Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamųjų A. N., T. L., L. L., A. P. įrodymų analizė, vertinimas, jų nusikalstamų veikų teisinė kvalifikacija.

Byloje surinkti ir teisme ištirti duomenys, jų analizė, sugretinimas tarpusavyje, ir kitais įrodymais, padeda aiškiai nustatyti, atskleisti ir atkurti tikrąjį įvykių vaizdą, kuris visiškai patvirtina kaltinimų pateiktas formuluotes dėl rengimosi, organizavimo, pasikėsinimo nužudyti asmenį dėl savanaudiškų paskatų ( BK 24 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte), viešosios tvarkos pažeidimo ( BK 284 straipsnio 1 dalyje), neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 2 dalyje ), piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje), poveikio liudytojui ( BK 233 str. 1 d.), melagingų parodymų davimo ( BK 235 str. 1 d., melagingo įskundimo ( BK 236 str. 1 d.), neteisėto disponavimo šaudmenimis ( BK 253 straipsnio 2 dalyje), padarymu.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. N. kaltę dėl rengimosi, organizavimo, pasikėsinimo nužudyti asmenį dėl savanaudiškų paskatų ( BK 24 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte) nepripažino, viešosios tvarkos pažeidimo ( BK 284 straipsnio 1 dalyje) nepripažino, neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 2 dalyje ) pripažino, piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje) iš dalies pripažino, poveikio liudytojui ( BK 233 str. 1 d.) pripažino, melagingų parodymų davimo ( BK 235 str.1 d.) iš dalies pripažino, dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ( BK 253 straipsnio 2 dalyje) nepripažino. Parodė, kad 2009 m. rugpjūčio 6 d. apie pusę devynių vakaro jam paskambino jo pusseserės sūnus T. L. ir pranešė, kad juos apspito gauja jaunuolių, atėmė bankomato kortelę ir vedasi prie bankomato, kad išimtų pinigus iš jo sąskaitos. Prašė jo, kaip į policijos darbuotojo, nes tuo metu atostogavo, pagalbos. Pasiėmė policijos pažymėjimą ir po kelių minučių atvažiavo prie bankomato, esančio šalia autobusų stoties. Visada elgėsi pagal nustatytas policijos darbuotojo taisykles. Šis atvejis nebuvo išskirtinis. Įvertino situaciją. Suprato prašymą, kaip pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką, veikdamas pagal policijos veiklos įstatymą ėmėsi neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai. Atvykus paklausė T. L., kuris sakė, kad reikalavo pinigų. Nurodžius, sulaikė įtariamąjį V. P.. V. P. nepažinojo. Sulaikytam asmeniui parodė pažymėjimą, kadangi policininkas privalo prisistatyti, ir pareikalavo sėsti į automobilį, kad važiuotų į policijos komisariatą. V. P. nesipriešino. V. P. paėmė už rankos ir įsodino į automobilį. V. P. nebuvo paėmęs už kaklo. Jautėsi, kad V. P. buvo išgėręs, iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Į automobilį ant mašinos galinės sėdynės atsisėdo G. L. ir T. L.. Pavažiavus pastebėjo, kad atdaros automobilio durelės. Sustojo, išlipo iš automobilio uždaryti durelių, kadangi labai skubėjo, sankryžoje važiavo per raudoną šviesoforo signalą į policijos komisariatą. Važiuojant į policijos komisariatą V. P. pradėjo grasinti, grasino susidoroti su jo šeima. V. P. šaukė, rėkė, draskėsi. Kokius V. P. žodžius vartojo, nepamena. Neprivažiavus policijos komisariato T. L. pasakė, kad kortelė atsirado. Iškilo problema, ką su V. P. daryti. Sumąstė pavežti už miesto ir palikti V. P.. Mašiną pasuko pro sankryžą ir važiavo už miesto į vakarų pusę. Kelionės trukmė – 8 minutės. Pripažino, kad V. P. buvo atimta laisvė. V. P. nesudavė, jis nesmurtavo. Tai yra girto V. P. fantazijos vaisius. Nurodė, kad viršijo policijos pareigūno įgaliojimus tik tiek, kad nenuvežė V. P. į policijos komisariatą. Pripažino, kad prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) jo klausė vienas iš V. P. draugų, kur veža V. P., jis pasakė, kad į policijos komisariatą. Nurodė, kad 2010-12-12 apklausoje jis nurodė, kad V. P. buvo sugriebęs už rūbų krūtinės srityje ir tokiu būdu įsodino jį į automobilį. Pirminėje apklausoje nurodė taip todėl, kad buvo streso būsenos, bet ką galėjo rašyti, ir jis bet ką pasirašė. Ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo apklaustas 2011 m. vasario 17 d. Gyvenime nėra sudavęs smūgių. Nuvažiavę už miesto, V. P. paleido. Paliko V. P. gulėti ant žolyno. Grįžo į miestą. Pagalvojo, kad negerai padarė, paliko žmogų, ir tada važiavo paimti V. P.. Nuvažiavo į tą vietą, kur paleido V. P., tačiau jo nerado. Ryte nuėjo į darbą, pranešė vadovui apie tai, kas įvyko, sužinojo, kad V. P. guli ligoninėje. Tiesioginis vadovas pasakė niekur nevažiuoti ir neiti. Kai buvo paimtas V. P. pareiškimas policijos komisariate, prašė, kad kolegos jį apklaustų. Surado ir atsivežė į policijos komisariatą T. L., G. L., kad juos apklaustų. Apklausos metu visą pradžią pasakojo tokią, kokią sako šiandien. Tai, kad reikia taikytis su V. P., jam pasakė tiesioginis vadovas, kadangi bet koks teistumas trukdys darbui. Tai išgirdęs, jis su G. L. važiavo pas A. P. ir G. L. mamą, nes tai buvo ne vieno jo reikalas, nes jis ne vienas įvykyje dalyvavo. Norėjo padėti žmonėms, kilo mintis pasikalbėti su nukentėjusiuoju. Pripažino, kad važiavo pas G. L. mamą, po to važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Į (duomenys neskelbtini) kaimą važiavo trise: jis, A. P. ir G. L.. Nuvažiavo pas V. P.. Kalbantis su V. P. nei jo mama, nei A. P. į pokalbį nesikišo. Prašė V. P. atleisti, susitaikyti, dovanoti. Kitą dieną susitiko su V. P.. Sutarė dėl V. P. padarytos žalos atlyginimo. V. P. išsirinko parduotuvėje grandinėlę, ją nupirko už 400 Lt ir jam davė 1250 Lt. Perkant grandinėlę buvo ir T. L.. Jokių raštelių iš V. P. neėmė. Po to kažkurią dieną V. P. pasakė, kad neturi su kuo atvažiuoti į policijos komisariatą. Atvažiavo pasiimti V. P. ir nuvežti jį į apklausą. Apklausos metu V. P. ištesėjo savo žodį. Daugiau V. P. į jokias apklausas nevežė. Patvirtino, kad jam byla buvo nutraukta. Praėjus mėnesiui laiko G. L. su V. P. buvo patalpinti į vieną kamerą atlikti paskirtą areštą. Tuo metu G. L. V. P. papasakojo, kad A. N. labai turtingas, kad galima iš jo išreikalauti daug pinigų. V. P. buvo paskirta bauda už melagingų parodymų davimą. Iš V. P. sulaukė ne vieno skambučio, kad jam sumokėtų paskirtą baudą. Pinigų V. P. nesiruošė duoti, manė, kad jam ir taip daug sumokėjo. Darbe vėl pradėjo grasinti, kad atleis iš darbo, jeigu nesusitvarkys, patarė V. P. sumokėti. Kreipėsi į G. L., kad jis su V. P. pasišnekėtų dėl susitikimo. Susitiko, pokalbio metu V. P. pažadėjo paskirtą baudą sumokėti ir prašė, kad V. P. toliau laikytųsi savo parodymų. Po pokalbio gavo iš V. P. žinutę su pasiūlymu ir reikalavimu, kad sumokėtų 1000 eurų. Tą žinutę laikė savo telefone, sakė prokurorui. Vėliau susitikime su V. P. davė 3400 Lt. Iš V. P. jokio raštelio nepaėmė. Daugiau su V. P. nebuvo susitikę. Darbe atliko jo darbo kompleksinį patikrinimą. Įvyko pokalbis su jo tiesioginiu vadovu. Pas tyrėją pamatė V. P.. Pamatęs, kad tyrėja A. A. išėjo iš kabineto, jis įėjo į tyrėjos kabinetą. Paklausė V. P., ką jie darys? V. P. pasakė, kad viską yra pasakęs, daugiau nieko nekeis. Po kiek laiko grįžo į kabinetą tyrėja. Mano, kad tyrėja A. A. jo ir V. P. pokalbio pabaigą girdėjo. V. P. sakė, kodėl jis taip pasielgė, paėmė pinigus ir netesėjo duoto pažado? Tą pačią dieną po pokalbio su V. P. sutiko vyriausiąjį prokurorą G. Prokuroras sakė, kad ruošiasi jį atleisti iš darbo. Galvojo, kad kažką reikia daryti. Vakare nuvažiavo pas D. K., jam papasakojo apie problemas darbe. Nurodė, kad D. K. jokių sprendimo būdų nesiūlė. D. K. sakė, kad yra kalėjime pabuvęs, gali V. P. pagąsdinti beisbolo lazda. Nurodė, kad jis sakė D. K., kad jis neįveiks V. P.. D. K. pasakė, kad reikia gynybai dujinio pistoleto. D. K. sakė, kad galėtų duoti nuotrauką, kad jis žinotų, kaip atrodo V. P.. D. K. prašė paskolinti 4000 Lt, nes nori apsirengti ir įsteigti savo įmonę. Prašė tik pagąsdinti V. P.. Žinojo, kad V. P. buvo pakliuvęs į policijos akiratį. Atšvietė V. P. nuotrauką iš policijos albumo. Prie tarnybinio fotoalbumo gali prieiti kiekvienas. Pripažino, kad šioje situacijoje pasinaudojo tarnybine padėtimi. Po pokalbio D. K. atnešė dujinį pistoletą, V. P. nuotrauką ir tris kovinius šovinius. Iš viso atnešė 4 šovinius ir paskolino 2000 Lt. Po to, kai atidavė pistoletą, nuotrauką, su D. K. jokio pokalbio nebuvo. D. K. paskambino ir pasakė, kad nori susitikti ir pasikalbėti. Susitikus, D. K. atnešė jam pistoletą, šovinius ir pasakė, kad šoviniai netinka. D. K. sakė, kad reikia jam pinigų. D. K. pasakė, kad nieko nepirks, kad davė pinigų ir, jeigu jam reikia ko, tai tegul ir perka. Po kelių dienų D. K. paskambino, prašė susitikti. Susitiko su D. K., šis pasakė, kad yra nušovęs V. P.. Prašė duoti pinigų, siūlė bėgti kartu į užsienį. D. K. pinigų sumos nepasakė. D. K. davė 3800 Lt. D. K. atidavė jam du ar tris telefono aparatus ir V. P. nuotrauką. Grįžo į darbą ir pabandė paskambinti V. P. į mobiliojo ryšio telefoną. V. P. telefonas buvo įjungtas. Suprato, kad jį apgavo. Ryte nuvažiavo pas D. K., pasakė, kad jis apgavo. D. K. pripažino, kad jis nieko nepadarė. Būnant kursuose (duomenys neskelbtini) D. K. skambino, D. K. rašė SMS žinutes. Žinutėse nurodyta, kad D. K. „važiuoja stogas“, kad serga leukemija. Grįžus iš kursų D. K. patvirtino, kad nušovė V. P.. V. P. batus, ginklą išmetė į tvenkinį.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis T. L. dėl pareikštų kaltinimų pasisakė dėl kaltės: dėl viešosios tvarkos pažeidimo ( BK 284 straipsnio 1 dalyje) iš dalies, dėl neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 2 dalyje) pripažino, dėl melagingų parodymų davimo (BK 235 str.1 d.) pripažino, dėl melagingo įskundimo ( BK 236 str. 1 d.) pripažino.

Kaltinamasis T. L. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. jis su G. L. ėjo link (duomenys neskelbtini) parduotuvės, buvo apie 20.30 val., pamatė grupę neblaivių jaunuolių. Vienas iš jaunuolių atpažino G. L. ir prasidėjo žodinis konfliktas. Pradėjo aiškintis santykius, ir vienas nepažįstamas vaikinas trenkė jam kelis smūgius į veidą. Konfliktas tarp tų vaikinų ir G. L. įvyko dėl kažkokios skolos. Kažkas pasakė, kad reikia eiti iki prie (duomenys neskelbtini) esančio bankomato. Beinant link bankomato jis paskambino A. N. ir pasakė, kas atsitiko. Netrukus atvažiavo A. N.. Atvažiavus A. N., jis jam parodė tuos vaikinus ir pasakė, kad agresyviausiai elgiasi V. P.. A. N. išsitraukė pareigūno pažymėjimą, prisistatė pareigūnu. A. N. pasakė, kad reikia važiuoti į policiją ir išsiaiškinti. A. N. paėmęs už rankos V. P. nusivedė į automobilį, važiavo į policiją. V. P. bevažiuojant į policiją pradėjo „ardytis“, grasinti, tada apsisuko ir nuvažiavo į mišką. Nuvežus V. P. į mišką, G. L. jį ištempė iš automobilio. Nurodė, kad V. P. nesudavė. Jokios prievartos, jokio smurto V. P. atžvilgiu nenaudojo. Mano, kad G. L. sudavė V. P.. Kiek smūgių sudavė, nežino. Nei jis, nei A. N. V. P. nemušė. V. P. mušė daugiau automobilyje. V. P. nebuvo iššokęs iš automobilio. V. P. neturėjo galimybės išlipti iš automobilio, nes jis sėdėjo tarp jo ir G. L. ant galinės automobilio sėdynės. Suprato, kad V. P. buvo trumpam, ne ilgiau kaip pusvalandžiui, suvaržę laisvę. Patvirtino, kad dėl jo pareiškimo buvo iškelta baudžiamoji byla, byla buvo nutraukta. Gailisi dėl to, ką padarė. Nurodė, kad vienas šeimoje dirbantis, padeda invalidei mamai, tėvas geriantis. Pažada ateityje nenusikalsti.

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji L. L. kaltės dėl poveikio liudytojui ( BK 233 str. 1 d.) nepripažino. Mano, kad jokio poveikio niekam nedarė, nieko neįkalbinėjo. Su J. P. pažįstamos seniai. Važiavo pas J. P., nes jos sūnus pasakė, kad ji turi parduoti paršiukų, važiavo apžiūrėti paršiukų ir grįžo namo. Po to važiavo pas ją, nes norėjo nusipirkti grūdų. Pirmą kartą pas J. P. buvo viena. Antrą kartą pas J. P. važiavo su A. P.. Ji kalbėjo su J. P., o A. P. nuėjo pas V. P.. Ji V. P. nieko neklausė ir su juo nekalbėjo.

Apklaustas teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis A. P. kaltės dėl poveikio liudytojui ( BK 233 str. 1 d.) nepripažino. V. P. poveikio nedarė. A. N. atėjo ir paprašė padėti susitikti ir pasikalbėti su V. P.. A. N. sakė, kad nori susitaikyti su V. P., nes tarp jų buvo įvykęs konfliktas. Jis su A. N. jo automobiliu nuvažiavo pas V. P.. V. P. buvo namuose, buvo taip pat J. P.. Pokalbis vyko tarp A. N. ir V. P. kieme, ką jie kalbėjo, nežino. V. P. jokio spaudimo nedarė. Klausė dėl įdomumo, kaip viskas vyksta. Dėl banko kortelės nieko nežino, su G. L. mažai bendrauja. Sakė, kad po to automobilyje rado kortelę. A. N. pasakė, kad įvyko konfliktas dėl banko kortelės, vežant V. P. į policiją jis pabėgo, o po to parašė pareiškimą. Negirdėjo, kad būtų kalbama, kad pakeistų parodymus. Apie piniginius santykius A. N. sakė, kad V. P. buvo paėmęs pinigus iš jo už susitaikymą, galėjo būti duoti pinigai du kartus, sumos nežino. Kur vyko jo pokalbis su A. N., nepamena. A. N. pažįsta seniai, apie 17 metų. Dirbo T. nuovadoje, (duomenys neskelbtini) komisariate, išdirbo apie 17 m., išėjo iš darbo 2004 m. Tuo metu taip pat dirbo A. N.. Jokių keistenybių iš A. N. pusės nepastebėjo, negirdėjo. Nesistebėjo, kad A. N. padeda išėjusiems į laisvę vyrams. Galbūt A. N. kreipėsi į jį dėl to, kad jis pažinojo V. P. šeimą. Nežino, ar A. N. bandė vienas važiuoti pas V. P.. Nurodė, kad kalbėjo su V. P. motina, kad A. N. nori pakalbėti su V. P.. Patvirtino, kad jis su A. N. prašė J. P. leidimo A. N. pasikalbėti, susitaikyti su V. P.. Pripažino, kad padėjo susitikti A. N. su V. P.. Nurodė, kad pakeisti parodymų jis neprašė. Visų įvykio aplinkybių nežino. Jei būtų žinojęs, kad įvyks tokie dalykai, tikrai nebūtų važiavęs pas V. P..

Nukentėjusysis V. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo 6 d. su draugais V. P., D. P., G. Š. ir R. J. vyko į (duomenys neskelbtini) automobiliu „Audi 80“ į naujai atsidariusią piceriją. Jam G. L. už automobilį buvo skolingas 400 Lt. Sutikęs G. L. paklausė, kada grąžins jam skolą. G. L. pasakė, kad eitų kartu su jo iki bankomato, ir jis paims pinigų. Sutiko, kartu su jais ėjo V. P., o R. J. pasiliko automobilyje. Nuėjus prie bankomato ir kelias minutes palaukus, privažiavo A. N. mėlynos spalvos automobiliu „Audi A4“. A. N. išlipęs parodė policijos pažymėjimą. A. N. paėmė už kaklo ir pasakė: „Jokių pinigų neprašinėsi“ ir pasodino ant mašinos galinės sėdynės. Šalia jo sėdėjo G. L. ir T. L.. Automobilį vairavo A. N.. Mašinai nepradėjus važiuoti jį mušė. Mušė G. L., T. L. ir A. N., o automobiliui pradėjus važiuoti neteko sąmonės. Atsipeikėjo miške. Atsipeikėjęs miške tolumoje pamatė šviesą ir bėgo link namo. Paprašė, kad paskambintų draugams. Kuriam draugui paskambino, nepamenu. Namo šeimininkas jam pasakė, kokiu keliu reikia eiti, kad susitiktų. Draugai jį paėmė ir nuvežė į policiją. Policijoje liepė važiuoti į ligoninę. Nuvažiavo į ligoninę, ligoninėje išbuvo 9 dienas ir po to savo noru išėjo iš ligoninės, nes reikėjo išvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad būdamas ligoninėje du kartus skambino policijai, kad atvažiuotų paimti pareiškimo. Iki įvykio A. N. nepažinojo. A. N. buvo sutikęs policijoje, kai ėmė pirštų antspaudus. Iki įvykio A. N. matydavo, kai atvažiuodavo su G. L. į kaimą pas L. L., kuri gyvena su A. P.. Nurodė, kad ligoninėje parašė pareiškimą. Išėjus iš ligoninės, tiksliai datos nepamena, atvažiavo A. N., A. P.. Atvažiavo tartis. Atvažiavus pirmas kalbėjo A. N.. Grasinimų nebuvo. A. N. už parastą grandinėlę žadėjo atlyginti. A. N. pasiūlė 1000 Lt. Sakė A. N., kad mažai ir kad nori, kad A. N. sumokėtų 1800 Lt. Pinigų A. N. iš karto nedavė. Važiavo į (duomenys neskelbtini), pinigus gavo. A. N. išėmė pinigus iš to paties bankomato 1500 Lt. Tą sumą sudarė grandinėlė, batai, taip buvo atlyginta žala. Patvirtino, kad kalbėta dėl pakeitimo parodymų. A. N. pas jį ne kartą važiavo, kalbėjo telefonu. Be to, pokalbiai buvo su L. L.. A. N. atvažiavo pas jį su A. P., kad pakeistų parodymus, klausė, kokia suma tenkintų, kad A. N. sumokės. L. L. atvažiavo todėl, kad jis su A. N. nebenorėjo kalbėtis. L. L. atėjo ir pasakė, kad pakeistų parodymus. Patvirtino, kad A. N. jį veždavo į apklausas. A. N. buvo surašęs ant lapo, ką jis turėtų sakyti ir T. L. buvo užrašęs. Surašytą tekstą skaitydavo koridoriuje prieš įeinant pas tyrėją. A. P. atvažiavo pirmą kartą, sakė, kad susitartų. L. L., A. P. tą pačią dieną buvo du kartus atvažiavę. A. N. grasino, kad jo piršto antspaudai gali atsidurti ne vietoje ir ne laiku kitoje byloje. A. N. sakė, kad jam liko treji metai iki pensijos. Kitų kaltinamųjų įkalbinėjimai turėjo įtakos parodymų pakeitimui. L. L. klausė, kiek jis nori pinigų už parodymų pakeitimą. Paprašė 2000 eurų. Išsigando, pakeitė parodymus. Nurodė, kad patraukus jį baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo buvo nuteistas 1040 Lt bauda. Nurodė, kad jis pateikė 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Tai sudaro bemiegės naktys, baimė, kurią jaučia ir dabar. Vakarais vengia važiuoti vienas. Jaučia baimę ne tik jis, bet ir jo mama. Prašomą civilinio ieškinio sumą nori prisiteisti iš A. N.. Teismui pripažinus A. N. kaltu prašo bausti griežtai. T. L. ir A. P. su L. L. skirti švelnesnę bausmę.

Liudytojas D. K. patvirtino, kad parašė 2010-11-30 pareiškimą. Pareiškimą rašė gera valia, neverčiamas. Kaltinamąjį A. N. pažinojo dvejus–trejus metus. Jų santykiai normalūs. A. N. jam pasiūlė gyventi jo bute. Pripažino, kad su A. N. turėjo intymių santykių, intymiai bendravo. Nenori pasakoti, nes tai yra asmeniniai dalykai. Žinojo apie problemas A. N. darbe. A. N. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl asmens sumušimo. A. N. su kitais asmenimis sumušė V. P.. Dėl to A. N. buvo iškelta byla. A. N. jam sakė, kad jį gali atleisti iš darbo. Žinojo, kad A. N. nukentėjusiajam sumokėjo apie 5000 litus, kad keistų parodymus, tačiau V. P. gavęs pinigus neįvykdė duoto pažado. Nurodė, kad žinojo kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas, nes vieną kartą su A. N. buvo nuvažiavęs. Važiavo automobiliu „Audi A4“. Automobilį vairavo A. N.. A. N. važiavo, kad perkalbėtų V. P.. Parodė vietą, kur gyvena V. P.. Patvirtino, kad A. N. parodė V. P. fotonuotrauką. A. N. klausė, ar gali jis nužudyti V. P., ar ne. Už atliktą darbą siūlė pinigų. Siūlyta apie 2000 Lt ir didesnė pinigų suma. Patvirtino, kad jam buvo tiksliai nurodyta nužudyti V. P.. Buvo pasakyta panaudoti ginklą, nes galimybės nugalėti V. P. fiziškai, A. N. supratimu, nebuvo. Tai turėjo būti padaryta ne namuose. V. P. telefonu turėjo parašyti SMS žinutę, kad jis išvykęs į (duomenys neskelbtini). Žinutės parašymo aplinkybes nurodė A. N.. Jam buvo suteiktos priemonės įvykdyti nusikaltimą: A. N. davė dujinį pistoletą, šovinių. Jis turėjo persidaryti ginklą į kovinį ir pašalinti V. P.. Jam nėra žinoma, iš kur A. N. gavo ginklą. Kovinių šovinių davė daugiau nei devyni šoviniai. A. N. sakė, kad, jei neatliks darbo, teks grąžinti pinigus. A. N. ginklą grąžino trečią ar antrą dieną po jo įdavimo. Ginklą atidavė todėl, kad jis neveikė. Negalėjo įdėti kovinį šovinį į apkabą. Patvirtino, kad jam buvo nustatytas terminas, per kiek laiko įvykdyti V. P. nužudymą. A. N. turėjo išvažiuoti į komandiruotę, ir tos jo dvi išvykimo savaitės buvo šis laikotarpis. Per tas dvi savaites jie su A. N. kontaktavo. A. N. teiravosi, kaip jam sekėsi. A. N. sakė, kad prašytas darbas įvykdytas. Po trijų ar dviejų dienų A. N. atvyko į savo butą ir pasakė, kad yra įjungtas V. P. telefonas, suabejojo, kad yra atliktas darbas. A. N. pasakė, kad, jei darbas bus neatliktas, reikės grąžinti pinigus. Pažadėjo, kad viskas bus sutvarkyta iki A. N. grįžimo. Mano, kad A. N. ketinimas nužudyti V. P. tikras, nurodė, kad šimtu procentų. Buvo pistoletas, koviniai šoviniai, tai nebuvo žaidimas. Daugiau jokios kitos galimybės nebuvo svarstomos. Apie įvykdytą darbą parašė SMS žinutę A. N.. Žinutės turinio neprisimena. A. N. grįžus iš komandiruotės, pas jį atvyko kitą dieną. Kalbėjosi su A. N., pokalbis buvo įrašomas. Tą pačią dieną jį suėmė. Patvirtino, kad A. N. sakė, kad jam gresia iki gyvos galvos, jei jį uždarytų ir viskas iškiltų į viešumą. Nurodė, kad iš A. N. gavo 5800 Lt. Tai nebuvo pinigų reikalavimas, tai buvo susitarimas, kad jis atliks darbą ir nužudys V. P.. Imdamas antrą sumą, žinojo, kad apgauna A. N., pinigus paėmė, o sutarto darbo neatlikto. A. N. klausė, kur padėjo V. P. kūną. Sakė, kad V. P. šovė į galvą, kad ginklą, batus išmetė į ežerą. Ne visus šovinius grąžino A. N.. Negrąžino dviejų–trijų šovinių. Šovinius pasiliko. Neįsigijo jokio kito ginklo. Kalbėjo apie ginklą, kuris neegzistavo. Kreipėsi į prokuratūrą, kai A. N. išvažiavo į kursus, pirmą kartą pamelavus A. N., kad nužudė V. P.. Keipimąsi į prokuratūrą lėmė tai, kad A. N. pradėjo reikalauti pinigų už neatliktą darbą, bet tai nebuvo pagrindinė priežastis, pagrindinė - išsigando, nes A. N. galėjo pasielgti panašiai ir su jo.

Liudytoja J. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį jai paskambino naktį sūnus ir pasakė, kad yra ligoninėje. Ryte nuvažiavo į ligoninę, sūnus V. P. pasakė, kad G. L. paprašė, kad grąžintų skolą. Apie muštynes nepasakojo. Patvirtino, kad sūnui grįžus iš ligoninės buvo atvažiavęs A. N., A. P.. Pokalbio sūnaus V. P. ir A. N. negirdėjo. Buvo atvažiavę L. L. su A. P., norėjo kalbėtis su sūnumi. Pokalbio negirdėjo. L. L. sakė, kad atvažiavo pasišnekėti. Po pirmo susitikimo A. N. dar buvo atvažiavęs. Nurodė, kad sūnų V. P. išsiveždavo kažkur. Minėti asmenys pas jos sūnų V. P. lankėsi keturis kartus. Girdėjo tik vieną pokalbį, kitų pokalbių negirdėjo. A. N. atvažiuodavo paprastai apsirengęs, ne su policijos uniforma. Automobilį vairuodavo A. N.. Nežinojo, kad buvo kėsintasi nužudyti jos sūnų V. P.. Žino, kad sūnus gavo baudą už parodymų pakeitimą. Apie tai sužinojo iš perskaityto laiško, sūnui pasakė, kad reikia sumokėti. Liudytoja patvirtino, kad A. N. prašė taikyti jį ir sūnų. Sūnui patarė taikytis.

Liudytojas V. P. parodė, kad 2009 m. rugsėjo mėnesį jis, V. P., G. Š., R. J., D. P. važiavo į (duomenys neskelbtini) iki picerijos. Picerija nedirbo. Pro šalį ėjo G. L. ir jo draugas. V. P. nuėjo su juo šnekėtis dėl skolos. G. L. sakė, kad pinigų turi kortelėje ir sakė, kad eitų iki bankomato nusiimti pinigų. G. L. kažkam skambino. Po kiek laiko atvažiavo pareigūnas, parodė pažymėjimą ir įsitempė į automobilį V. P.. Pareigūnas yra salėje, tai A. N.. Jie nieko negalėjo padaryti. G. Š. su D. J. norėjo pasekti, kur išsiveža V. P.. Automobilis važiavo per raudoną šviesoforo signalą. Tik po kiek laiko paskambino V. P. ir pasakė, kad jį reikia parsivežti. Parsivežė V. P., jis buvo sumuštas. V. P. parsivežti važiavo su G. Š., D. P. ir R. J.. V. P. važiavo parašyti pareiškimą. Po to, reikėjo atlikti ekspertizę ir važiavo iki ligoninės. Nurodė, kad pas jį buvo atvykę A. N. ir G. L., jie ieškojo V. P.. A. N. klausė, kur jis gali būti. A. N. prašė iš jo paskambinti. Jis skambino V. P., bet šis neatsiliepė. Dar buvo susitikę prie metalo supirktuvės: jis, V. P., G. Š., atvažiavo A. N. su G. L.. A. N. ir V. P. pokalbio negirdėjo.

Liudytojo G. Š. parodymai analogiški liudytojo V. P. parodymams.

Liudytojas A. P. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini)s seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) rajone. 2009 m. pasibeldė į langus ir paprašė, kad iškviestų pagalbą. Vaikinas buvo sumuštas, kruvinas, basas. Vaikiną matė pirmą kartą. Vaikinas pasakė telefono numerį, jis paskambino vaikino draugui, pasakė, kur atvažiuoti.

Liudytoja A. N. parodė, kad su vyru A. N. pragyveno 22 metus. Dėl visos susidariusios situacijos ji turi prisiimti kaltę. Mano, kad jos vyras A. N. tai padarė sirgdamas. Vėliau pradėjo domėtis, kad tai yra rimta psichikos liga, kuri pažeidžia žmogaus smegenis. Mano, kad vyras A. N. buvo rimtas ligonis, ir jį reikėjo gydyti, kol nebuvo įvykę tokie dalykai. Atsiprašo žmonių, kurie yra įvelti nekaltai. A. N. elgesio pakitimų pastebėjo anksčiau: nuotaikų sutrikimai ir fizinės ligos. Apsilankė pas gydytoją, jis sakė, kad tai nervinis išsekimas, liepė pailsėti, keisti darbą. A. N. pradėjo slėpti nuo šeimos. Vėliau rado skolos raštelių, paskolinti pinigai žemo intelekto jaunuoliams. Jai kėlė įtarimą, kad vyras A. N. bendrauja su iš įkalinimo įstaigos grįžusiais vaikinais, kad jam buvo kažkas negerai. A. N. norėjo vienu metu būti ir jaunas, ir senas. Tai jau buvo depresijos požymis. 50-mečiai keičia požiūrį į lytį, čia ir buvo blogai. T. L. yra salėje, giminaitis. Prisimena tą vakarą, kai paskambino vyrui T. L., kad jį užpuolė chuliganai ir atėmė banko kortelę. Ji prašė vyro, kad nevažiuotų. Tų įvykių aplinkybių smulkiai nežino. Pradžioje buvo taip, kad jos vyras A. N. važiavo tartis, kad nerašytų pareiškimo. Jie buvo susitaikę ir susitarę. Tas vaikinas buvo girtas, teistas. Patvirtino, kad vyras A. N. išvažiavo 10 dienų į kursus. G., D. ir T. ateidavo padirbėti. Vyro brolio laidojimo namams trūkdavo darbininkų, tai A. N. surasdavo vaikinų, kurie dirbo. Šitie vaikinai, kurie supo jos sutuoktinį, buvo iš internato arba iš asocialių šeimų. Nežinojo, kad jos vyras rengėsi nužudyti asmenį. Būdamas kursuose gyveno pas giminaičius. Giminaičiai sakė, kad nuolat spaudinėdavo telefono mygtukus. Nurodė, kad A. N. viskas prasidėjo nuo tos bylos. Jis buvo darboholikas. Jam darbas buvo viskas. Jis sakė, kad prokuroras patarė važiuoti taikytis. Sutuoktinis policijoje išdirbo 17 metų, nė vienos nuobaudos neturėjo. Namuose ginklų neturėjo. Tik vėliau turėjo ginklą savigynai. Pasklido kalbos, kad A. N. vyko taikytis, atidavė pinigus už gydymą. Visi džiaugėsi, kad, „pakibo mentas“. Vyro A. N. mobiliajame telefone rado žinutę, to vaikino, kuris reketavo iš vyro pinigų. Negali pasakyti, kiek jis tų „gabalų“ reikalavo.

Liudytojas V. V. parodė, kad kaltinamąjį A. N. pažįsta. D. K. pas jį dirbo 3–4 metus. Patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Parodymai duoti laisva valia, be prievartos. Nurodė, kad D. K. neklausė, iš kur gavo ginklą. Galvojo, kad ginklas žaislinis, kad jis rado ginklą. A. N. ėjo pro šalį. Galėjo būti, kad tai sutapimas. D. K. pasakymai ir teiginiai buvo įtikinami, D. K. moka įtikinti. Nepamena ar rodė šaudmenis, ar jų nerodė.

Liudytojas T. R. parodė, kad dirbo tyrėju, buvo apklausiamas A. N.. Buvo atsakingi už ikiteisminius tyrimus kas ketvirtą parą ir, kokie įvykiai įvykdavo budėjimo metu, tokius ir tirdavo, atlikdavo kitus procesinius veiksmus. Jei pareiškėjas kreipėsi, ir yra liudytojų, privalo per 24 valandas juos apklausti. Pačių aplinkybių neprisimena, bet žino, kad tą pačią dieną buvo pradėjęs du ikiteisminius tyrimus, iš kurių vieną tyrimą pareigūno atžvilgiu. Pareigūno apklausa vyko kabinete – darbo patalpoje. Pareiškimo pareigūno atžvilgiu netyrė, išsiuntė prokuratūrai. Kai kreipėsi nukentėjusysis V. P., tą dieną budėjo, todėl buvo atsakingas, privalėjo važiuoti. Pasiaiškinus, kad nusikaltimas padarytas pareigūno, informavo savo vadovybę, sakė, kad geriau tyrimą atliktų prokuratūra, bet gavo iš vadovo pavedimą, kad jis privalo paimti pareiškimą. Neturėjo kito pasirinkimo, nes privaloma ištirti. Jei kitas būtų budėjęs tą dieną, kitas būtų atlikęs tuos pačius veiksmus. Nurodė, kad nukentėjusįjį apklausė ligoninėje, nes buvo pranešimas iš ligoninės. Nepamena, ar buvo matyti sužalojimai. Pranešimą gavo iš gydymo įstaigos, ne iš A. N..

Liudytoja V. U. parodė, kad kaltinamuosius pažįsta kaip proceso dalyvius. Neprisimena A. N. 2011-03-07 apklausos. A. N. pažįsta 11 metų, tiek metų ir dirba. Tyrė V. P. pareiškimą. V. P. kreipėsi dėl sumušimo. A. N. neįteikė įtarimų, nes nebuvo aiški jo padėtis kaip proceso dalyvio – ar liudytojas, ar įtariamasis. Bylą išsiuntė į prokuratūrą. Byla nebuvo išskirtinė, buvo tokia kaip ir visos kitos. Byla buvo nutraukta. Šioje byloje V. P. pakeitė parodymus, byla buvo nutraukta ir pradėtas tyrimas dėl melagingų parodymų davimo. Pavesta buvo tirti jai. V. P. apklausė, ir jis grįžo prie savo pirminių parodymų. Klausė, kodėl jis pakeitė parodymus, atsakymas apklausoje užfiksuotas. Kiek pamena, jis sakė, kad buvo priverstas keisti parodymus. Parodymus užrašė, V. P. minėjo, kad jam darė poveikį A. N..

Liudytoja A. A. parodė, kad buvo apklausta liudytoja, nes tyrė V. P. medžiagą. Aplinkybių nelabai prisimena. V. P. buvo iškelta byla dėl melagingų parodymų davimo. Paaiškėjo, kad V. P. davė melagingus parodymus. Komisariate dirbo trys N.: du A. ir G. Iš V. P. apklausos nustatė, apie kurį N. kalbama. Bylą perdavė kolegė, susipažino su byla, norėjo kviesti V. P. išsiaiškinti dėl kai kurių aplinkybių, bet nepamena, ar perklausė. Nepavyko išsikviesti šaukimu V. P., tai surašė atvesdinimą. Apylinkės inspektorius atvesdino V. P., jos tada kabinete nebuvo. Grįžusi į kabinetą įsivedė V. P., kalbėjosi ir po kiek laiko atėjo A. N.. Toks buvo jų susitikimas. Jie tarp savęs kažką kalbėjo. Jie dėl kažko ginčijosi, ji iš karto pasakė, kad čia ne vieta ir ne laikas ginčytis. Ginčas buvo dėl parodymų ir dėl bylos.

Liudytojas V. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate apylinkės inspektoriumi. A. N. pažįsta, jų santykiai tik darbiniai, nesidomėjo jo asmeniniu gyvenimu. Dėl V. P. sumušimo nieko nežino. V. P. – asmenybė, linkusi nusikalsti. Kiek jam žinoma, V. U. ir A. A. tyrė V. P. bylą. Su tyrėja susiderindavo laiką, kada reikia iškviesti A. P.. Tik vieną kartą V. P. vežė į (duomenys neskelbtini). A. N. ir V. P. pokalbių dėl parodymų keitimo, pinigų mokėjimo negirdėjo.

Teisėjų kolegija remiasi kaltinamųjų A. N., T. L., L. L., A. P., nukentėjusiojo V. P., liudytojų D. K., J. P., V. P., G. Š., A. P., A. N., V. V., T. R., V. U., A. A., V. P. parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina jų įrodomąją reikšmę, liečiamumą, leistinumą ir tarpusavio ryšį su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamojo A. N. kaltė, padarius inkriminuojamas nusikaltimas veikas: dėl rengimosi, organizavimo, pasikėsinimo nužudyti asmenį dėl savanaudiškų paskatų ( BK 24 straipsnio 4 dalyje, 21 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte), dėl viešosios tvarkos pažeidimo ( BK 284 straipsnio 1 dalyje), dėl neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 2 dalyje), dėl piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje), dėl poveikio liudytojui ( BK 233 str. 1 d.), dėl melagingų parodymų davimo ( BK 235 str.1 d.), dėl neteisėto disponavimo šaudmenimis ( BK 253 straipsnio 2 dalyje). Kaltinamojo T. L. kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas: dėl viešosios tvarkos pažeidimo ( BK 284 straipsnio 1 dalyje), dėl neteisėto laisvės atėmimo (BK 146 straipsnio 2 dalyje), dėl melagingų parodymų davimo (BK 235 str.1 d.), dėl melagingo įskundimo (BK 236 str. 1 d.). Kaltinamųjų L. L., A. P. kaltė dėl poveikio liudytojui (BK 233 str. 1 d.), patikimai įrodyta visetu išdėstytų duomenų, kuriuos teisėjų kolegija pripažįsta įrodymais.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. N. organizavo ir rengė D. K. nužudyti nukentėjusįjį V. P. ir už jo nužudymą pažadėjo 5800 litų atlygį, dalį pinigų sumokėjo. Kaltinamasis A. N. neigė prašymą D. K., kad jis nužudytų V. P.. A. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad prašė D. K. pagąsdinti V. P., kad tai buvo tik „žaidimas“, nes suprato, kad D. K. nenužudys V. P.. Tokie kaltinamojo A. N. parodymai paneigiami byloje surinktais įrodymais. Nustatyta, kad liudytojas D. K. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad A. N. parodė V. P. fotonuotrauką. A. N. klausė, ar gali jis nužudyti V. P., ar ne. Už atliktą darbą siūlė pinigų. Patvirtino, kad jam nurodyta nužudyti V. P., naudojant ginklą, nes galimybės nugalėti V. P., fiziškai, A. N. supratimu, nebuvo. V. P. telefonu turėjo parašyti SMS žinutę, kad jis išvykęs į (duomenys neskelbtini). Žinutės parašymo aplinkybes nurodė A. N.. Nurodė, kad buvo suteiktos priemonės įvykdyti nusikaltimą: A. N. davė dujinį pistoletą, šovinių. Jis turėjo persidaryti ginklą į kovinį ir pašalinti V. P.. Kovinių šovinių davė daugiau nei devynis vienetus. A. N. sakė, kad, jei neatliks darbo, teks grąžinti pinigus. A. N. parodė, kur gyvena V. P.. Panašius parodymus D. K. apklaustas liudytoju davė ikiteisminio tyrimo metu apklausiant jį ikiteisminio tyrimo teisėjo (1 t. 65-71 b. l.). Pateiktame T. rajono apylinkės prokuratūrai D. K. 2010-11-30 protokole-pareiškime užfiksuota, jog asmuo pranešė apie jam siūlomą įvykdyti nusikaltimą – tyčinį nužudymą, kurį organizuoja (duomenys neskelbtini) apskrities VPK ekspertas-kriminalistas A. N., nes jam gresia atleidimas iš tarnybos (1 t. 7–9 b. l.). Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2010-12-08 protokole užfiksuota, jog D. K. atpažino V. P. kaip asmenį, kurį A. N. užsakymu turėjo nužudyti, buvo gavęs tokią pat nuotrauką bei 5800 litų (1 t. 27–32 b. l.). Daiktų apžiūros 2010-12-02 protokole užfiksuotas D. K. mobiliojo ryšio telefonas su kontaktais bei trumposiomis SMS žinutėmis. Išsaugoti kontaktai: A. 2 – (duomenys neskelbtini), A. – (duomenys neskelbtini) 1 t. 33–46 b. l.). Daiktų, dokumentų pateikimo 2010-12-10 protokole užfiksuota, jog D. K. tirti pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su SIM kortele, kuris buvo apžiūrėtas (t.1, b. l. 49, 50-63). Kratos 2010-12-11 protokole, A. N. kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) apskrities VPK, rasti bei paimti tyrimui reikšmingi objektai. Seife: dujinis pistoletas „Rohm RG88 germany CAL 9 mm P.A.(2 t. l.2–12 b. l.). Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2010-12-30 protokole užfiksuota, jog D. K. atpažino iš A. N. seifo paimtą pistoletą, kurį jam buvo pateikęs A. N. kaip priemonę nušauti V. P. (1 t. 72–74 b. l.). Atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę A. N. naudojamais mobiliojo ryšio telefonais užfiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys (1 t. 127–137 b. l.). Atliekant slapto sekimo veiksmus pagal LR BPK 160 str., užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai tarp A. N. ir D. K. (1 t. 151–172 b. l.). Šiaulių apskrities (duomenys neskelbtini) tyrėjo 2011-01-13 tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys apie A. N. bendravimą su V. P. (21 kartas), D. K.. D. K. bei V. P. tarpusavio kontaktų nerasta (2 t. 132–140 b. l.).

Nukentėjusysis V. P. patvirtino protokole-pareiškime išdėstytas aplinkybes. 2009-10-01, o 2010-01-21 papildomai apklaustas pakeitė parodymus, neva niekas jo atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. 2010-09-17 apklausos metu parodė, jog pirminės apklausos metu patvirtindamas protokole-pareiškime išdėstytas aplinkybė nurodė tiesą, kurią buvo priverstas pakeisti neatlaikęs policijos pareigūno A. N. poveikio, pasireiškusio nuolatiniu persekiojimu, prašymais, skambinėjimais, jog būtų pakeisti parodymai. 2009 metų rugsėjo mėnesio pradžioje grįžus iš ligoninės, po devynių dienų po įvykio, pirmą kartą savo namuose sulaukė A. N. bei A. P., gyvenančio kartu su G. L. mama L., kurie siūlė pinigų bei prašė atsiimti pareiškimą, nes A. N. gali prarasti darbą. Šis apsilankymas buvo apie 14.00 val., užtruko apie 1 val. laiko. Pokalbį galėjo girdėti mama J. P., kadangi atvykę asmenys jos taip pat prašė padėti susitarti, tačiau mama nesikišo. Po to, iki spalio mėnesio 1 dienos, kai vyko papildoma apklausa, pas liudytoją policijos pareigūnas buvo apsilankęs dar 5–6 kartus. Be to, parodė, jog prieš kiekvieną procesinį veiksmą, atliekamą su V. P., atvykęs pareigūnas A. N. prašydavo pakeisti parodymus. 2009-10-01 neatlaikęs poveikio pakeitė parodymus pasakydamas netiesą. A. N. savo automobiliu nuveždavo nukentėjusįjį į policijos komisariatą, kelionės metu vis prašydamas pakeisti parodymus. Atnaujinus nutrauktą ikiteisminį tyrimą, A. N. vėl pradėjo važinėtis į namus, prašydamas patvirtinti melagingus parodymus ir pažadėdamas sumokėti baudą, siūlydamas atlygį. Liudytojas siūlomų pinigų atsisakė. 2010-08-27, apie 13.00 val., buvo atvykęs A. N. su G. L.. 2010-09-15, apie 10-11 val., A. N. automobiliu atvyko A. P. bei G. L. mama L., jie prašė pakeisti parodymus. Poveikis visuomet buvo daromas žodžiu, grasinimų nebuvo, išskyrus tai, jog A. N. buvo nurodęs apie galimą pirštų pėdsakų atsiradimą bet kurioje įvykio vietoje. A. N. tokiu būdu siekė išsaugoti darbo vietą, reputaciją. Papildomai apklaustas parodė, jog poveikį dėl parodymų keitimo darė A. P., A. N., L. L. (1 t. 75–78, 79–80 b. l., 3 t. 8–9, 14–17 b. l.).

(duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismo 2011-01-24 baudžiamuoju įsakymu V. P. pripažintas kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. dėl melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), ir jam paskirta 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda (3 t. 19–20 b. l.).

(duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) specialisto 2011-01-21 išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog tirti pateiktas pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini) yra pramoninės gamybos, 9 mm kalibro, tinkamas šaudymui D kategorijos dujinis-garsinis šaunamasis ginklas (2 t. 4–12 b. l.).

Teisėjų kolegija mano, kad liudytojo D. K. parodymai nuoseklūs, prieštaravimų neįžvelgia. Iš liudytojo D. K., iš dalies kaltinamojo A. N. parodymų matyti, kad jo ir A. N. susitarimas apėmė bet kokias pasekmes, taip pat ir V. P. mirtį.

Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnyje, apibrėžiančiame bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nurodoma, kad organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą ar parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis suvienija ir nukreipia kitų bendrininkų pastangas, sukuria sistemą, organizuotumą bendrai nusikalstamai veikai – kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus ir kt.

Kolegijos nuomone, kaltinamojo A. N. dalyvavimas nusikaltimo padaryme pasireiškė organizatoriaus vaidmeniu. Jis dėl savanaudiškų paskatų (grėsė atleidimas iš darbo, jo reputacija) ėmėsi aktyvių veiksmų parinkdamas tiesioginį nukentėjusiojo V. P. nužudymo vykdytoją D. K.. Baudžiamosios teisės teorija ir baudžiamasis įstatymas skiria tris nusikalstamos veikos stadijas: rengimąsi padaryti nusikaltimą, pasikėsinimą ir baigtą nusikaltimą. Įstatyme nėra baigtinio rengimosi padaryti nusikaltimą priskiriamų veiksmų sąrašo, bet šių veiksmų ypatybė yra ta, kad asmuo konkrečiais tyčiniais veiksmais ar neveikimu siekia sudaryti sąlygas, kad galima būtų įgyvendinti nusikalstamą sumanymą. Kaltinamojo A. N. veiksmai, susiję su nužudymo vykdytojo paieška, pažadas sumokėti piniginį atlygį – 5800 litų, pistoleto, kovinių šovinių davimas, V. P. nuotraukos pateikimas D. K., parodymas, kur gyvena V. P., turėjo užtikrinti nužudymo įvykdymą. Kaltinamojo A. N. veiksmai buvo atliekami rengiantis nusikaltimui, nes nebuvo pradėtas tiesioginis kėsinimasis į V. P. gyvybę, jį nušaunant, kadangi parinktas tiesioginis nusikaltimo vykdytojas D. K. pats atsisakė, t. y. sumanyta nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje, todėl kaltinamojo A. N. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalį, 21 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Kaltinamojo A. N. kaltės dėl viešosios tvarkos pažeidimo nepripažinimas, o kaltinamojo T. L. kaltės pripažinimas iš dalies nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių, kad 2009 m. rugsėjo 6 d., apie 22 val., A. N., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su T. L., su asmeniu, kurio atžvilgiu išskirta į atskirą bylą, viešoje vietoje įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, (duomenys neskelbtini) mieste, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini), panaudodami smurtą prieš V. P., kitų asmenų akivaizdoje, prievarta, prieš asmens valią, įsisodino V. P. į A. N. priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamieji A. N., T. L. viešoje vietoje be priežasties konfliktavo su nukentėjusiuoju V. P., vartojo jo atžvilgiu smurtą bei padarė nukentėjusiam V. P. kūno sužalojimus, kurie nurodyti MRU TMI (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), jog V. P. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., 30–31 b. l.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. N., T. L. ir asmuo, kurio atžvilgiu išskirta į byla, panaudojo smurtą prieš V. P., taip sukeldami fizinį skausmą jam, t. y. nustatyta, kad buvo neleistini fiziniai kontaktai, pažeistas nukentėjusiojo V. P. kūno neliečiamumas. Taigi A. N., T. L. ir asmuo, kurio atžvilgiu išskirta byla, elgėsi įžūliai, ciniškai, nepaisė visuotinai pripažintų bendrabūvio taisyklių, parodė nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be kaltinamojo A. N. kaltės pripažinimo iš dalies, kaltė įrodoma kaltinamojo T. L., nukentėjusiojo V. P., liudytojų D. P., G. Š. parodymais.

Kaltinamasis A. N. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažindamas iš dalies nurodė, kad pateikė D. K. V. P. nuotrauką iš tarnybinio fotoalbumo.

Liudytojas D. K. patvirtino, kad gavo iš A. N. V. P. nuotraukas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas D. K. nurodė, kad A. N. padavė juodai baltas nuotraukas (2) su asmens atvaizdu iš profilio bei priekio, ranka apačioje buvo užrašytas vardas, pavardė, gimimo metai. Pamena, jog ranka buvo užrašyta V. P. pavardė (1 t. 68–71 b. l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo 2010-12-23 protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini) apskrities VPK viršininko pavaduotojas L. Š. tyrimui pateikė foto albumą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris apžiūrėtas, nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas V. P. (2 t. 175–181 b. l.).

Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, kad A. N., būdamas valstybės tarnautoju, pažeisdamas LR Policijos veiklos įstatymo nuostatas, LR Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3,5 punktus, reikalaujančius nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas kitokios asmeninės naudos, dėl to didelės žalos patyrė fizinis, juridinis asmuo ir valstybė, o būtent: dirbdamas (duomenys neskelbtini) apskrities (duomenys neskelbtini) poskyrius viršininku, V. P. nužudymo dėl savanaudiškų paskatų rengimo metu pasinaudodamas tarnybine padėtimi ir tokiu būdu siekdamas kitokios asmeninės naudos – išvengti baudžiamosios atsakomybės pašalinant V. P., pateikė organizuoto nusikaltimo – nužudymo vykdytojui D. K. nuotrauką iš tarnybinio fotoalbumo su V. P. nuotrauka turėdamas tikslą padėti identifikuoti reikalingą nužudyti asmenį.

Nors kaltinamasis A. N. kaltę dėl poveikio liudytojui pripažino, o kaltinamieji L. L., A. P. kaltės dėl pareikšto kaltinimo nepripažino, byloje surinkti įrodymai liudija, kad L. L., A. P., kartu su A. N. ne mažiau kaip 2 kartus liudytojo V. P. gyvenamojoje vietoje įkalbinėjo V. P. duoti melagingus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) apie 2009-09-06 (duomenys neskelbtini) mieste neteisėtai V. P. atimtą laisvę bei panaudotą smurtą jo atžvilgiu.

Nukentėjusiojo V. P. parodė, kad A. N., L. L., A. P. važiavimas, įkalbinėjimai turėjo įtakos parodymams keisti.

Liudytoja J. P. patvirtino, kad A. N., L. L., A. P. buvo atvažiavę, kalbėjo su sūnumi V. P., kad sūnus teismo nubaustas už parodymų keitimą.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti ir įvertinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamųjų padarytoje veikoje yra ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Objektyvioji pusė šiuo atveju pasireiškė tuo, jog kaltinamųjų atvykimas, V. P. įkalbinėjimas (t. y. bet kokiu būdu, išskyrus smurto ar kitokios prievartos panaudojimą) buvo siekis paveikti V. P., kad jis meluotų duodamas atitinkamus parodymus. Byloje esantys rašytiniai įrodymai liudija, kad V. P. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pakeitė parodymus ( t. b. l.). Taigi teisėjų kolegija mano, jog yra surinkta pakankamai įrodymų dėl kaltinamųjų A. N., L. L., A. P. kaltės darant poveikį liudytojui, jų nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos baudžiamojo kodekso 233 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis A. N. pripažindamas kaltę iš dalies nurodė, kad baimė būti atleistam iš darbo vertė jį taip elgtis.

Byloje nustatyta, kad A. N. baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-09-07, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus apie 2009-09-06 įvykio aplinkybes dėl V. P. sumušimo, neteisėto laisvės atėmimo. Davė melagingus parodymus, nurodydamas, kad jog V. P. vežamas į policiją, automobiliui sankryžoje sustojus, iššoko iš automobilio iš pabėgo (duomenys neskelbtini) ežero link (3 t. 113 b. l.).

Kaltinamasis A. N. kaltės nepripažindamas parodė, kad šovinius rado seife. Šoviniai galėjo seife atsirasti iš bet kur, iš senų šovinių. Kabineto raktą turėjo jis ir pavaduotojas.

Liudytojas D. K. pavirtino, kad A. N. davė dujinį pistoletą, šovinių, šoviniai koviniai, jų davė daugiau nei 9. Ne visus gautus šovinius A. N. grąžino.

Tarnybinio patikrinimo 2011-06-16 išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) apskrities VPK rastų šaudmenų nurodoma, kad analizuojant tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, darytina išvada, kad kratos metu rasti 109 galbūt tinkami šaudyti įvairaus kalibro šaudmenys yra netinkamų norminių dokumentų taikymo rezultatas. A. N. būdamas (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininkas neužtikrino tinkamo norminių dokumentų vykdymo, nesiėmė priemonių spręsti klausimui dėl nebenaudojamų tūtelių ir kulkų kolekcijų (su nepanaudotais 1 ar 2 šoviniais) tolesnio teisėto perdavimo, sunaikinimo ar saugojimo, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) poskyrio viršininko pareigybės aprašymo, patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono policijos viršininko 2008-08-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) 7.4 ir 7.18, punktų reikalavimus. A. N. veika pasireiškė neatsargiu neveikimu (5 t. 66–69 b. l.)

2009-09-07 pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog 2009-09-06, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) T. L. buvo sumuštas V. P. (t.3, b. l. 103).

MRU TMI (duomenys neskelbtini) poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog T. L. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai galvoje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, pilvo sumušimas, padaryti kietais bukais daiktais, turinčiais ribotus plokščius paviršiaus plotus, jie padaryti ne mažiau kaip trimis smūginiais kontaktais į galvą bei ne mažiau kaip vienu smūginiu kontaktu į pilvą (3 t. 108 b. l.).