- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-344-924/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00383-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Utenos butų ūkis“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Utenos butų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Utenos butų ūkis“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Utenos butų ūkis“ (toliau – ir atsakovė) 610,82 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad išmokėjo 610,82 Eur draudimo išmoką, kadangi 2023 m. spalio 17 d. buvo aplietas draustas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Draudžiamasis įvykis nutiko, kadangi atsakovė, būdama daugiabučio namo administratore, netinkamai vykdė bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos priežiūrą. Dėl šios priežasties ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės.
3. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad ieškovė gavusi pranešimą apie draudžiamą įvykį, išsiuntė į vietą ekspertą ir atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, jog buto užliejimas įvyko dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdžio. Priežasties dėl ko trūko vamzdis ekspertas nesiaiškino. Dėl žalos atsiradimo yra kalta daugiabučio namo administratorė, t. y., atsakovė, kadangi tinkamai neatliko savo pareigų ir neprižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyno. Iš nuotraukų matyti, kad bendrojo naudojimo vamzdynas yra susidėvėjęs. Ieškovės manymu, daugiabučio namo administratorė turi pareigą prižiūrėti ir tą bendrojo naudojimo vamzdyno dalį, kuri yra privačiuose butuose. Atsakovė deklaratyviai nurodo, kad bendrojo naudojimo vamzdynas galėjo būti pažeistas buto (duomenys neskelbtini) savininkų, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo.
4. Atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio tyrimo ir nesiaiškino ar žala apdraustam butui nebuvo sukelta buto (duomenys neskelbtini) savininko veiksmais, fiziškai veikiant bendrojo naudojimo vamzdyną. Apie gedimą 2023 m. spalio 17 d. atsakingus asmenis, pirmiausiai informavo būtent buto (duomenys neskelbtini) gyventojas (savininkas), o atsakingiems darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo konstatuota, kad stovų nišoje trūkęs špyžinio nuotekų vamzdžio išplatėjimas ir teka į 3 aukštą, bute (duomenys neskelbtini) gyventojų nėra. Atsakovė organizuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir šalina nustatytus defektus, tačiau už privačiuose butuose esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pirmiausia yra atsakingi buto savininkai. Pastarieji privalo informuoti administratorę apie trūkumus. Tada administratorė ir organizuoja bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimą. Atsakovė bendrojo naudojimo objektų apžiūra atliko 2023 m. rugsėjo 27 d., kurios metu buvo konstatuota, kad nuotekų tinklai atitinka statinių priežiūros reikalavimus. Incidentas dėl nesandarios (išsandarintos) bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos įvyko praėjus vos 20 dienų po bendrojo naudojimo objektų apžiūros, todėl yra didelė tikimybė, jog bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos gedimas (nuotekų tinkle) įvyko dėl priežasčių, nesusijusių su administratorės veikla.
Atsiliepimas
5. Atsakovės atstovas palaikė atsiliepime nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė gavusi pranešimą apie avariją, iš karto nusiuntė savo darbuotojus, kurie pakeitė bendrojo naudojimo vamzdžio dalį. Atsakovė nenustatinėjo dėl kokios priežasties trūko bendrojo naudojimo vamzdis. Atsakovės manymu, bendrojo naudojimo vamzdis galėjo trūkti ir dėl pašalinio poveikio. Šios avarijos likvidavimas buvo apmokėtas iš daugiabučio namo gyventojų sukaupto fondo. Ar 2023 m. rugsėjo 27 d. daugiabučio namo apžiūros metu buvo apžiūrėtas ir buto (duomenys neskelbtini) vamzdynas, atsakovės atstovas negalėjo atsakyti. 2023 m. rugsėjo 27 d. apžiūros aktas patvirtina, kad nebuvo nustatyta defektų visoje nuotekų sistemoje.
6. Trečiasis asmuo V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jai priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2023 metų spalio mėnesį jos dukrai, kuri dirba užsienyje, paskambino kaimynas iš apačios ir pasakė, kad bute trūkęs vamzdis. Kadangi V. B. buvo vietoje, neužilgo jai paskambino iš avarinės tarnybos ir pasakė, kad ateis į butą apžiūrėti vamzdžių. Ji pati į avarinę tarnybą neskambino, ar ten skambino jos dukra ji nežino. Sutartu laiku ji įleido į butą avarinės tarnybos darbuotojus, kurie atidarę medinę vamzdžių spintą ir apžiūrėję vamzdžius pasakė, kad ateis keisti vamzdžių. Ji pati į vamzdžių spintą nežiūrėjo, bet prisimena, kad pas ją bute buvo sausa. Gal po dienos, ji vėl į butą įleido avarinės tarnybos darbuotojus, kurie pakeitė vamzdžius. Kaip suprato, buvo pakeisti vamzdžiai nuo penkto iki trečio aukšto, nes darbuotojai vaikščiojo „aukštyn – žemyn“. V. B. butas nėra nuolat gyvenamas. Jos bute remontas nebuvo darytas, tik gal prieš porą metų, tualete pakeitė klozetą, t. y., nuėmė seną ir uždėjo naują. Atsakovė niekada neprašė jos įleisti į butą profilaktiškai apžiūrėti bute esančių vamzdynų. Kai jos bute pakeitė vamzdžius, po to, niekas nebuvo atėjęs apžiūrėti vamzdynų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Utenos apylinkės teismas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ ieškovei 610,82 Eur turtinės žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. vasario 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur žyminį mokestį. Teismas taip pat priteisė iš atsakovės valstybei 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
3. Teismas nustatė, kad ieškovė už draudiminį įvykį (daugiabučiame name esančio buto užliejimą vandeniu) išmokėjo draudimo išmoką ir subrogacijos būdu perėmė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė savo reikalavimą nukreipė į daugiabučio namo administratorę (atsakovę), kadangi laiko ją esant atsakinga už žalos atsiradimą. Ieškovė teigia, kad buto užliejimas įvyko dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo vamzdžio nesandarumo, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė.
4. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turtinės žalos dydžio ir vietos, iš kurios buvo aplietas apdraustas butas. Ieškovės nurodomą žalos dydį visiškai įrodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovė, būdama daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratore šioje byloje išvis nelaiko savęs atsakinga už atsiradusią žalą apdraustam butui (duomenys neskelbtini), kurią ieškovė atlygino draudėjui. Į bylą atsakovė pateikė UAB „Utenos butų ūkis“ avarinės tarnybos iškvietimo sistemos duomenis, iš kurių matyti, kad bylai reikšmingu laikotarpiu į daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo kviečiama avarinė tarnyba. Sistemoje 2023 m. spalio 17 d. 13.11 val. buvo registruotas pranešimas „lieja butą iš viršaus“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 17 d. 20.06 val. registruotas pranešimas „lieja butą iš viršaus“ (duomenys neskelbtini). Taip pat, 2023 m. spalio 18 d. 07.56 val. buvo gautas pranešimas Nr. 129440 „patikrinimas pagal gyventojo pranešimą“, „koridoriuje per stovą laša vanduo“, (duomenys neskelbtini). Avarinė tarnyba dirbo pagal suformuotas užduotis ir jos atliktų darbų aprašymas yra sekantis „(duomenys neskelbtini) buto stovų nišoje trūkęs špyžinio nuotekų vamzdžio išplatėjimas ir teka į 3 aukštą. (duomenys neskelbtini) bute gyventojų nėra. perduota DVB“. Avarinė tarnyba dirbo pagal 2023 m. spalio 18 d. 07.56 val. pranešimą, todėl sistemoje yra įrašas „išspręstas“ 2023 m. spalio 18 d. 15.02 val. Iš UAB „Utenos butų ūkis“ lokalinės sąmatos matyti, kad šalinant minėtą gedimą susidarė 282,64 Eur vertės darbuotojų laiko ir medžiagų sąnaudos.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, jog jos, kaip daugiabučio administratorės, pareigos buvo vykdomos tinkamai, todėl ji nėra atsakinga už kilusią žalą. Atsakovė į bylą pateikė daugiabučio namo apžiūros aktus už 2022–2023 metus ir statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą už 2022 metus. Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. akto Nr. 85139 matyti, kad paskutinį kartą daugiabutis namas buvo apžiūrėtas komisijos 2023 m. rugsėjo 27 d., o grafoje „nuotekų tinklai“ yra įrašas „atitinka statinių priežiūros reikalavimus“. Pačiame akte yra užfiksuota, kad apžiūros tikslas yra įvertinti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atitikimą statinių priežiūros privalomiesiems reikalavimams. Iš statinio techninės priežiūros patikrinimo 2022 m. rugpjūčio 8 d. akto Nr. S (23) 22-194 matyti, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistė apžiūrėjusi daugiabutį namą ir patikrinusi atsakovės pateiktus techninės priežiūros žurnalą ir apžiūrų aktus nurodė tęsti daugiabučio namo eksploataciją. Visgi, teismo vertinimu, šie duomenys neįrodo, kad atsakovė, atsižvelgiant į jos profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, dėjo pakankamas pastangas, siekdama realiai įvertinti nuotekų vamzdyno būklę ir tokiu būdu užkirsti kelią avarijoms.
6. Teismas pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausus V. B. ir Z. G., kurie gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), šie asmenys parodė, jog atsakovės darbuotojai niekada profilaktiškai nėra tikrinę bendrojo naudojimo vamzdyno būklės jų butuose. Atsakovė į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jos darbuotojai būtų bandę patekti prie nuotekų vamzdyno per gyventojų butus, ar kreipęsi į gyventojus spręsti klausimą dėl išsamesnio nuotekų vamzdyno būklės įvertinimo, taikant kitus metodus. Atsakovės į bylą pateiktas 2018 m. rugsėjo 10 d. daugiabučio namo gyventojų susirinkimo protokolas Nr. SP-103 patvirtina tik tai, kad atsakovė 2018 metais bandė inicijuoti daugiabučio namo renovacijos procesą, tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, jog atsakovė, būdama administratore, faktiškai prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyną tinkamu būdu. Be to, bylos duomenimis, gyvenamasis namas yra 1979 metų statybos, todėl namo inžinerinė įranga laikytina pakankamai sena, kas patvirtina, kad administratorė turi skirti ypatingą dėmesį jos stebėsenai ir priežiūrai.
7. Teismas darė išvadą, kad apdraustas butas buvo užlietas būtent iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, t. y., ši aplinkybė yra įrodyta. Teismas konstatavo, kad sprendime jau aptartos aplinkybės patvirtina atsakovės neteisėtą neveikimą bei aplaidumą administruojant bendrojo naudojimo objektą. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnis), o atsakovės į bylą pateikti duomenys šios prezumpcijos nepaneigia. Teismo vertinimu, aprašyti atsakovės neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovės neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Teismo įsitikinimu, jei atsakovė būtų buvusi aktyvi, apdairi, atidi ir rūpestinga, ji būtų galėjusi anksčiau nustatyti konkrečius vamzdyno trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkirsdama kelią žalos atsiradimui. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovės pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo. Teismas sprendė, kad byloje nustačius visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai) yra pagrindas taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
1. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas skundžiamą sprendimą grindė subjektyviu vertinimu, o ne objektyviais byloje esančiais įrodymais. Apeliantės manymu, teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus į bylą įrodymus, t. y. visiškai nepagrįstai ignoravo apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus (konkretaus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros aktus), netinkamai padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškiniu reikalaujamos žalos atsiradimo ir neteisėtų apeliantės kaip administratorės veiksmų, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė neįrodė apeliantės kaltės, t. y. jos kaip administratorės neteisėtų veiksmų, taip pat teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šioje byloje. Teismas sprendimą tenkinti ieškinį priėmė remiantis tik prielaidomis, o ne byloje nustatytais faktais.
13.2. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros aktai) patvirtina faktinę aplinkybę, kad apeliantė kaip administratorė vykdė priežiūros pareigas numatytas teisės aktuose. 2023 m. rugsėjo 27 d. apžiūros aktas Nr. 85139 patvirtina, kad iki įvykio buvo atlikta nuotekų tinklų apžiūra ir jų būklė buvo tinkama eksploatavimui (tokią išvadą yra padarę asmenys turintys specialiųjų žinių). Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą, šį konkretų įrodymą atmetė, nors inžinierinės sistemos apžiūra buvo atlikta kvalifikuotos komisijos, kurios išvados turėtų būti laikomos objektyviu įrodymu. Teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių motyvų, kodėl inžinierinės sistemos apžiūros aktu nebuvo vadovaujamasi priimant sprendimą byloje. Taip pat teismas be jokių aiškių motyvų atmetė ir apeliantės į bylą pateiktą 2022 m. rugpjūčio 8 d. techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. S (23) 22-194, kurį sudarė savivaldybės administracijos specialistai, nors šis konkretus dokumentas patvirtina, kad daugiabutis buvo tinkamai eksploatuojamas pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus.
13.3. Teismas nepagrįstai teikė pirmenybę subjektyviam vertinimui, ignoruodamas oficialius dokumentus ir nepagrįstai teikė didesnę reikšmę liudytojų parodymams, kurie net nėra tiesiogiai susiję su ginčo įvykiu. Liudytojų teismo posėdyje išsakyti teiginiai, kad administratorė nebuvo užėjusi į liudytojų butus, niekaip nepaneigia nuolatinės inžinierinės nuotekų sistemos apžiūros fakto, kurią vykdė apeliantė. Be to, apeliantė kaip administratorė neturi pareigos apžiūrėti kiekvieną nuotekos sistemos centimetrą. Liudytojų parodymai niekaip nepagrindžia netinkamos nuotekų sistemos priežiūros visame name (visame objekte).
13.4. Ieškovė į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad inžinierinė nuotekų sistema buvo netinkamos būklės ar kad apeliantė kaip administratorė nevykdė savo pareigų pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovė į bylą nėra pateikusi jokių duomenų, kad iki įvykio inžinierinė nuotekų sistema buvo su defektais, t. y., kad iki incidento buvo požymių ar įspėjimų dėl galimų nuotekų sistemos trūkumų, kuriuos administratorė turėjo pastebėti ir atitinkamai reaguoti. Taip pat ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, kad administratorė savo veikloje nesilaikė statybos techninio reglamento ar kitų reikalavimų, susijusių su nuotekų sistemos priežiūra. Byloje nėra jokių įrodymų (ekspertų ar specialistų išvadų) apie tariamai kritinę nuotekų sistemos techninę būklę ir defekto atsiradimo priežastį. Byloje nėra jokių duomenų, kurie rodytų, kad nuotekų tinklai yra blogos techninės būklės ir jų negalima eksploatuoti.
13.5. Teismas nenurodė, kokie konkretūs byloje ištirti duomenys (įrodymai) rodo, kad apeliantė kaip administratorė netinkamai vykdė savo pareigas ir sukėlė žalą ir kuo konkrečiai pasireiškė apeliantės neteisėti veiksmai.
13.6. Apeliantės manymu, teismas nenustatė tiesioginio priežastinio ryšio tarp tariamo administratorės netinkamo pareigų vykdymo ir atsiradusios žalos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad inžinierinės nuotekų sistemos techninė būklė buvo netinkama eksploatavimui, t. y. su defektais, iki įvykio. Vienintelis įrodymas, kad nuotekų sistema „išsisandarino“ ir užliejo butą, savaime neįrodo, kad tai įvyko dėl apeliantės veiksmų ar neveikimo. Ieškovė į bylą nėra pateikusi įrodymų, kad inžinierinės nuotekų sistemos išsisandarinimą sukėlė apeliantės kaltė arba nuotekų tinklų techninės būklės netinkamumas eksploatavimui, t. y., kad nuotekų sistema konkrečiame objekte yra susidėvėjusi.
13.7. Teismas nepagrįstai preziumavo, kad apeliantė kaip administratorė tinkamai neatliko pareigų, t. y. nedėjo pakankamų pastangų vykdydama inžinierinės sistemos priežiūrą, nors įrodymai pateikti į bylą (daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrų aktai) rodo priešingai. Apeliantės į bylą pateikti oficialūs dokumentai (daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrų aktai), patvirtina, kad nuotekų tinklai buvo nuolat apžiūrimi ir tinklai atitiko techninius reikalavimus. Teisės aktai nereikalauja atlikti papildomų veiksmų, pavyzdžiui, vamzdynų vidaus diagnostikos, jei atliekama reguliari priežiūra ir nėra matomų defektų. Šiuo konkrečiu atveju gedimas inžinierinėje sistemoje įvyko staiga (netikėtai), gedimo priežastis (ar priežastys) nėra nustatytos. Byloje jokių duomenų nėra, kad inžinierinė sistema sulūžo būtent dėl inžinierinės sistemos nepriežiūros. Teismas nepagrįstai perkėlė apeliantei naštą įrodyti, kad ji elgėsi rūpestingai, nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog įvykis buvo nulemtas būtent dėl apeliantės tariamo neveikimo. Pagal CK 6.246 straipsnį kaltę turi įrodyti ieškovas.
13.8. Pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, grindžiamą tik nepagrįstomis prielaidomis, kad apeliantė netinkamai vykdė savo pareigas. Tačiau prielaidomis grįsti teismo sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 263 straipsniui, kuris numato, kad sprendimas turi būti priimtas remiantis įrodytais faktais.
13.9. Skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad apeliantė turėjo laikytis didesnių profesinių standartų, tačiau nenurodė kokiais teisės aktais šie standartai buvo (yra) grindžiami. CK 6.266 straipsnis (statinių savininko atsakomybė) numato, kad atsakomybė atsiranda tik esant netinkamai priežiūrai. Šioje byloje apeliantė įrodė, kad priežiūra buvo tinkama. Apeliantė negali būti atsakinga už techninę avariją, kurios atsiradimo priežastys nebuvo objektyviai įvertintos (nustatytos).
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti ir Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas neprivalėjo kiekvieno byloje esančio įrodymo įvardinti sprendime ir pateikti konkretaus kiekvieno įrodymo vertinimo. Sprendime teismas aiškiai ir išsamiai pasisakė, kodėl laiko, kad apeliantė tinkamai nevykdė jai teisės aktų priskirtų pareigų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų (tame tarpe ir ginčo nuotekų vamzdyno) priežiūra. Nors apeliantė byloje ir įrodinėja, kad bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų apžiūros buvo vykdomos ir nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad bendrojo naudojimo objektų apžiūros ir techninės priežiūros patikrinimo aktai yra užpildyti – šios aplinkybės niekaip neleidžia spręsti, kad apeliantė tinkamai vykdė jai teisės aktų priskirtas pareigas. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantė būtų bandžiusi patekti į ginčo butą ir apžiūrėti vamzdyną. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantei nebūtų buvusios sudarytos sąlygos apžiūrėti ginčo vamzdyną (privačių patalpų savininkai nebūtų įleidę apeliantės darbuotojų į patalpas).
14.2. Panašias bylas nagrinėję teismai yra paskirstę įrodinėjimo pareigą tokio pobūdžio bylose: nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens stovo) trūkio, būtent apeliantei atsiranda pareiga įrodyti, kad ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-642/2021).
14.3. Vien ta aplinkybė, kad apeliantė nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino neteisingai. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis teismo vidiniu įsitikinimu yra teismo nepriklausomumo išraiška ir nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą yra neleistini.
Šalies argumentai
14.4. Apeliantė nepateikė įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad apeliantė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Ieškovės įsitikinimu, nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo šildymo inžinerine įranga ir jos nepriežiūra lėmė žalos atsiradimą. Atsakingai elgtis yra apeliantės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.
14.5. Apeliantė yra profesionalė, atlygintinai teikianti daugiabučio gyvenamojo namo bendrųjų objektų administravimo paslaugas, kurios pagrindinė funkcija – bendrojo naudojimo objektų priežiūra. Dėl to apeliantės teiginiai, kad administratorė dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavus butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus, paneigia pačią priežiūros esmę, atsakomybę už minėtų objektų priežiūrą perkeliant gyventojui.
14.6. Byloje teisingai konstatuota, kad apeliantė iki vandens avarijos neatliko jokių aktyvių veiksmų, jog būtų nustatyta butuose sumontuotos bendrosios inžinerinės įrangos techninė būklė, neužtikrino pastato bendrosios inžinerinės įrangos sandarumo, nesiėmė priemonių inžinerinės įrangos techninei būklei nustatyti. Nustačius, kad faktiniai vamzdyno patikrinimai namo gyventojų butuose nebuvo atliekami, akivaizdu, jog apeliantė negalėjo tinkamai įvertinti vamzdynų būklės ir tai užfiksuoti statinio apžiūros aktuose, todėl nesiėmė ir negalėjo imtis jokių prevencinių veiksmų. Neužfiksavus vamzdyno nepatenkinamos būklės ar avarinės būklės atskiruose butuose, apeliantė, kaip namo administratorė, neinformavo apie tai gyventojų, nerengė susirinkimo dėl vamzdžių keitimo planavimo ir finansavimo, nebuvo užsakomi vamzdžių keitimo darbai. Apeliantei tinkamai nevykdant jai įstatyme numatytų pareigų, susijusių su vamzdyno būklės stebėsena ir avarinių situacijų prevencija, t. y. nesiėmus privalomų priemonių, kurias įvykdžius būtų buvęs užkirstas kelias žalos atsiradimui, jai tenka atsakomybė dėl neveikimu kilusių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad apeliantė turėjo laikytis didesnių profesinių standartų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės (draudimo bendrovės) ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
5. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl draudiko, išmokėjusio draudėjui pagal turto draudimo sutartį draudimo išmoką, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant iš atsakingo už kilusią žalą asmens išmokėtą sumą grąžinti.
6. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo tenkintas ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos, padarytos užliejus trečiojo asmens butą, atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino šalių pateiktus į bylą įrodymus, t. y. ignoravo apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus (konkretaus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų apžiūros aktus), netinkamai padarė išvadą, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškiniu reikalaujamos žalos atsiradimo ir neteisėtų apeliantės kaip administratorės veiksmų, neatsižvelgė į tai, jog ieškovė neįrodė apeliantės kaltės.
7. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Tokio pobūdžio bylose ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, asmens neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, o atsakovė turi paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).
8. Byloje nustatyta, kad atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė įvykio metu turėjo teisinę pareigą prižiūrėti šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrąją inžinerinę įrangą. Tačiau atsakovė nesutiko, kad ji, kaip namo administratorė, netinkamai atliko namo bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio priežiūrą.
9. Byloje nustatyta, kad butas buvo užlietas dėl bendro naudojimo objekto (kanalizacijos vamzdžio) trūkio, todėl būtent atsakovei atsirado pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan.
10. Bylos duomenys patvirtina, jog 2023 m. spalio 17 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini) įvyko bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio avarija (stovų nišoje trūko nuotekų vamzdis) dėl ko buvo apgadintas apačioje esantis butas (duomenys neskelbtini). Atsakovė į bylą pateikė daugiabučio namo apžiūros aktus už 2022 – 2023 metus ir statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą už 2022 metus. 2022 m. rugpjūčio 8 d. techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. S (23) 22-194, kurį sudarė savivaldybės administracijos specialistai, nurodyta, kad daugiabučio namo konstrukcijų esminių trūkumų nepastebėta, techninės priežiūros žurnalas pildomas, atliekami nuolatiniai stebėjimai, apžiūrų aktai registruojami, sezoninės priežiūros atliekamos periodiškai, dokumentai tvarkomi gerai, todėl siūlo tęsti statinio eksploataciją. Iš 2023 m. rugsėjo 27 d. apžiūros akto Nr. 85139 matyti, kad, be kita ko, iki įvykio buvo atlikta nuotekų tinklų apžiūra ir jų būklė buvo įvertinta kaip tinkama eksploatavimui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo atliktam vertinimui, jog šie duomenys neįrodo, kad atsakovė dėjo pakankamas pastangas, siekdamas įvertinti nuotekų vamzdyno būklę ir tokiu būdu užkirsti kelią avarijai. Aplinkybė, kad buvo pildomas techninės priežiūros žurnalas, surašomi kasmetinės priežiūros aktai ir pan., t. y. tinkamai tvarkomi dokumentai, nepatvirtina, kad atsakovė ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokiam įvykiui bei žalai išvengti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, iš kurių būtų galima būtų matyti ir vertinti, kad atsakovė tinkamai būtų atlikus kanalizacijos vamzdžio būklės įvertinimą. Apeliantė taip ir nenurodo, kaip faktiškai buvo apžiūrėtas bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis bei įvertinta jo būklė. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė nebandė dar iki draudžiamojo įvykio patekti į namo butus ir fiziškai apžiūrėti nuotekų vamzdį, juo labiau, kai namas yra 1979 metų statybos ir jo statybos metai savaime kelia prielaidą apie galimą prastą vamzdynų būklę. Taigi, atsakovė įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, kad atsakovė iki įvykio būtų ėmusi pakankamų veiksmų, susijusių su bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio nuolatine priežiūra, teismui nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžiu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Atsakovė jos kaltę paneigiančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad atsakovės atstovai po įvykio buvo patekę į butą (duomenys neskelbtini), pakeitė nuotekų stovo vamzdyną bei patys galėjo įsivertinti tiek žalos atsiradimo židinį, tiek įvykio priežastis. Tačiau atsakovė įrodymų, paneigiančių jos kaltę dėl žalos atsiradimo, į bylą nepateikė (CPK 178, 180 straipsniai).
11. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir (ar) ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (Nuostatų 4.4 punktas) ir kt. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).
12. Administratorius, vykdydamas savo funkcijas, privalo nuolat stebėti namo, jo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, atlikti specializuotas apžiūras. Administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinierinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti specializuotas apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinierinės įrangos techninę būklę (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė savo, kaip daugiabučio namo administratorės pareigą prižiūrėti bendro naudojimo inžinerines sistemas, dėl ko 2023 m. spalio 17 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bute (duomenys neskelbtini) įvyko bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdžio avarija (trūko špyžinis nuotekų vamzdis), kas įrodo atsakovės neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis, 6.263 straipsnis). Dėl užliejimo buvo apgadintas apačioje esantis butas (duomenys neskelbtini). Ieškovė draudėjui atlygino atsiradusius nuostolius (610,82 Eur žalą), apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto žalos fakto bei jo dydžio, tai reiškia, jog nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų bei draudėjui atsiradusios žalos (CPK 6.247, 6.249 straipsniai), o atsakovė savo kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 6.248 straipsnis). Apeliantė nepateikė pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai teigti, kad atsakovė savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovė yra verslininkė, jos profesinei veiklai taikomi didesni atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartai, tačiau šiuo atveju byloje nustatytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, jog atsakovė nedėjo visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių, kad būtų išvengta tokios žalos. Nustačius, kad faktiniai vamzdyno patikrinimai namo gyventojų butuose nebuvo atliekami ar buvo vykdomi kiti patikimi jo patikrinimo būdai, sutiktina su ieškove, kad apeliantė negalėjo tinkamai įvertinti vamzdynų būklės ir tai užfiksuoti statinio apžiūros aktuose bei imtis prevencinių veiksmų (pvz., planuoti ir (ar) imtis konkrečių veiksmų dėl vamzdžių keitimo; informuoti apie tai namo gyventojus ir kt.).
14. Taigi apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas, byloje priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą ar, kad buvo netinkamai paskirstyta įrodinėjimo našta. Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino, skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime detaliai nurodė, kokie įrodymai pagrindžia teismo padarytas išvadas ir kuriais įrodymais vadovaudamasis, teismas tenkina ieškovės ieškinį. Teismo vertinimu, tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo, ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.
15. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų, kaip neįtakojančių skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
16. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos bei nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos apylinkės teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.