Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1549-603/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-15
Bylos Nr.: 2A-1549-603/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-03392-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė, Eglė Surgailienė
Trečiasis asmuo: uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. E., I. E., sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Aplinkos inžinerija“
Ieškovas: S. N.
Atsakovas: E. C.

Kategorijos

2.4.2.10Savininko teisių apsauga
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-1549-603/2020Teisminio proceso Nr. 2-01-3-03392-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.10; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą apeliantės (ieškovės) S. N. apeliacinį skundą ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Topokada“ prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. N. ieškinį atsakovei E. C. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo ir atsakovės E. C. priešieškinį ieškovei S. N. dėl nuosavybės ir valdymo teisių pažeidimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, E. E., I. E., sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Aplinkos inžinerija“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Topokada“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė S. N. pateikė ieškinį, kurį patikslinusi prašė:

1.1. Įpareigoti atsakovę E. C. pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu Vilniaus m. sav. Vilniaus m., (duomenys neskelbtini) daikto valdymo ir nuosavybės teisių pažeidimus: nukelti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (esančiame Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini)), atsakovės pastatytą kitą inžinerinį statinį - tvorą, pagal 1994-03-03 Vilniaus m. valdybos potvarkiu Nr. 375V nustatytas sklypo ribas bei pagal atitinkamus žemės sklypo Nr. 51 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo Nr. 52 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) UAB „Topokada“ 2019-04-12 kadastrinius matavimus ir geodezinius riboženklius, bei remiantis UAB „Akrogroup“ matininko G. K. atliktais kontroliniais matavimais ir Specialisto išvados civilinėje byloje Nr. 2-1513-430/2013 punktu Nr. 1, įsiterpusias atsakovės tvoros dalis į gretimą ieškovės sklypą Nr.52, taip pat išardyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje esančios betoninės tvoros 13 atramų.

1.2. Atsakovei neįvykdžius teismo sprendimo, leisti tai padaryti ieškovei atsakovės lėšomis.

1.3. Įpareigoti atsakovę E. C. atitraukti laikiną ūkinį statinį (metalinį garažą) ne arčiau nei 3 metrai iki ieškovės S. N. žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), ribos.

1.4. Įpareigoti atsakovę E. C. atitraukti nesudėtingą ūkinį statinį (malkinę) ne arčiau nei 3 metrai iki ieškovės S. N. žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), ribos.

1.5. Priimti atskirąją nutartį, padarant išvadą, kad atsakovės E. C. tvoros įsiterpimas į valstybės žemę yra savavališkas statinys, pažeidžiantis teisės normas, reglamentuojančias valstybės žemės naudojimą; nutartį nusiųsti ją atitinkamoms institucijoms pagal kompetenciją, atsakingiems už savavališkos statybos šalinimą, t. y. nagrinėjamoje byloje tretiesiems asmenims - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

1.6. Priimti atskirąją nutartį, padarant išvadą, kad atsakovės ar kitų suinteresuotų asmenų savavališkas bendro naudojimo ties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 51) vietinio kelio užtvėrimas bei nenustatytais asmenimis savavališkas apvažiavimo / apylankos per valstybės žemę, t. y.?mišką į žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 23), nutiesimas, pažeidžia teisės normas, reglamentuojančias valstybės žemės naudojimą; nutartį nusiųsti prokuratūrai dėl viešųjų interesų gynimo, atsakingų už pažeidimus asmenų nustatymo ir patraukimo atsakomybėn bei pažeidimo ir jo padarinių pašalinimo - grąžinti bendro naudojimo pravažiavimo kelią ir mišką į pirminę, egzistavusią iki pažeidimo, padėtį.

1.7. Priteisti iš atsakovės E. C. ieškovės S. N. naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas nagrinėjamoje byloje.

2. Ieškinyje remiamasi tokiais argumentais:

2.1. Ieškovei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame pastatytas sodo pastatas, esantys adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 52), ribojasi su atsakovei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini) (sklypas Nr. 51). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2012 m. gegužės 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-91 bei 2012 m. birželio 14 d. pažymoje Nr. 49GFN(14.49.104)1330 „Dėl žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52, esančių SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje, ribų“ nurodyta, jog žemės sklypus Nr. 51 ir Nr. 52 skirianti riba vakarinėje dalyje sutampa su faktiškai naudojama bendra riba, tačiau rytinėje dalyje (ties pravažiavimu) nesutampa apie 18 cm, o žemės sklype Nr. 51 pastatyta tvora rytinėje dalyje yra žemės sklypo Nr. 52 dalyje, be to, žemės sklypo Nr. 51 tvora apie 48 cm ties pravažiavimu pastatyta valstybinėje žemėje, o tvora pastatyta ties žemės sklypo Nr. 39 nesutampa su VĮ Registrų centro registruotomis ribomis.

2.2. Nors UAB „Aplinkos inžinerija“ atlikti jos žemės sklypo kadastriniai matavimai teisme buvo panaikinti dėl procedūrinių pažeidimų, tačiau UAB „Aplinkos inžinerija“ 2011 m. liepos 7 d. surašytame žemės sklypo Nr. 52 ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 78 nustatytos ieškovės žemės sklypo ribos bei geodeziniai riboženkliai. Ieškovei priklausančio žemės sklypo 986 kv. m žemės sklypo plotas nurodytas atliekant kadastrinius matavimus aiškinamajame rašte, taip pat patikslintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vadovo įsakymu „Dėl S. N. žemės sklypo Nr. 52, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“, Vilniuje kadastro duomenų patikslinimo 2011-09-22 Nr.49VĮ-(14.49.2.)-3840“.

2.3. Trečiasis asmuo UAB „Topokada“ atlikdamas 2019 m. balandžio 12 d. kadastrinius matavimus nustatė, kad atsakovės pastatyta tvora nesutampa su ieškovės ir atsakovės bendra žemės sklypų riba. Taip pat nustatė ieškovės žemės sklypo ribas, paženklindamas jas riboženkliais, iš kurių įtvirtinti penki nauji riboženkliai ir vienas rastas nestandartinis riboženklis pakeistas teisės aktus atitinkančiu standartiniu riboženkliu. Parengtame žemės sklypo plane jo plotas nurodytas 959 kv. m.

2.4. Atsakovė neturėdama ieškovės sutikimo pastatė metalinį garažą ir malkinę arčiau nei 3 metrai iki ieškovės sklypo ribos. Statiniai pastatyti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, jie apsunkina ieškovės galimybes naudotis žemės sklypu bei sodo nameliu, sumažina sklypo vertę.

Šalies argumentai

3. Atsakovė E. C. pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti bendrą ribą tarp ieškovei S. N. ir jai priklausančių žemės sklypų palei atsakovės E. C. pastatytos tvoros konstrukcijos artimiausią S. N. priklausančiam sklypui kraštinę. Priešieškinyje remiamasi tokiais argumentais:

3.1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nustatant bendrą ribą tarp ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų turi būti atsižvelgiama ne tik į faktinį žemės sklypų naudojimą, bet ir į tai, kokie ir kam priklausantys statiniai yra žemės sklype. Kadangi atsakovės tvora yra vienintelis statinys, pastatytas ant žemės sklypų ribos, tvora ir turėtų būti vienas iš kriterijų nustatant bendrą ribą tarp žemės sklypų. Atsakovė ginčo tvorą ir pastatus pastatė dar 2003-2004 metais, o statant juos nesulaukė iš ieškovės jokių pretenzijų. Matavimus atlikusios UAB „Topokada“ matininkas, žinodamas apie kilusį ginčą, neatsižvelgė į faktinį žemės sklypo naudojimą ir ieškovei priklausančio žemės sklypo ribą nuvedė per atsakovei priklausančius statinius - betoninę tvorą, malkinę bei garažą.

3.2. Nustačius bendrą žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 ribą pagal faktinę ribą, sutampančią su atsakovės sklype pastatytos tvoros riba, nebus sukelta grėsmė nei vieno sklypo racionaliam naudojimui, kadangi patikslinus kadastrinius matavimus, ieškovei bus galimybė atmatuoti privatizuotą 959 kv. m ar 960 kv. m plotą, besiribojančios valstybinės žemės sąskaita, negriaunant atsakovės tvoros ir kitų statinių - garažo ir malkinės.

3.3. Ieškovė elgiasi neteisingai, neprotingai ir nesąžiningai, reikalavimas iš esmės pareikštas siekiant pažeisti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, o bylai tęsiantis ne vienerius metus ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis, siekdama, jog atsakovė pairtų žalos.

3.4. Ieškovės nurodyti UAB „Topokada“ matininko G. K. 2019 m. balandžio 15 d. kadastriniai matavimai atlikti taip pat nesilaikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 64.4 punkto reikalavimų, t. y. nenurodyti panaudotų valstybinio ar vietinio geodezinio tinklo punktų numeriai, pavadinimai ar kodai ir jų koordinatės (išrašai iš šių punktų registravimo dokumentų), nurodant šaltinį. Taip pat nesilaikyta 2002-12-30 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkto. Šiame punkte nurodyta, jog atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus. Minėtame punkte taip pat nurodyta, kad atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (toliau - GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (toliau - LitPOS).

3.5. Matavimus atlikęs UAB „Topokada“ matininkas ignoravo reikalavimus ir žemės sklypo riboženklius nustatė vadovaudamasis išimtinai valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos pagalba. Dėl tokių matavimų ieškovės ir atsakovės valdomi žemės sklypai persidengė.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepime su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK 4.45) straipsnį ribas nustato teismas tik tada, kai jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Teismui nėra poreikio nustatyti žemės sklypų ribas, kadangi atsakovės žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje koordinačių sistemoje, atsakovė tai atlikti vengia, ieškovės ir atsakovės žemės sklypas suformuotas kadastriniais matavimais, žemės sklypo ginčytinos ribos riboženkliai nėra paneigti kitais kadastriniais matavimais LKS 94 sistemoje, todėl naudojant šiuolaikinius GPS matavimo prietaisus pagal ieškovės turimą žemės sklypo planą ir jame nustatytas riboženklių koordinates LKS 94 sistemoje, ribos yra aiškios. Kadangi bendra ieškovės ir atsakovės sklypų riba formuojant ieškovės žemės sklypą yra pažymėta 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje, o atsakovės sklypo riba pažymėta vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, bendros ribos vieta yra nustatytina pagal 1994 m. valstybinę koordinačių sistemą. Atsakovei priklausančios tvoros dalis patenka į ieškovės žemės sklypą, todėl atsakovė įpareigotina išardyti betoninės tvoros 13 atramų ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalyje. Atsakovė ūkinį pastatą – metalinį garažą ir malkinę pastatė arčiau nei 3 m. iki ieškovės sklypo ribos ir neturėdama ieškovės sutikimo, todėl atsakovė turi būti įpareigota statinius atitraukti ne arčiau nei 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo ribos.

5. Trečiasis asmuo E. E. su ieškinio reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad UAB „Topokada“ parengta kadastrinių matavimų byla neturi reikšmės, ir yra tik ieškovės noras dėl ribos. Jeigu UAB „Topokada“ būtų atlikusi savo, kaip kadastrinių matavimų įmonės pareigą, ieškovės žemės sklypas būtų suformuotas ir atsakovė nereikštų pretenzijų dėl netinkamai pažymėtos sklypų ribos. Pažymėjo, kad žemės ploto pakanka ieškovės sklypui suformuoti nepažeidžiant atsakovės interesų. Be to, atsakovė atliko savo sklypo kadastrinius matavimus įstatymų nustatyta tvarka, juos įregistravo, kai tuo tarpu ieškovė savo sklypo kadastrinius matavimus atliko 16 metų vėliau ir neįrodė atsakovės žemės sklypo padidėjimo ar įsiterpimo į ieškovės žemės sklypą. Nesutiko ir su ieškovės reikalavimu įpareigoti atsakovę atitraukti malkinę ir metalinį garažą ne arčiau nei trys metrai nuo ieškovei priklausančio sklypo ribos, kadangi statiniai pastatyti labai seniai 2003-2004 metais, jie niekada netrukdė ieškovei, dėl jų niekada nebuvo ginčo.

6. Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepime į patikslintą ieškinį ir priešieškinį nurodė, kad jų atstovas dalyvaujant ieškovei S. N. 2011 m. lapkričio 29 d. atlikęs faktinių duomenų patikrinimą vietoje nustatė, jog statinys-pavėsinė ir malkinė pagal statybos techninio reglamentą STR 1.01.07:2010 ,,Nesudėtingi statiniai“ priskiriami pirmos grupės nesudėtingiems statiniams, kurio statybai nereikia rengti projekto ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taip pat pažymėjo, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01.:2010 ,,Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punktą statant stogą turinčius inžinerinius statinius arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, yra privalomi besiribojančių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Nacionalinė žemės tarnyba, atlikusi patikrinimą, 2012 m. gegužės 31 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 01-49-91 nurodė, kad valstybinės žemės užėmimo aktas nesurašomas, kadangi atsakovės žemės sklypo Nr. 51 ribos yra netikslios dėl matavimų atlikimo vietinėje koordinačių sistemoje, nesant konstatuoto valstybinės žemės užėmimo fakto, todėl trečiasis asmuo neturi pagrindo fiksuoti savavališkos statybos faktą ir vykdyti savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Todėl ieškovės reikalavimą priimti atskirą nutartį dėl savavališkai užstatytos valstybinės žemės vertino kritiškai ir prašė jį atmesti.

7. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus prašė spręsti teismo nuožiūra, išskyrus reikalavimus, nukreiptus Nacionalinės žemės tarnybos atžvilgiu, kadangi dėl jų pradėta administracinio nusižengimo tyrimo procedūra. Nurodė, jog ieškovės reikalavimai yra neatsiejamai susiję su bendros ribos tarp žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 nustatymu pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, jog ieškovei ir atsakovei nuo 2012 metų buvo siūloma atlikti kompleksinį žemės sklypų ženklinimą, tačiau ginčo šalys tokiam sprendimui nepritarė.

Atsiliepimas

8. Trečiasis asmuo UAB „Topokada“ ieškinio reikalavimus prašė tenkinti, priešieškinio reikalavimus atmesti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino ir nustatė bendrą ribą tarp ieškovei S. N. ir atsakovei E. C. priklausančių žemės sklypų palei atsakovės E. C. pastatytos tvoros konstrukcijos artimiausią S. N. priklausančiam sklypui kraštinę; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

10. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovės tvora yra įsiterpusi į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Sprendė UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų ir jų pagrindu sudarytų 2011 m. liepos 7 d. kadastrinių matavimų nelaikyti teisėtais, kadangi jie panaikinti dėl esminę reikšmę atsakovės teisėms turinčių procedūrinių pažeidimų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimu, paliktu nepakeistu Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi. Pažymėjo, jog nėra pagrindo vadovautis ir trečiojo asmens UAB „Topokada“ atliktais ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastriniais matavimais, kadangi jie atlikti nesilaikant imperatyvių teisės aktų. Tokią išvadą padarė įvertinęs UAB „Topokada“ aiškinamojo rašto turinį, nurodydamas, kad kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkte nurodytų reikalavimų, o žemės sklypo riboženkliai nustatyti vadovaujantis valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos pagalba bei nenustatinėtos bendros žemės sklypo ribos tarp sklypų Nr. 51 ir Nr. 52.

11. Teismas UAB „Topokada“ atliktų kadastrinių matavimų atitikimą imperatyvioms teisės normoms vertino ir remdamasis liudytoju apklausto kadastrinius matavimus atliekančios UAB „Projektina“ vadovo T. J. parodymais. Pažymėjo, jog liudytojo pateikti atsakovės sklypo ribų koordinačių reikšmių perskaičiavimas ir aiškinamasis raštas, kuriame remiamasi Žemės ūkio ministerijos išaiškinimu, pateiktu Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje, bei archyviniais duomenimis, patvirtina imperatyvių teisės normų nesilaikymą.

12. Vertindamas, ar atsakovės tvoros dalis įsiterpia į ieškovės sklypą, teismas taip pat palygino UAB „Aplinkos inžinerija“ kadastrinius matavimus, atliktus 2011 m. liepos 7 d. valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, dėl ko ieškovei priklausiusio 0,0960 ha žemės sklypo plotas padidėjo iki 0,0986 ha ir pasikeitė ieškovės sklypo ribos su atsakovės sklypu padėtis, ir UAB „Topokada“ atliktus kadastrinius matavimus, pagal kuriuos nustatytas ieškovės žemės sklypo plotas 0,0959 ha. Pažymėjo, jog nei ieškovė, nei UAB „Topokada“ negalėjo paaiškinti, dėl kokių priežasčių skiriasi kadastriniai matavimai ir kokiu pagrindu remiantis teigiama, jog atsakovės tvora įsiterpia į ieškovės sklypą 17 cm, nors atsakovės sklypo plotas nėra padidėjęs, o išlikęs toks pats kaip ir išmatuotas vietinėje koordinačių sistemoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ieškovė dar 2003 m. rugpjūčio 28 d. suderino atsakovei žemės sklypo ribas, pasirašydama sklypo plane bei žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte, o plane sutartiniais ženklais riboje, skiriančioje ginčo sklypus, pažymėta tvora.

13. Teismas pažymėjo, kad nenustačius, jog atsakovės pastatyta tvora įsiterpia į ieškovės žemės sklypą, atsakovės tvora yra vienintelis statinys, pastatytas ant faktinės žemės sklypų Nr. 51 ir 52 ribos, dėl ko tvora yra vienas iš kriterijų, nustatant bendrą ribą tarp sklypų.

14. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 4.45 straipsnio nuostatų. Pažymėjo, jog atliekant ieškovės sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, nesilaikyta normatyvinių aktų, nustatant riboženklį, dėl ko ieškovės ir atsakovės sklypai persidengė ir kilo ginčas dėl kaimyninių sklypų bendros ribos nustatymo.

15. Teismas konstatavo, jog faktinė žemės sklypo riba sutampa su tvora. Pažymėjo, jog atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos vietinėje koordinačių sistemoje, užregistruotos Registrų centre, nėra duomenų, kad atsakovės sklypas neatitinka nustatytų ir įregistruotų ribų, ar kad atsakovės sklypas išdidėjo ieškovės sklypo sąskaita. Ieškovės argumentus, kad matavimai, atlikti vietinėje koordinačių sistemoje yra netikslūs, atmetė kaip nepagrįstus. Nurodė, jog kadastriniai matavimai yra įregistruoti įstatymų nustatyta tvarka, nenuginčyti, todėl jais netikėti nėra pagrindo, o nagrinėjamu atveju, matavimai valstybinėje koordinačių LKS-94 sistemoje niekuo nėra pranašesni už matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Teismas pažymėjo, jog atsakovės nuginčytų UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų ieškovei priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų 2011-07-07 žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte Nr. 78, kuriame nurodyta, jog žemės sklypo ribos paženklintos riboženkliais, o kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (vienas iš tokių objektų kaip tik ir yra tvora, skirianti ieškovės sklypą nuo atsakovės sklypo) ieškovė pasirašė, patvirtindama, kad sutinka su matininko atliktu ieškovės žemės sklypo ribų paženklinimu. Teismas taip pat pažymėjo, jog nustačius bendrą ribą pagal atsakovės sklypo plotą, ieškovei priklausančio žemės sklypo naudojimas nebus apribotas, kadangi patikslinus kadastrinius matavimus ieškovei bus galimybė atmatuoti UAB ,,Topokada” nustatytą 959 kv. m plotą, arba 960 kv. m. ieškovės privatizuotą plotą, negriaunant atsakovės tvoros ir kitų statinių - garažo ir malkinės.

16. Teismas netenkinto ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovę atitraukti metalinį garažą ir malkinę 3 metrus nuo ribos. Nurodė, jog atsakovės teigimu, garažas pastatytas 2004 metais, pavėsinė – malkinė – 2006 metais, atsakovė neginčija, jog statiniai yra arčiau nei 3 metrai nuo ribos. Kadangi ieškovė nereiškė pretenzijų iki 2011 metų dėl šių statinių, taikytinos Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 punkto nuostatos, kuriose numatyta jog ieškovei per vienerių metų laikotarpį nuo statybos pradžios, nepareiškus pretenzijos, jos rašytinis sutikimas šiems statiniams nereikalingas. Ieškovė taip pat nenurodė, kokią žalą minėti statiniai daro jos sklypui.

17. Teismas nenustatė pagrindų atskirai nutarčiai priimti. Pažymėjo, jog ginčo dalykas yra bendros sklypų ribos nustatymas, o galimi ieškovės nurodyti pažeidimai tirti nebuvo. Byloje įtrauktos valstybinės institucijos, kurios savo kompetencijos ribose sprendžia dėl galimų pažeidimų.

II. Apeliacinio skundo, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

18. Ieškovė S. N. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinio reikalavimus tenkinti, o atsakovės priešieškinio reikalavimus atmesti; tuo atveju, jeigu teismas nustatinės žemės sklypų ribą, prašo teismo atsakovės žemės sklypo ribą nustatyti tarp kadastro duomenų bazėje įregitruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų – 23,90 m, atliekant anksčiau atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų Vilniaus m. vietinėje sistemoje atnaujinimą LKS-94 koordinačių sistemoje ir nustatyti ieškovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo bendrą ribą pagal UAB „Topokada“ kadastrinius matavimus ir nustatytus riboženklius, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtais 1, 2, 3. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

18.1. Pirmosios instancijos teismas jau sprendimo aprašomojoje dalyje šališkai teikė prioritetą atsakovės pozicijai ir priešieškinyje pateiktiems argumentams, juos aprašydamas. Tuo tarpu ieškovės patikslinto ieškinio bei atsiliepimo į atsakovės priešieškinį argumentus nurodė tik kelis, o faktines aplinkybes apskritai ignoravo. Be to, teismas apskritai nenurodė trečiojo asmens UAB „Topokada“ argumentų. Taip pat teismas neteisingai nurodė, jog šalys nepritarė Nacionalinės žemės tarnybos siūlymui atlikti ginčo sklypų kontrolinius matavimus, kadangi tam nepritarė tik atsakovė.

18.2. Teismo išvada, jog 2019 m. ieškovės žemės sklypo UAB „Topokada“ kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant teisės aktų, šališka, neobjektyvi ir nepagrįsta. Kadastriniai matavimai atlikti kvalifikuoto matininko G. K., laikantis teisės aktų reikalavimų, jie suderinti ir patvirtinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019-09-24 sprendimu Nr. 49SK-1460-(14.49.109) ir įregistruoti Registrų centre. Be to, UAB „Topokada“ neatstatinėjo riboženklių, o atliko kadastrinius matavimus, vadovaudamasi sodininkų bendrijos sodo išplanavimo projekte (generaliniame plane) ir sodo žemės sklypo plane nurodytomis konkretaus žemės sklypo ribomis. Teismas taip pat išvadas padarė vadovaudamasis išskirtinai UAB „Projektita“ parengtais raštais ir juose nurodytais argumentais, nors tokie argumentai bei vadovo T. J. teismo posėdyje duoti paaiškinimai vertintini kritiškai. Tokia pozicija pateikta atsakovės įgalioto asmens užsakymu, be to, tai tik specialisto nuomonė ir rekomendacijos, kuria teismas rėmėsi neįvertinęs ieškovės argumentų.

18.3. Atsakovės žemės sklypo ribos turėtų būti patikslintos LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje, kadangi visų gretimų kaimyninių žemės sklypų koordinatės ir ribos jau nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ir tik atsakovės koordinatės bei žemės sklypo ribos nustatytos netiksliai, preliminariai ir įregistruotos vietinėje sistemoje. T. J. pateiktuose dokumentuose pasisakė tik dėl ribos tarp atsakovės ir ieškovės, tačiau nekomentavo atsakovės žemės sklypo tarpusavio ribų su kitais kaimynais ir su valstybine žeme. Trečiojo asmens UAB „Topokada“ direktorius V. B. 2019 m. gruodžio 18 d. atliko atsakovės žemės sklypo tarpusavio ribų su gretimais žemės sklypais kontrolinius matavimus bei sudarė atsakovės ir kaimyninių sklypų ribų tarpusavio padėties brėžinį, pažymėdamas, jog tiksliai atstatyti riboženklių neįmanoma, o atsakovei siūlytina atlikti sklypo kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje iš naujo ir žemės sklypų ribą nustatyti tarp registrų centro kadastro duomenų bazėje įregistruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų.

18.4. Teismas taip pat ignoravo trečiojo asmens UAB „Topokada“ atliktą ieškovės ir atsakovės žemės sklypų ribų apskaičiavimą ir sudarytą žemės sklypų ribų tarpusavio padėties brėžinį su tvoromis. Mano, jog tai taip pat sudaro pagrindą abejoti teismo nešališkumu.

18.5. Teismas netinkamai taikė ir aiškino teisinį reglamentavimą, numatantį sunaikintų riboženklių atstatymą, perkeldamas pareigą atstatyti sunaikintus riboženklius ieškovei ir UAB „Topokada“. Riboženklius sunaikino atsakovės įgaliotas asmuo E. E., todėl pareiga atstatyti riboženklius tenka atsakovei ar jos įgaliotam asmeniui.

18.6. Esamos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog atsakovės žemės sklypo ribos nėra nustatytos kadastriniais matavimais šiuolaikinėje LKS-94 koordinačių sistemoje, atsakovė vengia tai atlikti. Ieškovės žemės sklypas suformuotas LKS-94 kadastriniais matavimais ir paženklintas riboženkliais, kurių koordinatės yra įregistruotos Registrų centre. Ieškovės ir atsakovės žemės sklypo ginčytinos ribos riboženkliai nėra paneigti kitais kadastriniais matavimais LKS -94 sistemoje, todėl naudojant šiuolaikinius GPS matavimo prietaisus pagal ieškovės turimą žemės sklypo planą ir jame nustatytas riboženklių koordinates LKS- 94 sistemoje, ribos yra aiškios ir nėra poreikio teismui jas nustatinėti.

18.7. Atsakovės žemės sklypo ribų koordinatės 2004 m. buvo nustatytos netinkamai ir netiksliai, t. y. tik preliminariai, nes nuo 1996 m. jau turėjo būti naudojama valstybinė koordinačių sistema. Todėl teismas, objektyviai nagrinėjęs bylą, turėjo pagrindą nustatyti, jog atsakovės sklypo ribos nėra tikslios, o atsakovė neįgyja iš neteisės jokių teisių ginti vietinėje koordinačių sistemoje pažymėtųjų sklypo ribą (CK 1.6 straipsnis). Kadangi bendra ieškovės ir atsakovės sklypų riba formuojant ieškovės žemės sklypą yra pažymėta 1994 m. valstybinėje koordinačių sistemoje, o atsakovės sklypo riba pažymėta vietinėje 1942 m. koordinačių sistemoje, todėl bendros ribos vieta yra nustatytina pagal 1994 m. valstybinę koordinačių sistemą.

18.8. Atliekant atsakovės sklypo kadastrinius matavimus bendra ieškovės ir atsakovės sklypų riba išreikšta gyvatvorės sutartiniu ženklu. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog pasirašydama atsakovės žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte ieškovė sutiko su atsakovės esama tvora, įsiterpusia į ieškovės sklypą.

18.9. Išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad tvoros dalis yra įsiterpusi į jai nuosavybės teise priklausančio sklypo dalį, galėjo padaryti tik akivaizdžiai šališkas teismas. Byloje surinkta pakankamai argumentų, pagrindžiančių aplinkybę, jog atsakovės tvora įsiterpia į ieškovės sklypą, be to, ieškovės reikalavimą tenkino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendime, įpareigojęs atsakovę išardyti 13 betoninių tvoros atramų, įsiterpusių į ieškovės žemės sklypą. Nurodo, kad jau 2014 metais pakako įrodymų, patvirtinančių atsakovės tvoros įsiterpimą į ieškovės sklypą. Pažymėjo, jog dar 2019 m. reiškė nušalinimą teisėjai, nepasitikėdama teisėjos objektyvumu, tačiau apylinkės teismo pirmininkas nagrinėjančios bylą teisėjos nenušalino.

18.10. Atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, jog priešieškinio reikalavimas pagrįstas. Tenkinus priešieškinio reikalavimą, sklypų bendra riba pasitraukia į ieškovės žemės sklypą, dėl ko ieškovės plotas ženkliai sumažėtų, o atsakovės padidėtų.

18.11. Teismas nepagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo atitraukti statinius nuo bendros žemės sklypo ribos. Nustatydamas metalinio garažo ir malkinės pastatymo laikotarpį 2004-2006 metais teismas rėmėsi trečiojo asmens E. E. paaiškinimais, nors iš teismo posėdžio 2013-02-26 protokolo civilinėje byloje Nr. 2-1513-430/2013 matyti, jog statiniai pastatyti 2008 metais, su tokia aplinkybe sutiko ir ieškovė, ir atsakovės atstovas E. E.. Todėl teismas nepagrįstai ignoravo anksčiau nustatytas aplinkybes ir pasirinko atsakovei palankesnius argumentus. Statinių pastatymo 2008 metais metu galiojo kita nei teismo taikyta Statybų įstatymo redakcija, kurioje nebuvo teismo minimų įstatymo nuostatų. Teisės aktų normos numato reikalavimą sodo sklype statinius statyti laikantis ne mažesnio kaip 3 metrų atstumo nuo sklypo ribos, o mažesniu atstumu - turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą, todėl atsakovė, nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, pažeidė imperatyvias teisės normas. Tokius pažeidimus nustatė ir statybų inspekcijos atstovai, atlikę faktinių duomenų patikrinimą, surašydami administracinį aktą dėl įsiterpusios atsakovės tvoros į valstybinę žemę, kurį perdavė žemėtvarkos skyriui, bei savo 2011 m. spalio 28 d. rašte Nr. 50 nurodė sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas A. Č..

18.12. Atsakovės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas šališkai suteikdamas prioritetą atsakovės pozicijai, netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismas, nenurodydamas taikomos Statybos įstatymo redakcijos nepagrįstai pripažino, jog ieškovės rašytinis sutikimas nėra reikalingas, kadangi ieškovė per vienerių metų laikotarpį nuo statybų pradžios nereiškė pretenzijos. Statiniais daroma žala ieškovei nenustatyta remiantis tik vienu neesminiu argumentu, jog statiniai neužstoja saulės, tačiau neatsižvelgta į kitas svarbias bylos nagrinėjimui aplinkybes, tokias kaip žemės sklypo naudojimo apsunkinimas, bendro vaizdo gadinimas ir sklypo vertės mažinimas.

18.13. Teismas neteisingai nustatė ieškinio dalyką ir pagrindą, nelaikydamas, jog ieškinys teiktas siekiant apginti pažeistas nuosavybės ir valdymo teises, dėl ko pažymėjęs, jog ieškovės nurodomi pažeidimai nesudarė ieškinio dalyko, ignoravo ieškovės prašymus kreiptis su atskirosiomis nutartimis į ieškinio reikalavimuose nurodytas institucijas. Byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog kelio užtvėrimas akmenimis yra akivaizdu tiek ieškovės teisių, tiek viešojo intereso pažeidimas, todėl teismas nepagrįstai ignoravo ieškovės reikalavimus. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, jog po civilinės bylos iškėlimo nustačius Nacionalinės žemės tarnybos specialistams atsakovės tvoros įsiterpimą į valstybinę žemę bei vietinio kelio užtvėrimą akmenimis, nei Nacionalinės žemės tarnybos, nei Statybų inspekcijos specialistai nesiėmė jokių institucijų kopetencijoms priskirtų veiksmų atlikimo dėl nustatytų pažeidimų pašalinimo.

19. Trečiasis asmuo UAB „Topokada” prisidėdamas prie apeliacinio skundo prašo ieškovės apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, jog sutinka su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir teisiniais motyvais.

Atsiliepimas

20. Atsakovė E. C. atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti iš apeliantės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo tokius nesutikimo argumentus:

20.1. Apeliantės argumentai dėl teismo šališkumo ir tendencingumo nepagrįsti, kadangi argumentai paremti tik samprotavimu, bet nepateikti rašytiniai įrodymai. Tai, kad ieškovės netenkina teismo sprendimas, nelaikytina teismo šališkumu.

20.2. Apeliantės reikalavimas nukelti tvorą ir išardyti betoninės tvoros atramas grindžiamas netinkamai atliktais UAB „Topokada“ kadastriniais matavimais, kadangi nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, dėl taikytos skirtingos koordinačių sistemos žemės sklypų ribos persidengia, o ieškovės žemės sklypo ribos neturėjo būti ženklinamos ir negalėjo būti registruojamos Nekilnojamojo turto registre iki bus išspręstas kilęs ginčas. Be to, pats matininkas G. K. 2019 m. balandžio 15 d. aiškinamajame rašte pripažino, jog nenustatinėjo bendros ribos tarp žemės sklypų.

20.3. Tiek UAB „Topokada“ matininkas G. K., tiek matininkas T. J. yra savo srities žinovai, turintys atitinkamus jų kvalifikacijai keliamus reikalavimus, todėl nėra pagrindo kažkurio vieno iš jų paaiškinimus vertinti kritiškai vien dėl kažkurios šalies vykdomo užsakymo. Teismas vertino paaiškinimus, atliko jų pateiktų dokumentų vertinimą bei atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priimtame sprendime nurodė, dėl ko vadovavosi vieno iš jų paaiškinimais.

20.4. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo ir tikslinimo taisyklių 30 punkte numatyti veiksmai atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, todėl tokios tvarkos laikytis turi pareigą bet koks matininkas, nepriklausomai nuo užsakovo. Kadangi paskutinius ieškovės žemės sklypo matavimus atliko UAB „Topokada”, todėl ji ir privalėjo atstatyti sunaikintus riboženklius vietinėje koordinačių sistemoje.

20.5. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog ribas teismas nustato tik tada, kai jos nėra aiškios esamuose dokumentuose. Atliktuose UAB „Topokada” matavimų dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, be to, trečiasis asmuo atstatinėdamas ribas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, dėl ko jie yra tik apytiksliai bendros ribos atžvilgiu. Be to, ginčytina ieškovės ir atsakovės riba nėra aiški iš esamų dokumentų, o dokumentai prieštarauja vieni kitiems. Taigi esant tokiai susiklosčiusiai faktinei situacijai teismas turi absoliučią teisę spręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl žemės sklypo ribos.

20.6. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentu, jog atsakovės tvora negalėtų būti laikoma kriterijumi nustatant bendrą ribą tarp sklypų. Pagal kasacinio teismo praktiką dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą, tarp jų ir atsižvelgiant į sklypuose esančius pastatus. Tvora yra esamas statinys, ją atsakovė statė ir visuomet naudojo kaip savo turtą, o ieškovė atlikdama 2011 metų matavimus buvo sutikusi su matininkų išvada, jog žemės sklypų riba sutampa su tvora. Bendros ribos nustatymas pagal tvorą yra racionalus šalių pusiausvyrą atitinkantis sprendimas, kuomet nei viena, nei kita šalis nepatiria jokių išlaidų ar nepatogumų.

Šalies argumentai

20.7. Ieškovės prašomos atskirąja nutartimi informuoti institucijos dalyvauja civilinėje byloje trečiaisiais asmenimis, teikė teismui atsiliepimus į procesinius dokumentus bei paaiškinimus, tačiau nei viena iš institucijų nėra konstatavusi tariamų pažeidimų, apie kuriuos nurodo ieškovė. Kadangi pažeidimų institucijos nenustatė, todėl nėra pagrindo priimti atskirų nutarčių CPK 299 straipsnio pagrindu.

20.8. Ieškovė dar bylos pasirengimo stadijoje atsisakė skirti geodezinę ekspertizę, kurios metu būtų atlikti ir gretimų žemės sklypų kompleksiniai matavimai, todėl teismas nepagrįstai kaltinamas nebuvimu pakankamai aktyviu bei sprendimo nepriėmimu atlikti kaimyninių sklypų kompleksinių matavimų ekspertizę.

20.9. Apeliantė nepagrįstai apeliaciniame skunde remiasi paskaičiavimais, nurodydama, jog po teismo nustatytos ribos ieškovės žemės sklypas sumažėjo 14,95 kv. m, arba 21,36 kv. m, o atsakovės žemės sklypas atitinkamai padidėjo. Pirmosios instancijos teisme tokiu argumentu apskritai nebuvo remiamasi, be to, neaišku, kaip buvo apskaičiuojamas plotas.

20.10. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovė metalinį garažą ir malkinės pastatą pastatė neteisėtai, dėl ko jie turi būti patraukti nuo ieškovės žemės sklypo ribos. Nurodo, jog neginčija, kad malkinės statybai neturėjo ieškovės sutikimo, tačiau jis pagal tuo metu galiojančią Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalies redakciją nebuvo privalomas, kadangi per vienerius metus nuo malkinės statybos pradžios atsakovei nebuvo teikta jokių pretenzijų. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo taikytina ieškinio senatis tokiam reikalavimui ir šis ieškovės reikalavimas turėtų būti šiuo pagrindu atmestinas. Metalinis garažas pagal teisinį reglamentavimą yra kilnojamasis daiktas, o ne laikinas statinys, jam Statybos įstatymas netaikomas ir jį galima pastatyti bet kurioje žemės sklypo vietoje.

20.11. Teikiamu priešieškiniu atsakovės siekia išspręsti dar nuo 2012 metų nagrinėjamą ginčą, užkertant kelią ginčams kilti ateityje.

Atsiliepimas

21. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius nesutikimo su apeliaciniu skundu pagrindinius argumentus:

21.1. Ieškovei ir atsakovei dar 2012 m. birželio 14 d. rašte buvo siūlyta atlikti kompleksinį žemės sklypų ženklinimą ir rytinėje pusėje esantį ribų neatitikimą nustatyti taip, kad žemės sklypų savininkų teisės būtų suvaržytos vienodai. Tokią poziciją teisminio proceso metu palaikė ir Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, tačiau proceso šalys nesutarė ir kompleksinių žemės sklypų matavimų neatliko.

21.2. Ieškovė reiškia reikalavimą dėl tvoros dalies, priklausančios atsakovei galimo įsiterpimo į ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį, todėl ieškovės reiškiami reikalavimai neatsiejamai susiję su bendros ribos tarp žemės sklypų Nr. 51 ir Nr. 52 nustatymo.

21.3. Nacionalinė žemės tarnyba yra kompetentinga nustatyti valstybinės žemės užėmimo faktus bei surašyti asmenims administracinių nusižengimų protokolus, tačiau nėra įgaliota įpareigoti asmenis patraukti statinius, užimančius valstybinę žemę. Tokius klausimus, susijusius su neteisėtomis statybomis, sprendžia Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius, vadovaudamasis teisės aktais, 2019 m. spalio 17 d. atliko žemės naudojimo valstybinės kontrolės patikrinimą vietoje (adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) dėl galimų žemės naudojimo pažeidimų ir nustatęs, kad yra užimta valstybinė žemė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 590 straipsniu, pradėjo administracinio nusižengimo tyrimo procedūrą, kurios metu bus siekiama nustatyti valstybinės žemės užėmimą įvykdžiusius asmenis bei bus priimtas procesinis sprendimas ir atlikti kiti veiksmai, nurodyti ANK. Pažymi, kad dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo 4 ir 5 reikalavimai atmestini.

22. Trečiasis asmuo E. E. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo tokius pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

22.1. Atsakovės pavedimu UAB „Projektita” atliko atsakovės sklypo koordinačių reikšmių perskaičiavimą iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS94 sistemą, iš kurių matyti, jog UAB „Topokada” išmatuotas sklypas persidengia su atsakovės sklypu 17 cm.

22.2. Iš Nacionalinės žemės tarnybos parengtų raštų turinio matyti, jog UAB „Topokada” atlikti matavimai negalėjo būti registruojami, todėl ieškovės patikslintas ieškinys nėra pagrįstas. Kadangi UAB ,,Topokada” matavimai atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi UAB ,,Projektita” pateiktais dokumentais.

22.3. Apeliantė nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės kadastriniai matavimai yra neteisėti. Visi kadastriniai matavimai, atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, yra tikslieji kadastriniai matavimai. Pagal atliktus koordinačių perskaičiavimus atsakovės pastatyta tvora pastatyta tiksliai pagal atsakovės kadastrinius matavimu, o UAB „Topokada” matavimai skiriasi nuo UAB ,,Projektita” atstatytų koordinačių vietinėje sistemoje viena kryptimi 17 cm, kita kryptimi – 43 cm.

22.4. Byloje nėra pateikti įrodymai, jog tvora įsiterpusi į ieškovės sklypą, o apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai sąmoningai klaidina teismą. Ieškovės rašytinius įrodymus dėl koordinačių perskaičiavimo paneigia UAB „Projektita” atliktas koordinačių atstatymas, pagrindžiantis aplinkybę, jog atsakovės tvora pastatyta laikantis žemės sklypo ribos ir nėra įsiterpusi nei į valstybinę žemę, nei į ieškovės žemės sklypą.

22.5. Ieškovė nepagrįstai reikalauja nugriauti metalinį garažą, kadangi jis nėra statinys, o kilnojamasis daiktas ir jam Statybos įstatymo nuostatos netaikomos. Malkinė pastatyta dar 2004-2006 metais, tačiau eilę metų ieškovei netrukdė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

24. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

25. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl faktinių aplinkybių ir teismo nustatyto reikalavimo

26. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta ir ginčo dėl to nekyla, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso 0,0986 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( sklypo Nr.52), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei nuosavybės teise priklauso kaimyninis 0,0840 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ( sklypo Nr.51), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2., b. l. 36-37). Atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai (kadastro duomenų fiksavimo data 2003-11-24), koordinatės nustatytos Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje (t. 2., b. l. 36-38, 92). Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2003-08-28 akte pažymėta, jog atsakovei priklausančio žemės sklypo ribos suderintos su gretimų sklypų savininkais (naudotojais), tarp jų ir su ieškove S. N., taip pat pažymėta, jog žemės sklypų ribos paženklintos keturiais riboženkliais, o kitos ribos sutampa su natūraliais ir dirbtiniais objektais (t.2., b. l. 91). Ieškovė pateikė byloje UAB „Topokada” 2019-04-15 parengtą savo žemės sklypo planą, koordinatės nustatytos LKS-94 koordinačių sistemoje, o matininko A. Š. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akte Nr. 52 atsakovės E. C. įgaliotas asmuo sūnus E. E. atsisakė pasirašyti, nesutikdamas su UAB „Topokada” nustatytomis ribomis. Parengtas UAB „Topokada” žemės sklypo planas VĮ „Registrų centras“ neįregistruotas, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-11-22 pranešimu Nr. 1SS-2266-(10.5), išnagrinėjusi atsakovės skundą dėl UAB „Topokada“ parengto žemės sklypo suderinimo, nurodė, jog negalėjo būti priimtas sprendimas dėl nustatytų žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo, kadangi klausimas dėl ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendros ribos nustatymo nagrinėjamas teisme.

27. Byloje keliamas reikalavimas pašalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo valdymo ir nuosavybės pažeidimus, be kita ko įpareigojant atsakovę nukelti ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytą kitą inžinerinį statinį – tvorą. Taigi teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, jog tam, kad būtų (ne) nustatytas ieškovės įrodinėjamas pažeidimas, aktualus bendros ribos tarp ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų nustatymas. Byloje taip pat keliamas reikalavimas dėl atsakovės pastatytų statinių – metalinio garažo ir malkinės atitraukimo ne arčiau kaip 3 metrai iki ieškovės žemės sklypo ribos.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų netenkino, nurodydamas, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės pastatyta tvora įsiterpusi į ieškovės sklypą, taip pat pažymėjo, jog reikalavimui atitraukti statinius arčiau nei trys metrai iki ieškovės sklypo ribos taikytinas Statybų įstatymo nuostatos, numatančios, jog ieškovei per vienerių metų laikotarpį nuo statybų pradžios nepareiškus pretenzijos, jos rašytinis sutikimas tokiems statiniams nereikalingas.

Dėl argumentų, susijusių su teismo šališkumu ir neobjektyvumu

29. Apeliantė vienu iš nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentų nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomoji dalis, kurioje aprašyti ieškovės procesiniai dokumentai, neišsami, nurodyti tik keli argumentai, apskritai nenurodytos faktinės aplinkybės, kai tuo tarpu atsakovės procesinių dokumentų turinys aprašytas išsamiai. Pažymi, jog tai pagrindžia teismo šališkumą bei neobjektyvumą.

30. Atsakovė atsiliepdama į tokį argumentą nurodo, jog ieškovė remiasi deklaratyvaus pobūdžio samprotavimais ir nepateikia jokių tokius teiginius pagrindžiančių aplinkybių, kas nesudaro pagrindo konstatuoti teismo šališkumo.

Žemesnės instancijos teismas

31. Teismo sprendimas turi atitikti formos ir turinio reikalavimus, įtvirtintus CPK 270 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

32. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad nurodyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, iš aprašomosios dalies aiški šalių pozicija, argumentai bei aplinkybės, todėl detalios (ar pažodinės) argumentacijos bei aplinkybių nebūtina kartoti. Taigi dėl šios priežasties ieškovės argumentai dėl aprašomosios dalies neišsamumo laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo konstatuoti bylą nagrinėjusio teismo šališkumo ar neobjektyvumo.

33. Apeliantė taip pat apeliaciniame skunde teismo šališkumą ir objektyvumą grindžia pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, nurodydama, jog išvados padarytos remiantis išimtinai atsakovės įrodymais ir paaiškinimais. Pažymėtina, jog įrodymų vertinimo taisyklės aiškiai ir išsamiai suformuotos daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017 23 punktą).

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamąjį dalį, byloje surinktų įrodymų visumą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas kaip nepagrįstus laiko apeliantės argumentus, kuriais teigiama, jog prioritetas teiktas atsakovės argumentams ir įrodymams, išvados dėl UAB „Topokada“ atliktų matavimų padarytos vadovaujantis išskirtinai UAB „Projektita“ parengtais raštais ir juose nurodytais argumentais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas išvadas padarė įvertinęs ir apeliantės teiktus įrodymus bei paaiškinimus, o aplinkybė, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos išvadomis, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo argumentus vertinti kaip šališkus.

Dėl įpareigojimo atsakovę nukelti tvorą

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovės argumentus, matavimus atlikusių specialistų paaiškinimus, konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepagrindžia aplinkybės, jog atsakovės tvora įsiterpusi į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Apeliantė įsu tokia teismo išvada nesutinka, remdamasi byloje pateiktais UAB „Topokada“ 2019 m. balandžio 12 d. matininko G. K. atliktais matavimais ir jų pagrindu parengtu žemės sklypo planu, įrodinėdama, kad tokie matavimai atitinka teisės aktų reikalavimus, o planas yra suderintas su trečiuoju asmeniu Nacionaline žemės tarnyba, patvirtinant juos Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2019-09-24 sprendimu Nr. 49SK-1460-(14.49.109).

36. Kaip buvo nustatyta aptariant faktines aplinkybes, atsakovei nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui atlikti kadastriniai matavimai, fiksuojant kadastro duomenis 2003-11-24, o koordinatės nustatytos Vilniaus miesto vietinėje koordinačių sistemoje, tuo tarpu ieškovės pateiktame teismui UAB „Topokada“ matavimų pagrindu parengtame žemės sklypo plane koordinatės nustatytos valstybinėje – LKS-94 koordinačių sistemoje. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo”, patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 30 punkte nurodyti veiksmai, kurie turi būti atlikti atstatant sunaikintus anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotų žemės sklypų riboženklius, nurodant, jog pradiniais punktais turi būti naudojami tos pačios koordinačių sistemos pagrindo punktai, kaip ir atliekant ankstesnius kadastrinius matavimus; taip atstačius žemės sklypo riboženklius, valstybinėje koordinačių sistemoje turi būti atlikti kontroliniai kadastriniai matavimai nuo valstybinio geodezinio pagrindo globalinės padėties nustatymo sistemos (arba GPS) 1, 2 ir 3 klasių tinklų punktų ar nuo Lietuvos Respublikos globalinės padėties nustatymo sistemos nuolatinių stočių tinklo (arba LitPOS). Taigi tokių veiksmų turi būti laikomasi atliekant taisyklių aptartame punkte nurodytoje situacijoje kadastrinius matavimus. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi faktinė situcija yra analogiška, kadangi riboženkliai tarp ieškovei ir atsakovei nuosavybės teise priklausančių sklypų ribos UAB „Topokada“ atliekant kadastrinius matavimus nebuvo išlikę. Byloje nėra ginčo dėl to, jog UAB „Topokada” neatliko taisyklių 30 punkte nurodytų veiksmų, tokią aplinkybę nurodė ir matininkas G. K. 2019-04-15 aiškinamajame rašte, pažymėdamas, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti vietinėje koordinačių sistemoje, todėl nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar tvora, ties riboženkliu, plane pažymėtu Nr. 3, atitinka šio sklypo ribą, tiek išmatuotą vietinėje koordinačių sistemoje, tiek matuojamą Valstybinę LKS-94 sistemą, ir negali būti naudojama, kaip pagrindas, nustatant bendrą sklypų ribą. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentui, jog atliekant ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nebuvo laikomasi aukščiau nurodytų taisyklių 30 punkto reikalavimų.

37. Taigi apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog tikslią besiribojančių žemės sklypų ribą nagrinėjamu atveju pagrindžia, o aplinkybę, jog atsakovės tvora įsiterpusi į ieškovės sklypą, patvirtina UAB „Topokada” atlikti kadastriniai matavimai. Pažymėtina, kad kaip ir buvo nurodyta aukščiau, norint nustatyti tikslią ribą turi būti naudojami vietinės koordinačių sistemos geodeziniai punktai pagal taisyklių 30 punktą, kadangi VĮ „Registrų centras” kadastro žemėlapiuose atsakovės žemės sklypo koordinatės pažymėtos jas transformuojant iš vietinės koordinačių sistemos į valstybinę LKS – 94 sistemą, dėl ko galimos atitinkamos paklaidos. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog būtent tokias egzistuojančias kadastrinių matavimų paklaidas nurodė ir įrodė atsakovų matininkas T. J., lygindamas tų pačių faktiškai pamatuotų punktų ir transformuotų pagal tam tikras formules punktų koordinates. Todėl tikėtina, jog apeliantės įrodinėjamas žemės sklypų kadastrinių matavimų neatitikimas ir žemės sklypų persidengimas susidarė būtent dėl atliekamų kadastrinių matavimų skirtingose koordinačių sistemose, UAB „Topokada” nesilaikant taisyklių 30 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokia neatitikimų priežastis konstatuota ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime.

Žemesnės instancijos teismas

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jos apeliantė kvescionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą nepagrįstai remiasi ir argumentu, jog UAB „Topokada” atliko kadastrinius matavimus vadovaudamasi sodininkų bendrijos sodo išplanavimo (generaliniame plane) ir sodo žemės sklypo plane nurodytomis žemės sklypo ribomis. Pažymėtina, jog viena vertus, toks apeliantės argumentas patvirtina aukščiau konstatuotą aplinkybę, kad kadastriniai matavimai, kuriais remiasi ieškovė, atlikti nesilaikant taisyklių 30 punkte nustatytos metodikos. Kita vertus, paminėtina, jog kadastriniai matavimai atliekami ne tik vadovaujantis ieškovės minimomis generaliniame plane ir žemės sklypo plane nurodytomis ribomis, tačiau ir atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurie yra užregistruoti VĮ „Registrų centras”, yra galiojantys, nenuginčyti. Tai, jog atsakovės kadastriniai matavimai atlikti vietinėje sistemoje, nesudaro pagrindo neatsižvelgti į atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nesilaikyti atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus 30 punkte įtvirtintos metodikos.

39. Apeliantė taip pat nepagrįstai įrodinėja, jog atsakovės žemės sklypo ribos turėtų būti patikslintos LKS-94 valstybinėje koordinačių sistemoje. Pažymėtina, jog atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai atlikti dar 2003 metais, kaip jau buvo nurodyta, jie yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl, atsižvelgiant į rungtyniškumo principą civiliniame procese, būtent ieškovei tenka pareiga pagrįsti savo reikalavimus (CPK 12 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat nepritaria apeliantės argumentui dėl atsakovės pareigos atstatyti sunaikintus riboženklius. Kaip jau buvo ne kartą paminėta, laikytis nagrinėjamoje situacijoje taisyklių 30 punkte nustatytų veiksmų atliekant kadastrinius matavimus turi būtent ieškovės žemės sklypui kadastrinius matavimus atliekantys matininkai, todėl vertintina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas.

Žemesnės instancijos teismas

40. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti ir ieškovės argumentams, kad pirmosios instancijos teismas išvadas dėl riboženklio atstatymo vietinėje koordinačių sistemoje padarė remdamasis išskirtai UAB „Projektita” vadovo T. J. paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pažymėtina, kad pareiga naudoti tą pačią metodiką, kokia buvo naudotasi atliekant atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, numatyta taisyklių 30 punkte, taip pat išaiškinta ir Nacionalinės žemės tarnybos internetiniame puslapyje www.nzt.lt skiltyje „Teisės aktų taikymo rekomendacijos”. Taigi UAB „Projektita” vadovo T. J. paaiškinimai dėl tos pačios metodikos naudojimo nenukrypsta nei teisės aktuose reglamentuotų veiksmų, nei nuo Nacionalinės žemės tarnybos, kurios viena iš funkcijų yra parengtų kadastrinių matavimų planų derinimas, pozicijos.

41. Apeliantė, kvescionuodama pirmosios instancijos teismo išvadas, remiasi ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3323-430/2014, kuriame atsakovė buvo įpareigota išardyti 13 betoninių tvoros atramų, įsiterpusių į ieškovės žemės sklypą. Teisėjų kolegija pažymi, jog toks argumentas neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi apeliantės nurodomas Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1417-560/2015.

42. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „Topokada“ atliktų kadastrinių matavimų dėl reikalavimų juos atliekant nesilaikymo nevertino pagrindžiančiais aplinkybę, jog atsakovės pastatytos tvoros dalis įsiterpia į ieškovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą.

Dėl bendros ribos tarp žemės sklypų nustatymo

43. CK 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus; jeigu ribų nustatyti neįmanoma, prie kiekvieno žemės sklypo turi būti prijungtos vienodo dydžio ginčytino ploto dalys, bet nė vienas tokiu būdu naujai suformuotas sklypas plotu neturi skirtis nuo esamo teisiškai įtvirtinto sklypo. Vadinasi, pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas jeigu pirma, žemės sklypų savininkai nesutaria dėl sklypų ribų ir antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų.

44. Pagal kasacinio teismo praktiką pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015). Taigi, sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) laikomas vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausančia nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visumą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatomos. Kasacinis teismas pažymi, jog nagrinėdamas gretimų sklypų savininkų ginčą dėl sklypų ribų teismas pirmiausia turi atsakyti į klausimą, ar šios ribos iš tiesų yra neaiškios ir teigiamai atsakęs į šį klausimą, teismas turi nustatyti sklypų ribas, vadovaudamasis CK 4.45 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį konkretų dokumentą ši riba nustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631-916; 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3k-3-443-701/2015; ir kt.).

45. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatinėjo bendrą ribą pagal CK 4.45 straipsnio 1 dalį, kadangi ribos yra aiškios. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog yra pagrindas nustatyti bendrą ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribą, kadangi dėl kadastrinių matavimų skirtingose koordinačių sistemose žemės sklypų ribos persidengia. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiam apylinkės teismo argumentui. Papildomai pažymėtina, jog aplinkybę, kad ginčo sklypo ribos nėra aiškios patvirtina ir ieškovės matininkas G. K. 2019 m. balandžio 15 d. aiškinamajame rašte nurodydamas, kad nėra galimybės patikrinti ir nustatyti, ar tvora ties riboženkliu Nr.3 atitinka sklypo ribą, tiek išmatuotą vietinėje koordinačių sistemoje, tiek matuojamą valstybinėje LKS-94 sistemoje ir negali būti naudojama kaip pagrindas nustatant bendrą sklypų ribą. UAB „Projektita“ vadovas T. J. teikdamas sklypo ribų koordinačių reikšmių perskaičiavimą taip pat pažymėjo, jog žemės sklypų planuose skirtingai aprašyta bendra riba tarp žemės sklypų ir darytina prielaida, jog bendra riba viename iš žemės sklypų planų nustatyta netiksliai ir nustačius netikslumo aplinkybes, siūlytina naikinti netinkamai parengtą planą. Taigi vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo žemės sklypų ribos neaiškumo aplinkybę, ir pagal teisinį reglamentavimą riba nustatinėtina teismo.

46. Skundžiamame sprendime nuspręsta nustatyti ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų bendrą ribą pagal vienintelį statinį, pastatytą ant faktinės žemės sklypų ribos – tvorą. Apeliantė prašo teismo tokiu atveju atsakovės žemės sklypo ribą nustatyti tarp kadastro duomenų bazėje įregitruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų – 23,90 m, atliekant anksčiau atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų Vilniaus m. vietinėje sistemoje atnaujinimą LKS-94 koordinačių sistemoje ir nustatyti ieškovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo bendrą ribą pagal UAB „Topokada“ kadastrinius matavimus ir nustatytus riboženklius, žemės sklypo kadastro Nr. 0101/0006:0078 plane pažymėtais 1, 2, 3.

47. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą, tokių kaip pagal ribos išdėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-443-701/2015 ir joje nurodytą teismų praktiką).

48. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bendrą ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribą pagal atsakovės pastatytos tvoros konstrukcijos artimiausią atsakovei priklausančiam sklypui kraštinę įvertino faktines bylos aplinkybes, tai, jog pagal įregistruotus ir vėliau teismine tvarka nuginčytus dėl procedūrinių pažeidimų UAB „Aplinkos inžinerija“ parengtus kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklypas padidėjo 26 kv.m. šalia besiribojančio valstybinio valstybinės žemės sąskaita, o pagal UAB „Topokada“ parengtą žemės sklypo planą ieškovės žemės sklypo plotas mažesnis 1 kv. m. nei kad privatizavo ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturi pagrindo nepritarti tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, kadangi apeliantė teikdama apeliacinį skundą, nepaneigė, dėl kokių priežasčių negalėtų būti nustatyta žemės sklypų riba pagal pastatytą tvorą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tvora yra vienintelis statinys, pastatytas ant ieškovei ir atsakovei priklausančių žemės sklypų ribos, ieškovė neįrodė, jog tvora įsiterpia į jos žemės sklypą bei tai, kad nustatant ribą pagal tvorą sumažėtų ieškovės sklypas, o atsakovės žemės sklypas neracionaliai padidėtų, todėl vertintina, jog toks žemės sklypų ribos nustatymas atitinka ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia abiejų šalių interesų pusiausvyros (CK 1.5 straipsnis).

49. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės prašymas nustatyti bendrą žemės sklypų ribą tarp kadastro duomenų bazėje įregistruotų LKS-94 koordinačių sistemoje nustatytų ribų – 23,90 m, atliekant anksčiau atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų Vilniaus m. vietinėje sistemoje atnaujinimą LKS-94 koordinačių sistemoje ir nustatyti ieškovės žemės sklypo ir atsakovės žemės sklypo bendrą ribą pagal UAB „Topokada“ kadastrinius matavimus ir nustatytus riboženklius, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plane pažymėtais 1, 2, 3, nepagrįstas. Aukščiau nutartyje buvo konstatuota, jog UAB „Topokada“ atliekant kadastrinius matavimus nebuvo laikytasi teisės normų, todėl tokio reikalavimo patenkinimu būtų pripažinta, jog UAB „Topokada“ atlikti kadastriniai matavimai yra teisingi.

Dėl įpareigojimo atsakovę atitraukti statinius

50. Apeliantė įrodinėja, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai netenkino jos reikalavimo įpareigoti atsakovę atitraukti nuo ieškovės žemės sklypo ribos ne arčiau kaip 3 m statinius – garažą ir malkinę, kadangi atsakovei statyti statinius arčiau nei 3 m iki jos žemės sklypo ribos nedavė sutikimo. Atsakovė įrodinėja, jog tuo metu galiojęs Statybos įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje yra įtvirtinta išimtis, kai tokie sutikimai nereikalaujami, t. y. šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti gretimo žemės sklypo savininkų rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienerius metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Atsakovė prašo taikyti senatį. Taigi matyti, jog šalys nesutaria, ar atsakovės statiniams taikytina minėta išimtis.

51. Iš tiesų, kaip matyti iš Statybų įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, Statybų įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtintos išimties teisinis reglamentavimas kito. Pagal įstatymo skirtingas redakcijas matyti, jog tokia išimtis galiojo laikotarpiu nuo 2010-10-01 (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) iki 2017-01-01, šiuo metu tokia išimtis nėra įtvirtinta. Pagal nurodytu laikotarpiu galiojusį Statybų įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą matyti, jog šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai neprivalomi, jeigu dėl anksčiau pastatytų statinių per vienus metus nuo statybos pradžios iš šiuos sutikimus turėjusių duoti asmenų statytojui arba statinio savininkui nebuvo pateikta pretenzijų. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. Pagal STR 1.07.01:2010 33 punktą, pastarasis sutikimas atstoja statybos leidimą ir yra laikomas statinio statybą leidžiančiu dokumentu, kai yra statomas naujas nesudėtingas statinys.

52. Byloje ginčo nekyla, jog atsakovė neturėjo ieškovės sutikimo statydama metalinį garažą ir malkinę arčiau nei 3 m. nuo ieškovės žemės sklypo ribos, taip pat ginčo nekyla ir dėl to, jog statiniai pastatyti mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo (ieškovei priklausančio) ribos. Ieškovė ir atsakovė skirtingai nurodo statinių pastatymo aplinkybę (2004-2006 metais ar 2008 metais), tačiau pažymėtina, kad nė vienu iš šalių nurodytu laikotarpiu negaliojo Statybų įstatymo išimtis, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, tokia išimtis įtvirtinta priėmus 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakciją. Tiek ieškovės pastatyta malkinė, tiek metalinis garažas laikytini statiniais (tai, jog metalinis garažas laikytinas statiniu, nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartyje Nr. e3K-3-143-695/2019). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog taikant Statybų įstatymo išimtį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingus faktus, t. y. patikslinti, kada ginčo statiniai buvo pastatyti, ar dėl tokios statybos vykdymo per vienus metus nuo statinio statybos pradžios tokio statinio savininkui ar atsakingoms institucijoms buvo pareikštos pretenzijos dėl statybos neleistinumo. Jeigu per vienus metus pretenzijos nebuvo reiškiamos, tai Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyti rašytiniai sutikimai nėra privalomi ir taikomas šiuos santykius reglamentuojantis anksčiau aptartas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2014).

53. Kaip jau buvo nustatyta, atsakovės statiniai pastatyti iki Statybų įstatyme įtvirtinant išimtį, statiniai turėjo būti statomi 3 m. iki gretimo sklypo ribos, o mažesniu atstumu galėjo būti statomi turint rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimą (Aplinkos ministro 2005-07-21 įsakymas „Dėl statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ patvirtinimo Nr. D1-338; Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Aplinkybė, jog atsakovei pretenzijų nebuvo pareikšta, nesudaro pagrindo vertinti, jog tokio reikalavimo neturėjo būti laikomasi ar tai eliminuoja pažeidimą. Taigi pritartina apeliantės argumentui, jog pažeidimas yra tęstinio pobūdžio (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog ieškovė kreipėsi dar 2011 metais su skundais į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją, kuri be kita ko 2011-11-30 pažymoje Nr. (29.2)2D-15902 įvertino ir atsakovės pastatytus ginčo statinius. Ieškovė taip pat kreipėsi ir į SB „(duomenys neskelbtini)“, iš 2011-10-28 SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininko A. Č. rašto Nr. 50 matyti, jog taip pat pažymėta, kad atsakovės statiniai pastatyti nesilaikant įstatymuose nustatyto atstumo. Taigi įsigaliojus Statybų įstatyme nustatytai išimčiai ieškovė per vienerių metų laikotarpį kreipėsi su skundais į institucijas dėl neišlaikyto teisės aktuose įtvirtinto atstumo pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą netaikyti atsakovės prašomos Statybų įstatymo 23 straipsnio 25 dalyje įtvirtintos išimties.

54. Remiantis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju atsakovės statiniams nėra reikalingas ieškovės sutikimas. Kadangi ieškovė nesutinka su atsakovės pastatytais statiniais nesilaikant 3 m atstumo nuo ieškovės žemės sklypo ribos, todėl ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas ir atsakovė įpareigotina atitraukti pastatytus statinius – metalinį garažą ir malkinę ne arčiau kaip 3 metrus nuo ieškovės žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), ribos. Dėl nurodyto šioje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl atskirųjų nutarčių priėmimo

55. CPK 299 straipsnyje numatyta, kad teismas tuo atveju, jeigu nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, jog asmenys pažeidė įstatymus ar teisės normas, priima atskirą nutartį, kurią nusiunčia atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas apie padarytus pažeidimus.

56. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo priimti tokių nutarčių. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog civilinėje byloje dalyvaujančiais asmenimis įtrauktos valstybinės institucijos, į kurias prašoma kreiptis su atskirosiomis nutartimis, todėl institucijoms žinoma situacija. Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantės nurodyti pažeidimai nebuvo tiriami ir vertinami, t. y. nesudarė ieškinio dalyko.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

58. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, tenkinant ieškovės reikalavimą dalyje dėl pastatų atitraukimo ne arčiau kaip 3 m iki ieškovės žemės sklypo ribos, keistinos ir skundžiamu teismo sprendimu paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos.

59. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalavimų patenkinta dalis sudaro 30 proc., o atmesta reikalavimų dalis atitinkamai 70 proc. Remiantis tokiomis proporcijomis perskirstytinas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

60. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 845,25 Eur (T. 7., b. l. 172-176, T. 8., b. l. 170-173), atsakovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 4 012 Eur ( T. 8 b. l. 147-162, 174-177, 188-190). Kadangi ieškovės atmesta reikalavimų dalis sudaro 70 proc., ieškovei atlygintina 30 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, kas sudaro 853,58 Eur. Atitinkamai atsakovės atlygintina bylinėjimų išlaidų dalis yra 70 proc., kas sudaro 2 808,40 Eur. Sudengus paskaičiuotas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, atsakovei priteistina iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 954,82 Eur (2 808,40 Eur – 853,58 Eur).

61. Atitinkamai perskirstytinos ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurios pirmosios instancijos teismo paskaičiavimu sudaro 199,77 Eur. Iš ieškovės valstybės naudai priteistina 139,84 Eur suma (70 proc. atmestų reikalavimų), iš atsakovės – 59,93 Eur suma (30 proc. ieškovės patenkintų reikalavimų).

62. Apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, todėl pagal aukščiau nustatytą proporciją paskirstytinos ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

63. Teikdama apeliacinį skundą apeliantė sumokėjo 115,25 Eur žyminio mokesčio (nuo likusios 184,75 Eur dalies žyminio mokesčio atleista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartimi) ir 300 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos, viso – 415,25 Eur (T.9., b. l. 31-33, 42), atsakovė patyrė 600 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (T. 9., b. l.71-73). Atsakovė turėtų ieškovei atlyginti 124,58 Eur bylinėjimosi išlaidų (30 proc. patenkintų reikalavimų), ieškovė atsakovei – 420 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Sudengus apskaičiuotas sumas iš ieškovės atsakovei priteistina 295,42 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (420 Eur – 124,58 Eur). Taip pat iš atsakovės priteistina valstybės naudai 30 proc. žyminio mokesčio, nuo kurio dalies ieškovė buvo pirmosios instancijos teismo atleista, t.y. 55,43 Eur (184,75 Eur x 30 proc.); viso valstybės naudai priteistina 115,36 Eur (59,93 Eur +55,43 Eur)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovės S. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atitraukti statinius ne arčiau kaip 3 metrus nuo ieškovės žemės sklypo ribos ir šią teismo sprendimo dalį išdėstyti taip:

„Įpareigoti atsakovę E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atitraukti laikiną ūkinį statinį (metalinį garažą) ir nesudėtingą ūkinį statinį (malkinę) ne arčiau nei 3 metrai iki ieškovei S. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Vilniaus m. sav., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), ribos.“

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 1 954,82 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt keturi Eur 82 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 295,42 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki Eur 42 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 139,84 Eur (vienas šimtas trisdešimt devyni Eur 84 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Priteisti iš atsakovės E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 115,36 Eur (vienas šimtas penkiolika Eur 36 Euro ct) bylinėjimosi išlaidų, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė SurgailienėVie