sąlygomis. Tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad nuteistasis V. G. vienu veiksmu, t. y. išvykęs iš Lietuvos Respublikos, vengė atlikti vienu teismo procesiniu sprendimu jam paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje yra išaiškinta, kad realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Bausmių apėmimas tokiais atvejais taikomas tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 ar 3 punktuose numatytais atvejais. Tuo tarpu ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų, kurie numatyti skirtinguose BK straipsniuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2025). Tai tokie atvejai, kai išsamus vieningą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau nei vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.
10. BK 242 straipsnyje numatytas vengimas atlikti bausmę objektyviai pasireiškia tuo, kad asmuo, kurio atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, nagrinėjamu atveju – teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo buvo paskirta, be kita ko, arešto bausmė, jei nebuvo suimtas, per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatvyksta į pataisos įstaigą atlikinėti arešto bausmės. Vengimas gali pasireikšti labai įvairiai, pavyzdžiui, pasipriešinimu pareigūnams, kurie yra atsakingi už nuteistojo pristatymą į bausmės atlikimo vietą, šaukimų atvykti į policiją nepriėmimu ar jų ignoravimu, išvaizdos keitimu, išvykimu į užsienį ir pan. Veikos pagal BK 242 straipsnį kvalifikavimui neturi reikšmės, kokiais veiksmais nuteistasis vengė atlikti bausmę. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tuomet, kai asmuo vengia atlikti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (nutartimi), šiuo atveju – teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirtą bet kurią iš BK 67 straipsnyje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, išskyrus turto konfiskavimą. Pareiga vykdyti nuosprendį ar nutartį, o kartu ir atsakomybė už jo nevykdymą, asmeniui kyla tik nuosprendžiui (nutarčiai) įsiteisėjus. Nuosprendžiui (nutarčiai) įsiteisėjus, jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas jį pateikia vykdyti už vykdymą atsakingai institucijai. BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika gali pasireikšti ir aktyviais, ir pasyviais kaltininko veiksmais. Sprendžiant, ar asmens veiksmai (veikimas ar neveikimas) vertintini kaip vengimas, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar nebuvo objektyvių kliūčių, dėl kurių kaltininkas negalėjo įvykdyti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Pažymėtina, kad BK 242 ir 243 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtys – formalios, todėl laikomis baigtomis, atitinkamai asmeniui vengiant atlikti, be kita ko, arešto bausmę arba atlikus veiksmus (arba nesiimant veiksmų), kurie įvertinami kaip vengimas.
11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta arešto bausmė 90 (devyniasdešimčiai) parų, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, ir V. G. skirta galutinė arešto bausmė 60 (šešiasdešimčiai) parų. Be to, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu nuteistajam V. G. taip pat skirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, per dešimt mėnesių išklausant visą šių programų kursą (1 t., b. l. 27–32). Baudžiamosios bylos duomenimis, V. G. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą gavo, tai patvirtino 2022 m. lapkričio 16 d. el. laišku (1 t., b. l. 89–91). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2022 m. gruodžio 22 d. (1 t., b. l. 54). Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas tą pačią dieną buvo perduotas vykdyti, be kita ko, (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams bei Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriui (1 t., b. l. 53). Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. raštu nuteistajam V. G. buvo išaiškinta arešto bausmės atlikimo tvarka, nurodant, kad šis per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į (duomenys neskelbtini) nepilnamečių tardymo izoliatorių– pataisos namus atlikti jam paskirtą arešto bausmę (1 t., b. l. 64). Taip pat pastebėtina, kad Probacijos tarnybos pareigūnai 2023 m. sausio 17 d., naudodami socialinio tinko „Facebook“ pranešimų programą „Messenger“, V. G., pasivadinusiam V. T. (šiuos kontaktus nurodė buvusi V. G. draugė R. J.), išsiuntė informaciją dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nurodė Probacijos tarnybos pareigūnės kontaktinius duomenis, kuriais asmuo buvo raginamas kuo skubiau susisiekti. Matyti, kad su nuteistuoju buvo palaikomas kontaktas, jis buvo raginamas kuo skubiau susisiekti su Probacijos tarnybos pareigūnais, papildomai primenant pasekmes už vengimą atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Tačiau V. G. vis nurodydavo priežastis, kodėl skubiai grįžti į Lietuvą negali. Kaip antai, 2023 m. vasario 3 d. nurodė, kad jo dokumentai yra pavogti, stengiasi įvairiais būdais grįžti į Lietuvą, kadangi Jungtinėje Karalystėje gali būti tik aštuonias dienas; 2023 m. kovo 17 d., atsakydamas į 2023 m. vasario 23 d. pranešimą, nurodė, jog negali grįžti į Lietuvą, nes dirba (duomenys neskelbtini) sferoje, turi sutartį iki šių metų gegužės mėnesio, jo asmens tapatybės dokumentai yra dingę, tačiau turi asmens tapatybės kortelę; 2023 m. rugpjūčio 7 d. vėl nurodė aplinkybes apie prarastus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, nurodė, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) negali išduoti naujo dokumento, kadangi jis yra be statuso, kurio negali gauti nesant jokiam tapatybę patvirtinančiam dokumentui, planuoja vykti į Lietuvą rugsėjo mėnesio gale, nes tik tuo metu jam bus išduotas išvykimo iš Jungtinės Karalystės dokumentas (1 t., b. l. 20–23).
12. Iš jau minėto baudžiamojoje byloje esančio susirašinėjimo tarp V. G. (V. T.) ir Probacijos tarnybos pareigūnų ištraukų, taip pat ir 2023 m. vasario 1 d. el. laiško, siųsto el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), matyti, kad V. G. nurodė, jog šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje, todėl negali atvykti įvykdyti jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės (1 t., b. l. 20–23, 65). (duomenys neskelbtini) Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. gruodžio 13 d., 2024 m. sausio 18 d. ir 2024 m. liepos 14 d. tarnybinių pranešimų duomenimis, siekiant nustatyti V. G. buvimo vietą, 2023 m. gruodžio 13 d., 2024 m. sausio 18 d. ir 2024 m. liepos 14 d. buvo tikrinama informacija policijos duomenų sistemose, gautais duomenimis V. G. 2022 m. rugpjūčio 12 d. išvyko iš Lietuvos Respublikos, vėlesnių Lietuvos Respublikos sienos kirtimų nefiksuota (1 t., b. l. 71, 73, 114; 2 t., b. l. 25). 2023 m. vasario 9 d. buvo pradėta V. G. paieška (1 t., b. l. 68–70). Iš 2024 m. gruodžio 6 d. įtariamojo apklausos, atliktos naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones, protokolo matyti, kad V. G. parodė, jog jau trejus metus gyvena Jungtinėje Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, grįžti į Lietuvą neplanuoja, nors ir žino, kad už nusikalstamos veikos padarymą teismas yra skyręs 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę (dėl paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės buvo rašytinai supažindintas Probacijos tarnybos pareigūnės). V. G. į Jungtinę Karalystę išvyko gavęs darbo pasiūlymą. Kartu nurodė, kad nevengia atlikti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, bet vengia atlikti paskirtą arešto bausmę, nors žino, jog paskirtą bausmę vis tiek privalės atlikti (1 t., b. l. 161–162).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šio teismo procesinio sprendimo 11–12 punktuose nurodomi baudžiamosios bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis V. G. žinojo apie jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, tačiau vengė grįžti į Lietuvos Respubliką. Nors, kaip teisingai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, V. G. inkriminuoti skirtingi vengimo atlikti paskirtą arešto bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę laikotarpiai, t. y. nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, V. G. vengė atlikti jam teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2023 m. spalio 21 d., o arešto bausmę – nuo 2022 m. gruodžio 9 d., tačiau aplinkybė, kad nuteistasis iš Lietuvos Respublikos išvyko 2022 m. rugpjūčio 12 d., t. y. dar iki minimo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, o po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo negrįžo atlikti paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės, rodo, jog išvykęs į Jungtinę Karalystę nuteistasis tuo pačiu laiku ir ta pačia veika, o tiksliau – neveikimu – realizavo dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 242 ir 243 straipsniuose, sudėtis. Visa tai neabejotinai patvirtina nuteistojo tiesioginę tyčią išvengti tiek jam paskirtos bausmės, tiek ir baudžiamojo poveikio priemonės. Šiame kontekste pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, jog kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealia ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Taigi, atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog V. G. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sudėčiai, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje atmestini.
14. Prokurorė apeliaciniu skundu iš esmės prašo nuteistajam V. G. paskirti griežčiausias BK 242 ir 243 straipsnių sankcijose numatytas bausmių rūšis. Prokurorės vertinimu, būtent šios bausmės, vertinant baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumą, leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
15. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos. Kartu akcentuotina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-976/2024). Kasacinės instancijos teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad teisingumo principą pažeidžia ir tie atvejai, kai nepagrįstai skiriama pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2012, 2K-276-1073/2020, 2K-111-511/2021, 2K-125-689/2021, 2K-155-489/2023).
16. Kaip minėta anksčiau, pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu pagal BK 242 ir 243 straipsnius už Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos arešto bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nuteistajam V. G. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad šis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į kitus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, t. y. į tai, kad V. G. praeityje daug kartų teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje (2 t., b. l. 7–24), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 26–31), nevedęs, neturi oficialaus pragyvenimo šaltinio (2 t., b. l. 4), yra išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, taip pat viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Vadovaudamasis šiais nuteistąjį V. G. charakterizuojančiais duomenimis pirmosios instancijos teismas sprendė, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti V. G. už šių nusikalstamų veikų padarymą paskyrus baudos bausmes, todėl pirmosios instancijos teismas už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą V. G. skyrė 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą, o už baudžiamojo nusižengimo, įtvirtinto BK 243 straipsnyje, padarymą, – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.
17. BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
18. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Nors bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimas yra teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą, prerogatyva, tačiau, kaip minėta, individualizuodamas bausmę, teismas saistomas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnis), bausmės paskirties (BK 41 straipsnio 2 dalis), kitų baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmių skyrimo nuostatų. Skiriant bausmę taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais. Kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmei skirti ir individualizuoti reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. G. bausmes, netinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl, kaip teisingai pažymima prokurorės apeliaciniame skunde, nuteistajam skyrė per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę.
19. Iš tiesų pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nuteistasis V. G. ne kartą teistas tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje. Vis tik skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistajam praeityje ne kartą buvo taikytos ir griežtesnės bausmių rūšys, t. y. tiek arešto bausmė, tiek ir terminuotas laisvės atėmimas, taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, jis savo gyvensenos tinkama linkme nekoregavo, toliau darė naujas nusikalstamas veikas (2 t., b. l. 7–24). Iš baudžiamojoje byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. G. ne kartą baustas ir administracine tvarka, yra sumokėjęs tik vieną 6 Eur dydžio baudą, duomenų apie jam paskirtų kitų administracinių nuobaudų – baudų sumokėjimą nėra (2 t., b. l. 26–31). Be to, SODRA duomenimis, nuteistasis V. G. oficialiai niekur nedirba, nors yra darbingo amžiaus, paskutinį kartą dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ itin trumpą laikotarpį (nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2020 m. rugsėjo 17 d.) (2 t., b. l. 4). Taigi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šie duomenys neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai spręsti, kad piniginio pobūdžio sankcijos įtakos nuteistojo elgesiui nedaro, todėl ir nagrinėjamu atveju paskyrus baudos bausmes BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai nebus pasiekti.
20. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasi BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam V. G. parenkant BK 242 ir 243 sankcijose numatytas, prokurorės prašomas griežčiausias bausmių rūšis, t. y., už nusikaltimo, numatyto BK 242 straipsnyje, padarymą paskiriant laisvės atėmimo bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, padarymą – arešto bausmę. Nustatydama bausmės dydį teisėjų kolegija vertina tai, kad nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo dešimties iki keturiasdešimties penkių parų arešto (BK 49 straipsnio 3 dalis), o terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis). Šioje vietoje pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmė už BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama iki dvejų metų. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. už BK 242 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, o už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą – arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.
21. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 242 ir 243 straipsnius, kurios sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesne 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir V. G. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.
22. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, pridėtina Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis ir V. G. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 7 (septyniems) mėnesiams.
23. BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne, yra teismo teisė, bet ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek anksčiau aptartą V. G. asmenybę, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą, buvusius teistumus, taikytų bausmių griežtumą, taip pat ir taikytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą, nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, šiuo nuosprendžiu nuteistajam V. G. tiek už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai skiriamos bausmės, tiek ir galutinė subendrinta bausmė nebus griežtos, bus teisingos ir proporcingos jo padarytų nusikalstamų veikų bei paties nuteistojo pavojingumui. Todėl prokurorės skundas tenkinamas iš dalies, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalis keičiama.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jolitos Inčienės apeliacinį skundą.
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį ir V. G. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnyje, padarymą skirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams, V. G. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, padarymą skirti arešto bausmę 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. G. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnę 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, ir V. G. skirti subendrintą bausmę –laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, pridėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teismo 2022 m. lapkričio 15 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir V. G. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.
Kitą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2025 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.