Utenos apylinkės teismo sprendimas

2024-10-30 · Civilinė byla Nr. e2-3889-1005/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-10-30Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2025-02-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-10-30
Bylos Nr.
e2-3889-1005/2024
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00383-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimundas Rakauskas
Ieškovas
ADB „Compensa Vienna Insurance Group“
Atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Trečiasis asmuo
V. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3889-1005/2024Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00383-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6. 3.1.18.6. 3.2.6.1. 3.2.6.5. (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 30 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei,dalyvaujant ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovėms D. S., A. G.,atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokato padėjėjui A. Z.,trečiajam asmeniui V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 610,82 Eur turtinei žalai atlyginti, 6 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas išmokėjo 610,82 Eur draudimo išmoką, kadangi 2023-10-17 buvo aplietas draustas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Draudžiamasis įvykis nutiko, kadangi atsakovas, būdamas daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos priežiūrą. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovo.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti. Parodė, kad ieškovas gavęs pranešimą apie draudžiamą įvykį siuntė į vietą ekspertą ir atliko patikrinimą, kurio metu nustatė, kad buto užliejimas įvyko dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdžio. Priežasties dėl ko trūko vamzdis ekspertas nesiaiškino. Dėl žalos atsiradimo yra kaltas daugiabučio namo administratorius, t. y., atsakovas, kadangi tinkamai neatliko savo pareigų ir neprižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyno. Iš nuotraukų matyti, kad bendrojo naudojimo vamzdynas yra susidėvėjęs. Mano, kad daugiabučio namo administratorius turi pareigą prižiūrėti ir tą bendrojo naudojimo vamzdyno dalį, kuri yra privačiuose butuose. Pažymi, kad atsakovas deklaratyviai nurodo, kad bendrojo naudojimo vamzdynas galėjo būti pažeistas buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkų, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio tyrimo ir nesiaiškino ar žala apdraustam butui nebuvo sukelta buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininko veiksmais, fiziškai veikiant bendrojo naudojimo vamzdyną. Apie gedimą 2023-10-17 atsakingus asmenis, pirmiausiai informavo būtent buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojas (savininkas), o atsakingiems darbuotojams nuvykus į įvykio vietą buvo konstatuota, kad stovų nišoje trūkęs špyžinio nuotekų vamzdžio išplatėjimas ir teka į (duomenys neskelbtini) aukštą, (duomenys neskelbtini) bute gyventojų nėra. Atsakovas organizuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos priežiūrą ir šalina nustatytus defektus, tačiau už privačiuose butuose esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pirmiausia yra atsakingi buto savininkai. Pastarieji privalo informuoti administratorių apie trūkumus. Tada administratorius ir organizuoja bendrojo naudojimo objektų trūkumų šalinimą. Atsiliepime aiškinama, kad atsakovas bendrojo naudojimo objektų apžiūra atliko (duomenys neskelbtini), kurios metu buvo konstatuota, kad nuotekų tinklai atitinka statinių priežiūros reikalavimus. Incidentas dėl nesandarios (išsandarintos) bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos įvyko praėjus vos 20 dienų po bendrojo naudojimo objektų apžiūros, todėl yra didelė tikimybė, jog bendrojo naudojimo inžinierinės sistemos gedimas (nuotekų tinkle) įvyko dėl priežasčių, nesusijusių su administratoriaus veikla.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. Z. prašė ieškinį atmesti atsiliepime nurodytais motyvais. Parodė, kad gavęs pranešimą apie avariją, atsakovas iš karto nusiuntė savo darbuotojus, kurie pakeitė bendrojo naudojimo vamzdžio dalį. Atsakovas nenustatinėjo dėl kokios priežasties trūko bendrojo naudojimo vamzdis. Mano, kad bendrojo naudojimo vamzdis galėjo trukti ir dėl pašalinio poveikio. Parodo, kad šios avarijos likvidavimas buvo apmokėtas iš daugiabučio namo gyventojų sukaupto fondo. Ar (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo apžiūros metu buvo apžiūrėtas ir (duomenys neskelbtini) buto vamzdynas, jis negali atsakyti. (duomenys neskelbtini) apžiūros aktas patvirtina, kad nebuvo nustatyta defektų visoje nuotekų sistemoje.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. B. parodė, kad jai priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2023 metų spalio mėnesį jos dukrai, kuri dirba (duomenys neskelbtini), paskambino kaimynas iš apačios ir pasakė, kad bute trūkęs vamzdis. Kadangi ji (V. B.) buvo vietoje, neužilgo jai paskambino iš avarinės tarnybos ir pasakė, kad ateis į butą apžiūrėti vamzdžių. Ji pati į avarinę tarnybą neskambino, ar ten skambino jos dukra ji nežino. Sutartu laiku ji įleido į butą avarinės tarnybos darbuotojus, kurie atidarę medinę vamzdžių spintą ir apžiūrėję vamzdžius pasakė, kad ateis keisti vamzdžių. Ji pati į vamzdžių spintą nežiūrėjo, bet prisimena, kad pas ją bute buvo sausa. Gal po dienos, ji vėl į butą įleido avarinės tarnybos darbuotojus, kurie pakeitė vamzdžius. Kaip suprato, buvo pakeisti vamzdžiai nuo penkto iki trečio aukšto, nes darbuotojai vaikščiojo „aukštyn – žemyn“. Parodo, kad jos butas nėra nuolat gyvenamas. Jos bute remontas nebuvo darytas, tik gal prieš porą metų, tualete pakeitė klozetą, t. y., nuėmė seną ir uždėjo naują. (duomenys neskelbtini) niekada neprašė jos įleisti į butą profilaktiškai apžiūrėti bute esančių vamzdynų. Kai jos bute pakeitė vamzdžius, po to, niekas nebuvo atėjęs apžiūrėti vamzdynų.

Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. parodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tame bute faktiškai gyvena jo tėvai. Tėvai minėjo, kad buvo avarija ir buvo užlietas (duomenys neskelbtini) aukšte esantis butas. Žino, kad po to jo bute tikrino vamzdžius, bet nieko nerado. Daugiau apie įvykį galėtų papasakoti jo tėvai, nes jis bute nuolat negyvena.

Teismo posėdžio metu liudytojas Z. G. parodė, kad gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukšte. Pamena, kad 2023 metais, tik nepamena kurį mėnesį jų daugiabučiame name buvo avarija. Laiptinėje matė per sieną nubėgusio vandens ruoželį. Vanduo iš B. buto prabėgo į apačioje esantį V. butą. Jis liktais pats ir skambino į „(duomenys neskelbtini)“ dėl to ir pranešė. Tuo kartu likviduojant avariją į jo butą buvo užėję žmonės iš „(duomenys neskelbtini)“, kurie apžiūrėjo jo bute esančią vamzdžių spintą. Vamzdžių spintoje buvo sausa, tvarkinga. Jo bute jokie darbai nebuvo atliekami. Parodo, kad savo bute visą vamzdyną keitė prieš kelis metus, dar prieš „kovidą“. Po to, jokie darbai susiję su vamzdynu jo bute nebuvo atliekami. Parodo, kad nėra buvę, kad iš (duomenys neskelbtini) profilaktiškai ateitų apžiūrėti jo bute esančių vamzdžių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad ieškovas draudimo bendrovė už draudiminį įvykį (daugiabučiame name esančio buto užliejimą vandeniu) išmokėjo draudimo išmoką ir subrogacijos būdu perėmė reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Ieškovas savo reikalavimą nukreipė į daugiabučio namo administratorių (atsakovą), kadangi laiko jį esant atsakingu už žalos atsiradimą. Ieškovas aiškina, kad buto užliejimas įvyko dėl daugaibučio namo bendrojo naudojimo vamzdžio nesandarumo, už kurio priežiūrą yra atsakingas atsakovas.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl turtinės žalos dydžio ir vietos, iš kurios buvo aplietas apdraustas butas. Ieškovo nurodomą žalos dydį visiškai įrodo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Atsakovas, būdamas daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi šioje byloje išvis nelaiko savęs atsakingu už atsiradusią žalą apdraustam butui Nr. (duomenys neskelbtini), kurią ieškovas atlygino draudėjui. Į bylą atsakovas pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ avarinės tarnybos iškvietimo sistemos duomenis, iš kurių matyti, kad bylai reikšmingu laikotarpiu į daugiabutį namą adresu (duomenys neskelbtini), buvo kviečiama avarinė tarnyba. Sistemoje 2023-10-17 13.11 val. buvo registruotas pranešimas „lieja butą iš viršaus“ (duomenys neskelbtini). 2023-10-17 20.06 val. registruotas pranešimas „lieja butą iš viršaus“ (duomenys neskelbtini). Taip pat, 2023-10-18 07.56 val. buvo gautas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) „patikrinimas pagal gyventojo pranešimą“, „koridoriuje per stovą laša vanduo“, (duomenys neskelbtini). Avarinė tarnyba dirbo pagal suformuotas užduotis ir jos atliktų darbų aprašymas yra sekantis „(duomenys neskelbtini) buto stovų nišoje trūkęs špyžinio nuotekų vamzdžio išplatėjimas ir teka į (duomenys neskelbtini) aukštą. (duomenys neskelbtini) bute gyventojų nėra. perduota DVB“. Avarinė tarnyba dirbo pagal 2023-10-18 07.56 val. pranešimą, dėl to sistemoje yra įrašas „išspręstas“ 2023-10-18 15:02 val. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalinės sąmatos matyti, kad šalinant minėtą gedimą susidarė 282,64 Eur vertės darbuotojų laiko ir medžiagų sąnaudos.

Teismo posėdžio metu aiškinantis faktines įvykio aplinkybes buvo apklausti butų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) savininkai (gyventojai). Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė trečiasis asmuo V. B. patvirtino, kad iš tikrųjų 2023 metais buvo avarija bendrojo naudojimo vamzdyne, kurios metu buvo užlietas apačioje esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini). V. B. nurodė, kad pas ją bute buvo sausa, jokie remontai jos bute tuo metu nebuvo atliekami. (duomenys neskelbtini) niekada neprašė jos įleisti į butą profilaktiškai apžiūrėti bute esančių vamzdynų. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui R. G. buvo žinomas tik pats avarijos faktas, o liudytoju apklaustas bute faktiškai gyvenantis Z. G. parodė, kad laiptinėje matė per sieną nubėgusio vandens ruoželį ir jis liktais pats ir skambino į „(duomenys neskelbtini)“ dėl to ir pranešė. Tuo kartu likviduojant avariją į jo butą buvo užėję žmonės iš „(duomenys neskelbtini)“, kurie apžiūrėjo jo bute esančią vamzdžių spintą. Vamzdžių spintoje buvo sausa, tvarkinga, jo bute jokie darbai nebuvo atliekami. Nėra buvę, kad iš (duomenys neskelbtini) profilaktiškai ateitų apžiūrėti jo bute esančių vamzdžių.

CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Pagal minėto straipsnio 8 dalį, bendrojo naudojimo objektų administratorius administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603, 3 punkte nustatyta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad jo, kaip daugiabučio administratoriaus, pareigos buvo vykdomos tinkamai, todėl jis nėra atsakingas už kilusią žalą. Atsakovas į bylą pateikė daugiabučio namo apžiūros aktus už 2022 – 2023 metus ir statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą už 2022 metus. Iš (duomenys neskelbtini) akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad paskutinį kartą daugiabutis namas buvo apžiūrėtas komisijos (duomenys neskelbtini), o grafoje „nuotekų tinklai“ yra įrašas „atitinka statinių priežiūros reikalavimus“. Pačiame akte yra užfiksuota, kad apžiūros tikslas yra įvertinti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atitikimą statinių priežiūros privalomiesiems reikalavimams. Iš statinio techninės priežiūros patikrinimo 2022-08-08 akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos Statybos ir infrastruktūros skyriaus specialistė apžiūrėjusi daugiabutį namą ir patikrinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus techninės priežiūros žurnalą ir apžiūrų aktus nurodė tęsti daugiabučio namo eksploataciją. Visgi, teismo vertinimu, šie duomenys neįrodo, kad atsakovas, atsižvelgiant į jo profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, dėjo pakankamas pastangas, siekdamas realiai įvertinti nuotekų vamzdyno būklę ir tokiu būdu užkirsti kelią avarijoms. Teismo posėdžio metu apklausus V. B. ir Z. G., kurie gyvena daugiabučiame name adresu (duomenys neskelbtini), šie asmenys parodė, kad atsakovo darbuotojai niekada profilaktiškai nėra tikrinę bendrojo naudojimo vamzdyno būklės jų butuose. Savo ruoštu atsakovas į bylą nepateikė jokių duomenų, kad jo darbuotojai būtų bandę patekti prie nuotekų vamzdyno per gyventojų butus, ar kreipėsi į gyventojus spręsti klausimą dėl išsamesnio nuotekų vamzdyno būklės įvertinimo, taikant kitus metodus. Atsakovo į bylą pateiktas daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkimo protokolas 2018-09-10 Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina tik tai, kad atsakovas 2018 metais bandė inicijuoti daugiabučio namo renovacijos procesą. Tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, jog atsakovas, būdamas administratoriumi, faktiškai prižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdyną tinkamu būdu. Be to, bylos duomenimis, gyvenamasis namas yra (duomenys neskelbtini) metų statybos, todėl namo inžinerinė įranga laikytina pakankamai sena, kas patvirtina, jog administratorius turi skirti ypatingą dėmesį jos stebėsenai ir priežiūrai.

Ieškovas privalo įrodyti aplinkybę, kad apdrausto buto užpylimo židinys yra bendrojo naudojimo vamzdis, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Byloje esančių įrodymų visuma leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad apdraustas butas buvo užlietas būtent iš bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžio, t. y., ši aplinkybė yra įrodyta. Teismo sprendime jau aptartos aplinkybės patvirtina atsakovo neteisėtą neveikimą bei aplaidumą administruojant bendrojo naudojimo objektą. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis), o atsakovo į bylą pateikti duomenys šios prezumpcijos nepaneigia. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Teismo vertinimu, aprašyti atsakovo neteisėti veiksmai yra susiję su patirta žala, t. y. egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėto atsakovo neveikimo bei nepakankamo rūpestingumo ir žalos. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 6.247 straipsnyje yra įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su (ne)veikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Netiesioginis priežastinis ryšys pripažįstamas tinkama civilinės atsakomybės sąlyga, jeigu neteisėti veiksmai padėjo žalai (nuostoliams) atsirasti ar jai padidėti (pavyzdžiui, kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020).

Teismo įsitikinimu, jei atsakovas būtų buvęs aktyvus, apdairus, atidus ir rūpestingas, jis būtų galėjęs anksčiau nustatyti konkrečius vamzdyno trūkumus ir organizuoti šių trūkumų pašalinimą, taip užkirsdamas kelią žalos atsiradimui. Šiuo atveju bylos duomenys leidžia pagrįstai nustatyti priežastinį ryšį tarp tinkamo atsakovo pareigų neatlikimo ir žalos atsiradimo. Taigi, byloje nustačius visas sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai)) taikyti atsakovui civilinę atsakomybę, ieškinys yra tenkintinas visiškai. Tenkinus ieškinį visiškai, išvestinis ieškinio reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo irgi yra tenkintinas. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 22 Eur žyminio mokesčio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tenkinus ieškinį atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Nagrinėjant bylą buvo patirta 55,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios tenkinus ieškinį yra priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. k. (duomenys neskelbtini), 610,82 Eur turtinės žalos, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2024-02-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 22 Eur žyminį mokestį ieškovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, j. k. 304080146, naudai.

Iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. k. (duomenys neskelbtini), priteisti valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į. k. 188659752) 55,51 Eur pašto išlaidų (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėjas Raimundas Rakauskas