Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, dirbantis AB (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. B. 2022 m. gruodžio 21 d. apie 21.55 val. prie prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini) esančio įėjimo į kino centrą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), konflikto su nukentėjusiuoju E. Š. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam E. Š., po to jį pargriovė ant grindinio ir gulinčiam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą; tęsdamas savo veiką, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė atsistojusiam nukentėjusiajam E. Š. du smūgius į pilvą, o nukentėjusiajam susirietus, tyčia kairės kojos keliu spyrė du kartus jam į galvą; taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. Š. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, paakyje ir dešinėje plaštakoje; odos nubrozdinimą dešiniame paakyje; muštinę žaizdą dešiniame skruoste; dešinės plaštakos penkto piršto minkštųjų audinių sumušimus).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį E. Š., sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

2.5. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo E. Š. atstovas pateikė prašymą kaltinamojo A. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 140 straipsnio 1 dalies į BK 284 straipsnį (2 t., 119–120 b. l.). Šioje vietoje teismas pirmiausiai pažymi, jog teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje nėra duomenų, jog dėl pirmiau aptartos kaltinamojo A. B. veikos būtų kilę BK 284 straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai būdingi padariniai (kad dėl kaltinamojo A. B. veikos aplinkiniai asmenys būtų šokiruoti, kad būtų kilusi sumaištis, kad būtų nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, kad būtų padaryta žymi materialinė žala ir kt.). Priešingai, tokia kaltinamojo A. B. veika buvo nukreipta tik prieš nukentėjusįjį E. Š. ir tik po to, kai nukentėjusysis E. Š. pradėjo elgtis neadekvačiai, konfliktuoti ir sugadino kaltinamojo turtą – mobiliojo ryšio telefoną. Vien tik fizinio smurto panaudojimas ir fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam E. Š. viešoje vietoje nesudaro pagrindo savaime konstatuoti visų BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymių egzistavimą. Byloje esantys duomenys rodo, kad aptartoje kaltinamojo A. B. veikoje dominavo ne chuliganiškos, o asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios tvarkos sutrikdymą, o į asmeninių santykių išsiaiškinimą su konkrečiu asmeniu – su nukentėjusiuoju E. Š.. Todėl nėra pagrindo kaltinamojo A. B. veiką iš BK 140 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 284 straipsnį.

2.6. Atsižvelgdamas į tai, teismas laiko įrodytu, kad kaltinamasis A. B. padarė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. 2022 m. gruodžio 21 d. apie 21.55 val. prie prekybos ir pramogų centre (duomenys neskelbtini) esančio įėjimo į kino centrą (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), konflikto su nukentėjusiuoju E. Š. metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą nukentėjusiajam E. Š., po to jį pargriovė ant grindinio ir gulinčiam tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veidą; tęsdamas savo veiką, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė atsistojusiam nukentėjusiajam E. Š. du smūgius į pilvą, o nukentėjusiajam susirietus, tyčia kairės kojos keliu spyrė du kartus jam į galvą; taip sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam E. Š. ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą (padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, paakyje ir dešinėje plaštakoje; odos nubrozdinimą dešiniame paakyje; muštinę žaizdą dešiniame skruoste; dešinės plaštakos penkto piršto minkštųjų audinių sumušimus).

2.7. Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai).

2.8. Nukentėjusiojo atstovas prašė pripažinti kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad šis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis A. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai teisiamojo posėdžio metu patvirtino pats kaltinamasis. Bet aptariamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės rodo, jog šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo girtumas neturėjo įtakos padarant nusikalstamą veiką, kadangi, paties kaltinamojo teigimu, būdamas blaivus jis galėjo pasielgti taip pat. Šiuo konkrečiu atveju pagrindine nusikalstamos veikos priežastimi, lėmusia kaltinamojo veiksmus ir pasekmes, buvo neadekvatus ir konfliktiškas nukentėjusiojo E. Š. elgesys (kitų asmenų paliktų pinigų negrąžinimas šiems asmenims; kaltinamojo turto (telefono) sugadinimas ir kt.). Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo pripažinti kaltinamojo A. B. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, egzistavimo.

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. B. ir laiduotoja G. B. palaikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis ir ji gyvena kartu. Jiedu matosi kiekvieną dieną, laisvalaikį dažniausiai leidžia kartu ir ji žino, kur būna ir ką veikia kaltinamasis. Kai kaltinamasis A. B. nebūna kartu su ja, jiedu bendrauja telefonu (susirašinėja žinutėmis). Jiedu (laiduotoja ir kaltinamasis) yra artimi, kaltinamasis visada konsultuojasi su ja svarbiais klausimais, ji visada pataria savo sutuoktiniui. Kartais jų nuomonės išsiskiria ir jiedu susipyksta, bet jie nebūna susipykę ilgą laiką. Taip pat laiduotoja G. B. nurodė, kad sutinka būti savo sutuoktinio laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui (kontroliuoti jo elgesį ir laisvalaikį). Anksčiau kaltinamasis A. B. nėra pasielgęs taip pat, jis nėra konfliktiškas. Apie kaltinamojo A. B. padarytą nusikalstamą veiką ji pirmiausiai sužinojo iš savo sesers, tą patį vakarą, nes po aptariamo įvykio su sutuoktiniu nebuvo susitikusi – sutuoktinis buvo peršautas ir paguldytas į ligoninę. Kai vėliau jiedu susitiko, ji (laiduotoja) apie aptariamą įvykį jau viską žinojo. Vėliau, grįžęs iš ligoninės, kaltinamasis pats apie aptariamą įvykį pasipasakojo jai. Kaltinamasis dėl savo veikos pergyvena. Kaltinamasis A. B. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai, mano, kad ji yra autoritetas savo sutuoktiniui. Sutuoktinis alkoholį vartoja saikingai, esant progoms, sutuoktinio alkoholio vartojimas nėra problematiškas. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, ji dirbanti (šiuo metu augina vaiką iki 3 metų amžiaus), ją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo sutuoktinės G. B. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam A. B..

3.4. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir atsiprašė nukentėjusiojo. Be to, kaltinamasis A. B. neteistas, administracine tvarka nebaustas (ankstesnis administracinis baustumas išnykęs), jis dirba ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, atsakingas, kruopštus ir gerai su kolektyvu sutariantis darbuotojas. Kaltinamasis visiškai atlygino nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui padarytą žalą (1 t., 138 b. l.; 2 t., 51 b. l.), taip pat teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam E. Š. priteistą turtinę ir neturtinę žalą. Svarbu įvertinti kaltinamojo A. B. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis A. B. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

4.2. Nukentėjusiojo E. Š. atstovas, atstovaudamas nukentėjusįjį, šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį 1116,75 Eur dydžio turtinei žalai ir 1000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti, prašo žalą priteisti nukentėjusiajam E. Š. (2 t., 125–131 b. l.).

4.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnį, savo reikalavimus dėl žalos atlyginimo turi įrodyti nukentėjusysis E. Š. ir jo atstovas.

4.4.1.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis turtinės žalos dydžio negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas. Tai reiškia, kad tuo atveju, kai turtinės žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtos žalos dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. kai pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2009).

4.4.1.2. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-697/2013, Nr. 3K-3-399-701/2015 ir kt.).

4.4.1.3. Tais atvejais, kai nėra galimybės nustatyti tikslaus patirtos turtinės žalos dydžio, teismas dėl žalos atlyginimo dydžio sprendžia vadovaudamasis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti turtinės žalos dydį ir remdamasis teisingumo bei protingumo principais.

4.4.1.4. Įvertinus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad smurtinius veiksmus, dėl kurių galėjo būti sugadintas nukentėjusiojo E. Š. telefonas, atliko kaltinamasis A. B.. Nukentėjusiojo E. Š. atstovas pateikė teismui įrodymus, kad apgadintas buvo telefonas „Poco X3 Pro 256 GB“ (2 t., 134 b. l.). Tačiau šioje byloje nei nukentėjusysis E. Š., nei jo atstovas nepateikė teismui nukentėjusiojo telefono „Poco X3 Pro 256 GB“ vertę (įsigijimo, jo remonto ar likutinę vertę) patvirtinančių dokumentų. Iš kartu su civiliniu ieškiniu pateiktų telefono fotonuotraukų matyti, kad telefonas po sugadinimo ženkliai prarado prekinę išvaizdą ir vertę (2 t., 132–133 b. l.), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad telefonas, kaip tvirtina nukentėjusysis, būtų nebetinkamas suremontuoti ir toliau jį naudoti.

4.4.1.5. Būtina įvertinti ir šiuo metu tokių pačių panaudotų telefonų vertę – tokį patį padėvėtą ir veikiantį telefoną galima įsigyti sumokant ne daugiau kaip 250 Eur (pavyzdžiui, https://m.skelbiu.lt/paieska/poco-x3-pro-256/).

4.4.1.6. Atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, į tai, kad nukentėjusysis ir jo atstovas dokumentais neįrodė tikslaus padarytos žalos dydžio, kad nukentėjusiojo atstovas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog daugiau dokumentų teismui nebus pateikta, kad nėra aiški tiksli mobiliojo ryšio telefono įsigijimo kaina, jo nusidėvėjimo procentas ir sugadinimo mastas, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, o taip pat įvertinęs tokių panaudotų telefonų kainas, mano, kad teisingiausiai žalos dydį (dėl telefono apgadinimo) būtų nustatyti ieškinio sumą šioje dalyje sumažinus iki 120 Eur (CK 1.5 straipsnis).

4.4.2.1. Iš byloje esančio civilinio ieškinio ir kartu su juo pateiktų dokumentų (darbo grafikų ir kt.), o taip pat iš specialisto išvados (1 t., 123 b. l.) matyti, kad nukentėjusysis E. Š. dėl patirtų sužalojimų į darbą negalėjo eiti laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 23 d. iki 2023 m. sausio 2 d. (imtinai). Per šį laikotarpį pagal darbo grafikus jis turėjo dirbti iš viso 92 valandas (2022 m. gruodžio 23 d. – 12 valandų; 2022 m. gruodžio 24 d. – 12 valandų; 2022 m. gruodžio 25 d. – 6 valandas; 2022 m. gruodžio 26 d. – 12 valandų; 2022 m. gruodžio 27 d. – 6 valandas; 2022 m. gruodžio 30 d. – 12 valandų; 2022 m. gruodžio 31 d. – 12 valandų; 2023 m. sausio 1 d. – 8 valandas; naktį iš 2023 m. sausio 2 d. į 2023 m. sausio 3 d. – 12 valandų). Iš jų – 38 valandas nukentėjusysis E. Š. turėjo dirbti šventiniu laikotarpiu (30 valandų nuo 2022 m. gruodžio 24 d. iki 2022 m. gruodžio 26 d. ir 8 valandas 2023 m. sausio 1 d.), 14 valandų turėjo dirbti naktį (nuo 22 val. iki 6 val.) (ne šventiniu laikotarpiu, t. y. 2022 m. gruodžio 27 d. – 6 valandas ir naktį iš 2023 m. sausio 2 d. į 2023 m. sausio 3 d. – 8 valandas), o kitas 40 valandų turėjo dirbti įprastai (2022 m. gruodžio 23 d. – 12 valandų, 2022 m. gruodžio 30 d. – 12 valandų, 2022 m. gruodžio 31 d. – 12 valandų ir 2023 m. sausio 2 d. – 4 valandas).

4.4.2.2. Pagal byloje esančius dokumentus seka, kad 2022 m. gruodžio mėnesį ir 2023 m. sausio mėnesį nukentėjusiojo E. Š. darbo užmokestis atskaičius mokesčius („į rankas“) buvo 806,02 Eur (2 t., 141 b. l.). Būtent taip nukentėjusiojo atstovas nurodo ir civiliniame ieškinyje (2 t., 128 b. l.).

4.4.2.3. 2022 m. gruodžio mėnesį nukentėjusiajam E. Š. pagal darbo grafiką buvo nustatytas iš viso 176 valandų darbas, o 2023 m. sausio mėnesį – 168 valandų darbas. Tokiu būdu, nukentėjusiojo E. Š. darbo valanda įprastomis sąlygomis 2022 m. gruodžio mėnesį buvo įvertinta 4,58 Eur („į rankas“), o 2023 m. sausio mėnesį – 4,80 Eur („į rankas“).

4.4.2.4. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 2 ir 3 dalis, už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už darbą naktį – ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

4.4.2.5. Įvertinus pirmiau paminėtus duomenis matyti, kad nukentėjusysis už 30 valandų darbo šventiniu laikotarpiu (2022 m. gruodžio mėnesį) turėjo gauti 274,80 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“); už 8 valandas darbo šventiniu laikotarpiu (2023 m. sausio mėnesį) turėjo gauti 76,80 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“); už 6 valandas darbo naktį (2022 m. gruodžio mėnesį) turėjo gauti 41,22 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“); už 8 valandas darbo naktį (2023 m. sausio mėnesį) turėjo gauti 57,60 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“); už 36 valandas darbo įprastinėmis sąlygomis (2022 m. gruodžio mėnesį) turėjo gauti 164,88 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“); už 4 valandas darbo įprastinėmis sąlygomis (2023 m. sausio mėnesį) turėjo gauti 19,20 Eur (atskaičius mokesčius, „į rankas“). Tokiu būdu dėl aptariamos nusikalstamos veikos metu patirtų sužalojimų negalėdamas eiti į darbą nukentėjusysis E. Š. iš viso negavo 634,50 Eur dydžio darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius, „į rankas“).

4.4.2.6. Valstybinio socialinio fondo draudimo valdyba nukentėjusiajam E. Š. išmokėjo 303,10 Eur dydžio nedarbo išmoką (1 t., 141–142, 144 b. l.; 2 t., 135 b. l.). Tokiu būdu dėl nedarbingumo, susijusio su aptariamo įvykio metu patirtais sužalojimais, nukentėjusysis E. Š. neteko 331,40 Eur dydžio pajamų (634,50 – 303,10 = 331,40 Eur).

4.5. Nukentėjusiojo E. Š. atstovas nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą civiliniame ieškinyje grindžia dėl aptariamo įvykio nukentėjusiojo patirtu nerimu, sunkiais išgyvenimais (pasireiškusiais keistais sapnais, sutrikusiu minčių reiškimu, nepasitikėjimu žmonėmis, pernelyg dideliu įtarumu artimų žmonių rate), patirtais sužalojimais ir fiziniu skausmu, kankinamais neigiamais išgyvenimais, nukentėjusiojo sutuoktinės patirtu dideliu stresu, nerimu ir baime, dėl ko visas sutuoktinės patirtas neigiamas emocijas turėjo išgyventi ir nukentėjusysis.

4.5.1. Šioje vietoje teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1000 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-270/2014, Nr. 2K-453/2014, Nr. 2K-299-648/2015 ir kt.). Priteisiant neturtinės žalos atlyginimo dydžius turi būti atsižvelgiama ir į valstybės ekonominius rodiklius (pavyzdžiui, infliaciją), kurie daro įtaką pinigų vertei (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-4-768/2023, Nr. 1A-15-768/2023).

4.5.2. Nemažiau svarbu tai, kad jei žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio, būtų neteisinga visą atsakomybę dėl kilusių pasekmių taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens elgesys padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, <...> žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas <...> (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

4.5.3. Šiuo konkrečiu atveju dėl aptariamo įvykio nukentėjusysis E. Š. neabejotinai kentė fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime, jis patyrė dvasinių išgyvenimų, jautė pažeminimą ir gėdą prieš kitus asmenis bei patyrė kitus neigiamus išgyvenimus. Dėl to neabejotinai sumažėjo jo galimybės bendrauti su kitais žmonėmis. Tačiau šioje vietoje teismas pažymi, jog kaltinamojo A. B. fizinio smurto prieš nukentėjusįjį E. Š. panaudojimo pasekmės pasireiškė tik ribotą laiką, nukentėjusysis dėl sužalojimų ir jų gydymo net nesikreipė į gydytojus (jis tik buvo apžiūrėtas VšĮ (duomenys neskelbtini) gydytojo iškarto po įvykio ir jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas) (1 t., 123 b. l.). Šiuo metu byloje nėra duomenų apie išlikusius kokius nors realius ilgalaikius fizinio smurto panaudojimo padarinius, kuriuos nukentėjusysis E. Š. jaustų iki šiol.

4.5.4. Nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį taip pat būtina įvertinti ir tai, kad konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį, kilo dėl paties nukentėjusiojo E. Š. elgesio – prieš konfliktą būtent jis pasiėmė sau svetimus pinigus ir kaltinamojo A. B. reikalavimu negrąžino šių pinigų jų savininkams; nukentėjusysis E. Š. sugadino kaltinamojo A. B. telefoną ir kt. Tai reiškia, kad nukentėjusiojo E. Š. elgesys taip pat yra jo patirtos neturtinės žalos nustatymo svarbus kriterijus, sudarantis prielaidą mažinti tokios žalos dydį ir jis turi būti vertinamas kartu su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šiam klausimui teisingai išspręsti.

4.5.5. Atsižvelgęs į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, o taip pat ir į kaltininko kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju reikalaujamas 1000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis, todėl jis mažinamas iki 600 Eur dydžio. Teismo vertinimu, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas šiuo konkrečiu atveju yra pakankama satisfakcija nukentėjusiajam E. Š. už jo patirtus neigiamus išgyvenimus.

4.6. Nukentėjusiojo E. Š. atstovas civiliniame ieškinyje prašo priteisti nukentėjusiajam 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos sumos. Formuodamas teismų praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-P-75-788/2019, 10 punktas). Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką, į nukentėjusiojo E. Š. atstovo reikalavimą bei vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisia iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam E. Š. 5 % dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.

4.7. Nukentėjusiojo E. Š. patirta turtinė ir neturtinė žala jam iki šiol neatlyginta, todėl ji, o taip pat ir metinės palūkanos nuo priteistos sumos (iš viso nuo 1051,40 Eur) nukentėjusiajam priteisiamos iš kaltinamojo A. B..

5.1. Kaltinamajam A. B. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 53–55 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

5.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas – skaitmeninė laikmena (kompaktinis diskas) – esantis byloje (1 t., 31 b. l.), paliekamas saugoti kartu su bylos medžiaga.

5.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo A. B. neišieškomos.

5.4. Nukentėjusiojo E. Š. atstovas prašo priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo šioje byloje nukentėjusiojo patirtas proceso išlaidas už advokato paslaugų apmokėjimą – 1000 Eur (2 t., 125–141, 187–189 b. l.).

5.4.1. Pagal BPK teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato ar jo padėjėjo, dalyvavusio byloje kaip įgaliotasis atstovas, paslaugoms apmokėti.

5.4.2. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo proceso išlaidų priežastis yra kaltinamojo A. B. nusikalstama veika. Jeigu ne kaltinamojo A. B. nusikalstamas elgesys, nukentėjusysis nebūtų patyręs su procesu susijusių išlaidų, jo turtas šia dalimi nebūtų sumažėjęs. Nukentėjusiajam nukentėjus nuo nusikalstamos veikos, jis galėjo pasirinkti, kokiu būdu jis gins savo teises. Jis galėjo tai daryti per atstovą (advokatą ar jo padėjėją), o atstovą jis galėjo pasirinkti tokį, kokiu pasitiki, koks jam yra tinkamas. Bendras nukentėjusiojo patirtų išlaidų atlyginimo principas turi būti pilnas jų atlyginimas, su BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtimi, kad teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nebūtų teisinga, jeigu šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis A. B. visiškai išvengtų proceso išlaidų atlyginimo, o jas prisiimtų nukentėjusysis.

5.4.3. Iš nukentėjusiojo atstovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis už įgaliotojo atstovo teisinę pagalbą šioje baudžiamojoje byloje sumokėjo 1000 Eur advokatų profesinei bendrijai „Constat“, kurios vyresnysis teisininkas advokatas P. Žukauskas atstovavo nukentėjusįjį šioje byloje (2 t., 189 b. l.). Nukentėjusiojo įgaliotojo atstovo darbų apimtis šio proceso metu (atstovas į procesą įstojo neužilgo po ikiteisminio tyrimo pradžios; jis parengė civilinį ieškinį ir visiškai atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme; teikė į bylą reikšmingus dokumentus; teisiamojo posėdžio metu atstovas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, atstovaudamas nukentėjusįjį jis aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis) leidžia manyti, jog atstovas atsakingai ruošėsi tiek šios bylos tyrimui ikiteisminio tyrimo metu, tiek jos nagrinėjimui teisiamajame posėdyje. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog įgaliotasis atstovas konsultavo nukentėjusįjį klausimais, susijusiais su šia baudžiamąja byla. Atsižvelgęs į pirmiau paminėtas aplinkybes teismas neturi pagrindo abejoti aptartų proceso išlaidų pagrįstumu. Byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamojo A. B. turtinė padėtis būtų labai sudėtinga ir jis būtų finansiškai nepajėgus sumokėti nukentėjusiajam E. Š. pastarojo patirtų proceso išlaidų. Tokiu būdu teismas iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajam E. Š. išieško 1000 Eur dydžio proceso išlaidas už įgaliotojo atstovo suteiktą teisinę pagalbą.

5.5. Kaltinamasis A. B. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos G. B. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

- 451,40 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 40 ct) turtinei žalai atlyginti;

- 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti;

- 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (iš viso už 1051,40 Eur (už vieną tūkstantį penkiasdešimt vieną eurą 40 ct)) nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško šios nuosprendžio dalies įvykdymo.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinių ieškinių nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktą – skaitmeninę laikmeną (kompaktinį diską) – esantį byloje, palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir iš A. B. išieškoti E. Š. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) įgaliotojo atstovo pagalbai (už atstovavimą) apmokėti.

Išaiškinti A. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. B., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.