- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-02
- Bylos Nr.
- 2S-944-227/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Dzelzienė
- Pareiškėjas
- UAB „Bana“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-944-227/2015
Virginija Svirplienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05751-2015-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 2 d.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Bana“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6913-452/2015 pagal pareiškėjos UAB „Bana“ skundą, suinteresuotiems asmenims antstoliui A. B., AB „SEB bankas“ dėl antstolio veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Bana“ prašė panaikinti antstolio A. B. 2015-07-03 patvarkymą Nr. 0025/14/02000 dėl pirmųjų varžytinių, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0025/14/02000. Nurodė, kad patvarkymas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Paskelbtos varžytinės yra pareiškėjos turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Turtą sudaro trys patalpos, kurių bendri plotai yra skirtingi. Pardavus iš varžytinių pardavinėjamą mažiausią patalpą, likusios neteks savo vertės, nes nebeturės savo atskiro patekimo į patalpas. Nesutinka su antstolio turto vertės nustatymu pagal vidutinę rinkos vertę bei nurodomomis aplinkybėmis, kad pareiškėjos atstovas slapstosi, neįleidžia turto vertintojų į patalpas jų apžiūrėti. Teigia, kad pareiškėjos atstovas niekur nesislapstė, bendradarbiavo su antstoliu, o vykdomojoje byloje nėra objektyvių duomenų, jog antstolis ėmėsi visų priemonių tinkamai informuoti pareiškėjos atstovą apie atliekamus antstolio veiksmus. Be to, antstolis nustatant turto vertę nederino vertinimo klausimo su pareiškėjos atstovu ir turtą įvertino nedalyvaujant pareiškėjos atstovui. Kadangi pareiškėjos atstovas nebuvo tinkamai informuotas, todėl negalėjo dalyvauti surašant turto arešto aktą. Antstolis, nepriimdamas pareiškėjos prieštaravimų dėl turto įvertinimo bei jos siūlymo pačiai surasti turto pirkėją, taip sumažino parduodamo turto vertę ir tuo pažeidė išieškotojo ir skolininko interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad antstolio A. B. kontoroje 2014-07-24 užvesta vykdomoji byla Nr. 0025/14/02000, remiantis Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro notarės D. J. 2014-02-24 vykdomuoju įrašu (notarinio registro Nr. DJ-1550), dėl priverstinio išieškojimo hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą, įskaitant netesybas ir nuostolius, su priklausančiomis palūkanomis iš skolininko ir įkaito davėjų (turto savininko) Bendros Lietuvos - Vokietijos - Rusijos įmonės UAB "Bana“, hipotekos kreditoriaus AB SEB bankas naudai pagal sutartinės hipotekos lakštą, patvirtintą 2011-03-22 Panevėžio m. 7-ojo notarų biuro notarės D. M., notarinio registro Nr. DM-877, įregistruotą Hipotekos registre 2011-03-25. Išieškotina suma- 149.489,81 Eur (2-6, 8 vykd. b. l.). Antstolis 2014-07-24 priėmė patvarkymą vykdomąjį dokumentą vykdyti (8 v. b. l.) ir 2014-07-24 priėmė raginimą įvykdyti sprendimą, kurį 2014-08-11 skolininkės atstovas patvirtino parašu, kad gavo (9 v. b. l.). 2014-09-15 antstolis surašė turto arešto aktą, kuriuo areštavo negyvenamąsias patalpas - administracines patalpas, bendro ploto 189,76 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (14-16, 19-20 vykd. b. l.). 2014-09-15 Patvarkymu dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti, kurį savo parašu patvirtino, kad 2014-10-13 gavo skolininkės atstovas (17-18 b. l.). Nuo 2014-11-04 iki 2015-05-25 surašyti 26 Aktai apie turto, asmens neradimą (21-46 vykd. b. l.) 2015-05-25 surašytas Turto arešto aktas, kuriuo areštuotos negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos, bendro ploto 189,76 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios Bendrai Lietuvos - Vokietijos - Rusijos įmonei UAB "Bana" (50-51 vykd. b. l.). 2015-05-25 patvarkymu areštuotas turtas įvertintas 34465 Eur (52-53 vykd. b. l.). Minėtas patvarkymas 2015-05-25 ir 2015-05-26 išsiųstas skolininkui elektroniniu paštu ir registruota pašto siunta (54-55 b. l.). 2015-06-16 gauti skolininkės prieštaravimai dėl antstolio 2015-05-25 patvarkymo (59-63 vykd. b. l.).2015-06-19 patvarkymu antstolis prieštaravimą paliko nenagrinėtu ir išsiuntė skolininkei elektroniniu paštu (64-66 vykd. b. l.). 2015 m. liepos 3 d. patvarkymu dėl varžytinių paskelbtos pirmosios varžytynės negyvenamosios patalpos - administracinės patalpos, bendro ploto 189,76 kv. m., esančios (duomenys neskelbtini), priklausančios Bendrai Lietuvos - Vokietijos - Rusijos įmonei UAB "Bana", kuris išsiųstas skolininkei elektroniniu paštu (71-75 vykd. b. l.). Varžytynės paskelbtos internetinėje svetainėje www.evarzytynes.lt. kurios vyks elektroniniu būdu (varžytynių Nr. 108991). Varžytynių pradžia 2015-07-03 13:49:48 val., varžytynių pabaiga 2015-08-03 13:49:59 val.
Pažymėjo, kad pareiškėjos paaiškinimu, pardavus mažiausiąją patalpą likusios neteks savo vertės dėl to, kad nėra atskiro patekimo į jas. Nurodė, kad pagal CPK 675 straipsnio 2 dalies, 677 straipsnio 2 dalies nuostatas, antstolis negali areštuoti ir aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Duomenų, kad pardavus areštuotas patalpas, nebūtų patekimo į kitas patalpas ir likusios patalpos netektų vertės, nėra. Sprendė, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo mažiausią skolininko turto dalį, neviršydamas išieškotinos sumos.
Įvertinęs, kad nuo 2014-11-04 iki 2015-05-25 surašyti 26 Aktai apie turto, asmens neradimą (21-46 vykd. b. l.), kuriuose nurodyta, kad patalpų durys užrakintos, nėra galimybės patekti į patalpas, per langus žmonių nematyti, sprendė, kad skolininkė nesinaudojo savo teise dalyvauti pačiai ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus (CPK 643 str. 1 p.) bei nesilaikė pareigų nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 1 d. 1, 4 p.).
Nesutiko su pareiškėjos argumentais, kad skolininkė buvo netinkamai informuota apie turto įkainavimą remiantis VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės masiniu vertinimu ir negalėjo dalyvauti nustatant turto vertę. Nurodė, kad antstolis, 2015-05-25 surašęs turto arešto aktą ir patvarkymą dėl turto įvertinimo (areštavimo), juos išsiuntė skolininkei tą pačią dieną elektroniniu laišku ir sekančią dieną registruota pašto siunta (54-55 b. l.). Nors skolininkė nedalyvavo įkainojant turtą, tačiau 2015-06-16 pateikė elektroniniu paštu bei išsiuntė registruota pašto siunta antstoliui prieštaravimus dėl turto įkainojimo (59-63 vykd. b. l.), kuri antstolis 2015-06-19 patvarkymu paliko nenagrinėtu, nes skolininkė praleido CPK 681 straipsnio 3 dalyje nurodytą trijų darbo dienų terminą nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, nėra duomenų, kad dėl šio patvarkymo skolininkė būtų pateikusi skundą, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų pateikusi savo nurodytą turto kainą arba pati būtų suradusi areštuoto turto pirkėją. Sprendė, kad antstolis priėmė vykdomojoje byloje pagrįstą ir teisėtą patvarkymą dėl varžytinių, prieš tai atlikęs priverstinio išieškojimo veiksmus kaip tai numato CPK normos, reglamentuojančios vykdymo procesą.
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Bana“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti antstolio 2015-07-03 patvarkymą.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog iš varžytinių parduodamą pareiškėjos nekilnojamąjį turtą sudaro 3 patalpos, kurių plotai yra skirtingi, o pardavus iš varžytinių tik mažiausią turto dalį - neišvengiamai sumažės likusių patalpų vertė, todėl turėtų būti parduodamos visos patalpos tinkamai nustačius šio turto rinkos vertę, pirkėjas turėtų galimybę įsigyti visas didelio ploto administracines patalpas ir jose planuoti ūkinę - komercinę - gamybinę veiklą, o pardavus turtą dalimis, būtų pažeisti išieškotojo finansiniai interesai. Tai, jog visos patalpos turi atskirus unikalius numerius, nėra priežastis parduoti jas atskirai. Teismų praktikoje formuojama pozicija, kad vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kaina ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotu) objektų realizavimą (2008-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008, Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-860-464/2009).
Atsiliepimas
Teismas taip pat nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad pareiškėjos vadovas nebendradarbiavo su antstoliu. Pastarasis atsiliepime į skundą pripažino, kad pareiškėjos atstovui buvo įteiktas pasirašytinai patvarkymas dėl turto apžiūros. Vadovas nesislapstė, pastate yra darbuotojai, kurie galėjo turto vertintojui parodyti patalpas.
Teigia, kad turto rinkos vertė nustatyta pagal masinį VĮ Registro centro vertinimą turto vertintojui neapžiūrėjus patalpų. Tai nesudaro pagrindo apeliantės turto nevertinti tikslia rinkos kaina, nes antstolis turėjo galimybę vadovaujantis CPK 615 straipsnio 1 dalies nuostatomis kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo pateikti į skolininko patalpas, bet ja nesinaudojo. Teismas neįvertino antstolio teisės skirti pakartotinę ekspertizę, kai antstoliui buvo įteikti skolininkės prieštaravimai dėl turto vertės, net ir praleidus 3 dienų terminą, kadangi skolininkės turtas turėtų būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. VĮ Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatyta tik dalies patalpų rinkos vertė nereiškia individualaus ir teisingo, turto rinkos vertę sąlygojančio įvertinimo ir kainos. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl jų išsamiai nebekartoja.
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis teisėtai ir pagrįstai paskelbė pirmąsias varžytynes vienai iš trijų negyvenamųjų patalpų bendro ploto 189,76 kv. m. Tvirtina, kad minėtas turtas turėtų būti parduodamas kartu su visu turtiniu kompleksu, jas tinkami įvertinus rinkos verte.
Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs procedūrinių pažeidimų, pagrįstai sprendė, kad antstolio paskelbtos varžytinės teisėtos ir pagrįstos. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nei padaryta skundžiama nutartimi, nenustatyta.
Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės, ir skola išieškoma priverstinai. Viena iš tokių priemonių yra turto pardavimas iš varžytynių. Antstolis, kaip vykdymo proceso profesionalas, vykdantis išieškojimą privalo griežtai laikytis priverstinį sprendimų vykdymą reglamentuojančios tvarkos, nepažeisti išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, veikti operatyviai ir taip, kad skolininko nuosavybės teisių ribojimas, varžytinių organizavimas būtų atliekamas laikantis teisės aktų nuostatų. Varžytynėse skolininko turtas priverstinai realizuojamas (parduodamas), o iš lėšų, gautų už parduotą turtą, atsiskaitoma su kreditoriumi. Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Minėta, kad varžytynės savo esme yra turto pardavimas be savininko valios. Viena iš būtinųjų ir esminių daikto priverstinio pardavimo iš varžytynių sąlygų yra kaina. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, o pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos, tai tinkamas iš varžytynių parduodamo turto kainos nustatymas įgyja ypač svarbią reikšmę, kilus ginčui dėl turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo. Todėl areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).
CPK 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Turto pardavimo iš varžytynių aktas tam tikrais išimtiniais atvejais gali būti pripažintas negaliojančiu ir vienu iš tokių atvejų įstatyme įvardyta situacija, kai turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 602 str. 6 p.). Parduodant turtą už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, teismų praktikoje pagrįstai pripažįstamas ne tik turtą pardavusio, bet ir jį nupirkusio asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2005 ir kt.). Vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kaina.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis 2014-09-15 areštavo negyvenamąsias patalpas - administracines patalpas, bendro ploto 189,76 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) (14-16, 19-20 vykd. b. l.). Tos pačios dienos patvarkymu paskyrė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Aplinkybę, kad šiuos dokumentus gavo skolininkė, patvirtina pasirašymas patvarkyme. Šios aplinkybės neginčija ir skolininkė. Kaip nustatyta, paskirtos ekspertizės nepavyko atlikti dėl to, kad į patalpas nebuvo galima patekti. Tą patvirtina laikotarpiu nuo 2014-11-04 iki 2015-05-25 surašyti 26 Aktai apie turto, asmens neradimą (21-46 vykd. b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, t.y. skolininkei žinant apie pradėtus jos turto atžvilgiu vykdymo veiksmus, žinant, kad antstolis, veikdamas rūpestingai bei siekdamas nustatyti realią turto vertę, paskyrė areštuoto turto ekspertizę, nebendradarbiavo su antstoliu ką įrodo faktas, jog bandymas net 26 kartus patekti į areštuotas patalpas, apžiūrėti bei jas įvertinti nebuvo įgyvendintas tik dėl to, kad į jas negalėjo pateikti. Taigi, pati pareiškėja nesudarė sąlygų turto vertintojui atlikti individualų turto vertinimą.
Apelianto teiginys, kad pareiškėjos direktorius nesislapstė, patalpose buvo darbuotojų, kurie galėjo parodyti patalpas, niekuo nepagrįstas ir nepaneigia aukščiau minėtų duomenų (26 aktų).
Esant nurodytoms aplinkybėms, 2015-05-25 buvo surašytas Turto arešto aktas. Tos pačios dienos Patvarkymu areštuotas turtas įvertintas 34.465 Eur. Jame pažymėta, kad pareiškėjos direktorius vengia bendrauti, neįleidžia turto vertintojos apžiūrėti areštuojamo turto, todėl minėtų patalpų turto vertė nustatytina remiantis VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės masiniu vertinimu (CPK 613, 681 str.) (52-53 vykd. b. l.). Tą pačią dieną Patvarkymas išsiųstas skolininkei elektroniniu būdu, o sekančią- registruota pašto siunta. Skolininkei pateikus prieštaravimus pavėluotai, antstolis juos paliko nenagrinėtu .
Esant šioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja buvo tinkamai informuota apie turto areštavimą, jo įkainavimą ir turėjo galimybę, savalaikiai pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau to nepadarė.
Nesutiktina su apeliantu, kad antstolis nepagrįstai nepasinaudojo CPK 615 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe įvertinti turtą apžiūrint patalpas.
Minėta norma nustato, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, esant gyvenamojoje patalpoje gyvenančių asmenų sutikimui, turi teisę apžiūrėti skolininko gyvenamąsias patalpas, jei tai reikalinga išieškojimui įvykdyti. Kitas patalpas antstolis turi teisę apžiūrėti be skolininko sutikimo. Jei antstolis neįleidžiamas į gyvenamąsias patalpas, jis pagal CPK 615 straipsnio 2 dalies nuostatas, turi teisę įeiti tik pateikęs teismo nutartį dėl leidimo įeiti į gyvenamąsias patalpas. Pagal šias teisės normas teismo leidimas yra reikalingas tik patekimui į gyvenamąsias patalpas. Kadangi šis ginčas yra dėl pateikimo į negyvenamąsias patalpas, todėl, priešingai apeliantui, antstolis negalėjo gauti tokio leidimo.
Pažymėtina, kad apeliantas nei pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog pardavinėjamo turto kaina , nustatyta pagal VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės masinį vertinimą, yra akivaizdžiai per maža ir kad būtų prasminga svarstyti dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo. Pastebėtina, kad antstolio nustatyta areštuoto turto vertė yra netgi didesnė nei šiuo metu VĮ „Registrų centro“ nurodoma vidutinė rinkos vertė, o pareiškėja savo prieštaravimuose dėl antstolio 2015-05-25 patvarkymo nurodė tik deklaratyvius teiginius, t.y. kad negalėjo dalyvauti turto vertinime ir pateikti savo pozicijos, tačiau taip ir nepagrindė, kodėl jos nuomone, areštuoto turto vertė yra nustatyta neteisingai. Teismui nekyla abejonių, kad antstolio įkainojimas turto rinkos verte neatitinka tikrovės. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog turto realizavimas remiantis tokiu turto vertinimu galėtų padaryti apeliantei ar išieškotojui didelę žalą. Pabrėžtina, kad per ilgą vykdymo eigą (vykdomoji byla užvesta 2014-07-24), apeliantė turėjo visas galimybes ne tik aprodyti vertinimo atlikimui turtą , bet ir pateikti antstoliui įrodymus apie jo vertę. Be to, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, jog pareiškėja neskundė 2015-06-19 patvarkymo, kuriuo antstolis jos prieštaravimą paliko nenagrinėtu ir tokiu būdu su juo sutikimo.
Minėtos aplinkybės duoda pagrindo apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad pareiškėja galimai vilkina turto realizavimo procesą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, kai nebuvo sudarytos galimybės apžiūrėti nurodytas patalpas ir turto vertintojui nustatyti jų vertę, atlikti turto vertinimo ekspertizę, antstolis pagrįstai areštuoto turto vertę nustatė remiantis VĮ „Registrų centras“ vidutinės rinkos vertės masiniu vertinimu. Tuo tarpu pareiškėja neįvykdė įrodinėjimo pareigos, nes nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių duomenų, sudarančių pagrindą abejoti, kad ginčo turto įvertinimas neatitinka realios rinkos kainos (CPK 178 straipsnis).
Apeliantas nesutinka ir su tuo, kad pardavinėjama viena iš trijų patalpų, kurią pradavus (patalpa I aukšte) nebus galima patekti į likusias dvi patalpas (II aukšte) ir dėl to, šios neturėtų vertės. Laiko tikslingu pardavinėtas jas kartu, nustačius jų rinkos vertę. Tokiu būdu pirkėjas turėtų galimybę įsigyti visas didelio ploto administracines patalpas ir jose planuoti ūkinę - komercinę - gamybinę veiklą, o pardavus turtą dalimis, būtų pažeisti išieškotojo finansiniai interesai.
Pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėja neįrodė savo teiginio, kad pardavus areštuotas patalpas, nebus patekimo į kitas patalpas ir likusios patalpos netektų vertės. Byloje nėra jokių įrodymų ,leidžiančių daryti priešingą išvadą. Apeliantė, nesutikdamas su tokia teismo išvada, su atskiruoju skundu taip pat nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Todėl toks jos teiginys vertintinas kaip deklaratyvus.
Sutiktina su apeliantu, kad teismų praktikoje formuojama pozicija, jog vieningo turtinio komplekso pardavinėjimas dalimis dirbtinai mažina parduodamų objektų kaina ir atitinkamai daro neįmanomu kitų (likusių neparduotu) objektų realizavimą. Tačiau šiuo atveju nėra įrodyta, jog areštuotos negyvenamosios patalpos su kitomis patalpomis sudaro turtinį kompleksą ir kad jos negalėtų būti parduodamos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuriam yra suteiktas unikalus numeris bei kuris buvo įkeistas kaip konkretus daiktas AB SEB banko naudai sutartinės hipotekos lakštu. Taip pat pastebėtina, kad pareiškėjos nurodomose kitų teismų išnagrinėtose bylose bei šioje byloje ratio decidendi skiriasi, kadangi 2008-06-19 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008 buvo pasisakyta dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, kuomet kartu su žemės sklypu buvo parduotas neįregistruotas sodo namelis, dėl ko nuspręsta, jog turtas parduotas už per mažą kainą, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-860-464/2009 pasisakyta dėl žemės sklypo ir ant jo esančių statinių (kaip žemės sklypo priklausinių) pardavimo iš varžytinių kaip atskirų objektų, pripažįstant, jog statiniai su žemės sklypu sudaro vieną turtinį kompleksą, o pardavus statinius skirtingiems pirkėjams, praktiškai tampa neįmanomu realizuoti žemę, ant kurios tie objektai yra pastatyti.
Šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta, nėra byloje duomenų, leidžiančių spręsti, jog atskiros patalpos pastate negalėtų būti naudojamos atskirai ir kad būtų reikalingas viso turtinio komplekso pardavimas, kad priešingu atveju būtų neįmanoma naudotis tiek parduodama iš varžytinių, tiek likusiomis patalpomis. Tuo pačiu, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis LR CPK 675 straipsnio 2 dalies, 677 straipsnio 2 dalies nuostatomis, antstolis negali areštuoti ir aprašyti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo mažiausią skolininko turto dalį, kuri buvo įkeista išieškotojui, neviršydamas išieškotinos sumos
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.