Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Z. ieškinį atsakovui D. P. ir išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinys ir jo argumentai.

Teismo posėdžio metu ieškovės L. Z. atstovas advokatas Kęstutis Gudynas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovės reikalavimai grindžiami šiais ieškinyje nurodytais argumentais, palaikytais ir paaiškintais ieškovės atstovo teismo posėdžio metu:

- Ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė sūnus L. P., o (duomenys neskelbtini) sūnus M. P.. Šių vaikų tėvas yra atsakovas D. P., kuris kartu su ieškove gyveno nuo 2004 m. rudens iki 2009 m. pradžios. Santykiai su atsakovu nutrūko, kadangi jis niekur nedirbo, gyveno tik iš ieškovės atlyginimo ir jos motinos ūkio. Nuo 2009 m. ieškovei išėjus gyventi atskirai, atsakovas nebendrauja su vaikais, išlaikymo jiems neteikia.

- Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 dalimi, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, be to, išlaikymas priteisiamas atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus. Atsakovas visiškai nesirūpina savo vaikais, jiems materialinio išlaikymo neteikia.

- Ieškovė nuo 2013 m. gyvena su J. Ž., su kuriuo ieškovė (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus. Ieškovė su J. Ž. ir trimis vaikais gyvena nuomojamame bute. Šeimos pajamas sudaro J. Ž. darbo užmokestis – apie 400,00 Eur, ir ieškovės darbo užmokestis – apie 500,00 Eur, taip pat už tris vaikus gaunama pašalpa – 210,00 Eur.

- Atsakovo nepilnamečiai vaikai yra panašaus amžiaus, todėl jų poreikiai yra panašūs. Ieškovė nurodo, kad abiejų vaikų mėnesinius poreikius sudaro: 250,00 Eur maistui; 120,00 Eur aprangai; 10,00 Eur higienos reikmenims; 10,00 Eur mokymosi reikmėms; 15,00 Eur papildams ir vitaminams; 20,00 Eur internetui ir mobiliajam ryšiui. Vaikai lanko mokyklą, specialiųjų poreikių neturi.

- Kadangi ieškovei tenka visi rūpesčiai susiję su vaikais, todėl atsakovas turėtų vaikams tekti didesnį išlaikymą. Todėl prašoma iš atsakovo priteisti kiekvienam vaikui po 150,00 Eur dydžio išlaikymą. Prašoma priteisti suma, atsižvelgiant į teismų praktiką, yra labai minimali.

II. Atsakovo pozicija

III. Išvadą teikiančios institucijos nuomonė

Išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovė L. M. teismo posėdyje palaikė pateiktą 2019 m. gruodžio 31 d. išvadą (b. l. 12): neprieštarauja dėl ieškovės L. Z. reikalavimo dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo. Išlaikymo dydis ir forma neprieštarauja vaikų interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad ieškovė L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovas D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) turi du nepilnamečius vaikus: L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–9). Duomenų, kad būtų nuginčyta tėvystė, kuriam nors iš nepilnamečių atsakovo vaikų, nėra. Ieškovas ir atsakovė nebuvo sudarę santuokos. Nepilnamečiai vaikai L. P. ir M. P. gyvena su motina – ieškove L. Z. ir jos sugyventiniu J. Ž., ir jų bendru sūnumi J. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Kadangi atsakovas D. P. gera valia neteikia savo vaikams išlaikymo, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovui D. P. esant nepilnamečių vaikų L. P. ir M. P. tėvu, jam atsiranda pareiga išlaikyti savo nepilnamečius sūnus. Ieškovė L. Z. prašo priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150,00 Eur kiekvienam iki vaikų pilnametystės. Atsakovas sutinka iš dalies su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, t. y. sutiktų teikti po 70,00 Eur dydžio išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turi tris nepilnamečius vaikus L. P., M. P. ir J. Ž., gyvena su sugyventiniu J. Ž., kuris padeda išlaikyti vaikus. Penkių asmenų šeima gyvena nuomojamame bute. Ieškovė teigė, kad jos pajamos yra apie 500,00 Eur per mėnesį. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė dirba J. K. individualioje įmonėje, iš pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad 2019 m. birželio mėnesį išmokėta 303,02 Eur, 2019 m. liepos mėnesį – 628,08 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėnesį – 588,68 Eur (b. l. 6). Aktualių duomenų apie gaunamas pajamas ieškovė nepateikė. Taip pat nurodoma, kad ieškovės sugyventinis J. Ž. dirba pas Kaišiadorių rajono ūkininkus ir vidutiniškai uždirba 400,00 Eur, tačiau įrodymų apie sugyventinio gaunamas pajamas nepateikė. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. išvadoje nurodoma, kad sugyventinis J. Ž. šiuo metu bedarbis. Kitų duomenų apie sugyventinio J. Ž. gaunamas pajamas byloje nėra. Taip pat pateikti įrodymai, kad iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ieškovė gavo išmokas vaikui ir paramą mokinio reikmėms įsigyti, viso nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. išmokėta 1 379,78 Eur (b. l. 10). Ieškinyje nurodoma, kad už tris vaikus kas mėnesį gaunama 210,00 Eur išmokų. Tačiau paminėtina, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. universali išmoka vaikui padidinta nuo 1,32 bazinės socialinės išmokos (toliau – BSI) dydžio iki 1,54 BSI dydžio (60,00 Eur), o šeimai auginančiai tris ar daugiau vaikų papildomai kiekvienam vaikui skiriama 1,03 BSI dydžio išmoka (40,00 Eur) (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas). Taigi ieškovė už tris vaikui nuo 2020 m. sausio mėn. turi gauti 300,00 Eur, t. y. kiekvienam vaikui po 100,00 Eur.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad abiejų nepilnamečių vaikų L. P. ir M. P. poreikiams reikalinga: 250,00 Eur maistui; 120,00 Eur aprangai; 10,00 Eur higienos reikmenims; 10,00 Eur mokymosi reikmėms; 15,00 Eur papildams ir vitaminams; 20,00 Eur internetui ir mobiliajam ryšiui. Matyti, kad viso ieškovė vaikų L. P. ir M. P. poreikiams per mėnesį išleidžia 465,00 Eur, t. y. vienam vaikui išleidžiama 232,50 Eur suma. Tačiau ieškovė nepaskaičiavo išlaidų būsto išlaikymui, avalynei, vaistams. Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, atsižvelgęs į šalių vaikų lytį (berniukai), amžių (greitai bus dvylikos ir keturiolikos metų), sveikatos būklę (neturi specialių poreikių) ir poreikius (maistas, apranga, avalynė, būstas, vaistai ir vitaminai, higienos priemonės, ugdymas, laisvalaikis ir kt.), reikalingą išlaikymo sumą, kurią ieškovė nurodė ieškinyje, į laikotarpį, kuris praėjo nuo bylos iškėlimo teisme dienos, ir per tuo metu kitusias prekių ir paslaugų kainas, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nepilnamečiams vaikams L. P. ir M. P. kas mėnesį teiktinas kiekvienam po 320,00 Eur dydžio išlaikymas, kas nagrinėjamu atveju labiausiai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Kadangi kaip minėta, kad išlaikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis, todėl proceso šalys privalo bendrai teikti 220,00 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį.

Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nustatyta, kad atsakovas D. P. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 56), gauna 125,00 Eur socialinę pašalpą (b. l. 57), taip pat dirba pavienius darbus. Jis įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (b. l. 58). Transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi (b. l. 59, 69). Atsakovas turi įsiskolinimų dėl kurių yra užvestos vykdomosios bylos: Nr. 0117/17/00811 dėl 11,00 Eur baudos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai; Nr. 0117/16/01602 dėl 20,00 Eur baudos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai; Nr. 0007/16/00351 dėl 169,99 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Julianus Inkaso“; Nr. 0117/15/00826 dėl 86,94 Eur skolos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai; Nr. 0167/15/00075 dėl 144,00 Eur baudos išieškojimo Valstybinei mokesčių inspekcijai; 0117/14/00424 dėl 589,44 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „4finance“; Nr. 0117/14/00217 dėl 1 063,59 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „4finance“ (b. l. 70–76). Atsakovas teismo posėdyje teigė, kad turi skolų apie 4 700,00 Eur, tačiau tokią sumą pagrindžiančių įrodymų neteikė. Atsakovas sveikatos sutrikimų neturi, turi įgijęs šaltkalvio suvirintojo specialybę, daugiau nepilnamečių vaikų neturi, išlaikymo vaikams neteikia.

Abi šalys yra darbingos, todėl spręsti, kad kurios nors šalies sveikatos būklė leidžia jai teikti mažesnį išlaikymą, nėra pagrindo. Taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovo D. P. turtinė padėtis yra prastesnė nei ieškovės L. Z., todėl nėra pagrindo iš atsakovo priteisti didesnę išlaikymo dalį, tačiau atsakovas yra darbingas, sveikatos problemų neturi, turi įgijęs specialybę, todėl privalo siekti kuo labiau prisidėti prie vaikų poreikio tenkinimo, tačiau įtikinamų pastangų susirasti darbą nededa, pats nerodo iniciatyvos ieškoti darbo, neteikė įrodymų ir nenurodė, kad būtų ėjęs į kokius darbo pokalbius, todėl, nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu prastesnė nei ieškovės, atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir privalo prisidėti prie vaikų poreikių tenkinimo lygiai tokia pačia dalimi kaip ir ieškovė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės L. Z. reikalavimas priteisti iš atsakovo D. P. išlaikymą jų nepilnamečiams vaikams L. P. ir M. P. po 150,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įvertinus vaikams skirtas tikslines išmokas, tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. P. ir M. P. priteistina po 110,00 Eur kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo vaikams lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko motina – ieškovė L. Z. (CK 3.203 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo D. P. priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė L. Z. šioje byloje buvo visiškai atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugpjūčio 20 d. ir 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimai). Jei ieškovė nebūtų atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo ji turėjo mokėti 108,00 Eur (150,00 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) dydžio žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis ir 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 73,00 proc., iš atsakovo D. P. valstybei priteistina 79,00 Eur (108 Eur x 73,00 proc.) žyminio mokesčio.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė 2020 m. rugsėjo 22 d. pažymą, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ? 218,24 Eur, kurias sudaro: 186,56 Eur advokato užmokestis ir 31,68 Eur kitos išlaidos. Teismas sprendžia, jog šiuo atveju valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos, todėl iš atsakovo D. P. priteistina proporcingai patenkintų ieškinių reikalavimų daliai, t. y. 159,00 Eur (218,24 Eur x 73 proc.) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei (CPK 83, 94, 96 ir 99 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 15,22 Eur sumą. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, todėl iš atsakovo D. P. priteistina 11,11 Eur pašto išlaidų valstybei (CPK 88, 92–93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur (vieną šimtą dešimt eurų 00 ct) kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. gruodžio 16 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 79,00 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio, 159,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 00 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų ir 11,11 Eur (vienuolika eurų 11 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.