Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bangava“ atskirąjį skundą dėl panaikinimo Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-383-755/2017 dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bangava“ bankroto bylos iškėlimo, kurioje nustatyti atskirojo skundo trūkumai ir terminas juos pašalinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi, patenkinęs pareiškėjų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau tekste – VMI), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Reikalavimai LT“ (toliau – UAB ,,Reikalavimas LT“) pareiškimus, iškėlė atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bangava“ (toliau – atsakovė, UAB „Bangava“) (pagal Juridinių asmenų registro duomenis iki 2017 m. kovo 8 d. – bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmonė UAB ,,Bana“), bankroto bylą, o įmonės bankroto administratoriumi paskyrė Vytautą Glodenį. Teismas šioje nutartyje nustatė, kad atsakovės buveinės adresu siųstas šaukimas į teismo posėdį grįžo neįteiktas, todėl jis buvo išsiųstas pakartotinai; kad bandyta susisiekti su atsakovės vadovu jam siunčiant korespondenciją, telefonu, per kitas bendroves, kuriose jis dirba, bet veiksmai nebuvo sėkmingi. Nurodyta, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo, teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis dėl šio pareiškimo pateikimo, priėmimo, įpareigojimų vadovui, o taip pat dėl pranešimo apie teismo posėdį 2017 m. vasario 20 d. bendrovei įteikti, pateiktas atsiliepimas. Nurodyta, kad po šio įvykio bendrovei teismo dokumentų įteikti nebepavyksta, jie grąžinami, apie galimą adreso pašto korespondencijai gauti pasikeitimą teismas neinformuotas, nors šalis tokią pareigą turi pagal CPK 121 straipsnio 1 ir 2 dalis. Teismo dokumentai buvo siųsti paskutiniu žinomu adresu, todėl sprendžiama, jog jie įteikti tinkamai (CPK 121, 123 straipsnio 4 dalis).Spręsdamas klausimą dėl atsakovės nemokumo teismas nustatė, kad pagal jos paaiškinimus skolos (pradelstos) 2017 m. vasario 28 d. sudarė 189 508 Eur, tačiau nustatęs, kad skola VMI sudarė ne 40 031 Eur, kaip tvirtinta, o 49 029,39 Eur, sprendė, jog šios pradelsti įsipareigojimai sudaro ne 189 508 Eur, o 198 506,39 Eur. Taip pat nustatė, kad paskutiniai finansinės atskaitomybės dokumentai juridinių asmenų registrui pateikti už 2013 m., o teismui pateikti vadovo pasirašyti dokumentai (2017 m. vasario 28 d. balansas, pelno nuostolių ataskaita), pagal kurių duomenis atsakovė turi 481 328 Eur vertės turto, kurio dalis – 351 308 Eur, ilgalaikis turtas. Tačiau analizuodamas šiuos duomenis teismas nustatė, kad nežiūrint to, jog AB SEB bankui įkeistų administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė nurodoma 258 267 Eur, tačiau varžytynės, vykdytose dar iki 2016 m. gruodžio vidurio, parduodant už pradinę 157 600 Eur kainą, pirkėjų neatsirado, todėl sprendė, kad minėtame balanse nurodyto turto vertė faktiškai yra mažesnė bent 157 600 Eur (258 267-157 600). Dėl kito turto – 6 004 Eur, gautinų iš UAB ,,Akroinvest“, teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 4 d. sprendimu šios bendrovės veikla nutraukta dėl bankroto ir nutarta ją išregistruoti, o duomenų apie tai, kad kas nors būtų perėmęs šios bendrovės finansinius įsipareigojimus, nėra. Dėl kitos debitorės UAB „Albion park“ 2 433 Eur skolos teismas nurodė, kad dėl šios skolos sugrąžinimo tikimybė taip pat kelia abejonių.Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas sprendė, kad atsakovės turto vertė sudaro ne daugiau nei 372 224 Eur, pradelstos skolos – 198 506,39 Eur, viršija pusę bendrovės turto vertės 186 112 Eur (372 224 Eur:2), todėl yra pagrindas iškelti jos bankroto bylą (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas).Atsakovė UAB „Bangava“, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi pateikė atskirąjį skundą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartyje konstatavo, jog atsakovės UAB ,,Bangava“ atskirasis skundas neatitinka CPK 111 straipsnio 2 dalies 7 punkto reikalavimų – yra nepasirašytas jį pateikiančio asmens, todėl nustatė terminą – iki 2017 m. gegužės 3 d., šiam trūkumui pašalinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė UAB ,,Bangava“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį, o atskirojo skundo dėl šio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties panaikinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:Skundžiamoje nutartyje teismas privalėjo nurodyti visus trūkumus, kurie galėtų / turėtų būti pašalinti, kad apeliantas galėtų tikėtis tinkamo interesų gynimo. Teismas taip pat privalėjo nustatyti ilgesni nei kelių dienų terminą trūkumams pašalinti, kuris atitiktų protingumo kriterijų.Skundžiamoje nutartyje įvardijami trūkumai nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, nes įmones antspaudą turi tik apeliantas (CPK 116 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-43/2010 etc.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacine tvarka sprendžiama, ar Panevėžio apygardos teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi spręsdamas dėl atsakovės atskirojo skundo priėmimo pagrįstai ir teisėtai skundžiamoje nutartyje nustatė šio procesinio dokumento trūkumus ir terminą jiems pašalinti. Prieš pradėdamas nagrinėti šį skundą teismas pirmiausiai pažymi, kad pagal CPK 3 straipsnio 1 dalį teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, o pagal teismų praktikoje suformuluotus išaiškinimus tai atlikdamas teismas turi remtis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių bei faktinių aplinkybių visetu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.). Taigi atsakovės atskirojo skundo argumentų pagrįstumas bei skundžiamos teismo nutarties teisėtumas vertinami vadovaujantis šiomis įstatymo, teismų praktikos nuostatomis bei nagrinėjamos bylos medžiaga. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties panaikinimo pagrindų teismas nenustatė (CPK 320 straipsnis).Kaip jau buvo minėta, apeliantė, nesutikdama su skundžiama teismo nutartimi, teigia, kad ši naikintina todėl, jog neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų – teismas privalėjo nurodyti visus trūkumus, kurie galėtų / turėtų būti pašalinti, privalėjo nustatyti ilgesni nei kelių dienų terminą trūkumams pašalinti, kuris atitiktų protingumo kriterijus. Be to, tvirtina, kad teismo nurodytas trūkumas – skundas nepasirašytas jį pateikusio asmens – nesudaro esminių kliūčių proceso eigai, nes įmones antspaudą turi tik įmonės vadovas (CPK 115 straipsnio 4 dalis). Šie argumentai grindžiami teismų praktika – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 2010 m. vasario 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje 3K-3-43/2010.Apeliacinis teismas, atmesdamas šiuos argumentus visų pirma pažymi tai, kad, kaip jau minėta, apeliantė neginčija fakto, jog teismui pateiktas atskirasis skundas buvo nepasirašytas jį pateikiančio asmens, ir kad ant jo buvo uždėtas tik įmonės antspaudas. Tačiau pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies 7 punktą dokumentą pateikusio asmens parašas yra būtinasis jo rekvizitas, todėl skundo nuoroda į CPK 115 straipsnio 4 dalies normą yra nepagrįsta, kaip ir nuoroda į minėtus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimus, nes tose bylose nustatytos ir nagrinėtos faktinės bei teisinės aplinkybės (lot. ratio decidendi) ir tuo pagrindu pateikti argumentai dėl atitinkamų CPK normų išaiškinimo bei taikymo iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių bei teisinių aplinkybių (CPK 4 straipsnis). Skundo argumentas, kad įmonės antspaudą turi tik įmonės administracijos vadovas, veikiantis jos vardu, nesuteikia pagrindo kitaip vertinti paminėtą imperatyvų įstatymo reikalavimą bei teismo išvados (CPK 185 straipsnis).Antra, priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė ištaisytiną skundo trūkumą ir nustatė visiškai adekvatų terminą jam ištaisyti (CPK 178 straipsnis). Trečia, apeliacinis teismas, kuris, kaip žinoma, yra ne tik teisės, bet ir fakto instancija, išnagrinėjęs bylos medžiagą, sprendžia, kad šioje byloje, kurioje, kaip žinoma, vyrauja viešasis interesas, yra pagrindas įvertinti atsakovės administracijos vadovo G. P. procesinį elgesį kaip piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje šiuo klausimu yra aktualūs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, jog bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik už piktnaudžiavimo veiksmus, atliktus konkrečiame procese, tačiau sprendžiant klausimą, ar asmuo veikė piktnaudžiaudamas suteikta teise, turi reikšmės ir yra vertinami ne tik konkrečiame procese šio asmens atlikti veiksmai, bet ir asmenį apibūdinančios aplinkybės, jo veiksmų motyvacija ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-406/2007 etc.). Todėl teismas laiko, kad šiuo klausimu yra būtina įvertinti tiek Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO, tiek ir viešojoje erdvėje esančias faktus, kurie leistų apibūdinti šio asmens patirtį tiek vadovaujant bendrovėms, taip pat ir strategiškai, kai priklauso visos akcijos, tiek ir veikiant šių juridinių asmenų vardu santykiuose su valstybės institucijomis, partneriais, o taip pat teisminiuose procesuose.Taigi turėtina omenyje tai, kad G. P. atsakovei UAB ,,Bangava“ vadovauja nuo 1994 m., tai yra nuo veiklos pradžios, kad pagal viešai skelbiamus duomenis, o taip pat pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) jis turi ir daugiau tokios vadovavimo juridiniams asmenims patirties (UAB ,,Intelektas“, UAB ,,Skaiteka“), be to, yra vienintelis šios bendrovės akcininkas. Todėl jam yra / turi būti žinomos ne tik bendrosios pareigos pačiai bendrovei, prisiimtos, įsigijus 100 procentų jos akcijų ir sutikus šiai vadovauti – ex officio jai tinkamai atstovauti, veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai (Bendrovės įstatai, CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalys, ABĮ 19 straipsnio 8 dalis, 37 straipsnio 1, 7, 8, 10 punktai etc.), bet taip pat ir procesinės prievoles nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo, ir kurios proceso ypatumus, kaip žinoma, nulemia paties bankroto proceso ypatumai, kaip minėta, joje vyraujantis viešasis interesas – dalyvauja įmonių kreditoriai, kurie dėl atsakovės neatsiskaitymų ilgą laiką patiria nuostolius ir kurie savo teises bei teisėtus interesus gali ginti tik ĮBĮ nustatyta tvarka, tokie procesai privalo vykti koncentruotai, operatyviai, tuo siekiant, kad būtų patenkinta kuo didesnė dalis kreditorių finansinių reikalavimų ir kiek įmanoma sumažinti tokių bylų kaštai. Atskirai pažymėtina šioje nagrinėjamoje byloje svarbi nuostata, kad būtent juridinio asmens vadovui, be kita ko, tenka pareiga užtikrinti, jog registruose būtų skelbiami aktualūs duomenys apie vadovus, buveinės adresą etc., o oficialiai paskelbtu adresu tiek verslo partnerių, tiek valstybės institucijų pastarajai siunčiama korespondencija ją pasiektų, o tokios pareigos neįvykdžius – šiam asmeniui tenka su tuo susijusi atsakomybė.Taip pat yra žinoma, kad viena iš pirmųjų ir esminių ĮBĮ imperatyvių nuostatų yra ĮBĮ 9 straipsnio 6 dalies reikalavimas, kad teismas arba teisėjas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pareiškimo gavimo dienos turi priimti nutartį iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti; kad teismas turi teisę dėl svarbių priežasčių pratęsti pasirengimo nagrinėti bankroto bylą teisme terminą, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį. Todėl teismai, nagrinėjamos kategorijos bylose aiškindami ir taikydami bendruosius civilinio proceso principus bei normas, nuolatos pabrėžia ne tik dalyvaujančių asmenų procesines teises, bet ir pareigas, kad laisvai disponuodami jiems priklausančiomis proceso teisėmis, jomis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, tai yra siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13, 42, 178 straipsniai); kad priešingu atveju šių asmenų veikimas / neveikimas gali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas ir gali būti sprendžiama dėl jų procesinės atsakomybės (CPK 42 straipsnio 5 dalis, 95 straipsnis, ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis).Pažymėtina tai, kad nuo 2014 m. šio asmens vadovaujama UAB ,,Bangava“ (buvusi UAB ,,Bana“) dalyvavo / dalyvauja 43, UAB ,,Skaiteka“ – 17, UAB ,,Intelektas“ – 9 civiliniuose teisminiuose procesuose, kuriuose, be kita ko, buvo konstatuoti faktai, susiję taip pat ir su jo paties procesinių veiksmų / neveikimo bei buvo dėl jų sprendžiama. Panevėžio apygardos teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartyje, kurioje buvo atsisakyta iškelti UAB ,,Bana“ bankroto bylą, konstatuota, kad įmonės vadovas (G. P.), perskaitęs pareiškėjo VSDFV Panevėžio skyriaus įspėjimą, atsisakė jį priimti ir pasirašyti, nurodęs, kad neturi galimybių sumokėti 16 362,32 Lt skolą ir spręsta, jog ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatų buvo laikytasi (civilinė byla Nr. B2-429-554/2014). Panevėžio apygardos teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartyje atmesdamas G. P. atstovaujamos UAB ,,Bana“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kurioje atmestas šios skundas dėl antstolio vykdančio skolos išieškojimą kreditoriaus AB SEB banko naudai iš nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nustatė, kad per vykdymo eigą – nuo 2014 m. liepos 24 d., apeliantė turėjo galimybę pateikti antstoliui įrodymus apie turto vertę, tačiau su juo nebendradarbiavo (antstolio bandymas net 26 kartus patekti į areštuotas patalpas, jas apžiūrėti, įvertinti) ir tai suteikia pagrindą spręsti, kad skolininkė galimai vilkina turto realizavimo procesą (civilinė byla Nr. 2S-944-227/2015). Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartyje, kurioje buvo atmestas BUAB „Skaiteka“ akcininko G. P. atskirasis skundas ir palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama, konstatuota, jog skunde nenurodyta jokių aplinkybių, suteikiančių pagrindą naikinti šią nutartį (CPK 178 straipsnis) (civilinė byla Nr. 2-1537-302/2015). Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartyje, kurioje buvo atmestas šios įmonės buvusio vadovo G. P. atskirasis skundas ir palikta galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. nutartis pripažinti minėtos įmonės bankrotą tyčiniu, nustatyta, kad įsiteisėjusioje teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartyje pastarajam buvo paskirta piniginė bauda už įsiteisėjusios 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties įpareigojimų (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas) nevykdymą; kad įsiteisėjusiame teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendime už akių iš šio asmens priteistas atlyginimas žalos, kilusios dėl neperdavimo bankroto administratoriui įmonės turto, lėšų; kad įsiteisėjusioje teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartyje apribota šio asmens teisė 3 m. eiti viešojo juridinio asmens vadovo pareigas ar būti tokio asmens kolegialaus valdymo organo nariu už galiojančios teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarties įpareigojimų nevykdymo (ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šio asmens neveikimas, kai nenurodant objektyvių priežasčių net po baudos skyrimo, žalos atlyginimo priteisimo ir toliau nevykdomas teismo nustatytas įpareigojimas – laikytinas sąmoningu ir piktybišku, kad tokiais veiksmais galimai siekiama užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, netinkamo valdymo aplinkybes, galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą. Šis apeliacinis teismas, be kita ko, akcentavo, kad teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartyje nustatyta, jog didžiąją UAB „Skaiteka“ veiklos dalį sudarė tik sutartiniai santykiai su bendra Lietuvos-Vokietijos-Rusijos įmone UAB ,,Bana“ ir UAB ,,Intelektas“, su kuriomis absoliuti dalis atsiskaitymų buvo vykdoma priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu, nesilaikant įstatymo (CK 6.929 straipsnio 2 dalis, 6.930¹ straipsnio 1 dalis) (civilinė byla Nr. 2-163-381/2016). Pagal minimus LITEKO duomenis nurodytas asmuo, atstovaudamas įmones, be kita ko, teikė teismui tapačius prašymus, nedalyvavo teismo posėdžiuose nors dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, neteikė teismui atsiliepimų etc. Apeliacinis teismas, turėdamas omenyje šias aplinkybes, kurios leidžia apibūdinti apeliantės atsakovės UAB ,,Bangava“ vadovą G. P., kaip asmenį, turintį ne tik didelės patirties vadovaujant įmonėms, tiek ginant jų interesus teisminiuose procesuose, sprendžia, kad jis, kaip jau minėta, labai gerai žino tiek bylose dalyvaujančių asmenų proceso teisių bei pareigų turinį, tiek jų esmę, tiek ir jų įgyvendinimo tvarką, taip pat žino civilinio proceso generalinę nuostatą, jog įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi visiems asmenims, o jų nevykdymas / netinkamas vykdymas gali užtraukti civilinę, civilinę procesinę, baudžiamąją ir kt. atsakomybę. Tuo labiau, kad šio asmens atžvilgiu, kaip minėta pirmiau, jau yra pritaikyta ĮBĮ nustatytos atsakomybės priemonės (nutarties 20 punktas). Taigi žinodamas / turėdamas žinoti, jog vadovaujamos bendrovės vardu teismui pateikiamas procesinis dokumentas privalo būti jo pasirašytas, nesutikdamas su teismo reikalavimu nagrinėjamoje byloje pateikė aiškiai nepagrįstą atskirąjį skundą, tokiu būdu uždelsdamas klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo galutinį išsprendimą. Tuo šis asmuo pažeidė savo pareigą veikti išimtinai įmonės interesais, rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 7, 13 straipsniai 42 straipsnio 5 dalis). Kaip žinomas, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą apeliacinį skundą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šiuos patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį teismas, nustatęs numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti tokiam asmeniui iki 5 792 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinis teismas sprendžia, kad pirmiau išdėstytos aplinkybės suteikia pagrindą atsakovės UAB ,,Bangava“ vadovui G. P. taikyti CPK 95 straipsnyje numatytas procesinio poveikio priemones (CPK 185 straipsnis). Apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad dėl atsakovės UAB ,,Bangava“ atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl šis skundas atmetamas nenagrinėjant kitų šiame apeliantės procesiniame dokumente išdėstytų motyvų, kaip neturinčių teisinės reikšmės teisingam bylos išsprendimui (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 338 straipsnis), nes, kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 etc.). Teismas, vadovaudamasis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, sprendžia, kad atsakovės UAB ,,Bangava“ vadovui G. P. paskirtina 100 Eur bauda.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Paskirti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bangava“ (j. a. k. 110650435) vadovui G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą.