Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-09-30 · Civilinė byla Nr. e2-50-721/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e2-50-721/2020
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01496-2019-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Ieškovas
akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Atsakovas
mažosios bendrijos „Richita“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės ,,Tonora“
Advokatai
Regimantas Špelveris
Civilinė byla Nr. e2-50-721/2020Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01496-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.1; 2.6.10.2.1.; 2.6.10.2.2.; 2.6.2.3.; 2.6.10.5.2.1.; 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.8.; 3.2.6.1.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 30 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jūratei Svobutienei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ įgaliotam atstovui Edgar Moroz, atsakovės mažosios bendrijos „Richita“ atstovams advokatui R. Š., R. R., trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,Tonora“ atstovui T. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Richita“ dėl išmokėtų sumų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą ieškiniu dėl išmokėtų sumų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Richita“ 7136,69 Eur skolos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas ieškovės ADB „Gjensidige“ naudai.

Ieškovė nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. atsakovei vykdant remontą, buvo nutrauktas elektros kabelis bei dėl elektros įtampos svyravimų nukentėjo turtas buvęs Vydūno g. 13-6, Mažeikiai. Sugadintas turtas buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu, todėl ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo 7136,69 Eur draudimo išmoką apdrausto turto savininkei UAB „Tonora“ ir taip įgijo regreso teisę reikalauti išieškoti išmokėtas sumas iš atsakovės.

Ieškovės įgaliotas atstovas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti pilna apimtimi. Paaiškino, jog 2018-08-02 buvo gautas pranešimas apie įvykį, buvo sugadintas UAB ,,Tonora“ spausdintuvas, kuris buvo apdraustas ADB „Gjensidige“ Įmonių turto draudimu. 2018-08-08 draudiko žalos tyrimo ekspertas apžiūrėjo turtą ir nustatė, kad gedimas įvyko dėl to, kad buvo atliekami kasimo darbai, pažeistas kabelis ir nutrauktas elektros tiekimas. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą buvo gauti papildomi regia. lt svetainės duomenys apie kasimo darbų atlikimo vietą, kabelio pažeidimo vietą, su nurodymu, kad buvo nutraukta 10 kV linija. UAB ,,Tonora“ ofise dingo elektra, šalia buvo pažeistas kabelis, numanomas kaltininkas MB ,,Richita“. AB „Energijos skirstymo operatorius“, nors ir informavo, kad 2018-08-02 bendrovės elektros tinklas dirbo normaliu režimu, tinklo gedimų, galinčių nulemti įtampos svyravimus, užfiksuota nebuvo, 2018-08-02 gavus UAB „SK trade“ pranešimą kad adresu Respublikos g. 27, Mažeikiai, dinginėja elektros energija (pas kaimynus taip pat), bendrovės darbuotojai nuvyko į vietą ir apžiūrėjo Bendrovei nuosavybės teise priklausančius ir eksploatuojamus elektros įrenginius. Vykdant draudiminio įvykio tyrimą, draudimo ekspertas nuo pat pradžių nustatė, kad būtent dėl MB ,, Richita“ atliekamų kasimo darbų pažeidus elektros kabelį, UAB ,,SK trade“ taip pat kaip ir UAB ,,Tonora“ dingo eklektra. Dėl to darytina išvada, jog būtent MB ,, Richita“ neteisėti kasimo darbai buvo elektros įtampos svyravimo priežastis. Vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, 6.263 straipsniu (pareiga atlyginti padarytą žalą) ir 6.1015 straipsniu (draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens), ieškovas įgijo reikalavimo teisę iš atsakingų asmenų, t. y. iš atsakovės. Atsakovė žalos geruoju neatlygino.

Atsakovė MB „Richita“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdyje MB ,,Richita“ atstovas advokatas Regimantas Špelveris paaiškino, jog byloje nustatyta, kad UAB ,,Tonora“ sugedo printeris, turtas buvo draustas, draudikas išmokėjo draudimo išmoką. Nėra ginčo, kad atsakovė MB ,,Richita“ vykdė kasimo darbus ir pažeidė elektros kabelį. Esmė išsiaiškinti kam priklauso kabelis. Svetainės regija.lt, duomenimis po kasimo vieta eina 10 kV elektros linija. Užklausus AB ,,Energijos skirstymo operatorius“, buvo gautas atsakymas, jog iš esmės fiksuojami visi elektros tiekimo sutrikimai, negali būti, kad sutrikimo nežinotų. 2018-08-02 tinklo gedimų, galinčių nulemti elektros įtampos svyravimus nebuvo. Gedimas buvo vidaus tinklo sistemoje (klientui nuosavybės teise priklausančiuose įrenginiuose). ESO elektros tinkluose jokių pažeidimų nebuvo. Į bylą pateikta UAB ,,Erdmanas“ konsultacinė pažyma nurodo, kad Vidūno g. 13, Mažeikių m. esantis pastatas elektros energiją betarpiškai gauna iš transformatorinės TR-13, pagal regija.lt svetainės duomenis užfiksuota elektros požeminė tinklų liniją- 0,4 kV. Į bylą nepateikta jokių atsakovės kaltę dėl sugedusio UAB ,,Tonora“ printerio pagrindžančių duomenų. Byloje nenustatytas civilinės atsakomybės sąlygų visetas. Ginčo atveju nėra pagrįstas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp MB ,,Richita“ veiksmų ir kilusių padarinių. Iš ieškovės pateiktos schemos matyti, kad kasimo darbų vietoje yra sumontuota 10 kV požeminė linija, kuri eina į tranformatorinę, esančią Stoties g. 27A, Mažeikiuose, ir tik iš jos nuvesta 0,4 kV pozeminė linija į UAB ,,Tonora“patalpas, esančias Vydūno g. 13, Mažeikiuose. Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog pažeista 10 kV požeminė linija yra sujungta su elektros tiekimu UAB ,,Tonora“ patalpose.

Teismo posėdyje trečiojo asmens UAB ,,Tonora“ atstovas T. N. paaiškino, kad 2018-08-02 įvykio metu jo nebuvo bendrovės patalpose. Kai jis grįžo, darbuotojai paaiškino, kad spausdintuvas dirbo, kažkokiu momentu dingo elektros energija ir, kai atsirado elektros energija, spausdintuvas nebeįsijungė, sugedo. Jis kreipėsi į servisą dėl remonto ir pateikė pranešimą apie įvykį draudimo bendrovei. Vėliau jis sužinojo, jog dingo elektros energija visiems tame pastate, ne tik jo bendrovės patalpose. Elektra paduodama į įmonę iš transformatorinės, bendrovė pirko elektros energiją iš UAB ,,SK trade“. Jis girdėjo, kad elektros energijos tiekimas nutrūko tik dėl kabelio sugadinimo. Apie jokius kitus sutrikimus tuo metu negirdėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje pateiktų įrodymų visuma nustatyta, kad Įmonių turto draudimo taisyklių pagrindu ADB „ Gjensidige “ su UAB „Tonora“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį GJELT Nr. 2619491 draudimo laikotarpiui nuo 2018-01-20 iki 2019-01-19 ir apdraudė kilnojamąjį turtą, esantį Vydūno g. 13-6, Mažeikiai, nurodant draudžiamas rizikas: gaisras, gamtinės jėgos, kitos rizikos. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu - 2018-08-02 apdraustasis turtas (spausdinimo aparatas Konika minolta) buvo sugadintas dėl elektros įtampos svyravimo UAB ,,Tonora” ofise, esančiame Vydūno g. 13-6, Mažeikiai dingus elektrai. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, pripažino 2018-08-02 įvykį draudžiamuoju ir 2018-08-27 sumokėjo draudėjui trečiajam asmeniui UAB ,,Tonora” 7136,69 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto. Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių bei žalos dydžio byloje nėra.

CK 6.1015 str. numato draudiko teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens pagal taisykles, numatančias draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1010 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-08-02 atsakovei MB „Richita“ vykdant kasinėjimo darbus, buvo netyčia nutrauktas elektros kabelis. Nagrinėjamu atveju dėl to ginčo taip pat nėra.

Byloje kilo ginčas dėl to, kas yra atsakingas dėl elektros įtampos svyravimo, ko pasekoje sugadintas turtas pastate, esančiame adresu Vydūno g. 13-6, Mažeikiai, dėl kurio draudikas išmokėjo draudėjui draudimo išmoką.

Atsakovė nesutiko atlyginti nuostolius ieškovei nurodydama, kad ji nėra atsakinga už padarytą žalą bei, kad nėra jos kaltės dėl elektros įtampos svyravimo 2018-08-02. Atsakovės teigimu, ieškovė negali reikalauti iš atsakovės atsakomybės už UAB „Tonora“ dėl elektros įtampos svyravimo metu apdrausto turto sugadinimą.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė įrodinėdama patirtą žalą, vadovaujasi 2018-08-02 Turto apžiūros aktu, kuriame fiksuota, jog 2018-08-02 UAB „Tonora“ patalpose adresu Vydūno g. 13-6, Mažeikiai, dingus elektrai, sugedo draudėjo (UAB ,,Tonora“) printeris. Elektra patalpose dingo MB „Richita“ vykdant neteisėtus kasimo darbus nutraukus elektros kabelį, priklausantį viešbučiui ,,Palma“, kuris elektrą parduoda draudėjui. Įvykio priežastimi nurodyti neteisėti kasimo darbai, kurių metu buvo nutrauktas elektros kabelis. Taip pat AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ informacija apie tai, jog 2018-08-02 buvo gautas iš UAB ,,SK trade“, esančios Respublikos g. 27, Mažeikiai, pranešimas, jog ,,dinginėja elektros energija ( taip pat ir pas kaimynus) ir bendrovės darbuotojai buvo nuvykę į įvykio vietą bei nustatė, kad gedimas buvo klientui nuosavybės teise priklausančiose elektros įrenginiuose.

Atsakovė savo poziciją byloje grindžia taip pat AB ,,Energijos skirstymo operatoriaus“ informacija apie tai, jog ši bendrovė fiksuoja visus elektros tiekimo sutrikimus, įvykusius 10 kV bendrovei nuosavybės teise priklausančiame ir eksploatuojamame elektros tinkle. 2018-08-02 bendrovės elektros tinklas dirbo normaliu režimu, tinkle gedimų, galinčių nulemti įtampos svyravimus, fiksuota nebuvo; regia, lt internetinės svetainės duomenimis, jog 2018-08-02 AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ elektros tinklas dirbo normaliu režimu, tinklo gedimų nebuvo fiksuota. Be to, atsakovė aiškindama, jog ji negali būti laikoma atsakinga už neteisėtais veiksmais ieškovei galimai sukeltus nuostolius, remiasi 2020-07-09 UAB ,,Erdmanas“ konsultacine išvada, kurioje nurodoma, kad elektros tiekimas į pastatą Nr. 13 ( Vydūno g. 13, Mažeikiai) yra iš šalia esančios transformatorinės TR-13, pažymėtos pastatu Nr.27A. Iš transformatorinės TR-13 yra nutiesta požeminė 0,4 kv įtampos elektros linija. Šios požeminės elektros linijos (0,4 kV ir 10 kV) priklauso AB ,,Elektros skirstymo operatorius“. Tokie duomenys yra įregistruoti VĮ ,,Registrų centras“ ir tai matyti regia,lt internetinėje svetainėje. 10 kV įtampos elektros linijos yra skirtos elektros sujungimui tarp transformatorinių, o 0,4 kV įtampos linijos nuvedamos į vartotojo įvadus. Pastatas 32A, kur buvo atliekami kasimo darbai ir pažeistas elektros kabelis, yra prijungtas 0,4 kV požemine linija prie transformarinės TR -13, tačiau jis elektros tiekimo, netekimo prasme jokio tiesioginio ir/ar netiesioginio ryšio su pastatu Nr. 13 neturi. Šie duomenys, atsakovės nuomone, rodo, kad atsakovės kaltės dėl elektros įtampos svyravimo 2018-08-02, nors ir buvo nutrauktas elektros kabelis, nėra, ir kad žalą turi atlyginti ją realiai padarę asmenys.

Teismas mano, kad su tokia atsakovės išvada sutikti negalima. AB ,,Energijos skyrstymo operatorius” pateikė teismui informavcija apie tai, jog iš Respublikos g. 27, Mažeikių m., esančios UAB ,,SK trade” 2018-08-02 buvo gautas pranešimas apie tai, kad dinginėja elektros energija ir ne tik šioje bendrovėje, bet ir pas kaimynus, kas paneigia atsakovės paaiškinimus, kad elektra buvo dingusi tik pas trečiajį asmenį UAB ,,Tonora” ir daugiau elektros įtampos sutrikimų nustatyta nebuvo, niekas apie tai nepranešė. AB ,,Energijos skirstymo operatorius” elektrikai buvo nuvykę į įvykio vietą ir nustatė, kad vis dėl to buvo gedimas, kuris įvyko klientui nuosavybės teise priklausanęiuose elektros įrenginiuose. Neginčijamai nustatyta, jog prie Stoties g. 32A, Mažeikiuose esančio pastato atsakovė MB „Richita“ vykdė kasinėjimo darbus ir nutraukė elektros kabelį. 2018-08-08 Turto apžiūros akte fiksuota, kad kabelis priklauso viešbučiui ,,Palma”, esančiam Respublikos g. 27, Mažeikių m. Elektros energija į pastatą, esantį Vydūno g. 13, Mažeikiuose, tiekiama iš šalia, esančios transformatorinės TR-13 (Stoties g. 27A, Mažeikiai), o AB ,,Energijos skirstymo operatorius” darbuotojai būtent pagal UAB ,,SK trade”, esančios Respublikos g. 27, Mažeikių m., pranešimą 2018-08-02 fiksavo gedimus klientui nuosavybės teise priklausančiuose elektros įrenginiuose, iš kurių ir tiekiama elektros energija apdrausto turto savininkei UAB „Tonora“. Iš atsakovės į bylą pateiktos UAB ,,Erdmanas“ konsultacinės išvados matyti, jog pastatai, esantys Vydūno g. 13, Mažeikiai ir Stoties g. 32A yra prijungti požemine elektros linija prie tos pačios transformatorinės TR-13, esančios Stoties g. 27A. Iš tos pačios išvados matyti, kad 10 kV įtampos elektros linijos yra skirtos elektros sujungimui tarp transformatorinių, o 0,4 kV įtampos linijos nuvedamos į vartojimo įvadus ir kitų faktinių duomenų, kurie galėtų paneigti, jog nutraukus 10 kV kabelį ir tuo pačiu elektros tiekimą į transformatorinę, gali nutrūkti elektros tiekimas vartotojams, byloje nėra.

Apibendrinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog 2018-08-02 elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas būtent dėl atsakovės MB „Richita“ kaltės, jos darbuotojams atliekant kasimo darbus bei pažeidus elektros kabelį, dėl ko buvo patirta žala.

Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019).

Neteisėti veiksmai yra objektyvioji teisinės atsakomybės atsiradimo sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje neteisėtumas bendriausia prasme aiškinamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016). Kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali pasireikšti ne tik tyčia, bet ir neatsargumu, kai asmuo atitinkamomis aplinkybėmis elgiasi nepakankamai apdairiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-239/2009). Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, kuomet atlikdama kasimo darbus, pažeidė elektros tiekimo kabelį. Šioje byloje, konstatuojamas MB ,,Richita“ kaltas elgesys, kaip jau minėta, nėra ginčo kad buvo atliekami kasimo darbai ir nutrauktas elektros kabelis.

Žala (nuostoliai), kaip civilinės atsakomybės sąlyga, asocijuojasi su pakenkimu tam tikram objektui, neigiamu poveikiu jam, kuris pasireiškė to objekto ekonominės vertės sumažėjimu, jo kokybinių savybių praradimu. Žala visada turi būti įvertinama, išreiškiama pinigais.

Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nustatytas vadovaujantis pranešimu apie įvykį, Turto apžiūros aktu, atlikus žalos Nr. CLT173852 reguliavimą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl žalos ar nustatyto žalos dydžio, plačiau dėl šios civilinės atsakomybės sąlygos teismas nepasisako.

Priežastinis ryšys suprantamas kaip sąsaja tarp skolininko veiksmų ir atsiradusių pasekmių, jog neigiamos pasekmės yra skolininko veiksmų rezultatas. Teismai vertina visas aplinkybes ir žalos atsiradimo priežastis, kad nustatytų pakankamą neteisėtų veiksmų ir atsiradusių pasekmių ryšį. Priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos nustatymas kartu reiškia teismo diskreciją svarstyti apie civilinės atsakomybės ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog žala apdraustam turtui buvo padaryta ir elektros tiekimas buvo nutrauktas būtent dėl neteisėtų atsakovės MB ,,Richita“ veiksmų, atliekant neteisėtus veiksmus, todėl priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių pasekmių byloje įrodytas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovė ADB „Gjensidige“ išmokėjo 7136,69 Eur draudimo išmoką apdrausto turto savininkui UAB „Tonora“.

Draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, todėl atsakovas privalo sumokėti draudimui minėtą sumą.

Ieškovė, atlyginusi atsakovės padarytą žalą, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Šiuo atveju konstatavus visas atsakovės MB ,,Richita” civilinės atsakomybės sąlygas (CK 6.263 straipsnio l dalis), yra pagrindas ieškovei ADB „Gjensidige“ priteisti iš atsakovės jos trečiajam asmeniui išmokėtą žalos atlyginimą.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažino, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškiniui tenkinti, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovės MB ,,Richita“ priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus bylinėjimosi išlaidos: 161 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį ir atstovo kelionės į teismą išlaidos 75,13 Eur ieškovei priteisiamos iš atsakovės.

Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, atmetus ieškinį.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės MB „Richita“, juridinio asmens kodas 304717066, 7136,69 Eur (septynis tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 69 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už bendrą priteistą sumą, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 10 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 236,13 Eur (du šimtus trisdešimt šešis eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Nadežda Kiubienė