Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. N. ir gynėjo advokato Žilvino Astrausko skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. N. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2012 m. liepos 11 d.

Teisėjas, susipažinęs su gauta bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo A. N. ir jo gynėjo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. N. kaltinamas tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų organizavo V. P. nužudymą, t. y. 2010 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, dėl V. P. duodamų parodymų baudžiamosiose bylose Nr. 86-1-606-09 bei Nr. 86-2-0021-10 apie galimai A. N. padarytas nusikalstamas veikas bei A. N. nepavykus susitarti su V. P. dėl parodymų keitimo, organizavo V. P. nužudymą, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. N. surado nusikaltimo vykdytoją D. K. ir nurodė nužudyti V. P. nušaunant. Taip pat nusikaltimo vykdytojui perdavė V. P. nuotrauką bei nuvežė D. K. savo automobiliu „A“, valst. Nr. XXX, iki (duomenys neskelbtini) rajone, nurodė V. P. gyvenamąją vietą bei nusikaltimo vykdytojui perdavė dujinį pistoletą ir šaudmenis, nurodydamas jį persidaryti į kovinį ginklą ir per du kartus sumokėjo D. K. 5 800 Lt už organizuoto nusikaltimo įvykdymą, tačiau nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje, kadangi nusikaltimo vykdytojas pranešė apie rengiamą labai sunkų nusikaltimą.

Taip pat, A. N. kaltinamas tuo, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupe su T. L. ir G. L. prie parduotuvės „I“, esančios (duomenys neskelbtini), panaudodamas smurtą prieš V. P., įsisodino jį į nuosavą automobilį „A“, valst. Nr. XXX, kuriame kartu su T. L. ir G. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sudavė nukentėjusiam V. P. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip padarė jam poodines kraujosruvas nosyje, veido kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, abiejų ausų kaušeliuose bei abiejose smilkininėse (užausinėse) srityse, odos nubrozdinimą kairėje smilkininėje-momeninėje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, dėl ko V. P. nežymiai sutrikdė sveikatą. Be to, A. N. automobiliu nuvežė V. P. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone ir panaudodami smurtą paliko nukentėjusįjį miške.

Taip pat, A. N. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelės žalos patyrė fizinis asmuo ir valstybė, t. y. nusikalstamą veiką padarė šiomis aplinkybėmis:

A. N. dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininku, 2009 m. rugsėjo 6 d. apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupe su T. L. ir G. L., prie parduotuvės „I“, esančios (duomenys neskelbtini), prisistatė V. P. policijos pareigūnu ir parodydamas tarnybinį pažymėjimą, panaudojo smurtą prieš V. P., t. y. įsisodino nukentėjusįjį į nuosavą automobilį „A“, valst. Nr. XXX, kuriame kartu su T. L. ir G. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sudavė nukentėjusiam V. P. ne mažiau kaip penkis smūgius į galvą, taip padarydami jam poodines kraujosruvas nosyje, veido kairėje pusėje, kairėje smilkininėje srityje, abiejų ausų kaušeliuose bei abiejose smilkininėse (užausinėse) srityse, odos nubrozdinimą kairėje smilkininėje-momeninėje, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, ko V. P. nežymiai sutrikdė sveikatą. Be to, A. N. automobiliu nuvežė V. P. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini) rajone ir panaudodami smurtą paliko nukentėjusįjį miške. Šiais veiksmais Telšių apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininkas A. N. padarė didelę moralinę ir fizinę žalą nukentėjusiajam bei didelę neturtinę žalą valstybei, t. y. diskreditavo policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, prestižą.

Taip pat, A. N. kaltinamas tuo, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio viršininku, dėl savanaudiškų paskatų bei pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės pašalinant V. P., pateikė organizuoto nusikaltimo vykdytojui D. K. nuotrauką iš tarnybinio foto albumo su V. P. nuotrauka, siekiant padėti identifikuoti asmenį.

Taip pat, A. N. kaltinamas tuo, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, apie 22 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su L. L. ir A. P., ne mažiau kaip tris kartus darė poveikį liudytojui V. P., t. y. liudytojo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) rajone, įkalbinėjo V. P. baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-606-09 duoti melagingus parodymus apie 2009 m. rugsėjo 6 d. neteisėtai jam atimtos laisvės bei panaudoto smurtą prieš jį .

Taip pat, A. N. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų, t. y. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų kabinetuose, esančių (duomenys neskelbtini), Nr. XXX seife neteisėtai laikė 10 šaudmenų, o Nr. XXX rūbų spintoje bei kitose vietose neteisėtai laikė 99 šaudmenis.

Taip pat, A. N. kaltinamas tuo, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. nuo 21 val. 25 min. iki 22 val. 10 min., baudžiamojoje byloje Nr. 86-1-608-09 apklausos metu būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie 2009 m. rugsėjo 6 d. įvykio aplinkybes dėl V. P. sumušimo ir neteisėto laisvės atėmimo.

A. N. buvo sulaikytas 2010 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartimi suėmimo terminas A. N. buvo pratęstas trims mėnesiams. Vėliau suėmimo terminai toliau buvo tęsiami iki 2012 m. liepos 11 d.

Kaltinamojo ir jo gynėjo nuomone, skundžiamojoje apygardos teismo nutartyje nurodyti kardomosios priemonės – suėmimo pagrindai numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir BK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nepagrįsti. Skunde pažymima, kad įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje yra baigtas, todėl kaltinamasis nebegali trukdyti procesui.

Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų apie, tai jog kaltinamasis bėgo ar slėpėsi nuo teismo. Be to, suimtasis neturi jokių ryšių užsienyje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, turi darbo vietą, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi rimtų sveikatos sutrikimų, kurių gydymas laisvės atėmimo vietų ligoninėje yra neįmanomas.

Teigia, kad apygardos teismas pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą neatsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisdikciją bei nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.

Kaltinamasis A. N. ir jo gynėjas prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo ir jo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. N. ir jo gynėjo skundas atmestinas.

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam A. N., BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis A. N. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Apeliacinis teismas atkreipia suimtojo ir jo gynėjo dėmesį į tai, kad šiuo metu baudžiamoji byla nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme, todėl įrodymų vertinimas yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Pažymėtina, kad dėl tų pačių priežasčių šioje proceso stadijoje negali būti sprendžiamas klausimas, ar A. N. kaltas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

Apeliacinis teismas pažymi, kad kaltinamajam suėmimo terminas taikomas ilgą laiką, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog bylą perdavus teismui, teismas nėra saistomas suėmimo taikymo terminais, kurie numatyti BPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl kardomųjų priemonių tikslingumą ir būtinumą sprendžia teismas, kurio žinioje ši byla yra.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 – 4 dalyse numatytų pagrindų.

Apeliacinis teismas pritaria Šiaulių apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti A. N. dalyvavimą bylos nagrinėjime teisme ir nuosprendžio įvykdymą, nes už nusikaltimus, dėl kurių padarymo jam pareikšti kaltinimai, įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę, todėl sąlygos pratęsti suėmimo terminą nėra išnykusios. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Šiaulių apygardos teismas pratęsė A. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte –kaltinamasis trukdys procesui. Apeliacinio teismo nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė pagrįstai. Atmetami kaltinamojo A. N. ir jo gynėjo skundo argumentai, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartyje nurodyti suėmimo pratęsimo pagrindai yra nepagrįsti.

BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į nuteistojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, tiek remiantis įstatymo formuluote (BPK 122 straipsnio 2 dalis), tiek iš teismų praktikos matyti, jog atskirais atvejais, kai remiantis minėtomis aplinkybėmis, t. y. nusikaltimo sunkumu bei įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės tikimybe, galima padaryti išvadą, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, vien jų gali pakakti skirti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Byloje nustatyta, kad A. N. kaltinamas padaręs tris nesunkius, du apysunkius ir du sunkius nusikaltimus bei organizavo padaryti labai sunkų nusikaltimą, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnis). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nusikaltimas veikas galimai padarė bendrininkų grupe dirbdamas policijos pareigūnu. Apeliacinio teismo nuomone, šios nurodytos aplinkybės, nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Tuo tarpu, skiriant arba pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad kaltinamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Pagal teismų praktiką, BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teismai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Iš pateiktos teismui baudžiamosios bylos matyti, kad A. N. veikdamas bendrininkų grupe, siekė paveikti nukentėjusįjį V. P., jog šis pakeistų parodymus bei organizavo nukentėjusiojo nužudymą, taip siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinio teismo nuomone, apygardos teismas pagrįstai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog kaltinamasis būdamas laisvėje trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Apeliacinis teismas atsižvelgia į skunde nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis nebėgo ar nesislėpė nuo teismo, neturi jokių ryšių užsienyje, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, turi darbo vietą, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka, tačiau šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo nurodytų suėmimo termino pratęsimo pagrindų ir negali būti pakankamas pagrindas griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Skunde nurodoma, kad kaltinamasis A. N. turi sveikatos sutrikimų. Tačiau Apeliacinis teismas pažymi, kad baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad dėl nurodytų sveikatos problemų kaltinamajam negali būti taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas arba suteikta kvalifikuota medicinos pagalba laisvės atėmimo įstaigoje.

Apeliacinio teismo nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju be nurodytų teisių suvaržymo būtų neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tą patvirtina aukščiau aptartos bylos aplinkybės. Šiuo metu kaltinamajam A. N. paskirta kardomoji priemonė yra adekvati jo pareikšto kaltinimo pavojingumui, todėl toks suimtojo teisių suvaržymas yra pateisinamas ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartyje padarytos išvados neprieštarauja BPK reikalavimams, EŽTT jurisdikcijai, todėl šiuo metu jos naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo A. N. ir jo gynėjo Žilvino Astrausko skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.