Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. G. (A. G.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 25 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 23 d. 2018 m. kovo 6 d. Komisija nutarė taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 1 metų 11 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės.Kauno apylinkės teismas Kaišiadorių rūmai 2018 m. balandžio 6 d. nutartyje atsisakė patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 6 d. nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos konstatuojant, jog nutarimas nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis ir elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam A. G. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pareiškėjas A. G. Kauno apygardos teismo prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2018 m. kovo 6 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Skunde nurodė, kad Komisijos nutarime nurodyti argumentai pilnai atspindi realią situaciją, Komisijos išvados pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, todėl teismo motyvas dėl nutarimo pagrįstumo nepakankamumo yra klaidingas. Mano, jog kaip tik apylinkės teismas savo nutarties motyvų nepagrindė jokiais faktais. Teismas nurodęs, jog jo neatlikta bausmės dalis yra 2 metai 7 mėnesiai 24 dienos, tačiau realiai likę 1 metai 11 mėnesių 24 dienos, todėl tikėtina, jog vertinant bausmės atlikimo laiko terminą galėjo būti trukdis priimti teisingą sprendimą teismui. Skundžiamoje nutartyje teismas pastebi nuteistojo pažangą taisytis, tačiau jos nepakankamumas teismo nėra motyvuotas. Skundo autoriaus nuomone, Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra visi pagrindai daryti išvadą, kad nuteistajam galėjo ir turėjo būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, jis pilnai atitinka visus kriterijus ir yra pagrindas, jog pastarasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skundas atmetamas. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, joje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taigi taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismo vertinimu apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai argumentavo, todėl sutikti su nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodyta skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ar Komisijos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, savo sprendimą ir motyvus tinkamai pagrindė ir, pasinaudojant teismui suteikta diskrecijos teise, priėmė teisingą sprendimą įvertintų reikšmingų šiam klausimui duomenų visumoje.Analizuojant šio klausimo pagrįstumą ir teisėtumą aukštesniojo teismo vertinimu Komisija tinkamai sprendė, jog nuteistasis atitinka formaliuosius reikalavimus dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo, t. y. jis yra atlikęs įstatymo numatytą privalomą paskirtos bausmės dalį bei vykdo Komisijos nustatytas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, rekomendacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, kuri apylinkės teismo vertinimu nėra visiškai pagrįsta dėl išvados taikyti lygtinį paleidimo institutą patvirtintus Komisijos nutarimą.Kadangi formalieji pagrindai neginčijami ir teismo sprendimas grįstas materialaus šio instituto taikymo pagrindo nepakankamumu, todėl, atsižvelgus į skundo argumentus ir į skundžiamos nutarties motyvus, tikrinamas tokio sprendimo pagrįstumas. Iš teismui pateiktų bylos duomenų nustatyta, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, pareiškėjas priklauso žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei – 21 balas, kurie atlikus prieš tai tokio pobūdžio vertinimą kito teigiama linkme, t. y. sumažėjo. Matyti ir tai, kad įvertinus jo elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, jis skatintas ne vieną kartą, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, palaiko socialinius ryšius su tėvais, močiute, žmona, vengia situacijų, kurios rodytų galimybę neteisėtumui. Šios aplinkybės jo asmenybę ir elgesį apibūdina iš teigiamos pusės, kas sutiktina su apylinkės teismo teiginiu, jog pažanga pastebima, bet sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo tai nėra vienintelis ir lemiantis rodiklis jo paleidimui. Kadangi darant atitinkamus sprendimus, pagrįstus bylos duomenų objektyvumu ir teismo suformuotu vidiniu įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje skundo atžvilgiu, lygtinio paleidimo taikymui buvo tinkamai visų reikšmingų aplinkybių visete įvertintas ir pareiškėjo atžvilgiu nustatytas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Iš socialinio tyrimo išvados analizės matyti, jog asmens nusikalstamumui turėjo įtakos lėšos. Nors ir būdamas laisvėje jis dirbo, tačiau atliekant bausmę pataisos namuose šis kriterijus nėra nustatytas, nuteistasis atsisako bet kokio darbo bausmės atlikimo metu, pateikė medicinines pažymas dėl darbo negalimumo, o išanalizavus jų turinį, teismui jo darbinė motyvacija, kuri nėra šiuo metu nustatyta, ir atsižvelgus į nuteistojo nurodytus tikslus – išėjus į laisvę įsidarbinti ir galimai tuomet šie sveikatos sutrikimai nebus trukdžiai įgyvendinti darbinius santykius ir taip teisėtai uždirbti, o ne vėl nusikalsti, kelia abejones nuteistojo išreikštu nuoširdumu. Taip pat nustatyta ir tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis pasirinkdavo situacijas, kurios padidino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, t. y. tai, kad jis bausmės atlikimo metu nesilaikė režimo reikalavimų ir buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, kas sąlygoja tikimybę, jog net ir būdamas pataisos namuose, nesilaikė nustatytų taisyklių ir rodo atitinkamą elgesio modelį, nors šiuo metu ir galiojančių nuobaudų neturi. Sprendžiant asmens galimybę būti paleistam lygtinai ir kontroliuojančiam probacijos tarnybos pareigūnų, vertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys bei jo elgesį apibūdinantys veiksniai, kur teismas atkreipė dėmesį į tai, jog ankstesnių sprendimų priėmime vyravo pirma veiksmas, o paskui planavimas, ne visuomet pareiškėjas apgalvodavo savo veiksmų pasekmes. Tokie aukščiau analizuoti aspektai ne itin sudaro pagrindą dėl materialaus pagrindo buvimo konstatavimo. Šios išvados nepriėjo ir apylinkės teismas, todėl skundžiamos nutarties motyvai, kritika dėl likusios neatliktos bausmės dalies, kur bausmės dalis nėra tas lemiantis veiksnys lygtinio paleidimo procese ir vertinamas tik visumoje visų duomenų, tai dar kartą įvertinus teisėjų kolegijai, net ir likus 1 metams 11 mėnesių neatliktos bausmės dalies (nors skundžiamoje nutartyje nurodyta didesnė dalis neatliktos bausmės) A. G. atžvilgiu teismo išvada nekistų, nes čia aktualus teismo įtikinimas, jog nuteistojo pažanga yra tokia akivaizdi ir neabejotina, kad teismas net neabejoja dėl nuteistojo padarytų išvadų jo elgesio ir asmenybės požymių vertinime. Reikšmingų aplinkybių vertinimas teismui iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kurio metu vertinama kiekviena aplinkybė atskirai bei susiejus į nustatytų ir reikšmingų aplinkybių visumą, formuojamos galutinės pagrįstos ir teisiškai įvertintos išvados nagrinėjamu klausimu. Tokius veiksmus atlikęs apylinkės teismas, šio proceso nuostatų nepažeidė, šio klausimo bylos medžiagą ištyrė ir išanalizavo pilnai ir visapusiškai, nurodė kodėl suponavo jo išvada dar netaikyti lygtinio paleidimo instituto ir priešingai neturi pagrindo spręsti skundą nagrinėjusi teisėjų kolegija apeliacinio proceso tvarka. Skundo argumenas, jog teismo įvertinta realybės neatspindinti neatlikta likusi bausmės dalis neturėjo lemiamos įtakos dėl teismo išvados tenkinti Komisijos teikimą dėl jos nutarimo tvirtinimo ar ne, nes teismas vertino nuteistojo asmenybę ir jo elgesį bausmės atlikimo metu, užtikrindamas teisingumo principo ir bausmės paskirties nepažeidžiamumą, todėl tai, kad buvo apsirikta ir nurodyta klaidinga neatliktos bausmės dalis nėra esminis proceso pažeidimas, kuris besąlygiškai suponuotų teisėjų kolegijos išvadą dėl skundžiamos nutarties panaikinimo, nes visuma aukščiau aptartų duomenų neformuoja teismo įtikinimo dėl probacijos taikymo. Apibendrinant teisėjų kolegijos nuomone, skunde nurodytos aplinkybės bei pateiktos medžiagos duomenys nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pakankamo pagrindo manyti, kad paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taigi, įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties motyvus, su jais sutinkant, darytina išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu priimtas teisingas ir motyvuotas sprendimas. Aukštesniajam teismui pateiktos bylos medžiaga nagrinėjamu klausimu leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padės nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą elgesį ir nenusikalstamumą. Skunde nurodytos pareiškėjui nepriimtinos teismo išvados dėl atlikto vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymams ir duodančiomis pagrindą daryti priešingą išvadą nei padarė apylinkės teismas. Skundžiama nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta kodėl nepritarta Komisijos sprendimui taikyti A. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taigi, Komisijos galutinė išvada taikyti lygtinį paleidimą pareiškėjui suformuota nepakankamai įvertinus materialaus lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, šią išvadą dėl minėto instituto netaikymo teismas motyvavo, ją pagrindė, BVK nuostatų nepažeidė, faktinės aplinkybės ir BVK nuostatos patikrintos ir taikytos teisingai, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. G. (A. G.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. balandžio 6 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.