Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. vasario 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. B. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2011 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 8 d. 2018 m. vasario 12 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismas Kaišiadorių rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra konstatuojant, jog nors ir nuteistasis atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis R. B. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2018 m. vasario 12 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį su intensyvia priežiūra.Skunde nurodė, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta, nuteistasis laikėsi nustatytų komisijos rekomendacijų, įvykdė visus įsipareigojimus, elgėsi nepriekaištingai, dirbo, drausmine tvarka nėra baustas, intensyviai dalyvauja socialinėje reabilitacijoje, faktiškai yra atlikęs įstatymo nustatytą privalomą bausmės dalį. Skunde nurodė ir tai, jog gailisi dėl padaryto nusikaltimo, savo poelgius analizuoja, neigiamai vertina, labai brangina šeimos vertybes ir jas iškelia į pirmą vietą, stebi ir koreguoja savo elgesį teigiama linkme. Nesutikdamas su teismo nutarties motyvais nurodė, jog nebuvo pasisakyta apie jo įvykdytus įsipareigojimus, teismo skirtas dėmesys nukreiptas bausmės link, jos sunkumui, neįvertinant R. B. elgesio korekcijos. Pasak skundo autoriaus jei nuteistasis bausmės atlikimo metu laikosi jam nustatytų draudimų ir vykdo pareigas, stropiai dirba arba mokosi, reaguoja į socialinės reabilitacijos priemones, jo teisinė padėtis turi būti švelninama, suteikiant papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų. To nedarant, R. B. nuomone, nebus įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Teismo argumentai netvirtinti Komisijos nutarimo taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra nesvarūs ir grįsti spėliojimais, neatsižvelgus į Europos Tarybos rekomendacijas dėl lygtinio paleidimo platesnio taikymo. Nuteistojo skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą sprendimą įvertintų reikšmingų šiam klausimui duomenų visumoje.Analizuojant šio klausimo pagrįstumą ir teistumą aukštesniojo teismo vertinimu Komisija tinkamai sprendė, jog nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei vykdo Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, kuri apylinkės teismo vertinimu nėra visiškai pagrįsta dėl teismo išvados taikyti lygtinį paleidimo institutą patvirtintus Komisijos nutarimą.Kadangi formalieji pagrindai neginčijami ir teismo sprendimas grįstas materialaus šio instituto taikymo pagrindo nepakankamumu, todėl, atsižvelgus į skundo argumentus ir į skundžiamos nutarties motyvus, tikrinamas tokio sprendimo pagrįstumas. Iš teismui pateiktų bylos duomenų nustatyta, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, pareiškėjas priklauso žemai rizikos grupei – 21 balas, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą kito teigiama linkme, t. y. sumažėjo. Matyti ir tai, kad įvertinus jo elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, jis skatintas ne vieną kartą, motyvuotas dirbti ir dirbantis, bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su seserimi, pas ją ir vyksta trumpalaikių išvykų, vengia situacijų, kurios rodytų galimybę neteisėtumui, per bausmės atlikimo laikotarpį nenusižengė drausminei tvarkai ir nebuvo baustas. Šios aplinkybės jo asmenybę ir elgesį apibūdina iš teigiamos pusės, kas sutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog pažanga pastebima, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis jo paleidimui. Kadangi darant atitinkamus sprendimus pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikšmingų aplinkybių visete įvertintas ir pareiškėjo atžvilgiu nustatytas kriminogeninis veiksnys – mąstymas ir elgesys. Pareiškėjas nesutinka su teismo galutine išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo netvirtinimo, tačiau tokia kritika vis tik nepagrįsta. Reikšmingų aplinkybių vertinimas teismui iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, šio proceso nuostatų nepažeidė, šio klausimo bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, nurodė kodėl suponavo jo išvada dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto ir priešingai nei teigiama skunde neskyrė perdėto dėmesio bausmei, tik grindė savo išvadą teisingumo principo tinkamo įgyvendinimo aspektu, patikrino Komisijos sprendimo pagrįstumą pagal faktines bylos aplinkybes bei tuo klausimu padarytas išvadas.Taip pat sutinkamai su apylinkės teismo motyvais, susijusiais bausmės paskirties įgyvendinimo bei jos užtikrinimo kontekste, yra pagrįstai nurodyta, jie vienodai svarbūs resocializacijos procesui, taikytų suvaržymų nuteistajam kontekste, jo galimai pasirinkto elgesio modeliavimui. Teisingumo principas santykyje su vyraujančiais bausmių vykdymo principais įvertintas teisingai ir nepažeidžiant nei vieno iš jų. Teisėjų nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, su jais sutinkant, darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas teisingas ir motyvuotas sprendimas. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga nagrinėjamu klausimu leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį ir nenusikalstamumą. Skunde nurodytos pareiškėjui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra argumentuota, joje aiškiai išdėstyta kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti R. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde pareiškėjas mena Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“, tačiau šios rekomendacijos nuostatos neįpareigoja teismo besąlygiškai jas taikyti svarstant lygtinio paleidimo tvirtinimą neįvertinus lygtinio paleidimo klausimo visapusiškai, laikantis įstatymo. Pareiškėjo padėtis yra palengvinta suteikiant galimybę likusią bausmės dalį atlikti lengvesnėmis režimo sąlygomis.Taigi, apibendrinant visa kas nurodyta, lygtinio paleidimo klausimas nagrinėjamojoje byloje išspręstas tinkamai, išanalizuotos ir įvertintos reikšmingos aplinkybės, kurių pasekoje padarytas teismo pagrįstas ir teisingas teisinis įvertinimas vadovaujantis tik įstatymu. Komisijos galutinė išvada taikyti lygtinį paleidimą pareiškėjui suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, ją pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.