- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- e2A-91-883/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01496-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irena Stasiūnienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- MB „Richita“
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės samprata
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės, Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Richita“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ADB) „Gjensidige“ ieškinį atsakovei MB „Richita“ dėl išmokėtų sumų atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Tonora“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išmokėtų sumų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės MB „Richita“ 7 136,69 Eur skolos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovei vykdant remontą, buvo nutrauktas elektros kabelis bei dėl elektros įtampos svyravimų nukentėjo turtas, buvęs (duomenys neskelbtini). Sugadintas turtas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu, todėl ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 7 136,69 Eur draudimo išmoką apdrausto turto savininkei UAB „Tonora“. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d. draudiko žalos tyrimo ekspertas apžiūrėjo turtą ir nustatė, kad gedimas įvyko dėl to, kad buvo atliekami kasimo darbai, pažeistas kabelis ir nutrauktas elektros tiekimas. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą buvo gauti papildomi regia.lt svetainės duomenys apie kasimo darbų atlikimo vietą, kabelio pažeidimo vietą, su nurodymu, kad buvo nutraukta 10 kV linija. UAB ,,Tonora“ ofise dingo elektra, šalia buvo pažeistas kabelis, nustatyta, kad įvykio kaltininkas yra kasimo darbus atlikusi MB ,,Richita“, todėl ieškovė įgijo regreso teisę reikalauti išieškoti išmokėtas sumas iš atsakovės MB „Richita“.
Atsakovė MB „Richita“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad nėra ginčo, jog atsakovė MB ,,Richita“ vykdė kasimo darbus ir pažeidė elektros kabelį, tačiau pažeidė ne 10 kV elektros liniją, o 0,4 kV liniją. Pateikus užklausą AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ESO) buvo gautas atsakymas, jog ESO fiksuoja visus elektros tiekimo sutrikimus, todėl negali būti, kad apie elektros tiekimo sutrikimą nežinotų. ESO nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. tinklo gedimų, galinčių nulemti elektros įtampos svyravimus nebuvo, todėl gedimas buvo klientui nuosavybės teise priklausančiuose įrenginiuose. Į bylą pateikta UAB ,,Erdmanas“ konsultacinė pažyma nurodo, kad (duomenys neskelbtini), esantis pastatas elektros energiją gauna iš transformatorinės TR-13, pagal www.regia.lt svetainės duomenis užfiksuota elektros požeminė tinklų linija – 0,4 V. B. nėra pateikta jokių atsakovės kaltę dėl sugedusio UAB ,,Tonora“ spausdintuvo pagrindžiančių duomenų. Byloje nėra nustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Ginčo atveju nėra pagrįstas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp MB ,,Richita“ veiksmų ir kilusių padarinių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės MB „Richita“ 7 136,69 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 236,13 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė atliko kasimo darbus ir nutraukė elektros kabelį. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas turto apžiūros aktu, atlikus žalos (duomenys neskelbtini) reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl žalos ar nustatyto žalos dydžio, plačiau dėl šios civilinės atsakomybės teismas nepasisakė. Teismas nurodė, kad esminis byloje nagrinėjamas klausimas yra nustatyti, kas yra atsakingas dėl elektros įtampos svyravimo, dėl kurio buvo sugadintas turtas pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovės teiginiai, jog atsakovė negali būti laikoma atsakinga už neteisėtais veiksmais ieškovei galimai sukeltus nuostolius, nes pastatas kur buvo atliekami kasimo darbai ir pažeistas elektros kabelis, yra prijungtas 0,4 kV požemine linija prie transformatorinės TR-13, tačiau jis elektros tiekimo, netekimo prasme jokio tiesioginio ir/ar netiesioginio ryšio su pastatu neturi, yra nepagrįsta.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ESO pateikė teismui informaciją apie tai, jog iš (duomenys neskelbtini), esančios UAB ,,SK trade” 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas pranešimas apie tai, kad dinginėja elektros energija ir ne tik šioje bendrovėje, bet ir pas kaimynus, kas paneigia atsakovės paaiškinimus, kad elektra buvo dingusi tik pas trečiąjį asmenį UAB ,,Tonora”. Teismas nurodė, kad ESO elektrikai buvo nuvykę į įvykio vietą ir nustatė, kad vis dėl to buvo gedimas, kuris įvyko klientui nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose. Neginčijamai nustatyta, jog prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato atsakovė MB „Richita“ vykdė kasinėjimo darbus ir nutraukė elektros kabelį. 2018 m. rugpjūčio 8 d. Turto apžiūros akte fiksuota, kad kabelis priklauso viešbučiui ,,Palma”, esančiam (duomenys neskelbtini). Elektros energija į pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) tiekiama iš šalia esančios transformatorinės TR-13 (duomenys neskelbtini), o ESO darbuotojai būtent pagal UAB ,,SK trade”, esančios (duomenys neskelbtini), pranešimą 2018 m. rugpjūčio 2 d. fiksavo gedimus klientui nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, iš kurių ir tiekiama elektros energija apdrausto turto savininkei UAB „Tonora“. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovės į bylą pateiktos UAB ,,Erdmanas“ konsultacinės išvados nustatė, jog pastatai, (duomenys neskelbtini) yra prijungti požemine elektros linija prie tos pačios transformatorinės TR-13, esančios (duomenys neskelbtini). Iš tos pačios išvados matyti, kad 10 kV įtampos elektros linijos yra skirtos elektros sujungimui tarp transformatorinių, o 0,4 kV įtampos linijos nuvedamos į vartojimo įvadus ir kitų faktinių duomenų, kurie galėtų paneigti, jog nutraukus 10 kV kabelį ir tuo pačiu elektros tiekimą į transformatorinę, gali nutrūkti elektros tiekimas vartotojams, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas būtent dėl atsakovės MB „Richita“ kaltės, jos darbuotojams atliekant kasimo darbus bei pažeidus elektros kabelį, dėl ko buvo patirta žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovė MB „Richita“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-50-721/2020 ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas vadovavosi UAB „SK trade“, (duomenys neskelbtini), pranešimu, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. jų patalpose „dinginėja“ elektra. Teismas neįsigilino į šias aplinkybes ir nevertino, kad UAB „SK trade“ patalpos faktiškai yra tame pačiame pastate, kaip ir UAB „Tonora“. Įmonės naudojasi tuo pačiu elektros įvadu. Šiuo atveju teismo išvada, kad elektra buvo dingusi ne tik UAB „Tonora“ patalpose, bet ir pas kaimynus, nėra tiksli, kadangi, kaip minėta, įmonės naudojasi tuo pačiu elektros įvadu (tai matyti iš byloje esančių www.regia.lt grafinių duomenų), galima teigti, kad elektros tiekimas buvo sutrikęs į vieną objektą. Byloje nėra duomenų, kad elektros tiekimas būtų nutrauktas ir kituose šio Mažeikių mikrorajono objektuose. Atvirkščiai, byloje yra pateiktas ESO raštas, patvirtinantis, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. nebuvo fiksuota jokių elektros įtampos sutrikimų. Vertinant aplinkybių visumą, manytina, kad atsakovei nutraukus 10 kV įtampos elektros kabelį, ESO neabejotinai būtų fiksavę eilę gedimų tinkle.
Teismas neteisingai vertino trečiojo asmens ir UAB „SK trade“ paaiškinimus, kuriuose užfiksuota, kad darbuotojai pranešė, jog patalpose dingo elektra, po to vėl atsirado, kad „dinginėja“ elektra. Akivaizdu, kad „dinginėti“ elektra visiškai nutraukus kabelį, negali. Manytina, kad buvo fiksuojami trumpalaikiai, momentiniai elektros tiekimo sutrikimai, lėmę trečiojo asmens turto apgadinimą, bet nesusiję su atsakovės netyčia nukirstu elektros kabeliu. Visiškai nukirtus elektros kabelį elektros grandinė nutrūksta, elektra dingsta iki to laiko, kol kabelis sutvarkomas. Atsakovė nukirstą kabelį sutvarkė tik 2018 m. rugpjūčio 3 d., todėl darytina loginė išvada, kad trečiasis asmuo būtų negavęs elektros taip pat parą laiko, tačiau tokių duomenų byloje nėra.
Teismas nevertino byloje pateiktų kasimo darbų vietos fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad nukirstas elektros kabelis buvo patiestas visiškai negiliai – apie 20 cm gylyje, o nukirtimo vieta – ne daugiau nei 2 metrai nuo pastato sienos, tuo tarpu pagal www.regia.lt grafinius duomenis, nuo pastato, (duomenys neskelbtini), iki 10 kV požeminės elektros linijos yra mažiausiai 7,5 metrų atstumas.
Teismas neobjektyviai vertino ieškovės pateiktą sąskaitą kaip pagrindą žalos dydžiui konstatuoti, nenustatė tikrojo žalos dydžio, nes išankstinė sąskaita už remonto darbus nėra laikytina tinkamu įrodymu žalos dydžiui pagrįsti. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų apie turto būklę prieš įvykį, kokia buvo jo techninė būklė po įvykio, nėra nustatyta, kokie buvo padaryti apgadinimai įvykio metu.
Atsiliepimas
Ieškovė ADB „Gjensidige“ atsiliepimu į atsakovės MB „Richita“ apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Šalies argumentai
Ieškovė nesutiko su atsakovės teiginiais, kad elektros tiekimas buvo nutrauktas tik į trečiojo asmens patalpas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu buvo nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo gautas iš UAB „SK trade“, (duomenys neskelbtini) pranešimas, jog „dinginėja elektros energija (taip pat ir pas kaimynus)“. Trečiojo asmens patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu UAB „SK trade“ yra įsikūrusi adresu (duomenys neskelbtini). Be to, atsakovė niekaip nepagrindė savo teiginio, kad jeigu atsakovė iš tiesų būtų nukirtusi 10 kV elektros liniją, elektros tiekimo grandinė būtų nutrukusi visiškai ir elektros tiekimas būtų nutrauktas ne tik į trečiojo asmens patalpas, bet ir į daugelį kitų objektų.
Ieškovė nesutinka su apeliantės pozicija, kad vertinant aplinkybių visumą, manytina, kad atsakovei nutraukus 10 kV galios elektros kabelį, ESO neabejotinai būtų fiksavę eilę kitų gedimų tinkle. Byloje buvo nagrinėjamas įvykis susijęs būtent su žala ieškovės draudėjui, kurio sugadinti prietaisai buvo adresu (duomenys neskelbtini). Tą patį savo atsakyme nurodė ir ESO, kad „patikrinimo metu nustatytas gedimas vidaus tinkle sistemoje, t. y. klientui nuosavybės teise priklausančiose įrenginiuose, todėl jokie darbai nebuvo atlikti.“, papildomai ESO savo atsakyme nurodė, kad „Pranešame, kad 10/0,4 transformatorinėje TR-13 sumontuoti 10-0,4 kV elektros paskirstymo įrenginiai, galios transformatorius 250/10 kVA nuosavybės teise priklauso Bendrovei. Papildomai informuojame, kad transformatorinės TR-13 statybinė dalis, esanti adresu (duomenys neskelbtini) į Bendrovės ilgalaikio turto balansą nėra įtraukta, duomenų apie šio nekilnojamojo turto savininką neturime, dokumentų pateikti negalime.“ Iš nurodyto darytina išvada, kad ESO nebūtinai būtų fiksavę kitus gedimus, kadangi nutrauktas kabelis bei transformatorinė TR-13 yra klientų vidaus tinkle.
Ieškovė nesutinka, kad teismas žalos dydį nustatė išimtinai pagal ieškovės išmokėtą draudimo išmoką, neišnagrinėjo žalos dydžio pagrįstumo, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės padaryta žala yra lygi ieškovės išmokėtai draudimo išmokai 7 136,69 Eur. Ieškovė nurodo, kad, kaip nurodė teismas 2020 m. rugpjūčio 30 d. sprendime atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo ginčo dėl žalos ar nustatyto žalos dydžio, plačiau dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos teismas ir nepasisakė. Nuo pat proceso pradžios atsakovė nei teikdama procesinius dokumentus, nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu žalos dydžio neginčijo, atitinkamai tai reiškė, kad su juo sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje sprendžiamas ginčas dėl civilinės atsakomybės už turto pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), sugadinimą, dėl kurio draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką.
Dėl įrodymų vertinimo nustatant deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygas
1. Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti esant šioms sąlygoms: asmens, įpareigoto atlikti atitinkamus veiksmus ar nuo jų susilaikyti, neteisėtiems veiksmams ar neveikimui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), kaltei dėl šių neteisėtų veiksmų padarymo ar neveikimo (CK 6.248 straipsnis), žalai (CK 6.249 straipsnis) ir priežastiniam ryšiui tarp veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis). Teisę į žalos atlyginimą asmuo turi tik tuomet, kai jis ją patyrė dėl kito asmens neteisėtų veiksmų.
2. CK 6.245 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-465/2008).
Deliktinės civilinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 11d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-215/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. AB „Vilniaus grūdai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-304/2009).
3. Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
4. Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas).
5. Žala (nuostoliai) asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2002).
6. Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1597/2002). Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010).
7. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą nustatė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes vykdydama kasimo darbus nutraukė elektros tiekimo kabelį, dėl ko buvo nutrauktas elektros tiekimas ir sugedo trečiajam asmeniui UAB „Tonora“ priklausantis spausdintuvas.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių fotonuotraukų (I tom., b. l. 10, 36) matyti, kad atsakovės atliktų kasimo darbų vietoje yra ne vienas, o trys elektros kabeliai. Ieškovės pateiktame turto apžiūros akte fiksuota, kad nutrauktas kabelis priklauso viešbučiui „Palma“ (UAB „SK trade“), esančiam (duomenys neskelbtini). Turto apžiūros akte taip pat nurodyta, kad viešbutis „Palma“ (UAB „SK trade“) elektros energiją parduoda trečiajam asmeniui UAB „Tonora“, tačiau iš atsakovės į bylą pateiktos UAB ,,Erdmanas“ konsultacinės išvados matyti, jog pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) yra prijungti požemine elektros linija prie tos pačios transformatorinės TR-13, esančios (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) naudojasi tuo pačiu elektros įvadu, ar atskirais, taip pat nenustatė, kuriuo elektros kabeliu yra tiekiama elektros energija trečiajam asmeniui UAB „Tonora“, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) ir kuriuo – viešbučiui „Palma“, (duomenys neskelbtini) ir nenustatė, kurį elektros kabelį atsakovė nutraukė bei ar jo nutraukimas objektyviai galėjo sutrikdyti elektros tiekimą trečiajam asmeniui UAB „Tonora“ ir sukelti įrangos sugadinimą.
9. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad iš byloje pateiktos internetinio puslapio www.regia.lt grafinės medžiagos, kurioje yra pažymėta atliktų kasimo darbų vieta(I t., b. l. 29) ir pažymėtos 0,4 kV ir 10 kV elektros linijos, matyti, kad į viešbutį „Palma“ (UAB „SK trade“) nutiesta 0,4 kV elektros linija yra nutolusi nuo atsakovės atliktų kasimo darbų vietos, todėl nėra aišku, ar nukirsta elektros linija iš tiesų priklauso viešbučiui „Palma“ (UAB „SK trade“). Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turto apžiūros akte pažymėta pastaba, jog dėl atsakovės neteisėtų kasimo darbų ir kabelio pažeidimo gali paliudyti viešbučio „Palma“ (UAB „SK trade“) direktorius G. K., tačiau, nors buvo kviestas liudytoju, į teismo posėdžius neatvyko ir nebuvo apklaustas.
10. Kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė atsakovas, teismas neteisingai vertino trečiojo asmens paaiškinimus, kad darbuotojai pranešė, jog patalpose dingo elektra, po to vėl atsirado, kad „dinginėja“ elektra, nes visiškai nutraukus kabelį elektros grandinė nutrūksta, elektra dingsta iki to laiko, kol kabelis sutvarkomas. Atsakovė kabelį nukirto 2018 m. rugpjūčio 2 d., o sutvarkė tik 2018 m. rugpjūčio 3 d., todėl trečiasis asmuo turėjo negauti elektros parą laiko. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad byloje nebuvo nustatyta, kokiu metu trečiajam asmeniui ir UAB „SK trade“ (viešbučiui „Palma“) buvo atstatytas elektros tiekimas, o byloje esant duomenų, kad UAB „SK trade“ ir UAB „Tonora“ patalpose dingo elektra ir po to atsirasdavo, kyla abejonė dėl elektros dingimo priežasties. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada trečiojo asmens UAB „Tonora“ darbuotojai bandė įjungti spausdintuvą ir suprato, kad spausdintuvas yra sugedęs.
11. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017).
12. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista šio ginčo esmė, kadangi nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovės atliktų veiksmų ir žalos. Nors pirmosios instancijos teismas neginčijamai nustatė, kad atsakovė prie (duomenys neskelbtini), esančio pastato vykdė kasinėjimo darbus ir nutraukė elektros kabelį, vis dėlto, teismas neišsiaiškino, kaip ir kokiu kabeliu elektros energija yra tiekiama trečiajam asmeniui UAB „Tonora“, nenustatė, kurį elektros kabelį atlikdama kasinėjimo darbus nutraukė atsakovė ir ar būtent atsakovės nutrauktu elektros kabeliu elektros energija buvo tiekiama trečiajam asmeniui UAB „Tonora“. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nutrauktas elektros kabelis priklausė viešbučiui „Palma“ (UAB „SK trade“), tačiau be ieškovės darbuotojo surašyto turto apžiūros akto, byloje nėra kitų tai patvirtinančių duomenų. Byloje nėra nustatyta, ar tuo pačiu elektros kabeliu, kuris priklauso viešbučiui „Palma“, elektros energija yra tiekiama ir trečiajam asmeniui UAB „Tonora“. Taip pat, pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, kada UAB „Tonora“ buvo atstatytas elektros energijos tiekimas, be to, neišsiaiškino, kokiu metu spausdintuvas nebeįsijungė. Pakartotinai bylą nagrinėsiantis teismas pagal byloje ginčo šalių teiktus argumentus ir įrodinėtinas aplinkybes turėtų spręsti dėl aukščiau nurodytų aspektų (bet jais neapsiriboti). Šios aplinkybės turėtų būti nustatinėjamos visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas turėtų spręsti ir dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su žalos dydžiu.
13. Atsižvelgiant į tai, kad, neatskleidus bylos esmės, skundžiamas pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimas naikintinas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas, jas paskirstyti turės pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.