Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Virginijaus Kairevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. D. ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys N. A. ir UAB „Lengvam verslui“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės priteisti 2120 Eur skolos, 34,29 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. spalio 19 d. ieškovas per atsakovės įgaliotą asmenį paskolino jai 1060 Eur. Atsakovės atstovas, patvirtindamas paskolos sutarties dalyko 1060 Eur perdavimą, ieškovui įteikė rašytinės formos 2015 m. spalio 19 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1060 Eur sumai, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovui paskolintą 1060 Eur sumą grąžinti 2016 m. gegužės 20 d. 2015 m. spalio 20 d. ieškovas papildomai paskolino atsakovei 1060 Eur. Atsakovės atstovas, patvirtindamas paskolos sutarties dalyko (1060 Eur) perdavimą, ieškovui įteikė rašytinės formos 2015 m. spalio 20 d. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį 1060 Eur sumai, pagal kurį atsakovė įsipareigojo ieškovui paskolą grąžinti 2016 m rugpjūčio 20 d. Ieškovui pareikalavus grąžinti pagal vekselius gautas sumas, atsakovė įsiskolinimo negrąžino, neapmokėjimo priežasčių nenurodė. Vilniaus 30-asis notarų biuras atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus, kadangi atsakovės įgaliotiniui išduotame įgaliojime nėra informacijos apie vekselius.

Atsakovė A. A. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad pats ieškovas pripažįsta, kad vekseliai negalioja, yra laikytini tik paskolos rašteliais. Byloje duomenų apie tai, kad 2120 Eur suma būtų perduota atsakovei, nėra - vekseliai nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovei. Atsižvelgiant į tai, šalių paskolos santykiai nesieja, ieškovo reikalavimas nepagrįstas. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovas yra UAB „Lengvam verslui“ akcininkas. UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ 2014 m. spalio 1 d. sudarė paskolos sutartį dėl 89500 Eur sumos UAB „Nord Service“ suteikimo. Prievolės užtikrinimui, 2014 m. spalio 1 d. tarp UAB „Lengvam verslui“ ir atsakovės buvo sudaryta Laidavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo atsakyti už pagrindinės skolos, nuostolių, netesybų (delspinigių) apmokėjimą. Paskolos gavėjui UAB „Nord Service“ netinkamai grąžinant paskolą, paskolos davėjo UAB „Lengvam verslui“ akcininkas K. D. pradėjo reikalauti einamosios skolos iš atsakovės, atstovaujamos sūnaus N. A.. Ieškovas parengė ir pateikė pasirašymui du vekselius, išduotus jam asmeniškai, ne UAB „Lengvam verslui“, kurie buvo pasirašyti papildomai užtikrinant UAB „Nord Service“ prievolės įvykdymą. Paprastieji neprotestuotini vekseliai yra neginčijamai susiję su atsakovės laidavimu už UAB „Nord Service“, 2014 m. spalio 1 d. Laidavimo sutarties dalis, nereiškianti paskolos santykių tarp šalių atsiradimo. Minėti vekseliai negali būti vertinami atskirai nuo 2014 m. spalio 1 d. paskolos ir 2014 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties. Dėl paskolos sutarties vykdymo, tarp UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ laiduotojų (tarp jų ir atsakovės) užvesta civilinė byla Nr. e2-5745-661/2016, todėl atskiros bylos inicijavimas, reikalaujant dvigubo prievolių įvykdymo, yra negalimas.

Trečiasis asmuo UAB „Lengvam verslui“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo reikalavimas nagrinėjamoje byloje priteisti skolą pagal vekselius iš atsakovės nesietinas su 2014 m. spalio 1 d. UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ pasirašyta paskolos sutartimi ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-5745-661/2016. 2014 m. spalio 1 d. tarp UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ pasirašytos paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo gautos garantijos: fizinių asmenų, tarp kurių – atsakovė - laidavimai kiekvieno iš jų po 89500,00 Eur sumai, nuosavybės teise valdomų žemės sklypų įkeitimas, 2014 m. spalio 1 d. UAB „Nord Service“ išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 89500,00 Eur sumai, 2015 m. spalio 15 d. vekselis 89500,00 Eur sumai. Kitų garantijų ar vekselių UAB „Lengvam verslui“ naudai pagal 2014 m. spalio 1 d. paskolos sutartį nebuvo gauta. Ieškovas įgaliojimų atstovauti UAB „Lengvam verslui“ sandoriuose su trečiaisiais asmenimis neturi, vekseliai iš atsakovės ar N. A., garantuojantys UAB „Nord Service“ mokėtinas palūkanas UAB „Lengvam verslui“ pagal 2014 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, nebuvo gauti.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės A. A. ieškovo K. D. naudai 2120 Eur skolos, 28,45 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 773 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais:

Atsakovė neįrodė, kad pinigų pagal išrašytus vekselius negavo ir kad jie buvo išrašyti tik kaip laidavimas pagal paskolos sutartį su UAB „Lengvam verslui“. Pagal Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-5745-661/2016 UAB „Nord Service“ negrąžinus paskolos UAB „Lengvam verslui“, buvo prašoma priteisti skolą iš laiduotojų, tarp kurių – ir atsakovė, kuri kartu su kitais asmenimis laidavo savo turtu už UAB „Nord Service“ gautą paskolą, šiai įmonei sudarant sutartį su UAB „Lengvam verslui“. Duomenų apie papildomas garantijas ar papildomą laidavimą vekseliais nei minėtoje sutartyje, nei kituose dokumentuose nėra.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas, trečiasis asmuo ir liudytojai nurodė su ieškovu pasirašę po tris ar keturis vekselius po 1060 Eur, kad po vieną vekselį yra apmokėję, toks dalinis skolos apmokėjimas rodo, kad tarp šalių buvo susiformavę paskolos santykiai.

Teismas, vertindamas atsakovės išdėstytus argumentus, kad 2014 m. spalio 1 d. Laidavimo sutarties dalis, nereiškianti paskolos santykių tarp šalių atsiradimo, nenustatė, kodėl vekseliai kaip užtikrinimo priemonė pagal paskolos sutartį su UAB „Lengvam verslui“ išrašyti fizinio asmens K. D., o ne UAB „Lengvam verslui“ vardu. Teismas nesutiko su trečiojo asmens teiginiu, kad jis vekselius išrašė manydamas, jog ieškovas yra UAB „Lengvam verslui“ direktorius, kadangi bylos duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas turi įgaliojimus veikti minėtos įmonės vardu. Fakto, kad vekseliai buvo išrašyti kaip laidavimas pagal paskolos sutartį bei to, kad ieškovas realiai nepaskolino pinigų atsakovei per jos įgaliotą asmenį, nepatvirtina ir elektroninis susirašinėjimas dėl taikos sutarties sudarymo.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovas atsakovei per įgaliotą asmenį pasirašius vekselį perdavė 2120 Eur nei tai, kad minėti pinigai buvo kaip papildoma užtikrinimo priemonė pagal 2014 m. spalio 1 d. paskolos sutartį tarp UAB „Nord Service“ ir UAB „Lengvam verslui“. Kadangi įgaliojimas veikti atsakovės vardu buvo sudarytas 2015 m. birželio 1 d. notarine tvarka, jame nustatyta įgaliotinio teisė sudaryti paskolos sutartis savo nuožiūra pasirenkant sąlygas, laikytina, kad paskolos sutartys buvo tinkamai sudarytos atsakovės vardu.

Kadangi 2015 m. spalio 19 ir 20 d. išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai laikytini paskolos sutartimis, kurioms Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas nėra taikomas, priteistinų procesinių palūkanų dydį teismas apskaičiavo remdamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.261 straipsniu, taikant 5 procentų metinių palūkanų dydį.

Apeliaciniu skundu atsakovė A. A. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo pozicija dėl tarp šalių susiklosčiusio teisinio santykio ir taikytinų teisės normų parinkimo buvo nenuosekli, dėl to pažeista įrodinėjimo pareiga ir priimtas neteisingas teismo sprendimas. 2016 m. gruodžio 21 d. nutartyje nurodyta, kad taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, skundžiamame teismo sprendime teisinis santykis kvalifikuotas kaip kilęs iš sudarytų vekselių, įrodinėjimo pareiga dėl pinigų gavimo perkelta atsakovei, o dėstant motyvus dėl procesinių palūkanų priteisimo teisinis santykis kvalifikuotas kaip kilęs iš paskolos sutarčių. Atsakovės nuomone, nagrinėjamu atveju vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir taikytinos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, šalių paaiškinimus, byloje pateiktus duomenis. Dėl to skundžiamame sprendime neatskleista bylos esmė ir netinkamai įvertinta byloje esančių įrodymų visuma.

Kadangi paskolos sutartis yra realinė, ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, teismas turėjo ištirti, ar ieškovas atsakovei perdavė 2120 Eur. Vekseliai, tapę paskolos rašteliais, paskolos sutarties dalyko perdavimo atsakovei nepatvirtina.

Tarp šalių kilęs ginčas susijęs ne tik su ieškovu, bet ir su UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ 2014 m. spalio 1 d. sudaryta paskolos sutartimi bei šios paskolos sutarties užtikrinimu. Ieškovui, veikiančiam UAB „Lengvam verslui“ vardu, buvo išduoti vekseliai, papildomai užtikrinantys UAB „Nord Service“ prisiimtos prievolės UAB „Lengvam verslui“ vykdymą. Vekseliai asmeniškai ieškovui išduoti jam veikiant nesąžiningai. Kadangi išdavus vekselius atsakovė juose nurodytų sumų negavo, paskolos teisiniai santykiai tarp šalių neatsirado. Vekseliai buvo sudaryti dėl dalies už UAB „Nord Service“ paskolą mokėtinų palūkanų. Šį faktą patvirtina ir tai, kad ieškovas keturias dienas nepažįstamiems asmenims pasirašant vekselius skolino po 1060 Eur, bet ne sudarant vieną vekselį didesnei sumai. Piniginės lėšos vekselių pasirašymo metu nebuvo perduotos, tokiu būdu išvengta ir notarinės vekselių formos. Galiojant paskolos sutarčiai tarp UAB „Nord Service“ ir UAB „Lengvam verslui“, UAB „Nord Service“ privalėjo mokėti palūkanas, todėl N. A., P. M. ir G. J., veikdami UAB „Nord Service“ interesais apmokėjo po vieną palūkanų mokėjimo tikslu išduotą vekselį, taip, kaip siūlė ir buvo sutarta su UAB „Lengvam verslui“ interesais veikiančiu ieškovu.

Apeliantės teigimu, teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nevertino byloje pateikto elektroninio susirašinėjimo, kitų pateiktų papildomų įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir UAB „Lengvam verslui“ sąsajas. Jei ieškovas su šia įmone nebūtų susijęs, jos vardu derybų nevestų, jo duomenų nebūtų įmonės tinklapyje ir jis neturėtų galimybės naudotis jos elektroniniu paštu.

Apibendrindama apeliacinio skundo argumentus, atsakovė pažymėjo, kad nagrinėjamoje situacijoje turėjo būti taikytos paskolos, o ne vekselio teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, ieškovas turėjo įrodyti paskolos suteikimo faktą. 2015 m. spalio 19 d. ir 20 d. išduoti paprastieji neprotestuotini vekseliai yra neginčijamai susiję su UAB „Nord Service“ paskolos gavimu iš UAB „Lengvam verslui“ pagal 2014 m. spalio 1 d. paskolos sutartį ir laikytini papildoma palūkanų dalimi, galimai siekiant mokestinės naudos, mokėtina K. D.

Ieškovas K. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Nagrinėjamu atveju vekseliai nėra praradę vertybinio popieriaus ir civilinių teisių objekto statuso, kadangi terminas pateikti apmokėti neakceptuotus neprotestuotinus paprastuosius vekselius nėra praėjęs. Notaras vykdomąjį įrašą 2015 m. spalio 19 d. paprastajame neprotestuotiname vekselyje išduoti atsisakė kitu pagrindu. Atsakovės atstovui išduoti vekseliai atitinka visus įstatymo nustatytus paprastiesiems vekseliams keliamus reikalavimus. Apeliantė vekselio nenuginčijo, sąžiningo vekselio turėtojo prezumpcijos nepaneigė, todėl ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti įsiskolinimą pagal atsakovės išduotus vekselius.

Atsakovė, pasirašydama ir išduodama ieškovui skolos dokumentą (vekselį), patvirtindama paskolos sutarties dalyko perdavimą atsakovei, tokiu būdu pasiskolino vekseliuose nurodytą sumą iš ieškovo ir jos grąžinimo užtikrinimui ieškovui įteikė pasirašytus vekselius. Šie dokumentai patvirtina ieškovo realiai suteiktą paskolą atsakovei. Preziumuojant, kad įsiskolinimas yra įrodytas esant skolos rašteliams, atsakovė turi teisę nuginčyti paskolos sutartį, jeigu pinigų ji faktiškai negavo. Trečiojo asmens paaiškinimai, kad pinigų jis nesiskolino ir tai, kad ieškovas skolą mėgino susigrąžinti susirašinėdamas elektroniniais laiškais, neįrodo, kad paskola nebuvo suteikta. Remiantis kasacinio teismo praktika, šiuo atveju vekselio davėjai (atsakovei) kyla pareiga įrodyti, kad pagrindo vekseliui išduoti nebuvo arba kad toks pagrindas negalioja.

UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ sudarytoje 2014 m. spalio 1 d. paskolos sutartyje ir tarp UAB „Lengvam verslui“ bei atsakovės sudarytoje laidavimo sutartyje nei tiesioginių, nei netiesioginių nurodymų, patvirtinančių šalių ketinimus prievolei vekselio pagrindu atsirasti iš šių sutarčių, nėra. Byloje taip pat nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad pagrindas išduoti vekselius kilo kokių nors kitų susitarimų pagrindu. Prezumpcija, kad atsakovė skolinosi vekseliuose nurodytas sumas ir jų grąžinimo užtikrinimui pateikė du vekselius, nepaneigta.

Ieškovas pažymėjo, kad niekada nebuvo UAB „Lengvam verslui“ akcininku ir neturėjo jokių verslo santykių su UAB „Nord Service“, su kuriais atsakovę siejo laidavimo santykiai.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą toliau nagrinėja tik apeliaciniu skundu apibrėžtose ribose.

Apeliantė (atsakovė) kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus – 2016 m. kovo 8 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp G. J. ir UAB „F star“ ir prašymus G. J. dėl vekselio apmokėjimo. Pažymėtina, jog pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliantė nenurodė priežasčių, kurios jai sukliudė minėtus įrodymus pateikti pirmosios instancijos teisme. Be to, teismas negali būti aktyvesnis už pačią ginčo šalį, priešingu atveju būtų pažeisti dispozityvumo ir šalių rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai). Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad prašomi priimti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, dėl to juos atsisakytina priimti.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. ieškovas paskolino atsakovei 2120 Eur per jos įgaliotinį, sūnų N. A., kuris ieškovui pateikė 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. savo parašu patvirtintus paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo grąžinti 1060 Eur 2016 m. gegužės 20 d. ir 1060 Eur - 2016 m. rugpjūčio 20 d. Ieškovas 2016 m. gegužės 20 d., 2016 m. gegužės 24 d., 2016 m. birželio 8 d. atsakovei išsiuntė pretenzijas su prašymais apmokėti vekselius. Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro teisininkas elektroniniu laišku ieškovui pranešė, kad notaras vykdomųjų įrašų pagal minėtus vekselius išduoti negalės, kadangi įgaliojime informacijos apie vekselius nėra.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius reglamentuoja Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui, arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Paprastasis vekselis reiškia savarankišką ir besąlygišką vekselio davėjo prievolę sumokėti vekselyje nurodytą sumą teisėtam vekselio turėtojui (CK 1.105 straipsnio 4 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 4 dalis, 77 straipsnio 2 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl vekselio, kaip abstraktaus vienašalio sandorio, pažymima, kad tokiu atveju sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015; kt.).

Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad pagal CK 6.787 straipsnį, jeigu paskolos gavėjas išduoda vekselį, pagal kurį įsipareigoja suėjus vekselyje nurodytam terminui sumokėti gautą paskolos sumą, tai CK šeštosios knygos XLIII skyriaus „Paskola“ normos šalių santykiams taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja vekselius reglamentuojančiam įstatymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

ĮPVĮ 77 straipsnyje išvardyti visi privalomi vekselio rekvizitai, būtini užpildyti sudarant vekselį tam, kad jis įgytų teisinę galią. Paprastajame vekselyje turi būti nurodyta: žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; mokėjimo terminas; mokėjimo vieta; pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; išrašymo vieta ir data; išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Atsakovės įgaliotinio išduotas vekselis visus šiuos reikalavimus atitinka.

Kai įstatymo reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-706/2016).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovui 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. buvo pateikti du paprastieji neprotestuotini vekseliai ir kad ieškovui vykdomasis įrašas nebuvo išduotas. Byloje ginčas kilo dėl išduotų vekselių apmokėjimo ir paskirties. Atsižvelgiant į tai, ieškovui (vekselio turėtojui) turint neapmokėtus vekselius, išliko reikalavimo teisė vekselio davėjai (atsakovei).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimą ar jo galiojimą, bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti arba kad tas pagrindas negalioja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012, kt.). Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui išduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015, kt.).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teismų praktiką, apeliantė (vekselio davėja) turi teisę ginčyti pagrindą, iš kurio atsirado prievolė mokėti pagal vekselius. Šiuo atveju apeliantei teko pareiga įrodyti, kad vekselio išdavimo pagrindas (paskolos teisiniai santykiai) iš esmės neegzistuoja. Apeliantės teigimu, pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselius atsiradimo pagrindu, ji pinigų negavo ir akcentavo būtent ieškovo pareigą įrodyti, kad pinigai buvo perduoti (paskolinti) jai. Tačiau, atsižvelgiant į pacituotas įrodinėjimo naštos taisykles, konstatuojama, kad vekselio davėja nepateikė įrodymų, paneigiančių jos prievolę pagal vekselį ir patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (CPK 178 straipsnis).

Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju vekselis prarado vertybinio popieriaus statusą ir turėtų būti taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl teisinio santykio, susiklosčiusio tarp šalių, kvalifikavimo, pažymėtina, kad šiuo atveju 2015 m. spalio 19 d. ir 2015 m. spalio 20 d. vekselių atsiradimo pagrindas yra aiškus ir konkretus, t. y. paskolos, atsakovės sudarytos per savo įgaliotinį, santykiai. Apeliantė klaidingai atriboja vekselio kaip savarankiško vienašalio sandorio (civilinių teisių objekto) ir tokio sandorio atsiradimo pagrindą (paskolos sutartį), kadangi atsakovė, išduodama vekselius, patvirtino paskolos sutarties dalyko – 2 x 1060 Eur –gavimą. Atsakovės išduoti vekseliai šiuo atveju vertintini kaip paskolos sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonė, jie atitinka vekseliams keliamus reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusius santykius kvalifikavo tinkamai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sudarytas atsakovės įgaliojimas jos sūnui suteikė teisę sudaryti paskolos sutartis, pasirenkant sąlygas, byloje duomenų, kad šis įgaliojimas būtų pasirašytas ne laisva valia ar ginčijamas, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad vekseliai yra galiojantys, nenuginčyti ir neturintys jį pasirašiusio asmens valios trūkumų, darytina išvada, jog neišnyko apeliantės pareiga sumokėti ieškovei vekseliuose nurodytas sumas. Kadangi nagrinėjamu atveju vekseliai buvo pateikti kaip tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių rezultatas, palūkanos pagal CK 6.210 ir 6.261 straipsnius, taikant 5 procentų metinių palūkanų dydį, pirmosios instancijos teismo sprendime apskaičiuotos pagrįstai.

Apeliantės teigimu, ginčas sietinas su UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ 2014 m. spalio 1 d. sudaryta paskolos sutartimi bei jos užtikrinimu apmokant dalį palūkanų. 2015 m. spalio 19 d. ir 20 d. išduoti vekseliai užtikrino UAB „Nord Service“ prisiimtos prievolės UAB „Lengvam verslui“ vykdymą.

Kaip matyti iš byloje esančios 2014 m. spalio 1 d. laidavimo sutarties, sudarytos tarp atsakovės, atstovaujamos jos įgalioto N. A., ir UAB „Lengvam verslui“, atsakovė įsipareigojo per 7 darbo dienas sumokėti UAB „Lengvam verslui“ bet kurią sumą, bet ne didesnę kaip 89 500,00 Eur po kreditoriaus (UAB „Lengvam verslui“) rašto gavimo su nuoroda į šią sutartį ir su patvirtinimu, kad UAB „Nord Service“ kreditoriui įsipareigojimų pagal 2014 m. spalio 1 d. sutartį neįvykdė.

Laidavimo kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo samprata pateikta CK 6.76 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi, laidavimas atsiranda sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

Nei tarp atsakovės įgaliotinio ir UAB „Lengvam verslui“ sudarytoje 2014 m. laidavimo sutartyje, nei 2014 m. spalio 1 d. UAB „Lengvam verslui“ ir UAB „Nord Service“ paskolos sutartyje nėra jokių kitų sąlygų, susijusių su papildomų garantijų vykdant paskolos sutartį nustatymu. Paskolos sutartyje buvo nustatyti prievolių užtikrinimo būdai: netesybos ir sutartyje nurodyto turto įkeitimas. Laidavimo sutartyje tarp atsakovės ir UAB „Lengvam verslui“ nustatyta šio prievolių užtikrinimo būdo įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jokių duomenų apie papildomas garantijas ar papildomą laidavimą vekseliais nėra nei minėtoje paskolos sutartyje, nei kituose dokumentuose. Pažymėtina, kad byloje duomenų apie ieškovo verslo santykius su UAB „Nord service“ nėra, o paskolos santykiai tarp minėtų įmonių bei laidavimo sutartis tarp atsakovės ir UAB „Lengvam verslui“ pasirašyta tada, kai ieškovas nebuvo UAB „Lengvam verslui“ direktorius. Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai dėl ginčo vekselių išdavimo siekiant užtikrinti UAB „Nord Service“ prisiimtos prievolės UAB „Lengvam verslui“ vykdymą.

Apeliantė skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą sieja su, jos teigimu, netinkamu byloje esančių įrodymų (elektroninio susirašinėjimo ir kt.), šalių paaiškinimų vertinimu, dėl ko teismo išvada dėl teisinių santykių, susiklosčiusių tarp šalių, yra nepagrįsta.

Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo sutikti negali, kadangi tokie apeliantės teiginiai, jog teismas skundžiamame sprendime tinkamai nevertino šalių paaiškinimų ir byloje esančių įrodymų, yra išimtinai siejami tik su jos atžvilgiu nepalankaus teismo sprendimo priėmimu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepalankų atsakovei sprendimą, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas tai padarė neįvertinęs įrodymų ir nepagrindęs savo išvadų. Apeliantei tinkamai neįrodžius savo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nėra ir pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą ar netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, reglamentuojančias vekselių sudarymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas K. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus, todėl šios išlaidos priteisiamos ieškovo naudai iš atsakovės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovės A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.