Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-03-16 · Civilinė byla Nr. eA2-7699-1099/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-03-16
Bylos Nr.
eA2-7699-1099/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“
Atsakovas
I. B.
Trečiasis asmuo
Daugiabučių gyvenamųjų namų, (duomenys neskelbtini)
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. kovo 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos (atsakovės) I. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovės I. B. priešieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, J. B., D. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, atmetė ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; taip pat netenkino atsakovės I. B. priešieškinio ieškovei UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo.

2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1131-580/2021, ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir trečiojo asmens Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos (toliau – Bendrija) apeliacinius skundus tenkino, o atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmetė – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškovės ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį ir įpareigojo atsakovę I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jo atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; teismo sprendimą vykdyti skubiai; už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirti 50 Eur baudą; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėja (atsakovė) I. B. 2022 m. vasario 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, kurį patikslinusi, prašo atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 ir nagrinėti atsakovės priešieškinį (jo reikalavimus).

4. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį įvykdė, t. y. ji įleido UAB „Mano būstas“ specialistą ir leido per buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdžius valyti vertikalų nuotekų stovą. Aiškina, kad 2021 m. balandžio 30 d. darbus atlikęs UAB „Mano būstas“ specialistas surašė aktą, kuriame nurodė, jog nėra techninės galimybės išvalyti užsikimšusį nuotekų stovą nei per buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdžius, nei per namo pastogėje esantį stovo alsuoklį ir yra būtina keisti nuotekų stovą sienoje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, nuo 2021 m. balandžio 30 d. nei UAB „Mano būstas“, nei Bendrijos pirmininku prisistatinėjęs V. K. (V. K.) nieko nedarė, kad nuotekų stovo funkcionavimas būtų atstatytas; šie asmenys ignoravo Vilniaus miesto savivaldybės 2019 m. lapkričio 19 d. raštu duotą nurodymą atstatyti nuotekų stovo funkcionavimą.

5. Anot pareiškėjos, 2021 m. pabaigoje UAB „Mano būstas“ surašė defektinį aktą dėl avarijos nuotekų vamzdynuose butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurios buvo užlietas V. K. priklausantis butas Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. sausio 27 d. UAB „Mano būstas“ ir V. K. organizavo darbų atlikimą butuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini); vykdant šiuos darbus buvo išardyta dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini) vonios sienos ir buvo priėjimas prie užkimšto vertikalaus nuotekų stovo. Tačiau, pareiškėjos teigimu, nei Bendrijos pirmininku prisistatantis V. K., nei UAB „Mano Būstas Vilnius“ užsikimšusios stovo dalies nekeitė, avarijos padarinių nepašalino ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) toliau neturi nuotekų. Nurodo, kad UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir Bendrijos neveikimas rodo, jog šie asmenys nesuinteresuoti pašalinti avarijos padarinius, o bylinėjosi siekdami kiek galima ilgiau kliudyti pareiškėjai naudotis virtuvės ir vonios sanitarine įranga.

Šalies argumentai

6. Pareiškėja pažymi, kad 2022 m. sausio 22 d. raštu kreipėsi į UAB „Mano Būstas Vilnius“ dėl informacijos suteikimo, kada ir kokiu būdu bus atstatytas nuotekų stovo funkcionavimas; 2022 m. vasario 7 d. raštu UAB „Mano Būstas Vilnius“ įgaliotas asmuo informavo, kad yra inicijuoti darbai dėl nuotekų stovo užsikimšusios dalies keitimo ir parinkus rangovą bei suderinus su Bendrijos pirmininku darbai bus atlikti. Teigia, kad 2022 m. sausio 27 d. pareiškėja raštu kreipėsi į UAB „Mano būstas“ vadovą, jog šis darbuotojams pavestų atstatyti nuotekų stovo funkcionavimą, tačiau 2022 m. vasario 10 d. raštu UAB „Mano Būstas Vilnius“ įgaliotas asmuo patikslino, kad „dėl buitinių nuotekų valymo darbų iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir/ar sekančiai remonto darbų, tolimesni veiksmai Administratoriaus bus vykdomi tik gavus užklausą ar prašymą iš bendrijos pirmininko dėl darbų organizavimo“. Taigi, UAB „Mano Būstas Vilnius“ pozicija esmingai pasikeitė trijų dienų bėgyje ir vietoje techniškai pagrįsto sprendimo pakeisti nuotekų stovo dalį buto Nr. (duomenys neskelbtini) sienoje, vėl kalbama apie valymo darbus iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). Anot pareiškėjos, jai apie piktybinį UAB „Mano Būstas Vilnius“ siekimą nevalyti nuotekų stovo tapo žinoma tik po šio 2022 m. vasario 10 d. UAB „Mano Būstas Vilnius“ rašto gavimo.

7. Pareiškėja nurodo, kad per metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nei V. K., nei UAB „Mano Būstas Vilnius“ net nebandė įvykdyti 2019 m. lapkričio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės nurodymo, nors žinojo, kad nuotekų stovo svetimkūnio iš pareiškėjos buto pašalinti nėra techninės galimybės. Aiškina, kad pradiniame procese pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, jog pasibaigus teismo procesui UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir V. K. piktybiškai nevykdys savivaldybės administracijos nurodymo (nors turėjo/turi tokią techninę galimybę – pakeisti užsikimšusią nuotekų stovo dalį), todėl, pareiškėjos vertinimu, egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas proceso atnaujinimui šioje byloje.

8. Be to, pažymi, kad procese dalyvavo Bendrija, kuriai atstovavo Bendrijos pirmininku prisistatęs V. K. ir su V. K. teisinių paslaugų sutartį pasirašęs advokatas G. B.. Kita vertus, nurodo, kad V. K. Bendrijos pirmininko kadencija baigėsi 2018 m. lapkričio 27 d.; kitai 3 metų kadencijai jis perrinktas nebuvo ir tai žinoma pagal viešo registro duomenis. Anot pareiškėjos, Bendrijos valdyba taip pat negali atstovauti Bendrijai, nes neturi būtino narių kiekio; valdybos narys J. A. (J. A.) buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių neturi ir automatiškai yra netekęs įgalinimų. Teigia, kad Bendrijos įstatai nesuteikia teisės vienam iš Bendrijos narių eiti Bendrijos pirmininko pareigas.

9. Taigi, pareiškėjos vertinimu, viso proceso metu Bendrijos vardu naudojosi asmuo, neturintis teisės atstovauti juridiniam asmeniui. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto eksploatavimo skyrius 2022 m. vasario 3 d. raštu informavo, kad V. K. atžvilgiu negali vykdyti administracinės teisenos procedūrų, nes šis asmuo nėra Bendrijos pirmininku; be to, negali vykdyti Bendrijos kontrolės, kol neatsiras legalus šio juridinio asmens vadovas. Pareiškėjos teigimu, šiuo metu vienintelis legalus namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), administruojantis asmuo yra UAB „Mano Būstas Vilnius“, tačiau ši bendrovė savo sutartinių prievolių nevykdo, remdamasi būtinumu gauti V. K. pavedimą. Pažymi, kad nuo 2018 m. lapkričio 28 d. V. K. santykiuose su namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), gyventojais, administratore UAB „Mano būstas“, teismuose, Vilniaus miesto savivaldybėje prisistato Bendrijos pirmininku, tai yra savinasi viešo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, nors tokios teisės neturi. Anot pareiškėjos, visi V. K. ir G. B. procese atlikti veiksmai yra neteisėti, tačiau nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismai nepatikrino ar Bendrija yra tinkamai atstovaujama ir bylą išnagrinėjo nesant tinkamų trečiojo asmens atstovų, todėl, pareiškėjos vertinimu, trečiasis asmuo procese de iure nedalyvavo, dėl to egzistuoja CPK 366 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Apie tai, kad Bendrija procese nebuvo tinkamai atstovaujama, pareiškėjai tapo žinoma tik 2022 m. sausio 14 d. gavus Registrų centro informaciją.

Atsiliepimas

10. Suinteresuoti asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

11. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021, atmetė ieškovės UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus; taip pat netenkino atsakovės I. B. priešieškinio ieškovei UAB ,,Mano Būstas Vilnius“ dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo.

12. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1131-580/2021, ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir trečiojo asmens Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos apeliacinius skundus tenkino, o atsakovės I. B. apeliacinį skundą atmetė – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškovės ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį ir įpareigojo atsakovę I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jo atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; teismo sprendimą vykdyti skubiai; už kiekvieną pradelstą dieną atsakovei skirti 50 Eur baudą; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

13. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Vadovaujantis CPK 365 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

14. Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, kuri taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismų sprendimai. Taigi, proceso atnaujinimas yra išimtinė priemonė civiliniame procese, kuri taikoma tik išimtiniais atvejais. Jų baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.

15. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimo byloje R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99, par. 51–52). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais tik jei tai būtų pateisinama dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (2009 m. liepos 23 d. sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02, par. 38). Atitinkamas sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (EŽTT 2001 m. kovo 29 sprendimo byloje S. prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04, par. 18).

16. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo, kaip išimtinės teismų procesinių sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo tikrinimo formos, paskirtį, CPK normos imperatyviai reglamentuoja tiek tokio atnaujinimo pagrindus, tiek ir tvarką. Pagal CPK 370 straipsnio 1 bei 3 dalis, teismas gali nutartimi atnaujinti procesą tik nustatęs, jog prašymas atnaujinti procesą atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, yra paduotas nepraleidus įstatymo nustatyto termino (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir yra pagrįstas CPK 366 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtintais pagrindais. Laikantis rungimosi, dispozityvumo ir šalių lygiateisiškumo principų, bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (CPK 369 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).

Dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti

17. Vadovaujantis CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad viena iš sąlygų atnaujinti procesą – CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015).

18. Kasacinio teismo pažymėta, kad, įvertinus proceso atnaujinimo instituto išimtinumą bei siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo, teisinio apibrėžtumo principus, padedančius užkirsti kelią proceso vilkinimui ir įpareigojančius byloje dalyvaujančius asmenis sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

19. Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

20. Pareiškėja nurodo, kad trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepraleido, nes pareiškėjai apie piktybinį ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ siekį pašalinti nuotekų stovo gedimą tapo žinoma tik po 2022 m. vasario 10 d. bendrovės rašto gavimo; tuo tarpu apie tai, kad Bendrija procese nebuvo tinkamai atstovaujama, pareiškėjai tapo žinoma tik 2022 m. sausio 14 d. gavus Registrų centro informaciją ir 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto eksploatavimo skyriaus raštą, kuriame nurodoma, kad V. K. atžvilgiu negali vykdyti administracinės teisenos procedūrų, nes šis asmuo nėra Bendrijos pirmininku.

21. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pateikto prašymo ir prie jo pridėtų priedų (UAB „Mano Būstas“ 2022 m. vasario 10 d. rašto, 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto eksploatavimo skyriaus rašto ir Registrų centro informacijos) matyti, kad pareiškėja jos nurodomas aplinkybes, dėl kurių prašo atnaujinti procesą, sužinojo 2022 m. vasario mėn.; prašymas (pradinis) dėl proceso atnaujinimo pateiktas teismui 2022 m. vasario 11 d., todėl darytina išvada, jog pareiškėja nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

22. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo iš esmės grindžia dviem pagrindais, kurių vienas yra numatytas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., pradiniame procese pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pasibaigus teismo procesui UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir V. K. piktybiškai nevykdys 2019 m. lapkričio 19 d. savivaldybės administracijos nurodymo, t. y. užtikrinti, kad namo bendrojo naudojimo nuotekų sistema funkcionuotų; anot pareiškėjos, net turėdami techninę galimybę pakeisti užsikimšusią nuotekų stovo dalį, šie asmenys to nedarė.

23. Teismas pažymi, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

Žemesnės instancijos teismas

24. Pareiškėja nurodo, kad 2021 m. balandžio 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį įvykdė, t. y. ji įleido UAB „Mano būstas“ specialistą ir leido per buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdžius valyti vertikalų nuotekų stovą, tačiau 2021 m. balandžio 30 d. darbus atlikęs UAB „Mano būstas“ specialistas surašė aktą, jog nėra techninės galimybės išvalyti užsikimšusį nuotekų stovą nei per buto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotekų vamzdžius, nei per namo pastogėje esantį stovo alsuoklį ir yra būtina keisti nuotekų stovą sienoje ties butu Nr. (duomenys neskelbtini); be to, pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pasibaigus teismo procesui UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir V. K. piktybiškai nevykdys 2019 m. lapkričio 19 d. savivaldybės administracijos nurodymo ir net turėdami techninę galimybę pakeisti užsikimšusią nuotekų stovo dalį, šie asmenys to nedaro.

25. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-1131-580/2021, be kita ko, konstatavo, jog byloje įrodyta būtinybė užsikimšusį vertikalų kanalizacijos stovą valyti ir kanalizacijos funkcionavimą atstatyti būtent iš atsakovės buto, dėl to atsakovės priešieškinio reikalavimas įpareigoti UAB „Mano būstas“ įvykdyti sutartinę prievolę ir pašalinti vertikalaus magistralinio nuotekų vamzdyno gedimą ne iš atsakovės buto per išardytą nuotekų vamzdyną, o kitu bendrovės pasirinktu būdu, negalėjo būti tenkinamas (nutarties 54 punktas).

26. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės (susijusios su kanalizacijos vamzdynų pravalymu/nepravalymu, ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ir V. K. galimu nenoru pakeisti užsikimšusią nuotekų stovo dalį), kurios, anot pareiškėjos, yra naujai paaiškėjusios, iš esmės siejamos su teismo sprendimo vykdymo procesu, bet ne su bylos rezultatu ar tuo labiau ne su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Kaip minėta, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tokios aplinkybės, kurios buvo/egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą (tačiau nebuvo tuo metu žinomos), tačiau šiuo atveju pareiškėjos nurodomos aplinkybės atsirado po nagrinėjamos bylos užbaigimo, todėl ši sąlyga laikytina neįrodyta. Kaip minėta, prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės turi atitikti visus požymius, būdingus naujai paaiškėjusioms aplinkybėms; priešingu atveju jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

27. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pateikusios pareiškėjos nurodomos aplinkybės nepagrindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje dalyje netenkintinas. Teismas pažymi, kad esmingai pasikeitus aplinkybėms (tačiau kurios pasikeitė jau po priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, bei kurios, kaip minėta, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis sprendžiant dėl proceso atnaujinimo), pareiškėja turi teisę iš naujo kreiptis į teismą ir ginti savo galimai pažeistas teises (pavyzdžiui, pakeičiant ieškinio pagrindą, dalyką ir pan.).

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo taip pat grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų, šiuo atveju Bendrijos, materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja teigia, kad ginčo teismo sprendimas turi įtakos ir Bendrijos teisėms, sukelia jai pasekmes, t. y. priimant 2021 m. sausio 26 d. sprendimą buvo išspręstas klausimas ir dėl Bendrijos teisių bei teisėtų interesų, tačiau bylos nagrinėjimo metu jai atstovavo netinkamas atstovas, t. y. buvęs vadovas ir advokatas, su kuriuo atstovavimo sutartį sudarė buvęs vadovas, todėl, anot pareiškėjos, de iure minėtas trečiasis asmuo nebuvo įtrauktas į bylą/joje nedalyvavo.

29. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010). Teismas turi įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2005; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007). Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti; 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010).

30. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar pasekmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007).

31. Kaip minėta, prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1131-580/2021, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą dalyje, kurioje netenkintas ieškovės ieškinys, panaikino ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį ir įpareigojo atsakovę I. B. per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos įsileisti UAB „Mano Būstas Vilnius“ su jo atstovais į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), ir leisti atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

32. Taigi, visų pirma, teismo vertinimu, šiuo atveju nei 2021 m. sausio 26 d. sprendime, nei 2021 m. balandžio 27 d. nutartyje nėra tiesiogiai pasisakyta dėl trečiojo asmens Bendrijos materialiųjų teisių ar pareigų atsiradimo, pasibaigimo ar išnykimo. Bendrijai priimtu 2021 m. sausio 26 d. sprendimu ir 2021 m. balandžio 27 d. nutartimi nėra nustatytos jokios pareigos ir įsipareigojimai, taip pat nepasikeitė ir jos turimų teisių apimtis.

33. Taip pat kritiškai vertintini ir pareiškėjos argumentai, kad priimant teismo procesinius sprendimus Bendrijai galimai atstovavo neįgalioti asmenys, todėl de iure ji procese nedalyvavo. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl poreikio iš atsakovei priklausančio buto atlikti kanalizacijos vamzdynų pravalymą; byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos leisti ieškovės atstovams patekti į jos butą pašalinti svetimkūnį, įstrigusį namo vertikaliame kanalizacijos stove, esančiame už buto Nr. (duomenys neskelbtini) ribų. Taigi, nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas ginčas, susijęs ne su Bendrijos tinkamų atstovų nustatymu, o su kanalizacijos vamzdynų pravalymu ir atsakovės pareiga įsileisti ieškovę į savo butą dėl vamzdžių apžiūros. Kita vertus, net jeigu ir būtų nustatyta, kad Bendrijai atstovavo tam galimai įgaliojimų neturintys asmenys (ar Bendrija neturėjo/neturi valdymo organų), tai savaime nereiškia, jog trečiasis asmuo nedalyvavo bylos procese ir apie jį nežinojo. Galiausiai, atmestini pareiškėjos argumentai, susiję su Bendrijos susirinkimais (susijusiais su valdymo organų išrinkimu), nes tai nėra šios bylos ginčo dalykas.

34. Be to, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).

35. Kita vertus, neįtraukti į bylą asmenys (ar kiti asmenys šiuo pagrindu) negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Šios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatos koreliuoja su bendraisiais proceso atnaujinimo Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principais, kad aukštesnių teismų galia panaikinti ar pakeisti privalomus ir vykdytinus teismų sprendimus turėtų būti įgyvendinama, siekiant ištaisyti esminius trūkumus ir kad proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo (pavyzdžiui, R. v. Russia, no. 52854/99, 51-52,ECHR 2003-IX). Prašyme atnaujinti procesą nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turi nurodyti materialiąja teisės norma pagrįstą teisę ar įstatymo saugomą interesą, kurie pažeisti, jo neįtraukus į procesą, taip pat pateikti įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Kap minėta, procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012). Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nei pirmosios instancijos, nei aukštesnės instancijos teismai savo sprendimuose tiesiogiai nesprendė ir nepasisakė dėl Bendrijos teisių ir pareigų; taip pat teismas ir šioje nutartyje nenustatė, jog ginčo sprendimu Bendrijos teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, o pareiškėja įrodymų bei argumentų, kurie pagrįstų Bendrijos dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, į bylą, teismo vertinimu, nepateikė.

36. Taigi, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo proceso atnaujinimui ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas ir šioje dalyje.

37. Kiti pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pagrindu. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos žmogaus teisių teismo Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

38. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus pareiškėjos prašymo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos; suinteresuoti asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl jos jiems taip pat nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktais, 290–291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos I. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-349-1014/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovės I. B. priešieškinį dėl įpareigojimo vykdyti sutartinę prievolę ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija, J. B., D. B..

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič