Kauno apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui R. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-720-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-720-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24262595010 (toliau – Nutarimas) nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 23 d., 14.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo „B“ kategorijos automobilį, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2240 kg ir tempė savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1800 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 4040 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga „BE“ kategorija. Priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais T. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, už ką asmeniui paskirta 300 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesių laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad T. S. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-720-2025 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 24262595010 nubaustas už tai, kad jis 2024 m. gruodžio 23 d., 14.40 val., (duomenys neskelbtini) vairavo „B“ kategorijos automobilį, kurios didžiausioji leidžiamoji masė 2 240 kg ir tempė savos gamybos priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios didžiausioji leidžiamoji masė 1 800 kg. Bendra junginio didžiausių masių suma 4 040 kg. Vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, tokį junginį vairuoti reikalinga „BE“ kategorija. Priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais T. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 16 punktą. Institucijos nutarimu T. S. šiuo nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur dydžio bauda, už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskirta administracinė nuobauda 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė 300 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. S. teismui pateiktu skundu neneigia padaręs jam inkriminuotą nusižengimą pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, neigia padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą (jog priekabai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra), skundu prašo pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-720-2025, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-720-2025, sušvelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki vieno mėnesio. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su paskirta 10 Eur bauda už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą pažeidimą, nes jo nepadarė.

Dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje, numatyto nusižengimo

Nagrinėjamu atveju, skundžiamu nutarimu T. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Teismo posėdžio metu ir skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, jog nesutinka su šiuo pažeidimu, nurodydamas, kad savos gamybos priekabai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir galiojo.

Teismas pažymi, kad pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėm pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, už tai, kad nepateikė tikrinančiam pareigūnui techninės apžiūros dokumento. Tai pažymėta nutarime, nurodant, kad perkvalifikuota iš ANK 415 straipsnio 2 dalį į ANK 417 straipsnio 7 dalį.

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato, jog kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Institucijos 2025 m. sausio 9 d. nutarimo skiltyje „pažeidimo esmė“ nurodyta, jog „Priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.“. Nutarimo skiltyje „kitos aplinkybės“ nurodyta, kad „Atvykęs į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą T. S. bylos nagrinėjimo metu pateikė savadarbės priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nustatyta, kad savadarbės priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2025 m. birželio 28 d. Vertinant gautus dokumentus administracinio nusižengimo teisena dalyje dėl nusižengimo numatyto ANK 415 str. 2 d. perkvalifikuojama į nusižengimą numatytą ANK 417 str. 7 d. už kelių eismo taisyklių 16 punkto, kuriame numatyta, kad „Tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį atitinkamai vairuotojo pažymėjimą ar dokumentą, kuriuo patvirtinama teisė vairuoti traktorius ir (ar) savaeiges mašinas arba karinei įrangai priskiriamas taktines ir logistines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – privalomasis draudimas) liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus “ pažeidimą“. Teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad šiuo atveju aiškiai nutarime nurodyta, kad kaltinimas iš ANK 415 straipsnio 2 dalies (priekabai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra) į ANK 417 straipsnio 7 dalį ir Kelių eismo taisyklių 16 punktą, kadangi sustabdžius tikrinam pareigūnui nebuvo pateiktas priekabos registracijos liudijimas, draudimas ir techninės apžiūros talonas. Akcentuotina, kad dėl kaltinimo pakeitimo aiškiai ir motyvuotai pasisakyta skundžiamo nutarimo dalyje „kitos aplinkybės“. Teismas, įvertinęs nutarimo turinį sprendžia, jog pareiškėjas buvo nubaustas ne už tai, kad priekabai neatlikta techninė apžiūra, o už tai, kad nepateikė tikrinančiam pareigūnui priekabos dokumentų, kuriuos privalu turėti ne transporto priemonės savininkui.

Pažymėtina, jog Kelių eismo taisyklių 16 punkte numatyta, jog tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti <...> transporto priemonės registravimo, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros (toliau – privalomoji techninė apžiūra) dokumentus, <...> kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir Taisyklių nustatytus dokumentus (išskyrus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nurodytus atvejus, kai motorinės transporto priemonės, jos junginio su priekaba vairuotojas neprivalo su savimi turėti atitinkamų dokumentų) <...>.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šio straipsnio 7 dalyje reglamentuota, kad straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti privalomosios techninės apžiūros dokumento ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimo (poliso), o 8 dalyje, kad šio straipsnio 6 dalyje nurodytas motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuris vairuoja jam nuosavybės teise priklausančią Lietuvos Respublikoje įregistruotą motorinę transporto priemonę ir (ar) priekabą, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti šio straipsnio 7 dalyje nurodytų dokumentų ir transporto priemonės registravimo dokumento. Taigi, kaip matyti, įstatymas leidžia neturėti transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumento vairuotojui, kuris yra Lietuvoje registruotos transporto priemonės savininkas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas savadarbę priekabą, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2023 m. gruodžio 9 d., tai patvirtina pareiškėjo pateikta pirkimo – pardavimo sutartis. Iš Registracijos liudijimo nustatyta, kad transporto priemonė savadarbė priekaba AB „Regitra“ buvo įregistruota pareiškėjo vardu tik 2024 m. gruodžio 30 d. Iš Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos matyti, kad techninė apžiūra galioja nuo 2023 m. birželio 28 d. iki 2025 m. birželio 28 d. Pareiškėjas policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir pažeidimas užfiksuotas 2024 m. gruodžio 23 d., 14.40 val. Pareiškėjas neneigia, kad pareigūnams sustabdymo metu nepateikė Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos ir nurodė, kad ji buvo pateikta tik institucijoje nagrinėjant pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą. Pažymėtina, kad pirkimo - pardavimo sutarties pareiškėjas pareiškėjo bylą nagrinėjant Institucijoje nebuvo pateikta, ji buvo pateikta tik teismui. Kas leidžia daryti išvadą, kad Institucija pagrįstai neturėdama duomenų, patvirtinančių, jog priekabos savininkas pareiškėjas ir esant registre nurodyta kitam savininkui, pareiškėjui pagrįstai inkriminavo ANK 417 straipsnio 7 dalyje padarytą nusižengimą.

Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo data ir laikas 2024 m. gruodžio 23 d. 14.40 val. Priekaba registruota Lietuvos Respublikoje, Kelių transporto priemonių registro duomenimis jos savininkas ir valdytojas šiuo metu ir nuo 2024 m. gruodžio 30 d. yra pareiškėjas T. S., o 2024 m. gruodžio 23 d. priklausė A. S., ką patvirtina ir pateiktas institucijos išrašas. Todėl su savimi pareiškėjas turėjo pareigą turėti transporto priemonės privalomosios techninės apžiūros dokumentą ir jį tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo veiksmuose yra ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymiai ir jis pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimo

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300 iki 450 eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų. ANK 417 straipsnio numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą; kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas, tikimybė, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus, asmeninio pobūdžio aplinkybės – darbo pobūdis bei mažamečių vaikų auginimas ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose: Nr. 2AT-11-303/2018, Nr. 2AT-13-693/2018, Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-13-2013; Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. AN2-402-417/2021, 2021 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. AN2-405-795/2021; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta byloje Nr. ATP-58-195/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. N-62-509/2008; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-116-1020/2017 ir kt.).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Nagrinėjamu atveju T. S. nusižengimo padarymo metu, tai yra 2024 m. gruodžio 23 d. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, suteikiantį teisę be apribojimų vairuoti šios kategorijos transporto priemones – A, A1, A2, AM, B, B1, C, C1. Specialiąją teisę vairuoti T. S., pačio pareiškėjo teigimu, įgijo 1996 metais. Nurodytos aplinkybės teismo vertinimu rodo, jog T. S. iš esmės turėjo tiek teorinių, tiek praktinių žinių, kaip vairuoti automobilį su priekaba. Kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus, T. S. yra baustas 5 kartus, 2020 m. kovo 3 d. dėl to, kad vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, 2021 m. spalio 23 d. dėl to, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą 100 km/val. greitį viršijo 12 km/val., važiavo 112 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), 2023 m. rugpjūčio 2 d. dėl to, kad vairuojant transporto priemonę, nustatytą vidutinį 90 km/val. greitį viršijo 12 km/val., važiavo 102 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą), 2023 m. gruodžio 1 d. dėl to, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, 2024 m. spalio 11 d. vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas T. S. nėra padaręs šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų, anksčiau nėra praradęs teisės vairuoti, tad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nelaikytinas sistemingu, piktybišku teisės pažeidėju, negali būti laikoma, jog jis turi antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Pareiškėjas visiškai pripažįsta padarytą administracinį nusižengimą, teigdamas, jog suklydo klaidingai interpretuodamas Kelių eismo taisyklėse esantį reikalavimą, kaip tokio transporto priemonių junginio svoris matuojamas, todėl manė, jog turi tokią teisę. Netikėti šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi akivaizdu, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, jis padarė ne piktybiškai ar kitaip įžūliai siekdamas pažeisti Kelių eismo taisykles. Pareiškėjas T. S. nevengė administracinės atsakomybės, policijos pareigūnams paaiškino įvykio aplinkybes, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, be to, svarbu ir tai, kad jo atsakomybė sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Pažymėtina, jog Institucijos nutarime, skiltyje „nutarimas priimtas“ nurodyta, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, taip pat skiltyje „kitos aplinkybės“, pirmame sakinyje nurodyta, jog „administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, t. y. administracinio nusižengimo protokolo kopija, kurioje nurodyta bylos nagrinėjimo data, vieta, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įteikta asmeniškai protokolo surašymo metu, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nėra gauta“. Pabrėžtina, jog toje pačioje skiltyje „kitos aplinkybės“, ketvirtoje ir penktoje pastraipoje nurodyta, kad „bylos nagrinėjimas vyko žodinio proceso tvarka, vadovaujantis LR ANK 616 str. 1 d. ir 616 str. 3 d. dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.“ „Atvykęs į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą T. S. teigė, kad nesuprato, kad vairuojamų transporto priemonių masė skaičiuojama pagal maksimalią leistiną masę, o ne pagal faktinę transporto priemonės masę, todėl tempė priekabą, kurios tempti neturėjo teisės. Teigė, kad dėl savo poelgio gailisi prašė neskirti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė savadarbės priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią nustatyta, kad savadarbės priekabos, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra galioja iki 2025 m. birželio 28.“ Taigi darytina išvada, jog administracinio nusižengimo byla vyko žodinio proceso tvarka, Pareiškėjas buvo atvykęs į administracinės bylos nagrinėjimą, kas rodo, jog pareiškėjas buvo suinteresuotas administracinės bylos baigtimi, kas labiau teigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą T. S.. Pareiškėjas nesutinka su paskirtąja bauda, teismo posėdžio metu nurodė, kad jei yra įmanoma, prašo ją sumažinti taip pat. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad nesutinka už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam taikyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisėse vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, nurodė, kad skundu prašo pakeisti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-720-2025, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba pakeisti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-720-2025, sušvelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinant iki vieno mėnesio. Skunde pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju mano, jog, atsižvelgiant ne tik į tai, jog egzistuoja atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kad prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi - tai nurodyta Nutarime), bet ir į išskirtines individualias aplinkybes, egzistuoja teisinis pagrindas neskirti jam administracinio poveikio priemonės arba paskirti man trumpesnį nei sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės terminą (teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vienam mėnesiui). Pažymėtina, jog pareiškėjas turėjo teisę vairuoti transporto priemones ir yra įgijęs A, A1, A2, AM, B, B1, C, C1 kategorijas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog jokių kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairuojant šį transporto junginį nebuvo nustatyta, t. y., T. S. nevairavo transporto priemonės neblaivus, neviršijo greičio, be to, žala niekam nebuvo padaryta. Šių aplinkybių visuma leidžia vertinti pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Teismas tuo pačiu pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. 2AT-13-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis Nr. 2AT-68-507/2015). Teismo vertinimu, nors vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, tačiau kasdieniniame gyvenime pasitaiko aplinkybių, dėl kurių bet kuris asmuo gali sąžiningai suklysti bei turi teisę šią klaidą pripažinti, ją ištaisyti ir būti baudžiamas švelniau, nei tokią pačią klaidą padaręs asmuo jos tyčia nepripažintų ar siektų išvengti bet kokių neigiamų pasekmių.

Pagal ANK 9 straipsnį administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pagal teismų praktiką kaltės, jos formos, rūšies, subjektyviųjų administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik išaiškinimu, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-44-976/2016, 2AT-8-895/2020).

Kaip teismo posėdžio metu ir skunde paaiškino administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, jis tokią automobilio ir priekabos junginį vairavo tuo metu, kai priekaba buvo tuščia, ir žinojo, jog junginio masė neviršija 3 500 kg, teismo posėdžio metu teigė, kad tikrai nuoširdžiai manė, jog vairuojamų transporto priemonių masė skaičiuojama pagal maksimalią leistiną masę, o ne pagal faktinę transporto priemonės masę, todėl tempė priekabą, kurios tempti neturėjo teisės. Teigė, kad negalvojo, jog priekabos svoris skaičiuojamas, kai priekaba yra pilna, teigė, kad tikrai nuoširdžiai nežinojo, jog jis neturi teisės priekabos ir automobilio junginį vairuoti. Šiuo atveju, T. S. vairavimo metu eismo įvykių nesukėlė, pažeidimų nepadarė, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų dėl to, jog policijos pareigūnai fiksavimo pažeidimą, kaip nutarime nurodyta – priekabai, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 ir punktus B kategorijai priskiriami automobiliai, kurių B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip aštuonis keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4 250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3 500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą akcinėje bendrovėje „Regitra“. BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3 500 kg, junginiai.

Kaip matyti, esminis kriterijus skiriantis B ir BE kategorijas yra tas, jog turint B kategoriją, galima vairuoti tik tokius automobilius, kurie gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg, šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau šio junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 3 500 kg. Teismo vertinimu vairuotojai privalo išmanyti ir žinoti teisės aktus, susijusius su teise vairuoti, tačiau kasdieniniame gyvenime pasitaiko aplinkybių, dėl kurių bet kuris asmuo gali sąžiningai suklysti bei turi teisę šią klaidą pripažinti, ją ištaisyti. Pažymėtina, jog Pareiškėjas teismo posėdžio metu net tris kartus nurodė, jog tikrai nuoširdžiai galvojo, kad vairuojant šį automobilio ir priekabos junginį pažeidimo nedaro, dėl to, jog jo tempiama priekaba buvo tuščia, o visas junginys kartu nesiekė net 3 000 kg, todėl galvojo, kad šiam junginiui užtenka B kategorijos pažymėjimo. Nors T. S. elgesys prieš vairuojant jam priklausantį automobilį ir priekabą, nesusipažįstant su kelių eismo taisyklėmis konkrečiau ir neįsitikinant, ar turi atitinkamą kategoriją tokiam automobiliui vairuoti, vertintinas kaip lengvabūdiškas ir nerūpestingas, tačiau vien tai savaime neleidžia daryti išvados, kad padarytas didesnio pavojingumo administracinis nusižengimas. Visgi, atitinkamai įvertintini ir T. S. paaiškinimai, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl nežinojimo, o ši aplinkybė leidžia pagrįstai manyti, kad T. S. neturėjo tikslo ir motyvų vairuoti transporto priemonę, neturint teisės jos vairuoti. Pabrėžtina, kad T. S. su ANK 424 straipsnio 3 dalies pažeidimu sutiko, pripažino, gailisi dėl pažeidimo padarymo. Akivaizdu, jog T. S. padarytas nusižengimas negali būti laikomas tokio paties pavojingumo, kai asmuo sąmoningai vairuoja transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, suvokia, kad tokiu elgesiu daro teisės pažeidimą, tačiau vis tiek pasirenka tokį elgesio variantą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad T. S. buvo įsitikinęs, kad vairuojamų transporto priemonių masė skaičiuojama pagal maksimalią leistiną masę, o ne pagal faktinę transporto priemonės masę, todėl tempė priekabą, kurios tempti neturėjo teisės, kaip teismui nurodė, tuo atveju, jeigu jam būtų buvę žinoma aplinkybė dėl svorio, jis automobilio ir priekabos junginio būtų nevairavęs. Šios aplinkybės, pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad T. S. neturėjo tiesioginės tyčios vairuoti transporto priemonę neturint teisės vairuoti ir padaryti administracinį nusižengimą, o nusižengė dėl nerūpestingumo, sąžiningai klystant. Pabrėžtina ir tai, kad turima B kategorija suteikia teisę vairuoti automobilius su priekaba, tačiau nustatytas svorio limitas iki 3 500 kg. Teismas, atsižvelgia ir į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pavojingų padarinių, nesutrikdė kitų eismo dalyvių veiklos. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teisė vairuoti transporto priemonę turi nuo 1996 m., per 29 metų laikotarpį nėra praradęs teisės vairuoti, per paskutinius penkerius metus nėra padaręs nei vieno itin šiurkštaus kelių eismo taisyklių pažeidimo, paskirtos administracinės baudos yra sumokėtos. Nurodytų aplinkybių visuma, leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas, minimaliam sankcijoje nustatytam terminui – 6 mėnesiams, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

Įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą, pareiškėjo T. S. paaiškinimus viso proceso metu, konstatuotina, kad institucija nepagrįstai priėmė sprendimą netaikyti pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į pareiškėjo įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumą, administracinės nuobaudos neskyrimas ir privalomo skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo netaikymas, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo principą, neatgrasytų jo nuo administracinių nusižengimų darymo ir gali sudaryti nebaudžiamumo iliuziją, taigi pareiškėjas liktų tinkamai nenubaustas (ANK 22 straipsnio 1, 2 dalys). Teismo vertinimu, pareiškėjui T. S. nebuvo tinkamai individualizuota skundžiamu nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė, kuri laikytina per griežta ir neproporcinga. ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytos minimalios administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams skyrimas T. S. prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėjas T. S. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti tokį transporto priemonių junginį, ne dėl tyčinių, sąmoningų veiksmų, o dėl nepakankamo apdairumo, sąžiningumo klydimo ir klaidingo Kelių eismo taisyklių interpretavimo, teismas sprendžia, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui būtų akivaizdžiai neproporcinga poveikio priemonė. T. S. padarytas administracinis nusižengimas, už kurį jam ir paskirta administracinio poveikio priemonė, vertintinas kaip mažesnio pavojingumo. Jis savo kaltę pripažino, neginčijo pažeidimo fakto, žala tretiesiems asmenims nebuvo padaryta, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, jog kaip svarbiausią aplinkybę kaltinamasis nurodė savo darbą, tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdo individualią veiklą: teikia tinkavimo paslaugas. Nurodė, jog 2025 m. sausio 16 d. su AB „(duomenys neskelbtini)“ filialu „(duomenys neskelbtini)“ sudarė Statybos subrangos sutartį. Sutartyje įsipareigojo atlikti daugiafunkcinio sporto ir sveikatingumo centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), seno pastato vidaus patalpų tinkavimo darbus bei su tuo susijusius darbus. Sutarties kaina – 15 682,50 Eur (be PVM), darbų atlikimo terminas – iki 2025 m. balandžio 18 d. Pareiškėjas nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), taigi, jo gyvenamoji vieta nuo sutartyje nurodytos darbo vietos ((duomenys neskelbtini)) yra nutolusi 100 km atstumu, kelionė iki darbo su automobiliu kasdien užtrunka apie 1 val. 30 min. į priekį ir tiek pat – grįžtant atgal, tad sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymui jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones. Teigė, kad jei jam bus aplikta nutarime administracinio poveikio priemonė, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teks susimokėti dideles baudos, kurios itin apsunkins jo šeimos finansinę padėtį. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog jo mėnesinės pajamos yra apie 1 500 Eur – 2 000 Eur, žmonos pajamos iki 1 000, nurodė, kad turi finansinių įsipareigojimų bankui, taip pat turi pilnametę dukrą, kurią pilnai išlaiko, kuri mokosi mokykloje ir gyvena kartu su tėvais. Dėl šių aplinkybių visumos, teismas daro išvadą, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakanka trumpesnio administracinio poveikio priemonės termino taikymo, todėl nutarimas keistinas, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą sutrumpinant iki 3 mėnesių. Teismo vertinimu, tokia poveikio priemonė bus pakankama, kad asmuo patirtų neigiamas savo neteisėto, pavojingo elgesio pasekmes, būtų sulaikytas nuo naujų panašaus pobūdžio vaikų darymo. Teismas laiko, kad pritaikytas trumpesnis teisės atėmimo vairuoti transporto priemones, negu numatytas įstatymo sankcijoje minimalus terminas, bus pakankamas tam, kad pareiškėjas suvoktų pažeidimų darymo pasekmes, bei bus pakankamas administracinės nuobaudos tikslams, numatytiems ANK 22 straipsnyje, pasiekti. Tai atitinka teismų formuojamą praktiką šio pobūdžio bylose (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-744/2023 ir kt.).

T. S. skundu prašo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba atėmimo laikotarpį sutrumpinti iki vieno mėnesio. Administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo teisės vairuoti reikalingumą ir būtinumą grindė tuo, kad dirba (duomenys neskelbtini), gyvena kaime, tad į darbą kiekvieną dieną tenka važiuoti 100 km, grįžti taip pat reikia 100 km, darbo funkcijoms vykdyti reikalinga B kategorija, jos netekus, neteks darbo ir pajamų, teismo posėdžio metu nurodė, jog į statybų objektus važiuoja automobiliu, juo taip pat vežiojasi darbo įrankius, darbui reikiamas medžiagas, tad į darbo vietą viešuoju transporto nuvykti niekaip nepavyktų. Taip pat nurodė, jog augina dukrą, kuria tenka vežti į mokyklą apie 12 km. Taip pat skunde nurodė, jog rūpinasi sergančia motina, kurią vežioja pas gydytojus. Skunde bei teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog yra pagrindinis vairuotojas šeimoje, žmona turi vairuotojo pažymėjimą, tačiau nevairuoja, todėl vairuoti ir vežioti šeimos narius tenka jam. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dukra yra pilnametė, suaugęs asmuo, kuris gali pasirūpinti savimi, naudotis viešuoju transportu, Pareiškėjas nepateikė jokių išskirtinių aplinkybių, kodėl dukrą yra būtina vežioti į mokyklą. Taigi teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbo funkcijoms atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Aplinkybę, jog teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas esmingai neapribos pareiškėjos galimybės nuvykti į darbą ir sudarys galimybes netekti darbo, grindė tuo, jog šiuo metu turi sudaręs statybos subrangos sutartį, kuria yra įsipareigojęs iki 2025 m. balandžio 18 d. įvykdyti sutartyje nurodytus darbus. Pabrėžtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė statybos subrangos sutartį Nr. 25/0116-2, kuri patvirtina pareiškėjo teismo posėdžiu metu nurodytas aplinkybes. Tačiau teismo vertinimu, sutartis nesudaro prielaidos, jog T. S. neteks darbo vietos, ar sutartis bus nutraukta, jei administracinėn atsakomybėn asmuo neturės galimybės vairuoti. Teismo vertinimu nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo vertinti, kad teisė vairuoti išimtinai reikalinga darbinei veiklai.

Pažymėtina, kad asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-514-493/2021). Teismas pažymi, kad neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu, atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą jos visai neskirti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patraukto T. S. skundas tenkinamas iš dalies ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. S. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas trumpinamas iki 3 (trijų) mėnesių. Teismo vertinimu, būtent tokios trukmės administracinio poveikio priemonė atitiks padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, T. S. asmenybę ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. sausio 9 d. nutarimo 20-ANR_N-720-2025 dalį dėl T. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, T. S. skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą sutrumpinti iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.