- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- 1S-749-319/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-01116-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
- Nuteistasis
- R. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. B. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. liepos 23 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. B..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
1. R. B. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dešimčiai metų trims mėnesiams. Bausmės pabaiga 2021 m. birželio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2018 m. liepos 23 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas.
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu jau yra pakankamai žymi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis R. B. skunde apygardos teismui prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis. Teismas nurodė, kad per švelni bausmė gali suformuoti klaidingą nuostatą, tačiau tai neturi įtakos jam, nes jis atliko jau ¾ paskirtos bausmes. Nuteistasis nesutinka su jo ankstesnių teistumų vertinimu, nes jie yra išnykę ir todėl jis laikomas neteistu. Akivaizdžią ir objektyvią jo pažangą, kas leidžia manyti, kad jis daugiau nenusikals rodo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balo mažėjimas, kuris yra vertinamas kaip žemas 17 balų, paskutinį kartą buvo 26 balai. Teismas neįvertino kad per visą bausmės atlikimo laiką jis nei karto nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, 6 kartus skatintas už gerą elgesį, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, čia atlikdamas bausmę įsidarbino, dirba ir šiuo metu, išėjęs į laisvę turėtų galimybę dirbti. Nurodo, kad teismas neįvertino ir jo socialinių ryšių, kad palaiko glaudžius santykius su seserimi, pas ją vyksta trumpalaikių išvykų, pas ją gyventų ir lygtinio paleidimo atveju. R. B. įsitikinimu, visos šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad jis suprato savo neteisėto elgesio pasekmes, gailisi dėl to ir kryptingai koreguoja savo elgesį teigiama linkme, yra išsikėlęs konkrečius ir aiškius ateities tikslus, todėl yra pagrindas teigti, kad jis, būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde teigiama, kad teismas nutartyje stengėsi įžvelgti ne teigiamas, o tik neigiamas nuteistojo savybes, kas prieštarauja nusistovėjusiai tarptautinei žmogaus teisių teismo praktikai, jog turi būti ieškoma būdų padėti nuteistajam, o ne ieškoti būtų kaip netaikyti jam lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo R. B. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
7.1.Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. B. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei (17 balų), tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuobaudų neturi, skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės.
7.2. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sunkumą ir pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti R. B. lygtinį paleidimą, apie jo padarytą nusikaltimą pasisakė vertinant R. B. asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį, taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.
7.4. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso kodeksas imperatyviai numato, kad Komisijos nutarimas turi būti patvirtintas teismo, kas suponuoja išvadą, kad tik teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui. Nors nuteistasis skunde teigia, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo vertinimu, jog akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, nenustatyta. BVK 157 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kas reiškia, net ir esant jame numatytiems pagrindams, tik galimybę svarstyti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo taikymo, o ne besąlyginį jo taikymą, nevertinant kitų, t. y. materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų. Akivaizdu, jog kiekvienas nuteistasis pasižymi tik jam būdingomis savybėmis, kriminogeniniais veiksniais, todėl kiekvienas nagrinėjamas lygtinio paleidimo klausimas iš esmės yra individualus. Iš pateiktos medžiagos matyti kad nuteistasis iki bausmės atlikimo oficialiai niekur nedirbo, teigia dirbęs užsienyje, tačiau tokių duomenų nėra. Jis nuteistas už pavojingo nusikaltimo padarymą, kuris priskiriamas prie sunkių, savo kaltės bylos nagrinėjimo metu neprisipažino. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo požiūrį į padarytą veiką, taip pat įvertino bausmės paskirtį ir jai keliamus tikslus. Taigi, konstatuoti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nepaneigia pažangos mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kad galima būtų neabejotinai spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymui yra visi pagrindai ir sąlygos.
8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. B. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Nesant įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas, skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.