Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Ieškovės atstovė advokatė Irina Petkienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad orderiai buvo išduoti naktį, ieškovė gyvenanti Š., todėl negalėjo atvykti ir nebuvo atvykusi. Nuvykdavo pasirašyti kitu laiku ir pasirašydavo nesigilindama, ieškinyje minimų sumų negavo.

Atsakovo atstovė advokatė Daiva Balčiūnienė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į ieškinį argumentus, prašė ieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad atlikus rašysenos tyrimus, išvadose nurodyta, jog visur, išskyrus 2007-03-15 ir 2007-03-30, orderiuose pasirašė R. V., todėl nepagrįstai prašo jai priteisti pinigus iš atsakovo. 2007-03-30 orderį pasirašė R. V., tą ji pati patvirtino teismo posėdyje, nors trečiasis asmuo pasisavino pinigus, ieškovė jai jokio reikalavimo nereiškia. Nurodė, jog atsakovo su ieškove buvo sudaryta virš dešimt sutarčių. FNTT atliko ilgą ir didelį ikiteisminį tyrimą, iš atsakovo buvo paimti visi dokumentai, kompiuteriai, laikmenos, pertekliaus jokio nenustatė. 2010 metų paskolos sutartį ieškovė taip pat bandė ginčyti, pareikšdama ieškinį Šiaulių apygardos teisme, bet ieškinys buvo atmestas. Todėl prašė jai skirti už piktnaudžiavimą teisėmis maksimalią baudą, kurios pusę pervesti atsakovui, ir taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja N. S. parodė, kad yra P. ūkininkų kredito unijos buhalterė, jau 13 metų ten dirba, visą gyvenimą dirba su finansais. Ieškovė ir R. V. yra P. ūkininkų kredito unijos narės, su jom nėra piktuoju. Paaiškino, kad apiforminta paskola išmokama iš karto, pasirašo paskolos gavėjas taip pat iš karto. Kredito unija dirba nuo 8 val. iki 17 val., tačiau paskutinę mėnesio dieną dirbo tiek, kiek reikėjo, pinigai galėjo būti išmokami ir vėlai vakare. Nurodo, kad ieškovė ir R. V. ėmusios daug paskolų, jas pažinojo seniai. Lipduko „parašas“ ji nedėjo, ne jos raštas, čia gal FNTT.

Liudytoja D. K. parodė, yra P. ūkininkų kredito unijos vyriausios buhalterės pavaduotoja, anksčiau dirbo buhaltere – kasininke, dirba unijoje nuo 2004 m. rugpjūčio mėnesio. Ieškovė ir R. V. yra P. ūkininkų kredito unijos narės, su jom nėra piktuoju. Paskolų buvo imta labai daug, pinigai išmokami iš karto po paskolos paėmimo, nebent išskirtiniais atvejais išmokėjimas būdavo atliktas kitu laiku sutarus su klientu. Ieškovės motina R. V. pasirašė už ieškovę, gal susimaišė, ne ten parašą padėjo. Paskutinę mėnesio dieną dirbama neribotai. Ieškovė su motina vakarais ne kartą buvo atėjusios pasiimti pinigų, jos daugiausia vakarais ir ateidavo. Lapelių su žodžiu „parašas“ neklijavo.

Iš byloje esančių dokumentų (4-5,7 b. l.) matyti, kad 2007 m. vasario 21 d. ieškovė R. V. su atsakovu P. ūkininkų kredito unija sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią P. ūkininkų kredito unija ieškovei R. V. suteikė 95000 Lt paskolą iki 2011-01-21 būsto, esančio (duomenys neskelbtini), renovacijai. Paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovė įkeitė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo R. V. laidavo, sudarydama 2007 m. vasario 28 d. laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakovu P. ūkininkų kredito unija. Pagal PŪKU 2009 m. kovo 31 d. išduotą nario overdraftą (toliau - overdraftas) atsakovas P. ūkininkų kredito unija ieškovei R. V. paskolino dar 59000 Lt (9 b. l.). Ieškovė pateikė kasos operacijų dokumentus, kuriuose užfiksuotas lėšų išmokėjimas R. V. (8-14 b. l.). Iš 2010-01-22 P. ūkininkų kredito unijos valdybos posėdžio protokolo išrašo matyti, kad nutarta refinansuoti R. V. sąskaitos kreditą ir paskolą, išduodant naują kreditą 120000,00 Lt sumai (37-38 b.l.). Suteiktos paskolos išmokėjimui ir refinansavimui patvirtinti atsakovas pateikė R. V. sąskaitos išrašą (39-41 b. l.). 2010-01-26 ieškovė ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas ieškovei paskolino 120000,00 Lt, paskolos paskirtis – buto remontas ir apyvartinės lėšos (58 b. l.). 2010-02-10 papildomu susitarimu Nr. 10-00020/22 prie 2010-01-26 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pakeista paskolos paskirtis, nurodant, kad ji skirta sąskaitos kredito ir paskolos refinansavimui, ir nurodant, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas ieškovei įkeičiant butą, esantį (duomenys neskelbtini), laiduoja A. P. (59 b. l.). Ieškovė R. V. ieškinyje teigė, jog pagal paskolos sutartį ji gavo ne visus pinigus, ant pinigų išmokėjimo orderių nepasirašė (parašas ne jos), tačiau pagal paskolos sutartį visą paskolą atsakovui grąžino, pagal overdraftą pinigų taip pat negavo, bankinio dokumento grafoje „kliento parašas“ pasirašė ne ji, todėl prašo priteisti iš atsakovo P. ūkininkų kredito unijos sumą, kuria atsakovas nepagrįstai praturtėjo (CK 6.242 str.). Atlikus rašysenos ekspertizę, gavus jos išvadas iš ekspertinės įstaigos (131-133 b. l.), bei gavus specialisto išvadas iš FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 40-1-158-10 dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir sukčiavimo atlikus rašysenos objektų tyrimą (91-102 b. l.), ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog ji pasirašė ant pinigų išmokėjimo orderių, išskyrus du: 2007-03-15 ir 2007-03-30, kur buvo nustatyta, kad ne jos parašas, ir ant overdrafto, tačiau pinigų negavo. Atsakovo atstovė teigė, jog pinigus ieškovė gavo, tai patvirtina ne tik pinigų išmokėjimo orderiai ir overdraftas, kur yra ieškovės parašas (8-14 b. l.), bet ir banko sąskaitos išrašas, tačiau paskolos atsakovui negrąžino, todėl buvo pradėtas išieškojimas iš ieškovės kredito unijai įkeisto turto (37-41, 58-61 b. l.).

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar pagal paskolos sutartį ir overdraftą ieškovei buvo išmokėta paskola ir ar atsakovas ieškovės sąskaita nepagrįstai nepraturtėjo, ieškovei neišmokėdamas paskolos sutartyje ir overdrafte nurodytų sumų. Ieškovė neginčija, jog su atsakovu sudarė paskolos sutartį (4-5 b. l.), pasirašė pinigų išmokėjimo orderius, išskyrus du, kuriuose yra ne jos parašas, ir overdraftą (8-14), jų neskaitydama, nesigilindama, tačiau tvirtina, kad minėtų pinigų negavo, nors ieškinyje tvirtino, jog gavo, bet pinigus atsakovui grąžino. Tokie ieškovės paaiškinimai vertintini kaip nenuoseklūs, nelogiški, todėl galimai neatitinkantys tiesos.

Paskolos sutarties sampratą reglamentuojančio CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014; kt.). Pateiktoje paskolos sutarties apibrėžtyje nustatyta, kad paskolos sutartis yra realinė, nes paskolos sutartinių santykių atsiradimui būtinas sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjui ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką paskolos davėjui.

CK 6.871 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt, turi būti rašytinė, o jeigu paskolos davėjas yra juridinis asmuo, paskolos sutartis turi būti rašytinė visais atvejais, neatsižvelgiant į paskolos sutarties sumą (2001-07-01 įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015-01-01). Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo – priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje. Tačiau pakoreguotoje kasacinio teismo praktikoje bylose dėl paskolos teisinių santykių pažymėta, kad net jei toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014; kt.).

Įrodinėjimo dalyką bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro paskolos sudarymo aplinkybės, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus – konstatavimas. Šios aplinkybės gali būti nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, aiškinant rašytinės sutarties sąlygas. Sutarčių aiškinimo taisyklės nuosekliai išplėtotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz.: 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; kt.). Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimo. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, pavartoti terminai, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų ir kt.). Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto duomenų padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalys sudarė rašytinę paskolos sutartį, kurią įvardijo ,,Paskolos sutartimi“. Joje nurodyta, kad atsakovas paskolina ieškovei 95000 Lt, taip pat numatytas paskolos grąžinimo terminas - 2011-01-21. Byloje nustatyta (šios aplinkybės ieškovė neginčija), kad paraišką paskolai gauti ir paskolos sutartį pasirašė ji pati. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutartyje vartojamos sąvokos būdingos paskolos sutarčiai, pareigos pagal šią sutartį nustatytos tiek paskolos davėjui (atsakovui) - išmokėti paskolą dalimis grynais pinigais ir pavedimu iki 2007-07-31, tiek paskolos gavėjui (ieškovei) - grąžinti paskolą iki 2011-01-21 pagal paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį; šalys susitarė ne tik dėl paskolos dydžio, bet ir nustatė terminą paskolai grąžinti, susitarė dėl palūkanų, delspinigių dydžio, sutartyje numatytas sutarties administravimo mokestis ir sutarties sąlygų keitimo mokestis. Byloje nustatyta, kad paskolos sutartis, surašyta atsakovo ir pasirašyta abiejų paskolos šalių, yra pas ieškovą. Byloje taip pat nustatyta ir tai, kad šalis siejo ne vienkartiniai paskolos teisiniai santykiai – šalys buvo sudariusios ir daugiau paskolos sutarčių, tai patvirtino teismo posėdžio metu abi šalys, trečiasis asmuo ir liudytojos, 2010 m. sausio 26 d. paskolos sutarties ir 2010 m. vasario 10 d. papildomo susitarimo bei 2010 m. vasario 3 d. įkeitimo sutarties sudarymas buvo ginčijamas teisme analogiškais argumentais (prašė pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, nes negavo pinigų, nėra jos parašo), bet Šiaulių apygardos teismo 2013-12-19 sprendimu, paliktu nepakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014-08-14 nutartimi (42-46, 74-77 b. l.), jos ieškinys buvo atmestas. Dėl ko galima išvada, kad tokia paskolų įforminimo tvarka šalims buvo įprasta – jose nebuvo aptariamas pinigų perdavimo faktas. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė taip pat pripažino aplinkybę, jog ji turėjo poreikį skolintis pinigus butui įsigyti, jo remontui, kaip pati nurodė, jog mokosi Šiaulių kolegijoje, ją finansiškai paremdavo tėvai, ką teismo posėdyje patvirtino pati R. V.. Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; kt.). Aplinkybes, kad pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje, privalo įrodyti paskolos gavėjas (CK 6.875 straipsnio 1 dalis). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau įstatyme paskolos gavėjui taip pat suteikta teisė šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis). Ieškovė ginčija pinigų perdavimo faktą, tvirtina, jog pinigų pagal paskolos sutartį ir overdraftą negavo, nors parašai ant pinigų išmokėjimo orderių, išskyrus du, ir overdrafto yra jos, nors ieškinyje nurodė, jog pagal paskolos sutartį jai nebuvo išmokėti visi pinigai, ant pinigų išmokėjimo orderių ir overdrafto nepasirašė, pinigų negavo, paskolą grąžino nustatytu laiku. Atsakovo atstovė teigė tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje, jog pinigai ieškovei buvo išmokėti, ji pinigus gavo. Iš P. ūkininkų kredito unijos 2010-01-22 valdybos posėdžio protokolo išrašo (37-38 b. l.) matyti, jog ieškovei neturint galimybės laiku mokėti atsakovui įmokų paskolos grąžinimui pagal 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutartyje numatytą grafiką ir laiku negrąžinus overdrafto (2010-01-22 negrąžinta paskolos dalis buvo 47390,14 Lt, negrąžintas overdraftas - 59942,94 Lt, grąžinimo terminas baigėsi 2009-09-30), pasibaigus R. V. paskolos grąžinimo terminui buvo nutarta refinansuoti kredito unijos narės R. V. sąskaitos kreditą ir paskolą, išduodant naują kreditą 120000 Lt sumai, anuliuoti visus tai dienai sukauptus delspinigius. Todėl atsakovo su ieškove 2010 m. sausio 26 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 120000 Lt, 2010 m. vasario 10 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas Nr. 10-00020/22 prie paskolos sutarties, kuriame buvo numatyta, kad 120000 Lt paskola panaudojama R. V. paskolos ir overdrafto refinansavimui, taip pat paskolos grąžinimas buvo užtikrintas turto įkeitimu ir laidavimu (58-61 b. l.). Kad ieškovei pinigai pagal 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutartį ir 2009-03-31 overdraftą buvo išmokėti, patvirtina pinigų išmokėjimo orderiai (8-14 b. l.) ir banko sąskaitos išrašas (39-41 b. l.), iš kurių matyti, kad buvo atliktas „paskolos išmokėjimas“, matyti pervestos pinigų sumos ir 120000,00 Lt pinigų suma, skirta finansavimui. Iš minėtos 120000,00 Lt paskolos 47698,50 Lt buvo panaudoti refinansuojant ieškovei suteiktą paskolą pagal 2007 m. vasario 21 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 59942,94 Lt - refinansuojant ieškovei 2009 m. kovo 31 d. suteiktą overdraftą (duomenys neskelbtini), 1256 Lt - A. P. sąskaitos apmokėjimui. Ant pinigų išmokėjimo orderių taip pat nurodyta paskirtis „paskolos išmokėjimas“, yra kliento parašas, kas pinigus gavo. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog pinigų išmokėjimo orderių ir overdrafto nepasirašė, tai ne jos parašas. Iš byloje esančių specialistų, atlikusių rašysenos objektų tyrimą baudžiamojoje byloje, išvadų (92-102 b. l.) ir teismo paskirtos rašysenos ekspertizės akto (132-133 b. l.) matyti, jog ant visų pinigų išmokėjimo orderių, išskyrus 2007-03-15 ir 2007-03-30, yra ieškovės R. V. parašai. To teismo posėdyje ji jau neginčijo, tačiau nurodė, jog pinigų negavo. Ant 2007-03-15 pinigų išmokėjimo orderio kas pasirašė- R. V. ar kitas asmuo, nustatyti neįmanoma dėl ekspertizės akte nurodytų priežasčių, tačiau parašas vizualiai panašus į ieškovės parašą, o ant 2007-03-30 pinigų išmokėjimo orderio pasirašė R. V., tai ji patvirtino teismo posėdyje, nors pinigų gavimo faktą taip pat neigė. Kad pinigų pagal minėtus pinigų išmokėjimo orderius negavo R. V., neįrodė, reikalavimo trečiajam asmeniui dėl gautų pinigų išieškojimo nepareiškė, teismo posėdyje jau teigė, kad pasirašė ji, tačiau paskolos negavo, nors ieškinyje teigė, jog gavo ne visą sumą, tačiau grąžino atsakovui visą paskolą laiku, specialisto išvados ir ekspertizės akto neginčijo. Be to, aplinkybė, kad ieškovė negavo pinigų pagal paskolos sutartį ir overdraftą, pradėta įrodinėti tik pateikus ieškinį dėl be teisėto pagrindo įgytų lėšų priteisimo, praėjus daugiau kaip aštuoneriems metams po paskolos sutarties sudarymo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pačios paskolos sutarties ieškovė neginčijo. Pažymėtina, kad ieškovė, neigdama pinigų gavimo faktus, nenuginčijo paskolos sutarties sudarymo prezumpcijos, nes atsakovo pateikti įrodymai nesudarė pagrindo pripažinti paskolos sutartį nesudaryta. Pinigų išmokėjimo orderiuose ir banko sąskaitos išrašuose (8-14, 39-41 b. l.) aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas pinigų perdavimo momentas. Tai patvirtino specialistų išvados bei byloje apklaustos liudytojos N. S. ir D. K., nurodydamos, jog pinigai būdavo iš karto išmokami po paskolos sutarties sudarymo ir orderio pasirašymo, o paskutinę mėnesio dieną jos dirbdavo tiek, kiek reikėdavo, kad atlikti visas finansines operacijas ir sutvarkyti visus dokumentus, todėl pinigai galėjo būti išmokami ir vėlai vakare, juo labiau, kad ieškovė kartu su motina ne kartą vakare yra atėjusios pasiimti pinigų. Tai reiškia, kad, remiantis kasacinio teismo suformuluotomis įrodinėjimo naštos tokios kategorijos bylose paskirstymo taisyklėmis, ieškovei neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą, tenka našta įrodyti, kad pinigai jai nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartis nesudaryta. Ieškovė pinigų neperdavimą pagal paskolos sutartį ir overdraftą iš esmės įrodinėjo tuo, kad nepasirašė ant pinigų išmokėjimo dokumentų, tačiau byloje tai paneigta atsakovo pateiktais dokumentais, liudytojų parodymais ir specialisto išvadomis bei ekspertizės aktu. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu patvirtino pasirašiusi paskolos sutartį, supratusi jos turinį, o pinigų negavimo faktą ginčijo savo nenuosekliais paaiškinimais, todėl konstatuotina, jog ieškovė neįrodė, kad pinigai jai pagal paskolos sutartį ir overdraftą nebuvo perduoti.