- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-14
- Bylos Nr.
- e2-869-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00511-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), UAB „Crumina“, notarei J, uždaroji akcinė bendrovė „Klasana“, Daugiabučių namų savininkų bendrija, notarės R
- Atsakovas
- A. K., UAB „Kasva“
- Ieškovas
- D. K., R. K., B. J., K. Š., D. Š., V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R., D. R., A. Z., J. L., D. L., N. L., V. K.-C, R. P., G. P., L. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., Vytauto J, V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K., E. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, sekretoriaujant Antaninai Antonenko, Vytautei Rolskytei, dalyvaujant ieškovų ir trečiojo asmens (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei A. V., atsakovui A. K., atsakovo A. K. ir trečiųjų asmenų UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ atstovei advokatei K. R., atsakovo UAB „Kasva“ bankroto administratoriaus UAB „Šilkuva“ įgaliotam atstovui A. M., nedalyvaujant ieškovams, atsakovų bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kasva“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo atstovams, tretiesiems asmenims notarei J. V. ir notarei R. I., B. B., A. Z., ir G. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K., R. K., B. J., K. Š., D. Š., V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R., D. R., A. Z., J. L., D. L., N. L., V. K.-C, R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., Vytauto J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K., E. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Kasva“, A. K., Danske Bank A/S Lietuvos filialui, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Crumina“, uždaroji akcinė bendrovė „Klasana“, Daugiabučių namų savininkų bendrija (duomenys neskelbtini), notarės R. I. ir J. V., B. B., A. Z., G. V., dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis pripažinimo, ir
atsakovo A. K. priešieškinį ieškovams A. Z., J. L. ir D. L., V. L. ir I. L., N. M. ir D. M., K. S. ir G. S., A. R. ir D. R., N. L., V. K. C., R. P. ir G. P., L. L. ir J. L., Ž. L., K. L. ir G. L., Ž. P., E. M. ir V. J. M., M. Ž., G. Š. ir R. Š., L. Č. ir I. Č., P. J., E. K. ir E. S. dėl pripažinimo nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis ir atlyginimo priteisimo, pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovai D. K., R. K., B. J., K. Š., D. Š., V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R., D. R., A. Z., J. L., D. L., N. L., V. K.-C., R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L. (neaprašyta ieškinyje aplinkybės), Ž. P., E. M., V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K., E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 5–26), ir ieškinio reikalavimus patikslinus 2015 m. rugpjūčio 20 d. ir 2016 m. kovo 22 d. (t. 3, b. l. 155–159, t. 5, b. l. 52–56), teismo prašė:
1. Pripažinti ieškovams:
1.1. R. K. ir D. K. nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.2. B. J. nuosavybės teises į 184/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.3. K. Š. bei D. Š. nuosavybės teises į 168/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.4. A. Z. nuosavybės teises į 172/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.5. J. L. ir D. L. nuosavybės teises į 210/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.6. V. L. ir I. L. nuosavybės teises į 723/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.7. N. M. ir D. M. nuosavybės teises į 212/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.8. K. S., G. S. nuosavybės teises į 210/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.9. A. R. ir D. R. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.10. V. K. C. nuosavybės teises į 206/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.11. N. L. nuosavybės teises į 179/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.12. R. P. ir G. P. nuosavybės teises į 163/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.13. L. L. ir J. L. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.14. Ž. L., K. L., G. L. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.15. Ž. P. nuosavybės teises į 178/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.16. E. M. ir V. J. M. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.17. M. Ž. nuosavybės teises į 158/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.18. G. Š. ir R. Š. nuosavybės teises į 206/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.19. L. Č. ir I. Č. nuosavybės teises į 176/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.20. P. J. nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.21. E. K. nuosavybės teises į 163/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.22. E. S. nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
2. Pripažinti niekiniais ir negaliojančiais:
2.1. Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kur buvo perleistas M. K. reikalavimų pagal kredito sutartis užtikrinimas įkeitimu 4514/10 000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
2.2. 2009 m. sausio 21 d. indosamento (2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) 6 priedas) dalis dėl Danske Bank A/S perleisto reikalavimo M. K. užtikrinimo 4514/10000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
3. Pripažinti 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalį dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo, negaliojančiu (t. 1., b. l. 8–26, t. 3., 155–159, t. 5., 52–56).
Ieškinyje nurodyta, kad ieškovai yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir administracinių patalpų savininkai, įsigiję jas iš atsakovų. Ieškovai D. K. ir R. K. 2008 m. rugsėjo 16 d. su atsakovu UAB „Kasva“ sudarė preliminariąją buto/turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 kambarių buto daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijimo, o 2008 m. gruodžio 23 d. buvo pasirašyta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovas B. J. nuo 2008 m. gruodžio 11 d. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su B. J., o nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. asmeninės nuosavybės teise yra buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkas. 2007 m. spalio 3 d. B. J. su atsakovu UAB „Kasva“ sudarė preliminariąją buto/turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl buto daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijimo, o 2008 m. gruodžio 11 d. buvo pasirašyta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovai D. Š. ir K. Š. 2008 m. kovo 18 d. su atsakovu UAB „Kasva“ sudarė preliminariąją buto/turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)dėl buto daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įsigijimo, o 2008 m. gruodžio 4 d. buvo pasirašyta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Minėtų preliminarių sutarčių 3.3. punkte buvo numatyta, kad ginčo žemės sklypas VĮ Registrų centre įregistruotas UAB „Kasva“ vardu, o pardavėjas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduos savininko teises ir pareigas pirkėjui, proporcingai jo perkamam turtui arba statomojo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta, ar kitam turto administratoriui. Ieškinyje teigiama, kad ieškovų R. K., D. K., B. J., K. Š., D. Š. su BUAB „Kasva“ pagrindinėse pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo aptartos teisės į žemės sklypo dalį, kurią užima ir kuri yra būtina butą (patalpą) naudoti pagal paskirtį, tačiau sutartyse buvo numatytas BUAB „Kasva“ įsipareigojimas perduoti žemės sklypo savininko teises ir pareigas ieškovams (pirkėjams) arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta ar kitam turto administratoriui (preliminariųjų sutarčių 3.3. punktas), tačiau ieškovams taip ir nebuvo perduotos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalis, tenkančias proporcingai jų valdomiems butams.
Ieškovas A. Z. 2011 m. vasario 28 d. iš UAB „Crumina“, kuriai atstovavo bendrovės direktorius A. K., pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 4.3. punkte buvo numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra įsigyjamas pastatas savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nurodoma, kad 2009 m. sausio 9 d. UAB „Crumina“ minėtas patalpas įsigijo iš BUAB „Kasva“ ir sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.4. punkte buvo numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra įsigyjamas pastatas savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Ieškovai J. L. ir D. L. 2013 m. spalio 23 d. iš UAB „Klasana“, pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Sutarties 5.5. punkte numatyta, kad pardavėjo atstovas atsakingai patvirtina, kad pardavėjas nėra savininkas žemės sklypo, kuriame yra pastatas su šia sutartimi parduodamu daiktu ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Nurodoma, kad UAB „Klasana“ 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi šias patalpas įsigijo iš atsakovo BUAB „Kasva“, kur sutarties 4.4. punkte buvo numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas, savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Ieškinyje pažymima, kad ginčo žemės sklypas tiek preliminariųjų, tiek notarinių sutarčių sudarymo metu nuosavybės teise priklausė atsakovui BUAB „Kasva“, todėl jis turėjo įstatymuose nustatytą pareigą perleisti ne tik nuosavybės teises į butus (patalpas), tačiau nuosavybės teises ir į žemės sklypą (CK 4.82 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis). Ieškovų teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, kurioje sprendė analogišką ginčą pagal kitų to paties daugiabučio namo patalpų ir butų savininkų pareikštą ieškinį dėl žemės sklypo dalies nuosavybės teisių pripažinimo, konstatavo, kad sudarant pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį šalys susitarė ir dėl žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo.
Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas A. K. sandorių su UAB „Crumina“ ir su UAB „Klasana“ sudarymo metu buvo UAB „Kasva“ akcininkas, UAB „Crumina“ direktorius ir UAB „Klasana“ akcininkas. Ieškovų teigimu, A. K., būdamas visų trijų bendrovių valdymo organas ir žinodamas pareigą kartu su daiktu parduoti ir pirkti daiktui tenkančią žemės sklypo dalį, jos nepardavė, nenupirko, dėl to tokie veiksmai laikytini nesąžiningais ir neteisėtais. Nesąžiningumas A. K. veiksmuose pasireiškė tuo, kad tokiais sandoriais jis siekė asmeninės naudos sau, t. y. neperduodamas žemės sklypo dalies ir palikdamas žemės sklypą UAB „Kasva“ nuosavybėn turėjo tikslą perimti žemės sklypą. Nurodoma, kad dėl tokių nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų ieškovų A. Z. ir J. L. bei D. L. pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo nuostatos, numatančios atitinkamos žemės sklypo dalies perdavimą nuosavybės teise ieškovams. Tuo atveju, jei nebūtų buvę nesąžiningų veiksmų, atitinkama žemės sklypo dalis, tenkanti parduodamam daiktui, būtų perleista nuosavybėn UAB „Crumina“, UAB „Klasana“, o vėliau – ir ieškovams A. Z., J. L. bei D. L.. Ieškovų vertinimu, tiek UAB „Crumina“, tiek UAB „Klasana“ pirkimo–pardavimo sutartimis iš pardavėjo UAB „Kasva“ įsigijo ir žemės sklypo dalį, reikalingą patalpoms ir butui eksploatuoti, kurią pirkimo–pardavimo sutartimis perleido ieškovams A. Z., J. L. bei D. L.. Dėl nurodytų priežasčių pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ieškovu A. Z. 4.3 punktas ir pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos su ieškovais J. L. ir D. L. 5.5. punkto nuostata, kad pardavėjas nėra žemės sklypo savininkas, kvalifikuotini niekiniais ir prieštaraujančiais Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, o ieškovai yra perėmę iš pardavėjų UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ atitinkamos žemės sklypo dalies nuosavybės teises.
Ieškinyje pažymima, kad atsakovas BUAB „Kasva“ 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktu perdavė M. K. nuosavybėn 0,297 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovų teigimu, ginčo žemės sklypo dalies, kuri reikalinga ieškovų butams/patalpoms daugiabučiame name eksploatuoti, perdavimas M. K. prieštarauja imperatyvioms teises normoms. Dėl nurodytų priežasčių turto perdavimo akto dalis dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo, turėtų būti pripažinta negaliojanti. Be to, niekiniais ir negaliojančiais turi būti pripažinti ir sandoriai, susiję su žemės sklypo dalių neteisėtu perleidimu M. K.: Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kur buvo perleistas M. K. reikalavimų pagal kredito sutartis užtikrinimas įkeitimu 4514/10000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2009 m. sausio 21 d. indosamento dalis dėl Danske Bank A/S perleisto reikalavimo M. K. užtikrinimo 4514/10000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovas BUAB „KASVA“ 2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreditoriui AB „Sampo bankas“ skolos užtikrinimui įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodoma, kad 2008 m. liepos 23 d. buvo įregistruotas hipotekos lakšto pakeitimas Nr. 2, pagal kurį pradinis kreditorius AB „Sampo bankas“ buvo pakeistas naujuoju kreditoriumi Danske Bank A/S, 2008 m. sausio 13 d. buvo įregistruotas hipotekos lakšto pakeitimas Nr. 4, pagal kurį įkeistas gyvenamasis namas buvo padalintas į 58 atskirus turtinius vienetus, o 2008 m. sausio 21 d. indosamentu (hipotekos lakšto pakeitimu Nr. 6) įkeitimo reikalavimas iš Danske Bank A/S buvo perleistas M. K. pagal 2009 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Pažymi, kad Hipotekos skyriaus Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 7 d. nutartimi pagal M. K. prašymą hipoteka žemės sklypui buvo išregistruota. Pažymi, kad nepagrįstai nebuvo išregistruota hipoteka nuo butų savininkams priklausančių žemės sklypo dalių, nes ieškovai atsiskaitė su atsakovu už butą ir atitinkamą žemės sklypo dalį, o nekilnojamojo turto hipoteka turėjo būti panaikinta dar iki tol, kol Danske Bank A/S 2009 m. sausio 21 d. indosamentu perleido M. K. atitinkamų žemės sklypo dalių hipotekos reikalavimą.
Ieškinyje taip pat pažymima, kad ieškovas V. L. 2013 m. gruodžio 6 d. su atsakovu A. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl negyvenamųjų patalpų – administracinių patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Patalpos įsigytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine ieškove I. L. (pirkimo–pardavimo sutarties 6.19 punktas). Ieškovai N. M. ir D. M. 2011 m. liepos 20 d. su atsakovu A. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovas G. S. 2013 m. vasario 13 d. su atsakovu A. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Patalpos įsigytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine ieškove K. S. (pirkimo–pardavimo sutarties 6.17 punktas). Ieškovas A. R. 2011 m. liepos 18 d. su atsakovu A. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Patalpos įsigytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine ieškove D. R. (pirkimo–pardavimo sutarties 6.13 punktas). Minėtų ieškovų pirkimo–pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas, savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Ieškinyje nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. balandžio 12 d. priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 pirkimo–pardavimo sutarties nuostatą, kurioje buvo numatyta, jog pardavėja nėra žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, kuriame parduodamos patalpos, savininkė, o pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, ex officio kvalifikavo kaip niekinę, prieštaraujančią Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai ir pripažino pirkėjui teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi. Pažymima, kad atsakovas A. K. nuosavybės teises į ieškovams parduotas butus ir patalpas įgijo 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, o iki paveldėjimo teisės atsiradimo minėtų patalpų savininkė buvo atsakovo motina M. K., kuri šias patalpas ir žemės sklypą įsigijo nuosavybėn iš BUAB „Kasva“ 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktu. Aplinkybė, kad M. K. neįregistravo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, nepanaikina turto įsigijimo ir vėliau jo paveldėjimo fakto.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė V. K.-C. 2010 m. birželio 7 d. su mirusia M. K., kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas A. K., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovai G. P. ir R. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2010 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi) iš M. K. įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovai L. L. ir J. L. bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš M. K. įsigijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Ieškovai Ž. L. bei K. L., G. L., atstovaujami įstatyminio atstovo tėvo S. L., 2010 m. lapkričio 17 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), ir asmeninės nuosavybės teise įsigijo po 1/3 dalis šio buto. Ieškovė Ž. P. 2010 m. rugpjūčio 2 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovė E. M. ir V. J. M. 2010 m. balandžio 21 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) įsigijimo. Ieškovė M. Ž. 2010 m. gegužės 10 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovai G. Š. ir R. Š. 2010 m. birželio 23 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovui L. Č. ir I. Č. 2011 m. birželio 20 d. Buto dovanojimo sutartimi D. Č. padovanojo ieškovams po ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kurį D. Č. 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo iš M. K.. Ieškovas P. J. 2010 m. balandžio 29 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovas E. K. 2010 m. birželio 23 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovė E. S. 2010 m. liepos 15 d. su M. K. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį dėl buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsigijimo. Ieškovė N. L. yra buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), savininkė dovanojimo sutarties pagrindu gavusi iš A. Z., kuri 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo iš M. K..
Minėtų ieškovų su M. K. sudarytose pirkimo–pardavimo sutartyse buvo numatyta, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pažymima, kad M. K., būdama butų ar kitų patalpų pardavėja, o kartu ir žemės sklypo (viso ar jo dalies) savininkė, vadovaudamasi Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies norma, privalėjo perduoti buto ar kitos patalpos pirkėjui nuosavybės teise naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, tačiau to nepadarė. Ieškovų teigimu, kadangi M. K. turtą paveldėjo A. K., todėl jis yra atsakingas už M. K. prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2015 m. liepos 22 d. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio dalį dėl 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties ir 2009 m. sausio 21 d. indosamento pripažinimo negaliojančiais atmesti (t. 1., b. l. 72–73). Nurodė, kad bankas ir UAB „KASVA“ 2006 m. gruodžio 14 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2009 m. sausio 20 d. bankas ir M. K. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį. Atsakovo teigimu, M. K. padengus UAB „Kasva“ įsiskolinimą, bankas 2009 m. sausio 21 d. atliko indosamentą pagal hipotekos lakštą Nr. (duomenys neskelbtini). Banko vertinimu, tiek reikalavimo teisių perleidimo sutartis, tiek indosamentas sudaryti teisėtai ir negali būti laikomi niekiniais ir negaliojančiais. Nurodė, kad reikalavimo teisių perleidimo metu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka buvo įregistruota, teisėta ir galiojanti, todėl reikalavimo teisių perleidimas, sudarytas pagal galiojančius sandorius, yra teisėtas. Pažymėjo, kad žemės sklypo dalių savininkai turėjo teisę kreiptis dėl hipotekos išregistravimo, bet šia teise nepasinaudojo. Atsakovo teigimu, byloje negalima remtis CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nes minėtame punkte nustatytas reikalavimo pagrindas nustatė skolinio įsipareigojimo įvykdymą, o ne pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymą. Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu skolinis įsipareigojimas, t. y. skola pagal kredito sutartį nebuvo padengta, todėl nebuvo atsiradęs CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindas savininkui ar skolininkui reikalauti baigti ir išregistruoti hipoteką. Nurodo, kad neturi duomenų, ar UAB „Kasva“ padengė skolą M. K. pagal iš banko perimtas reikalavimo teises. Atsakovo teigimu, sprendžiant ginčo žemės sklypo nuosavybės klausimą negali būti pažeisti teisėti banko, kuris veikė sąžiningai interesai (t. 1., b. l. 72–73).
Atsakovas A. K. ir tretieji asmenys UAB „Crumina“, UAB „Klasana“, atstovaujami advokatės K. R., 2015 m. liepos 23 d. atsiliepime į ieškinį, 2015 m. rugsėjo 8 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį bei 2016 m. balandžio 11 d. atsiliepime į ieškinio dalyko patikslinimą prašo ieškinį atmesti (t. 3., b. l. 143–148, b. l. 171–175, t. 5, b. l. 94–98). Nurodė, kad M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi įsigijo hipotekos reikalavimą į BUAB „Kasva“ nuosavybės teisėmis priklausantį ir įkeistą turtą pagal sutartinės hipotekos lakštą, identifikavimo kodas Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad hipoteka ginčo žemės sklypui buvo įregistruota 2007 m. sausio 23 d., t. y. iki ieškovams tampant butų savininkais. Nurodė ir tai, kad 2009 m. sausio 22 d. sutartinė hipoteka buvo pakeista pasitraukus iš prievolės kreditoriui Danske bank, bei įstojus į prievolę naujam kreditoriui M. K.. Pažymi, kad M. K. turėjo 2 559 421, 42 Lt kreditorinį reikalavimą UAB „Kasva“, užtikrintą 2009 m. sausio 22 d. sutartine hipoteka, lakštas Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad 2010 m. kovo 26 d. ir 2010 m. balandžio 6 d. vyko BUAB „Kasva“ turto pardavimo varžytinės, joms neįvykus 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktu ginčo žemės sklypas buvo perduotas M. K.. Kadangi UAB „Kasva“ nebuvo įvykdžiusi prievolės pagal sutartis M. K., todėl hipoteka užtikrinti jos reikalavimai turėjo būti tenkinami pirmiausia iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad turto perdavimas M. K. atitiko įstatymo reikalavimus, o ieškovų reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teises į įkeistą turtą iš esmės nesukurtų jiems teisinių pasekmių. Net ir pripažinus nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą ieškovams, šis turtas būtų buvęs įkeistas M. K., kuri kaip sąžininga hipotekos kreditorė, turėtų teisę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš įkeisto turto, todėl žemės sklypas vis tiek turėtų būti parduodamas iš varžytynių hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Nurodo, kad ieškovai, kurie nėra preliminariųjų sutarčių su BUAB „Kasva“ šalimis neturi teisės ginčyti nei reikalavimo perleidimo sutarties, nei indosamento dalies, nes jie šių sandorių sudarymo metu nebuvo patalpų savininkai, o įgydami patalpas jie žinojo, kad neįgyja nuosavybės teisių į žemės sklypą, už šią žemę jie nėra sumokėję. Be to, šioje byloje nėra pagrindo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Nurodo, kad nei UAB „Crumina“, nei UAB „Klasana“ nebuvo įgiję nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis, todėl jų ir negalėjo perleisti ieškovui A. Z. bei J. ir D. L.. Pažymi, kad šiuo metu pirkėjams išreiškus valią, jog žemės sklypo dalis jie nori įsigyti nuosavybėn, jie turi sumokėti ir žemės sklypo kainą, nes jos pardavėjui, neturinčiam nuosavybės teisių į žemę, nemokėjo, kadangi atitinkamai pardavėjas tos kainos nemokėjo BUAB „Kasva“. Pažymėjo, kad visi ieškovai buvo informuoti, jog sudarydami sutartis jie neįgyja nuosavybės teisių į žemės sklypą, nes žemės sklypas nebuvo registruotas kaip pardavėjo nuosavybė. Teigė, kad su visais ieškovais buvo susitarta, jog ateityje jiems pageidaujant įsigyti sklypo dalį nuosavybėn, jie turės mokėti papildomą kainą už dalį žemės sklypo, todėl mano, jog ieškiniu ieškovai siekia nepagrįstai praturtėti, kadangi reikalauja, kad jiems nuosavybės teisė į žemę būtų pripažinta neatlygintinai. Nurodė, kad M. K. sąžiningai, kaip hipotekos kreditorius, 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo–priėmimo aktu įgijo ginčo žemės sklypą, todėl reikalavimas panaikinti šį aktą yra nepagrįstas. Atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovės teigimu, reikalavimas dėl 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo–priėmimo akto panaikinimo negali būti tenkinamas, nes yra pasibaigęs senaties terminas šį aktą ginčyti (CPK 602 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad ginčijamu 2010 m. balandžio 10 d. aktu M. K. buvo perduota 17 patalpų, t. y. nekilnojamojo turto objektų, todėl jai pagrįstai buvo perduotos ir sklypo dalys, reikalingos šioms patalpoms eksploatuoti.
Trečiasis asmuo DNSB (duomenys neskelbtini), atstovaujamas advokatės L. D., 2015 m. lapkričio 30 d. atsiliepime į ieškinį prašė jį tenkinti (t. 4., b. l. 24–30). Pažymėjo, kad bendrijai nebuvo perduota ieškovų valdomiems pastatams tenkanti žemės sklypo dalis. Nurodė, kad žemės sklypas sutarčių sudarymo metu nuosavybės teise priklausė atsakovui UAB „Kasva“, todėl atsakovas turėjo įstatymuose nustatytą pareigą perleisti ne tik nuosavybės teises į butus (patalpas), tačiau ir nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, reikalingas parduodamų butų eksploatavimui, tačiau to nepadaręs pažeidė Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad UAB „Kasva“ iki 2010 m. balandžio 6 d. Turto perdavimo akto pasirašymo buvo žemės sklypo, ant kurio stovi daugiabutis namas, savininkas, todėl atsakovas turėjo imperatyvią prievolę perleidžiant patalpas ir butus, perleisti ir šioms patalpoms bei butams eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį. Atsiliepime pažymėta, kad UAB „Kasva“ turėjo parduoti žemės sklypo dalis, tenkančias parduodamoms patalpoms (butui) UAB „Carumina“ ir UAB „Klasana“, tačiau sutartyse nurodė, kad pardavėja UAB „KASVA“ nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini), 1A10p, savininkė (sutarčių 4.4 punktas). Tokia sutarties nuostata yra niekinė, nes UAB „Kasva“ šių sandorių sudarymo metu buvo žemės sklypo savininkė, todėl ieškovai A. Z., J. L. ir D. L. iš UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ įsigijo nuosavybės teises į jiems tenkančių patalpų ir butų eksploatavimui reikalingas žemės sklypo dalis. Trečiojo asmens atstovė teigė, kad ieškovo A. Z. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 4.3 punkte ir J. L. ir D. L. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties 5.5 punkte esanti nuostata, kad pardavėjas nėra žemės sklypo savininkas, kvalifikuotini niekiniais ir prieštaraujančiais Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, o ieškovai yra perėmę iš pardavėjų UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ žemės sklypo dalių nuosavybės teises, juo labiau, kad kai tuo metu 2013 m. spalio 23 d. UAB „Klasana“ pardavė J. L. ir D. L. butą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau buvo 2013 m. balandžio 12 d. priėmęs sprendimą civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2013, kurioje konstatavo prievolę parduoti ir žemės dalį, tenkančią butui eksploatuoti. Atsiliepime nurodyta, kad trečiojo asmens analogiška pozicija ir dėl kitų ieškovų, kurie butus įsigijo iš M. K. ir A. K., nes sutartyse buvo naudota ta pati imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujanti sąlyga dėl žemės sklypo neperleidimo.
Trečiasis asmuo notarė J. V. 2015 m. gruodžio 2 d. atsiliepime į ieškinį ieškinio pagrįstumo klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra (t. 4., b. l. 34–36). Nurodė, kad ji tvirtino tarp ieškovų J. L., D. L. ir UAB „Klasana“ sudarytą butų 2013 m. spalio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėjo, kad sutarties sudarymo metu trečiasis asmuo UAB „Klasana“ nebuvo savininkas žemės sklypo, kuriame stovi daugiabutis namas su J. L. ir D. L. parduotu butu, todėl UAB „Klasana“, nebūdama žemės savininke, parduodama jai nuosavybės teise priklausantį butą, negalėjo kartu perleisti nuosavybės teisės į žemę, kurios ji neturėjo. Notarė pažymėjo, kad sutartyje teisių į žemę klausimas buvo aptartas 5.5 punkte, kuriame nurodyta, kad remiantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjai įgyja teisę naudotis atitinkama žemės dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pardavėjas.
Trečiasis asmuo notarė R. I. teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, o dėl priešieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pagal sudarytas pirkimo–pardavimo sutartis ieškovai įgijo nuosavybės teisę tik į butus (patalpas). Notarės teigimu, ieškovams buvo žinoma, kad jie nuosavybės teisės į žemės sklypą neįgyja. Atkreipė dėmesį, kad butų (patalpų) pardavėjas nebuvo žemės sklypo savininkas. Pažymėjo, kad ieškovai įgijo teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi, tačiau ne nuosavybės teisę.
Šalies argumentai
Atsakovas A. K. 2015 m. gruodžio 22 d. pateikė priešieškinį, kuriame prašė:
1. Pripažinti ieškovui A. Z. nuosavybės teises į 172/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant iš A. Z. A. K. 3 732,40 Eur už 172/10000 dalis žemės sklypo;
2. Pripažinti ieškovams J. L. ir D. L. nuosavybės teisę į 210/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant iš J. L. ir D. L. A. K. 4 557 Eur už 210/10000 dalis žemės sklypo;
3. Pakeisti 2013 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 6.14 punktą, bei papildyti 2.1 punktą ir 3.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 723/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 15 689,10 Eur“. Priteisti iš V. L. ir I. L., A. K. 15 689,10 Eur už 723/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
4. Pakeisti 2011 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 6.18 punktą, bei papildyti 2.1 punktą, bei 3.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 212/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina 4 600,40 Eur“. Priteisti iš N. M. ir D. M., A. K. 4 600,40 Eur už 212/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
5. Pakeisti 2013 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 6.14 punktą bei papildyti 2.2 ir 3.1 punktu taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 210/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina 4 557 Eur“. Priteisti iš K. S. ir G. S., A. K. 4 557 Eur už 210/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
6. Pakeisti 2010 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 6.10 punktą ir papildyti 2.1 ir 3.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina 3 840,90 Eur“. Priteisti iš R. P. ir G. P. A. K. 3 840,90 Eur Eur už 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
7. Pakeisti 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą bei papildyti 1.1 ir 2.1 punktus taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 4 470,20 Eur“. Priteisti iš V. K.-C., A. K. 4 470,20 Eur už 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
8. Pripažinti N. L. nuosavybės teises į 179/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune už 3 884,30 Eur, priteisiant iš N. L. A. K. 3 884,30 Eur už 179/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
9. Pakeisti 2010 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti 1.1 ir 2.1 punktus taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 537,10 Eur“. Priteisti iš R. P. ir G. P., A. K. 3 537,10 Eur už 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
10. Pakeisti 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.6 punktą ir papildyti sutarties 1.1 punktą ir 2.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 840,90 Eur“. Priteisti iš L. L. ir J. L. A. K. 3 840,90 Eur už 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
11. Pakeisti 2010 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti sutarties 1.1 punktą ir 2.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 840,90 Eur“. Priteisti iš Ž. L., K. L. ir G. L. (atstovaujamos įstatyminio atstovo tėvo S. L.), A. K. 3 840,90 Eur už 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
12. Pakeisti 2010 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti sutarties 1.1 ir 2.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 178/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 862,60 Eur“. Priteisti iš Ž. P. A. K. 3 862,60 Eur už 178/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
13. Pakeisti 2010 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti 1.1 ir 2.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 840,90 Eur“. Priteisti iš E. M. ir V. J. M., A. K. 3 840,90 Eur už 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
14. Pakeisti 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti 1.1 ir 2.1 punktą taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės dalies kaina yra 3 428,60 Eur“. Priteisti iš M. Ž. A. K. 3 428,60 Eur už 158/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
15. Pakeisti 2010 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti 21.1 ir 2.1 punktus taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 4 470,20 Eur“. Priteisti iš G. Š. ir R. Š. A. K. 4 470,20 Eur už 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
16. Pripažinti L. Č. ir I. Č. nuosavybės teisę į 176/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priteisiant iš L. Č. ir I. Č. A. K. 3 819,20 Eur už 176/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
17. Pakeisti 2010 balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. RI- 2305, 4.3 punktą ir papildyti 1.1 ir 2.1 punktus taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 602,20 Eur“. Priteisti iš P. J. A. K. 3 602,20 Eur už 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
18. Pakeisti 2010 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti sutarties 1.1 ir 2.1 punktus taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies vertė yra 3 537,10 Eur“. Priteisti iš E. K. A. K. 3 537,10 Eur už 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
19. Pakeisti 2010 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 4.3 punktą ir papildyti 1.1 ir 2.1 punktus taip: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 602,20 Eur“. Priteisti iš E. S. A. K. 3 602,20 Eur už 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Priešieškinyje nurodoma, kad su visais ieškovais buvo susitarimas ir jiems buvo aiškiai atskleista, jog įgydami patalpas minėtame name jie neįgyja nuosavybės teisių į žemę. Be to, tam buvo objektyvios priežastys – žemės sklypas, kuris atiteko M. K. remiantis 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktu, o vėliau A. K., kaip jos teisių perėmėjui dėl teisminių ginčų nebuvo įregistruotas A. K. vardu. Pažymi, kad su ieškovais buvo susitarimas, jog jeigu jie norės įsigyti dalį žemės sklypo nuosavybės teise, bus sudaryta atskira pirkimo–pardavimo sutartis už atskirai šalių sutartą kainą. Atsakovo teigimu, ieškovai šioje byloje siekia įsigyti ginčo žemės sklypą nuosavybės teise, todėl jis reiškia priešieškinį dėl atlyginimo už įsigyjamą žemę. Pažymi, kad ieškovų pateiktose pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo aptarta parduodamo daikto kaina, kuri yra būtina tokios sutarties sąlyga (CK 6.397 straipsnis). Nurodo, kad atsakovas A. K. iš esmės sutinka, jog ieškovams būtų pripažinta nuosavybės teisė į dalis žemės sklypo, tačiau nesutinka, kad tokia nuosavybės teisė būtų pripažinta neatlygintinai. Atsakovo A. K. teigimu, ieškinio patenkinimas prieštarautų sutarčių laisvės principui, nuosavybės teisių principui ir neatitiktų CK 6.397 straipsnio nuostatų. Pažymi, kad žemės sklypas nebuvo ieškovų sudarytų sutarčių dalyku, jo kaina nebuvo aptarta ir ji neįėjo ir negalėjo įeiti į perkamų patalpų kainą. Atsakovo A. K. vertinimu, teismui pripažinus, kad ieškovai, įgydami patalpas name, turėjo įgyti ir dalį žemės sklypo, yra pagrindas pakeisti jų sutartis dėl patalpų įsigijimo, tačiau nurodant, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą įgyjama už tam tikrą kainą (CK 6.223 straipsnis). Pažymi, kad ieškovams buvo pasiūlyta susitarti dėl perduodamo daikto kainos, tačiau jie į pasiūlymą nereagavo, todėl daikto kaina nustatytina pagal žemės sklypo rinkos vertę remiantis masinio vertinimo duomenimis. Nurodo, kad ginčo žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 217 000 Eur, todėl visiems ieškovams turi būti proporcingai pagal jų įsigytą turto plotą paskaičiuota atitenkanti žemės sklypo dalis ir atitinkamai paskaičiuota kaina pagal nurodytą vertę.
Priešieškinyje nurodoma ir tai, kad ieškovas A. Z. nuosavybės teises į administracines patalpas name (duomenys neskelbtini), įgijo 2011 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi iš UAB „Crumina“, o ši iš UAB „Kasva“ 2009 metų sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovas A. Z. prašo pripažinti nuosavybės teises į 172/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl 172/10000 dalių minėto žemės sklypo vertė yra 3 732,40 Eur. Įvertinus tai, kad A. K. žemės sklypo savininku nebuvo nei vienos iš aukščiau nurodytų sutarčių šalis, sutinkamai su CK 6.223 straipsniu, jis neturi reikalavimo teisės keisti sutartis, tačiau, kaip minėta, sutinka, jog ieškovas A. Z. įgytų nuosavybės teises į 172/100000 žemės sklypo už 3 732,40 Eur.
Pažymima, kad ieškovai J. L. ir D. L. nuosavybės teises į butą, (duomenys neskelbtini), įgijo 2013 m. spalio 23d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno raj. 4-ojo notarų biuro notarė J. V., iš UAB „Klasana“, o ji iš UAB „Kasva“ remiantis 2009 metų sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 210/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklypo 210/10000 dalių vertė sudaro 4 557 Eur. Kadangi A. K., kuris žemės sklypo savininku nebuvo nei vienos iš aukščiau nurodytų sutarčių šalis, sutinkamai su CK 6.223 straipsniu jis neturi reikalavimo teisės keisti sutartis, tačiau, kaip minėta, sutinka, kad ieškovai įgytų nuosavybės teises į 210/10000 žemės sklypo už 4 557 Eur. Todėl, atsakovo teigimu, ieškovams teisės turėti žemės sklypą nuosavybės teise, apgintinos pripažįstant jiems nuosavybės teises į žemės sklypą bei priteisiant iš jo atsakovui A. K. žemės sklypo kainą 4 557 Eur.
Nurodoma, kad ieškovai V. L. ir I. L. nuosavybės teises į administracines patalpas name, esančiame (duomenys neskelbtini), įgijo 2013 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 723/10000 dalis minėto žemės sklypo, todėl žemės sklypo 723/10000 dalių vertė sudaro 15 689,10 Eur. Atsakovo teigimu, todėl 2013 m. gruodžio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., 6.14 punktas turi būti pakeistas, o 2.1 ir 3.1 punktai papildomi, nurodant, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka 723/10000 dalis minėto žemės sklypo, žemės sklypo dalies kaina 15 689,10 Eur.
Pažymima, kad ieškovai N. M. ir D. M. nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo remiantis 2011 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises 212/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl žemės sklypo 212/10000 dalių vertė sudaro 4 600,40 Eur. Pasak atsakovo, 2011 m. liepos 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., keistina, nurodant, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 212/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina 4 600,40 Eur.
Pažymima ir tai, kad ieškovai K. S. ir G. S. nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2013 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 210/10000 dalis žemės sklypo, todėl žemės sklypo 210/10000 dalių vertė sudaro 4 557 Eur. Atsakovo teigimu, 2013 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina, nurodant, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 210/10000 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina 4 557 Eur.
Nurodoma, kad ieškovai A. R. ir D. R. nuosavybės teises į butą, name (duomenys neskelbtini), įgijo 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 177/10000 dalis ginčo žemės sklypo, todėl žemės sklypo 177/10000 dalių vertė sudaro 3840,90 Eur. Pažymi, kad 2011 m. liepos 18 d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina, nurodant, jog pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 177/10000 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Žemės dalies kaina 3840,90 Eur.
Nurodoma, kad ieškovė V. K. C. nuosavybės teisę į butą name (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teise 206/10000 dalis minėto žemės sklypo, todėl žemės sklypo 206/10000 dalių vertė sudaro: 4 470,2 Eur. Kadangi A. K. yra M. K., t. y. pardavėjos teisių perėmėjas, todėl jis pagal CK 5.1 straipsnį turi teisę prašyti pakeisti sudarytą sutartį. Atsakovo vertinimu, 2010 m. birželio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartis, keistina nurodant, kad „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 4 470,20 Eur“.
Priešieškinyje pažymima, kad ieškovė N. L. prašo pripažinti nuosavybės teises į 179/10000 dalis ginčo žemės sklypo. Nurodo, kad ieškovė N. L. ginčo name patalpas įgijo 2010 balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I., ir 2010 m. gegužės 6 d. dovanojimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno rajono 1-ojo, notarų biuro notarė R. S.. Kadangi atsakovas nėra dovanojimo sutarties šalis, jis neturi reikalavimo teisės keisti sutartis, tačiau, kaip minėta, sutinka, kad ieškovė įgytų nuosavybės teises į 179/10000 dalis ginčo žemės sklypo už 3 884,30 Eur. Atsakovo įsitikinimu, ieškovės teisės turėti žemės sklypą nuosavybės teise apgintinos pripažįstant jai nuosavybės teises į žemės sklypą bei priteisiant iš jo atsakovui A. K. žemės sklypo kainą 3 884,30 Eur.
Pažymima, kad ieškovai R. P. ir G. P. nuosavybės teises į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 163/10000 dalis minėto žemės sklypo, todėl žemės sklypo 163/10000 dalių vertė sudaro 3 537,10 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. K. yra M. K., t. y. pardavėjos teisių perėmėjas, todėl jis turi teisę prašyti pakeisti sudarytą sutartį. Atsakovo teigimu, 2010 m. gegužės 20 d. pirkimo–pardavimo sutartis, keistina taip: „Pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 537,1 Eur.“
Nurodoma, kad ieškovai L. L. ir J. L. nuosavybės teisę į butą, adresu (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Įvertinus tai, kad ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 177/10000 dalis minėto žemės sklypo, todėl žemės sklypo 177/10000 dalių vertė yra 3 840,90 Eur. Pasak atsakovo A. K. 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartis, keistina nurodant, kad „ pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 840,90 Eur“.
Pažymima, kad ieškovai Ž. L., K. L. ir G. L. nuosavybės teises į butą, name (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. lapkričio 17d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 177/10000 dalis žemės sklypo, todėl žemės sklypo 177/10000 dalių vertė – 3 840,9 Eur. Atsakovo teigimu, 2010 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina, nurodant, kad „pardavėjas parduoda, o pirkėjai perka 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 840,90 Eur“.
Pažymima, kad ieškovė Ž. P. nuosavybės teises į butą name, esančiame (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Įvertinus, kad ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teises į 178/10000 dalis žemės sklypo, todėl žemės sklypo 178/10000 dalių vertė yra 3862,60 Eur. Pasak atsakovo, 2010 m. rugpjūčio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina, nurodant, kad: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 178/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo 178/10000 dalies kaina yra 3 862,60 Eur“.
Priešieškinyje teigiama, kad ieškovai E. M. ir V. J. M. nuosavybės teisę į butą name, (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Įvertinus tai, kad ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 177/10000 dalis žemės sklypo, todėl žemės sklypo 177/10000 dalių vertė sudaro yra 3 840,90 Eur. Atsakovo įsitikinimu, 2010 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina nurodant, kad: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 177/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 840,90 Eur“.
Atsakovas A. K. pažymi, kad ieškovė M. Ž. nuosavybės teisę į butą, name (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teises į 158/10000 dalis žemės sklypo, todėl žemės sklypo 158/10000 dalių vertė sudaro 3 428,60 Eur. Pasak atsakovo, 2010 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutartis, pakeistina nurodant, kad: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės dalies kaina yra 3 428,60 Eur“.
Priešieškinyje nurodoma, kad ieškovai G. Š. ir R. Š. nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovai prašo pripažinti nuosavybės teises į 206/10000 dalis žemės sklypo, todėl žemės sklypo 206/10000 dalių vertė sudaro – 4 470,20 Eur. Atsakovas nurodo, kad 2010 m. birželio 23d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina nurodant, kad: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 4 470,20 Eur“.
Pažymima, kad ieškovai L. Č. ir I. Č. prašo pripažinti nuosavybės teises į 176/10000 dalis ginčo žemės sklypo. Nurodo, kad minėtą nuosavybę įgijo D. Č. 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, o L. Č. ir I. Č. nuosavybę įgijo buto dovanojimo sutartimi. Kadangi atsakovas neturi teisės reikalauti pakeisti dovanojimo sutartį, kurios šalis jis nebuvo, todėl mano, kad šių ieškovų nuosavybės teisės į žemės sklypą gali būti įgyvendintos pripažįstant jiems nuosavybės teises į žemės sklypą, o atsakovui priteisiant jo vertę 3 819,20 Eur.
Nurodoma, kad ieškovas P. J. nuosavybės teisę į butą name, (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 balandžio 29d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teises į 166/10000 dalis žemės sklypo, todėl žemės sklypo 166/10000 dalių vertė sudaro 3 602,20 Eur. Pasak atsakovo, 2010 balandžio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartis, keistina nurodant, kad: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 602,20 Eur“.
Nurodoma ir tai, kad ieškovas E. K. nuosavybės teisę į butą, name (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Įvertinus tai, kad ieškovas prašo pripažinti nuosavybės teises į 163/10000 dalis minėto žemės sklypo, todėl žemės sklypo 163/10000 dalių vertė sudaro 3 537,10 Eur. Atsakovo vertinimu, 2010 m. birželio 23 d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina nurodant, kad: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies vertė yra 3 537,10 Eur“.
Pažymima, kad ieškovė E. S. nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini), įgijo 2010 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, kurią patvirtino Kauno 17-ojo notarų biuro notarė R. I.. Ieškovė prašo pripažinti nuosavybės teises į 166/10000 dalis ginčo žemės sklypo, todėl žemės sklypo 166/10000 dalių vertė sudaro 3 602,20 Eur. Pasak atsakovo, 2010 m. liepos 15 d. pirkimo–pardavimo sutartis keistina nurodant, kad: „pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Žemės sklypo dalies kaina yra 3 602,2 Eur“.
Atsiliepimas
Ieškovai 2016 m. sausio 13 d. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame prašė jį atmesti (t. 4., b. l. 104–111). Nurodo, jog su atsakovu A. K. nebuvo susitarimo dėl to, kad jie žemės sklypo dalį galės įsigyti vėliau už atskirą kainą, o ieškovai žemės sklypą įgijo pagal butų pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovų teigimu, atsakovo reikalavimas pakeisti pirkimo–pardavimo sutartis neatitinka jo paties teiginių apie tai, jog šalys tarėsi dėl atskiros žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Pažymi, kad atsakovas priešieškinio reikalavimais (Nr. 1, 2) prašo pakeisti pirkimo–pardavimo sutartis ir priteisti jam už žemės sklypo dalį, tačiau jis nebuvo šių sutarčių šalis, nes sutartys buvo sudarytos su UAB „Crumina“, UAB „Klasana“. Ieškovų teigimu, atsakovas A. K., būdamas žemės sklypo dalies savininkas, ir nebūdamas pirkimo–pardavimo sutarčių šalis, galėtų jam nuosavybės teise tenkančią žemės sklypo dalį parduoti sudarant naują žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, tačiau ne keičiant jau sudarytus sandorius. Ieškovų įsitikinimu, atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovus įsigyti žemės sklypo dalis už tam tikrą kainą, prieštarauja sutarties laisvės principui. Nurodo, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis imperatyviai draudžia perleisti butus ir kitas patalpas, esančius daugiabučiame name, nuosavybėn atskirai nuo žemės nuosavybės teisės, kai buto ir kitų patalpų pardavėjas yra ir žemės sklypo ar jo dalies savininkas ir nenumato galimybės sutarties šalims susitarti kitaip. Pasak ieškovų, jie visi pirkdami butus įgijo nuosavybės teisę į butams (patalpoms) priklausančią žemės sklypo dalį. Ieškovai atkreipia dėmesį, kad atsakovas A. K. nereiškia reikalavimo sumokėti tam tikrą kainą už žemės sklypo dalį ieškovams D. K. ir R. K., B. J. ir D. S. bei K. Š. ir pripažįsta, jog šie ieškovai, įsigydami butus ir kitas patalpas, įsigijo ir žemės sklypo dalį preliminariųjų sutarčių pagrindu, nors sutartyse žemės sklypo dalies kaina nebuvo aptarta. Pažymi, kad atsakovas, pripažindamas faktą, jog dalis ieškovų vis dėlto įsigydami butus ir kitas patalpas įsigijo ir dalį žemės sklypo, nors žemės sklypas ir nebuvo sutarties dalykas, jo kaina neįėjo į perkamų butų ir patalpų kainą, neigia analogišką faktinę aplinkybę dėl kitų ieškovų žemės sklypo dalies įsigijimo ir siekia nepagrįstai praturtėti jų sąskaita. Be to, žemės sklypo dalys, tenkančios ieškovams, nėra suformuotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, jos yra bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl žemės sklypo dalis negali būti pirkimo–pardavimo objektu. Pažymi, kad reikalavimas priteisti iš daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų tam tikrą kainą už žemės sklypo dalį, pažeidžia asmenų lygybės principą. Ieškovų teigimu, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 patenkinus minėtos bylos ieškovų reikalavimus ir pripažinus jų nuosavybės teisę į atitinkamą įgytų butų ir kitų patalpų eksploatavimui tenkančią žemės sklypo dalį, analogiškas atvejis šios bylos ieškovų atžvilgiu negali būti sprendžiamas kitaip, o Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostata negali būti taikytina skirtingai.
Trečiasis asmuo A. Z. 2016 m. liepos 12 d. atsiliepimu į ieškinį ir priešieškinį (t. 6, b. l. 14–16) prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti. Trečiasis asmuo sutiko su ieškovų argumentais ir ieškinio reikalavimais, ir nurodė, kad 2010 m. balandžio 19 d. su M. K. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, kuria tuo pačiu įsigijo ir šiam butui tenkančią žemės sklypo dalį. Šį butą trečiasis asmuo A. Z. padovanojo ieškovei N. L., pirkimo–pardavimo sutarties 4.6. punkte numatant, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. A. Z. pažymėjo, kad pati pardavėja M. K. jai ne kartą akcentavo, kad prie perkamo buto priklauso dar ir žemės dalis, tačiau žemės dokumentai nesutvarkyti ir juos sutvarkys pati pardavėja, todėl jai buvo aišku, kad pirkimo–pardavimo sutartimi ji įgijo ir žemės sklypo dalį. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2010 m. balandžio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu M. K. buvo parduodamo buto ir žemės sklypo, ant kurio stovi namas, esantys (duomenys neskelbtini), savininkė, todėl perleisdama A. Z. nuosavybės teisę į butą, privalėjo perduoti nuosavybės teisę naudotis ir šiam butui eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį. Trečiasis asmuo A. Z. prašydamas atmesti atsakovo A. K. priešieškinį, pažymėjo, kad niekada, nei vykstant deryboms dėl buto pirkimo, nei buto pirkimo–pardavimo metu, pardavėja M. K. neužsiminė, jog butas yra parduodamas be atitinkamo žemės sklypo, taip pat nenurodė, kad žemės sklypo dalis bus perkama vėliau už atskirą kainą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad atsakovo reikalavimas įpareigoti ieškovus sumokėti atitinkamą kainą už jiems tenkančią žemės sklypo dalį yra nesąžiningas, įpareigojantis šalis sudaryti sandorį nesant laisvai šalių valiai, ir galiausiai, visiškai neteisėtas bei prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo nuostatoms, numatančioms, jog perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar patalpai eksploatuoti, jei ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso patalpos perleidėjui (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis, CK 6.394 straipsnis). Trečiojo asmens nuomone, atsakovo reikalavimas priteisti iš dalies daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų tam tikrą kainą už žemės sklypo dalį, pažeistų asmenų lygybės įstatymui principą ir sukurtų dvigubus standartus, nes daliai minėto daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teisės buvo pripažintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartimi, kuriems nereikėjo mokėti jokios kainos už žemės sklypo dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas
Dėl ieškinio esmės ir materialinės teisės reglamentavimo
Teismas konstatuoja, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu siekdami ginti savo, kaip butų ir administracinių patalpų, esančių daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), savininkų teises į žemės sklypo dalis, kurios jiems turėjo būti parduotos pagal imperatyvias CK 4.82 straipsnio 2 dalies, 6.394 straipsnio, 6.401 straipsnio 2 dalies 7 punkto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 30 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškinyje remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, pateiktais teisės išaiškinimais, nes šioje byloje teismas sprendė analogišką ginčą pagal kitų to paties daugiabučio namo patalpų ir butų savininkų ieškinį dėl žemės sklypo dalies nuosavybės teisių pripažinimo.
Nekilnojamųjų daiktų (statinių, jų dalių) pirkimo–pardavimo sutarties šalių santykius dėl teisių į šiems daiktams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą (jo dalį) perleidimo reglamentuoja CK ir Žemės įstatymo normos. CK IV knygos IV dalies XXIII skyriaus aštuntasis skirsnis reglamentuoja nekilnojamųjų daiktų (žemės, pastatų, gyvenamųjų namų, butų ir kitokių nekilnojamųjų daiktų) pirkimą-pardavimą.
CK 6.394 straipsnis „Teisės į žemės sklypą“ reglamentuoja civilinius teisinius santykius tarp pirkėjo ir pardavėjo dėl specialaus nekilnojamojo daikto – žemės. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, – yra negaliojanti. Straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, išaiškino, kad pagal CK 6.394 straipsnio 1 dalies nuostatas net ir tuo atveju, kai pastato ar kito su žeme susijusio nekilnojamojo daikto pardavėjas yra žemės sklypo savininkas, jis turi teisę neperleisti pastato pirkėjui žemės sklypo nuosavybės teisės, bet žemės sklypą išnuomoti ar leisti juo naudotis kitokios teisės pagrindu. Svarbu tai, kad naudojimosi žemės sklypu teisė būtų aptarta nekilnojamojo daikto, esančio žemės sklype, pirkimo–pardavimo sutartyje; priešingu atveju tokia sutartis bus pripažinta negaliojančia (CK 6.394 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad CK 6.394 straipsnis reglamentuoja pastato, statinio ar įrenginio, suformuoto ir viešajame registre įregistruoto kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, užimantis tam tikrą žemės sklypo dalį ir negalintis būti naudojamas pagal paskirtį nesinaudojant atitinkama žemės sklypo dalimi, pirkėjo teises į atitinkamą žemės sklypo dalį. Tačiau tais atvejais, kai pirkimo–pardavimo sutarties dalykas yra ne savarankiškas pastatas ar kitas nekilnojamojo turto objektas, bet jo dalis, t. y. butai, patalpos daugiabučiuose namuose, sprendžiant dėl pirkėjo teisių į žemės sklypą taikytinas ne tik CK 6.394 straipsnis, bet ir Žemės įstatymo 30 straipsnis, tiesiogiai reglamentuojantis būtent tokio pobūdžio pirkimo–pardavimo sutarties šalių santykius dėl žemės.
Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. Taigi tais atvejais, kai sudaroma buto ar kitos daugiabučiame name esančios patalpos pirkimo–pardavimo sutartis, o pardavėjas yra žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam turtui naudoti pagal paskirtį, arba viso žemės sklypo savininkas, kartu su butu ar patalpomis turi būti perduodama ir nuosavybės teisė į atitinkamą žemės sklypo dalį. Ši įstatymo norma yra imperatyvioji, nes joje nepalikta galimybės sutarties šalims susitarti kitaip. Kasacinis teismas pažymėjo, kad Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies normoje nenurodyta jokių išlygų, susijusių su žemės sklypo savininko teisių apimtimi. Pareiga perduoti žemės sklypo dalies, reikalingos parduodamam butui ar kitoms patalpoms naudoti pagal paskirtį, nuosavybės teisę siejama su parduodamo turto tinkamu eksploatavimu ir nepriklauso nuo to, ar pardavėjas yra viso, ar tik dalies žemės sklypo, priskirto daugiabučiam namui, savininkas. Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad teisiškai reikšminga aplinkybė yra nuosavybės teisės į žemės sklypą turėjimas. Jeigu buto ar kitos patalpos pardavėjas yra žemės sklypo (viso ar jo dalies) savininkas, tai Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies norma valdingai jį įpareigoja perduoti buto ar kitos patalpos pirkėjui būtent nuosavybės, o ne kitokia daiktine teise naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi.
II. Dėl ieškovų D. K. ir R. K., B. J., D. Š. ir K. Š., A. Z., J. L. ir D. L. ieškinio reikalavimų pagrįstumo
1. Teismas nustatė, kad ieškovai D. K. ir R. K. 2008 m. rugsėjo 16 d. su atsakovu UAB „Kasva“ sudarė Preliminariąją buto/turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 kambarių buto, projektinis Nr. 22, su sandėliuku rūsyje, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirkimo (t. 1, b. l. 80–95). Šios sutarties 3.3 punkte numatyta, kad daugiabutis namas, kuriame yra turtas (butas), suprojektuotas ir statomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,2970 ha). Žemės sklypas Valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotas UAB „Kasva“ vardu. Pardavėjas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduos savininko teises ir pareigas pirkėjui, proporcingai jo perkamam turtui arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta ar kitam turto administratoriui. Šios sutarties 13.4 punkte numatyta, kad sutartis bus neatskiriama notarinės turto (t. y. buto su sandėliuku) pirkimo–pardavimo sutarties dalis; šalys sudarydamos notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį turi teisę susitarti dėl kitų, šioje sutartyje esančias sąlygas keičiančių arba šioje sutartyje nenumatytų, turto pirkimo-pardavimo sąlygų.
Ieškovai D. K. ir R. K. ir UAB „Kasva“, atstovaujama direktoriaus S. O., 2008 m. gruodžio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Kasva“ pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 3,01 kv. m. rūsiu, pažymėtu R-46, bendras plotas 76,69 kv. m, už šalių sutartą 226 800 Lt kainą. Daiktinės teisės ar kitos naudojimosi atitinkamo žemės sklypo dalimi teisės šioje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptartos. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 1, b. l. 96–100).
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas nustatė, kad B. J. (buvusi – Amdurienė) ir UAB „Kasva“ 2007 m. spalio 3 d. sudarė Preliminariąją buto/turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 kambarių buto, projektinis Nr. 30, su sandėliukais, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirkimo (t. 1, b. l. 104–113). Šios sutarties 3.3 punkte numatyta, kad daugiabutis namas, kuriame yra turtas (butas), suprojektuotas ir statomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,2970 ha). Žemės sklypas Valstybės įmonėje Registrų centre įregistruotas UAB „Kasva“ vardu. Pardavėjas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduos savininko teises ir pareigas pirkėjui, proporcingai jo perkamam turtui arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta ar kitam turto administratoriui. Šios sutarties 13.4 punkte numatyta, kad sutartis bus neatskiriama notarinės turto (t. y. buto su sandėliuku) pirkimo–pardavimo sutarties dalis; šalys sudarydamos notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį turi teisę susitarti dėl kitų, šioje sutartyje esančias sąlygas keičiančių arba šioje sutartyje nenumatytų, turto pirkimo–pardavimo sąlygų.
B. J. ir UAB „Kasva“, atstovaujama direktoriaus S. O., 2008 m. gruodžio 11 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Kasva“ pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 3,83 kv. m. rūsiu, pažymėtu R-37, bendras plotas 84,62 kv. m, už šalių sutartą 280 232 Lt kainą. Daiktinės teisės ar kitos naudojimosi atitinkamo žemės sklypo dalimi teisės šioje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptartos. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 1, b. l. 121–125).
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-9504-887/2012, nutraukus tarp B. J. ir B. J. 2007 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure sudarytą santuoką, buvo patvirtinta 2012 m. balandžio 25 d. ir 2012 m. birželio 22 d. patikslinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 1 punktą santuokos metu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškėjų B. J. ir B. J. vardu, po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko ieškovui B. J. ir yra įregistruotas kaip jo asmeninė nuosavybė (t. 1, b. l. 102–103, 127–129).
3. Teismas nustatė, kad ieškovai D. Š. ir K. Š. 2008 m. kovo 18 d. su atsakovu UAB „Kasva“ sudarė Preliminariąją buto/turto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 kambarių buto, projektinis Nr. 34, su sandėliuku rūsyje, daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pirkimo (t. 1, b. l. 135–151). Šios sutarties 3.3 punkte numatyta, kad daugiabutis namas, kuriame yra turtas (butas), suprojektuotas ir statomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,2970 ha). Žemės sklypas Valstybės įmonėje Registrų centras įregistruotas UAB „Kasva“ vardu. Pardavėjas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduos savininko teises ir pareigas pirkėjui, proporcingai jo perkamam turtui arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta ar kitam turto administratoriui. Šios sutarties 13.4 punkte numatyta, kad sutartis bus neatskiriama notarinės turto (t. y. buto su sandėliuku) pirkimo–pardavimo sutarties dalis; šalys sudarydamos notarinę turto pirkimo-pardavimo sutartį turi teisę susitarti dėl kitų, šioje sutartyje esančias sąlygas keičiančių arba šioje sutartyje nenumatytų, turto pirkimo-pardavimo sąlygų.
Ieškovai D. Š. ir K. Š. ir UAB „Kasva“, atstovaujama direktoriaus S. O., 2008 m. gruodžio 4 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Kasva“ pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), su 2,88 kv. m. rūsiu, pažymėtu R-52, bendras plotas 77,50 kv. m, už šalių sutartą 315 000 Lt kainą. Daiktinės teisės ar kitos naudojimosi atitinkamo žemės sklypo dalimi teisės šioje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo aptartos. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 1, b. l. 152–157).
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nustatė, kad ieškovas A. Z. ir UAB „Crumina“, atstovaujamos direktoriaus A. K., 2011 m. vasario 28 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Crumina“ pardavė A. Z. jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją – administracinę patalpą 59-1 (71,78 kv. m.) ir 59-2 (7,61 kv. m) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini).
Šios sutarties 4.3. punkte numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini), 1A10p, savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi ir turi teisę kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl žemės klypo dalies nuomos sutarties sudarymo. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 1, b. l. 167–172).
5. Civilinėje byloje pateikta UAB „Kasva“ ir UAB „Crumina“, atstovaujama direktoriaus A. K., 2009 m. sausio 9 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Crumina“ nupirko, o UAB „Kasva“ pardavė jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją – administracinę patalpą 59-1 (83,39 kv. m.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), už 87 931,03 Lt. Šios sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas 1900-0013-4013,1A10p, savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 1, b. l. 161–166).
6. Teismas nustatė, kad ieškovai J. L. ir D. L., kaip pirkėjai, ir UAB „Klasana“, kaip pardavėjas, 2013 m. spalio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Klasana“ pardavė ieškovams butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 230 000 Lt. Šios sutarties 5.5 punkte pardavėjo atstovas atsakingai patvirtino, kad pardavėjas nėra savininku žemės sklypo, kuriame yra pastatas su šia sutartimi parduodamu daiktu; remiantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjai įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno rajono 4-ojo notaro biuro notarės J. V. (t. 2, b. l. 8–15).
7. Civilinėje byloje pateikta UAB „Kasva“ ir UAB „Klasana“ 2009 m. sausio 9 d. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kuria UAB „Klasana“ nupirko, o UAB „Kasva“ pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (96,90 kv. m.) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), už 145 000 Lt. Šios sutarties 4.4 punkte nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini),1A10p, savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 16–20).
Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių
8. Teismas nustatė, kad 0,2970 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), aukščiau nurodytų butų ir administracinių patalpų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo metu priklausė atsakovei UAB „Kasva“, žemės sklypas jos vardu įregistruotas 2007 m. sausio 16 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir priėmimo–perdavimo akto pagrindu (įrašas galioja nuo 2014 m. rugsėjo 8 d.) (t. 1, b. l. 27–29).
BUAB „Kasva“, atstovaujama administratoriaus UAB „Šilkuva“ įgalioto asmens A. M., Turto perdavimo aktu 2010 m. balandžio 6 d. kartu su butais ir administracinėmis patalpomis perdavė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,297 ha, M. K. (t. 2, b. l. 30–32).
9. Teismas, tirdamas aplinkybes dėl ieškovų D. K., R. K., B. J. (pirkimo–pardavimo sutartį sudarė B. J.), D. Š. ir K. Š. nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis gynimo, pažymi, kad šių ieškovų butų pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos su žemės sklypo savininku atsakovu UAB „Kasva“, tačiau daiktinės teisės ar kitos naudojimosi atitinkamo žemės sklypo dalimi teisės pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo aptartos. Teismas įvertina, kad šie ieškovai sudarė aukščiau nurodytas Preliminarias buto/turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurių 3.3 punkte buvo numatyta, kad daugiabutis namas, kuriame yra turtas (butas), suprojektuotas ir statomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,2970 ha), nuosavybės teisės įregistruotos UAB „Kasva“ vardu. Šiame sutarties punkte šalys taip pat susitarė, kad pardavėjas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduos savininko teises ir pareigas pirkėjui, proporcingai jo perkamam turtui arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta ar kitam turto administratoriui.
8. Teismas pažymi, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes susidariusi faktinė ir teisinė situacija dėl ieškovų D. K., R. K., B. J., D. Š. ir K. Š. visiškai atitinka faktines aplinkybes, nustatytas civilinėje byloje, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-221/2013, kuria buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. sprendimo dalis, bylos Nr. 2A-580/2012. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškovų sudarytų sutarčių kvalifikavimą, nurodė, kad kaip ir šioje byloje minėti ieškovai su atsakovu UAB „Kasva“ sudarė preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis, kurios kvalifikuotinos kaip būsimo (nepastatyto) buto pirkimo–pardavimo sutartys, reglamentuojamos CK 6.401 straipsnyje. Tokios sutartys, kurias fiziniai asmenys sudaro su įmone dėl buto įsigijimo asmeniniams poreikiams, teismų praktikoje vertinamos kaip vartojimo sutartys, kurioms taikomos vartotojų interesus saugančios įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-72/2013; kt.). Būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties privalomosios sąlygos įtvirtintos CK 6.401 straipsnio 2 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad tokioje sutartyje turi būti aptartas žemės sklypo, kuriame bus statomas namas ar butas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą ar butą pirkėjo teisės į žemės sklypą (CK 6.401 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kaip nustatyta ir šioje civilinėje byloje, kasacinis teismas pažymėjo, kad ieškovų ir atsakovo UAB „Kasva“ sudarytų preliminariųjų sutarčių 3.3 punkte identifikuotas žemės sklypas, kuriame statomas daugiabutis namas, nurodant jo unikalų numerį, plotą bei adresą, ir nurodyta, kad pardavėjas galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka perduos savininko teises bei pareigas pirkėjui proporcingai jo perkamam turtui arba statomo gyvenamojo namo savininkų bendrijai, jei tokia būtų įsteigta, ar kitam turto administratoriui. Teismas pažymi, kad šioje byloje ieškovams D. K., R. K., B. J., D. Š. ir K. Š. butai buvo parduoti pagal pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas 2008 m. gruodžio 4 d., 11 d., 23 d., jose naudojimosi žemės sklypu pagrindas neaptartas kitaip nei buvo nustatyta preliminariosiose butų pirkimo–pardavimo sutartyse. Minėtoje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad siekiant nustatyti, ar ieškovai sudarytų sutarčių (preliminariosios ir pagrindinės) pagrindu įgijo teises į žemės sklypą, turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal sisteminio sutarties aiškinimo principą (CK 6.193 straipsnio 2 dalis), bet kuri sutarties sąlyga turi būti aiškinama atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą; šis principas taikytinas ir tada, kai ginčo šalys siejamos sutartinių santykių, kilusių iš kelių skirtingų sutarčių. Kasacinės instancijos teismas įvertino nustatytas aplinkybes, kurios yra analogiškos ir šios bylos analizuojamų ieškovų atžvilgiu, kad šalių sudarytų preliminariųjų sutarčių 13.4 punkte nustatyta, jog ši sutartis bus neatskiriama notarinės turto pirkimo–pardavimo sutarties dalis, tačiau šalys, sudarydamos notarinę turto pirkimo–pardavimo sutartį, turi teisę susitarti dėl kitų, šioje sutartyje esančias sąlygas keičiančių arba šioje sutartyje nenumatytų turto pirkimo–pardavimo sąlygų. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad šalys susitarė į pagrindinės sutarties turinį įtraukti preliminariosios sutarties sąlygas, pasilikdamos galimybę pagrindinėje sutartyje dėl tam tikrų sąlygų susitarti kitaip. Teismas nustatė, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų kitokį šalių susitarimą, taigi susitarimo perleisti žemės sklypo nuosavybės teises, įtvirtinto preliminariojoje sutartyje, šalys nepakeitė, t. y. kitaip nesusitarė. Preliminariosiose sutartyse įtvirtintą susitarimą, pagal kurį atsakovas UAB „Kasva“ įsipareigojo perleisti ieškovams žemės sklypo dalių, proporcingų parduodamam turtui, nuosavybės teises, teismas įvertino kaip pagrindą nustatyti tikruosius šalių ketinimus, buvusius sutarčių sudarymo metu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas šalių preliminariosios bei pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas, teismas atsižvelgė ir į tai, kad sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas, o pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies (t. y. atsakovo UAB „Kasva“) nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovų) naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies (šiuo atveju – ieškovų) naudai. Įvertinusi pirmiau išdėstytus argumentus, kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino pagrįsta išvadą, kad šalys, sudarydamos pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, jose susitarė ir dėl žemės sklypo nuosavybės teisių perleidimo.
9. Teismas pažymi, kad šios civilinės bylos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ieškovai D. K., R. K., B. J. (pirkimo–pardavimo sutartį sudarė B. J.), D. Š. ir K. Š. sudarė analogiško turinio preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis ir pagrindines turto pirkimo–pardavimo sutartis, o atsakovai nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų kitokį šalių susitarimą, t. y. nepaneigė susitarimo perleisti žemės sklypo nuosavybės teises, įtvirtinto preliminariojoje sutartyje (CPK 178 straipsnis).
10. Ieškovas R. K. 2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 1 val. 27 min. 20 sek.) paaiškino, kad 2008 m. rugsėjo 16 d. sudarant preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „Kasva“, butą pasiūlė atsakovas A. K., ieškovui imponavo esama mašinų stovėjimo aikštelė, dėl jos nuosavybės teisių preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo susitarta, tačiau pasirašant pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį žemės klausimas nebuvo aptartas, notarė dėl žemės klausimo nieko nepaaiškino, dėl žemės paklausus UAB „Kasva“ direktoriaus S. O. jis paaiškino, kad dar ne visi butai yra išpirkti ir žemei perleisti trūksta matavimų; ieškovas paaiškino, kad preliminaria buto pirkimo–pardavimo sutartimi buvo sutarta, kad R. K. kaip pirkėjui priklauso dvi mašinų statymo vietos, kalbėjo su S. O., tačiau iš esmės dėl pačios sutarties tarėsi su A. K., ypač dėl kainos. Ieškovas taip pat nurodė, kad sudarant pirkimo–pardavimo sutartį jis manė, kad žemės klausimas bus išspręstas ateityje, nes buvo pridėtas žemės sklypo planas, buvo nurodyta, kad nuosavybė į žemę bus perleista, aikštelėje trinkelės jau buvo išklotos, su UAB „Kasva“ direktoriumi S. O. dėl papildomo mokėjimo už žemę nebuvo tartasi.
11. Ieškovas B. J. 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 33 min. 50 sek.) paaiškino, kad 2007–2008 metais pirko butą, sutartis sudarė B. J. (Amdurienė), po santuokos nutraukimo butas atiteko jam, apie žemę jokios kalbos nebuvo, bet žemės reikalauja „kažkaip taip“, nes automobilį laikyti reikia, dėl buto tarėsi su A. K., pirko tik butą, tačiau minčių, kad reikės išsipirkti žemę nebuvo, galvojo kaip tarybiniais laikais, yra kiemas ir mašiną statai visur; preliminarios sutarties neprisimena, sutartis sudarant dalyvavo, sutarties pasirašymo neprisimena; žemės reikalauja, nes būtų kvaila mokėti, tačiau už trinkeles sumokėti sutiktų; sutartį pasirašant dalyvavo, apie žemę kalbos nebuvo, apie žemę nesiteiravo.
12. Ieškovas D. Š. 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 44 min. 35 sek.) paaiškino, kad 2008 m. įsigijo butą, kuriam turėjo priklausyti ir stovimos vietos; prieš perkant mašinų stovėjimo vietos buvo minimos; derino kainą su S. O.; sudarant pagrindinę sutartį dėl žemės nepersitarė, tačiau neprisimena, kas buvo preliminarioje sutartyje; bendrijai iškėlus klausimą, sužinojo apie žemę; dėl žemės S. O. buvo pažadėta, žadėjo mašinos pastatymo vietą, tačiau ieškovas daug nesigilino; kaip pas notarę sudarė sutartį neprisimena, trinkelės sudarant sutartį buvo.
13. Atsakovas A. K. 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 2 val. 05 min. 00 sek.) paaiškino, kad UAB „Kasva“ viešajame aukcione įsigijo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), jam įrengti paėmė 10 000 000 Lt kreditą iš Danske banko, ir už 2 mln. litų įsigijo žemės sklypą iš Kauno miesto savivaldybės, buvo sudarytos hipotekos sutartys dėl pastato ir žemės sklypo įkeitimo bankui. Atsakovas pažymėjo, kad su tais butų pirkėjais, su kuriais buvo sudarytos preliminarios sutartys, buvo nurodyta, kad bus perleistos nuosavybės teisės į žemės sklypą, tik buvo paliktas klausimas už kiek, tačiau nebuvo pasakyta, kad bus žemė perleista neatlygintinai, nei vienam nebuvo tai žadėta, nes buvo dalinami butai. Atsakovas nurodė, kad į šį verslą investavo ir jo mama M. K., UAB „Kasva“ neatlygintinai paskolindama 3,5 mln. Lt, todėl investavus nori pinigus atgauti. Atsakovas pažymėjo, kad 2007–2008 metais žemės parduoti UAB „Kasva“ negalėjo, nes buvo uždėtos laikinosios apsaugos priemonės, buvo uždėtas turtui areštas dėl ginčų su statybinėmis bendrovėmis. Atsakovas nurodė, kad verslo paskaičiavimas buvo toks, kad neuždirbę iš butų bus galima uždirbti parduodant žemę, šiuo metu BUAB „Kasva“ priklauso 3 500 kv. m. pastato. Atsakovas dėl priešieškinio nurodė, kad dėl naudojimosi žeme buvo galvojama, kokiomis teisėmis perleisti naudotis, ir pripažino, kad praleido įrašyti sąlygas dėl žemės į pagrindines pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau preliminarioje sutartyje buvo nurodyta, kad perduos, tačiau už kiek nebuvo nurodyta, buvo visiems pasakyta, kad bus 5 000 Lt ir daugiau. Atsakovas nurodė, kad ieškovai teigė, jog žemės klausimas neaktualus, visi žinojo, kad už žemę reikės mokėti, tuo tarpu jis pardavinėjo tik butus, bet ne žemę; sutartyse nėra net užuominos, kad žemės sklypas bus perleistas neatlygintinai, visiems pirkėjams tai išaiškino, kad mašinų aikštelės vietos bus parduodamos ateityje, visiems klausinėjant teigė, kad maždaug 5 000 Lt už vietą. Atsakovas teigė, kad ieškovai kreipėsi dėl žemės nuosavybės teisės įgijimo, nes kitoje civilinėje byloje ieškovai žemę gavo nemokamai. Atsakovas A. K. pažymėjo, kad nėra žemės sklypo savininkas, yra tik M. K. paveldėtojas. Atsakovas pažymėjo, kad priešieškinį reiškia ne visiems ieškovams, nes nori pažiūrėti teismo kompetenciją, su kitais susitars.
14. Tretysis asmuo notarė R. I. 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 2 val. 50 min. 54 sek.) paaiškino, kad prašo ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti, nes už nuosavybės perdavimą reikia atlyginti, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Notarė pažymėjo, kad kai vyko sutarčių tvirtinimas ji nurodė į CK 6.394 straipsnio 3 dalį, nei M. K., nei A. K. nebuvo žemės sklypo savininkai, žemės sklypo savininko sutikimo nereikia, kai tai neprieštarauja žemės sklypo naudojimo sąlygoms, o teisė naudotis pereina pirkėjui, be to, šalims nekliudė kreiptis iki sandorių sudarymo tiek pas advokatą, tiek į teisininką, tiek į notarų biurą; yra įrašas, kad šalys turėjo galimybę gauti teisines konsultacijas; preliminariose sutartyse nebuvo įvardinta žemė, buvo butai ir sandėliukai, bankas kreditus teikė butų pirkimui, bankas žiūri, ką įkeis; tvirtinant sutartis šalys supažindinamos su sutartimis, sutarčių projektus šalys skaitė, rengė konsultantė, nei vienai šaliai nekilo klausimų dėl žemės sklypo, jis buvo areštuotas, dėl to šalys susitarti negalėjo; iki teisminių ginčų pirkėjams nekilo klausimų; neigia, kad šalims dėl teisių į žemę nebuvo išaiškinta, nes nebuvo žemės sklypo plano, preliminariose sutartyse nebuvo nurodyta, kad perkama žemė; kadangi vienas bendras žemės sklypas, todėl visi juo naudojasi bendrai, todėl pirkėjams būtų paaiškinta, kad žemės sklypu naudosis bendrai; tai yra elementarios butų pirkimo–pardavimo sutartys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo imperatyvumą supranta kai yra žemės sklypo savininkai, tuo tarpu nei M. K., nei A. K. nebuvo žemės sklypo savininkai. Notarė nurodė, kad sutartyse buvo nurodytas CK 6.394 straipsnis, įstatymas nenumato naudojimosi termino; kiekvienam išaiškino, kad jie neįgyja nuosavybės teisių, nes kiekvienam būtų išaiškinta, kiek kiekvienas įgis.
15. Liudytojas S. O. 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu (garso įrašas nuo 3 val. 07 min. 55 sek.) parodė, kad dirbo UAB „Kasva“ direktoriumi, ginčo žemės sklypą įsigijo iš valstybės, parduodami buvo butai, dėl žemės sklypo buvo neapsispręsta, žemės sklypo dalys, buvo pasakyta, bus skirstomos mašinų stovėjimo vietoms ateityje. Liudytojas taip pat nurodė, kad konkrečiai nebuvo aptarta, buvo pasakyta, kad bus įvertinta ir mašinų stovėjimo vietos bus parduodamos. Nebuvo aišku, kiek ir kam reikės mašinų stovėjimo vietų, nes pirmame aukšte buvo komercinės patalpos, neaišku, kiek žmonėms reikės, nebuvo aiški savikaina; sudarant butų pardavimo sutartis žemės sklypo gerbuvis nebuvo sutvarkytas; akcininko A. K. sprendimo, kad žemės sklypas bus perleistas savininkams neatlygintinai neprisimena, kad būtų; pirkėjai vieni klausė dėl žemės sklypo, kiti neklausė. Liudytojas dėl atlygintinumo perleisti žemės sklypą neprisiminė, tačiau parodė, kad buvo tartasi, jog jie bus pardavinėjami.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas pažymi, kad pagal CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, šalių sudarytos sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausiai turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu, be to, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
17. Teismas, vertindamas aukščiau ištirtus ieškovų R. K., B. J., D. Š. ir atsakovo A. K. paaiškinimus bei liudytojo S. O. parodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis), sprendžia, kad jais nėra įrodyta, jog šalys dėl žemės sklypo perleidimo sudarytomis sutartimis buvo susitarusios kitaip, nei Preliminariųjų buto/turto pirkimo–pardavimo sutarčių 3.3 punktuose. Teismas pažymi, kad ieškovai R. K. ir D. Š. aiškiai nurodė, kad tariantis dėl butų pirkimo buvo susitarta ir dėl žemės dalių įsigijimo, ir tai turėjo įtakos jiems apsisprendžiant įsigyti butą nurodytomis sąlygomis. Tai, kad žemė pagal sutartį priklausys numatė ir ieškovas B. J., tačiau jo paaiškinimai nėra nuoseklūs, nes pačias sutartis sudarė ne pats B. J., bet jo tuometinė sutuoktinė B. J.. Teismas įvertina, kad preliminariomis sutartimis šalys susitarė, jog pardavėjas UAB „Kasva“ perduos būtent savininko teises ir pareigas pirkėjui, proporcingai jo perkamam turtui ir tokia sutarties nuostata visiškai atitiko aukščiau nurodytas imperatyvaus pobūdžio teisės normas (CK 6.394 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis). Teismas taip pat įvertina, kad ieškovų sudarytų Preliminarių buto/turto pirkimo–pardavimo sutarčių 3.3 punkte buvo pažymėta, kad daugiabutis namas, kuriame yra turtas (butas), suprojektuotas ir statomas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas: 0,2970 ha), nuosavybės teisės įregistruotame UAB „Kasva“ vardu. Taigi, žemės sklypas, kaip nekilnojamojo turto objektas šalių sutartiniuose santykiuose buvo aiškiai identifikuotas, todėl ieškovai, kaip sąžiningi ir protingi civilinių teisinių santykių subjektai, pagrįstai tikėjosi, kad įsigyja ir atitinkamas žemės sklypo dalis. Sistemiškai aiškinant šalių sudarytas sutartis, tiek analizuojant sutarčių vidines sąlygas, tiek sistemiškai preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis kartu su pagrindinėmis pirkimo–pardavimo sutartimis, matyti, kad jose nebuvo numatyta, jog dėl žemės sklypo dalių perleidimo susitarimas nėra iki galo pasiektas ir dėl jų šalys tarsis atskirai kitomis sutartimis. Priešingai, preliminariųjų pirkimo–pardavimo sutarčių 3.3 punkte tiesiogiai numatyta, kad pardavėjas UAB „Kasva“ perduos žemės sklypo dalis pirkėjui, ir juose nėra numatyta jokių papildomų sąlygų dėl papildomos kainos ar apmokėjimo. Teismas pažymi, kad toks sąžiningas ir sistemiškas sutarčių aiškinimas atitinka ir sutarčių esmę ir tikslą, nes jomis ieškovai įsigijo butus daugiabučiame name, kuriame, kaip buvo tariamasi sudarant sutartį su atsakovės UAB „Kasva“ atstovais, bus vietos šalia namo statyti automobilius. Tai, kad šalys nesitarė apmokėti papildomo mokesčio už žemės sklypo dalis patvirtina ir šalių elgesys po sutarčių sudarymo, nes atsakovė UAB „Kasva“ ar jos atstovai niekada nereiškė reikalavimo ieškovams sumokėti atskirą kainą už žemės sklypo dalis, ir tokį reikalavimą pareiškė tik atsakovas A. K. priešieškiniu, kaip atsikirtimą į ieškovų reikalavimus pareikštus teisme pripažinti jiems nuosavybės teises į žemės sklypo dalis. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012, pagal kitų to paties namo savininkų ieškinį dėl butų pirkimo–pardavimo sutarčių pakeitimo ir ieškovų nuosavybės teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis pripažinimo, nustatė atsakovo A. K. nesąžiningumą bei jo nesąžiningą elgesį siekiant nepagrįstai praturtėti iš butų pirkėjų dėl nuostolingo projekto – daugiabučio namo statybos (CK 6.237 straipsnio 1 dalis ir 5 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovas A. K. neįrodė, jog šalys susitarė pakeisti pagrindinėje buto pirkimo–pardavimo sutartyje vieną iš esminių preliminariosios būsimo buto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų, pagal kurią šalys buvo sutarusios, jog pardavėjas perleidžia nuosavybės teisę į sklypo dalį, reikalingą butui eksploatuoti. Nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo išvados dar kartą patvirtina šioje byloje teismo padarytą analogišką išvadą apie šalių susitarimą dėl žemės sklypo dalių pardavimo. Teismas sprendžia, kad lygiateisiškai kitiems butų savininkams (ieškovams), sudariusiems preliminariąsias buto/turto pirkimo–pardavimo sutartis, kurių teisės yra apgintos kitoje civilinėje byloje, šioje byloje ieškovų D. K., R. K., B. J., D. Š. ir K. Š. teisės taip pat gintinos pripažįstant, kad pagal preliminariąsias ir pagrindines butų pirkimo–pardavimo sutartis, kartu su butais jiems perėjo ir bendrosios dalinės nuosavybės teisė į žemės sklypo dalis, reikalingas tiems butams daugiabučiame name eksploatuoti (CK 1.138 straipsnio 1 punktas, 6.394 straipsnio 2 dalis, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalis). Teismas sprendžia, kad ieškinys šioje dalyje tenkintinas, ieškovams R. K. ir D. K. pripažįstant nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, B. J. nuosavybės teises į 184/10000 dalį žemės sklypo, K. Š. bei D. Š. nuosavybės teises į 168/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
Dėl ieškovo A. Z., J. L. ir D. L. ieškinio reikalavimų pagrįstumo
18. Teismas, spręsdamas ieškovų A. Z., J. L. ir D. L. ieškinio reikalavimų pagrįstumą, įvertina tai, kad šie ieškovai pirkimo–pardavimo sutartimis (nutarties 4, 5 punktai) negyvenamąsias – administracines patalpas ir butą įsigijo ne iš žemės, ant kurio stovi pastatas, savininko UAB „Kasva“, bet iš kitų juridinių asmenų UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“. Teisiškai reikšminga yra tai, jog šių pirkimo–pardavimo sutarčių atitinkamai 4.3 ir 5.5 punktuose ieškovai, kaip pirkėjai, konstatavo, kad jiems yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini), 1A10p, savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teismas įvertina ir tai, kad UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ ieškovams parduotas administracines patalpas ir butą 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo iš žemės savininko UAB „Kasva“, tačiau šių sutarčių 4.4 punkte taip pat buvo nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas (duomenys neskelbtini),1A10p, savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Šias abi sutartis patvirtino Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarė R. I. (t. 1, b. l. 167–172, t. 2, b. l. 16-20). Teismas pažymi, kad 2009 m. sausio 9 d. sudarytose sutartyse buvo klaidingai nurodyta, jog butų ir administracinių patalpų pardavėjas UAB „Kasva“ nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 1A10p, savininkas, nes kaip matyti iš 2016 m. birželio 3 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo (t. 6, b. l. 36–44), viso žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, kuriame yra pastatas, unikalus Nr. 1900-0013-4013, pažymėtas plane 1A10p, nuo 2007 m. sausio 18 d. iki 2012 m. liepos 31 d. buvo būtent UAB „Kasva“ (t. 6, b. l. 40).
19. Teismui sprendžiant dėl UAB „Kasva“, kaip pardavėjo, 2009 m. sausio 9 d. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių su UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ teisinių pasekmių dėl žemės sklypo dalių perleidimo, atsižvelgtina į tai, kad kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, sutartys aiškintinos priėmusių atsakovo UAB „Kasva“ pasiūlytas sutarties sąlygas, naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis), nes ši sutarčių aiškinimo taisyklė taikoma nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis yra vartotojas ar ne. Teismas įvertina, kad pagal minėtas šių sutarčių nuostatas, kuriose buvo aptartos teisės į žemę, buvo nustatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip ir nekilnojamojo daikto pardavėjas. Taigi, pirkėjams UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ nebuvo suteiktos jokios kitos teisės naudotis ir valdyti žemės sklypo dalimis, kaip kad pardavėjas turėjo, todėl pardavėjui UAB „Kasva“ 2009 m. sausio 9 d. esant žemės sklypo savininkui, turinčiam nuosavybės teises, pripažintina, kad nuosavybės teisės į atitinkamas jo dalis buvo perleistos UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“. Tokia teismo išvada pagrįsta ir imperatyvaus pobūdžio teisiniu reglamentavimu, visų pirma Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad perleidžiant butą ar kitą patalpą daugiabučiame name, kartu turi būti perleidžiama ir nuosavybės teisė į bendrąja nuosavybe esančią žemės sklypo dalį, reikalingą šiam butui ar kitai patalpai daugiabučiame name eksploatuoti, jeigu ši žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklauso buto ar kitos patalpos perleidėjui. CK 6.394 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis.
20. Teismo nustatytos aplinkybės iš esmės patvirtina ir ieškinyje nurodytus argumentus, kad atsakovas A. K. sandorių su UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ sudarymo metu būdamas UAB „Kasva“ akcininkas, UAB „Crumina“ direktorius ir UAB „Klasana“ akcininkas, t. y. būdamas visų trijų bendrovių valdymo organas ir su parduodamais nekilnojamaisiais daiktais neparduodamas žemės sklypo dalių, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, nes pažeisdamas įstatymus ir palikdamas žemės sklypą UAB „Kasva“ nuosavybe turėjo tikslą jį perimti, tą patvirtina aplinkybė, kad vėliau 2010 m. balandžio 6 d. Turto perdavimo aktu nuosavybės teisės į žemės sklypą buvo perleistos motinai M. K.. Pažymėtina, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus; civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas atmeta atsakovo A. K. argumentus, kad nei UAB „Crumina“, nei UAB „Klasana“ nebuvo įgiję nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis, todėl jų ir negalėjo perleisti ieškovui A. Z. bei ieškovams J. ir D. L., kuriems šiuo metu išreiškus valią įsigyti žemės sklypo dalis, jie privalo už jas susimokėti. Teismas konstatuoja, kad pripažinus, jog UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ įsigijo nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo dalis pagal 2009 m. sausio 9 d. pirkimo–pardavimo sutartis, laikytina, kad šias nuosavybės teises galėjo ir pagal įstatymą turėjo perleisti ieškovams A. Z., J. L. ir D. L..
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas konstatuoja, kad ieškovui A. Z. ir UAB „Crumina“, atstovaujamai direktoriaus A. K., 2011 m. vasario 28 d. sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Crumina“ pardavė A. Z. jai nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją – administracinę patalpą 59-1 (71,78 kv. m.) ir 59-2 (7,61 kv. m), esančią (duomenys neskelbtini), tačiau nepagrįstai sutarties 4.3. punkte nurodė, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra pastatas savininkas ir vadovaujantis CK 6.394 straipsniu pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi ir turi teisę kreiptis į apskrities viršininko administraciją dėl žemės sklypo dalies nuomos sutarties sudarymo. Teismas konstatuoja, kad ši sutarties 4.3. punkte nustatyta sąlyga, kuria iš esmės nesusitariama dėl pirkėjo teisių į žemės sklypo dalį, nepagrįstai nurodant, kad pardavėjui ji nepriklauso, pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi ir šios normos taikymo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, ieškovui A. Z. pripažintinos nuosavybės teisės į 172/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
22. Teismas konstatuoja, kad ieškovams J. L. ir D. L., kaip pirkėjams, ir UAB „Klasana“, kaip pardavėjui, 2013 m. spalio 23 d. sudarius pirkimo–pardavimo sutartį, kuria UAB „Klasana“ pardavė ieškovams butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau šios sutarties 5.5 punkte nepagrįstai nurodė, kad pardavėjas nėra savininkas žemės sklypo, kuriame yra pastatas su šia sutartimi parduodamu daiktu; remiantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjai įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip ir pardavėjas. Teismas konstatuoja, kad ši sutarties 5.5 punkte nustatyta sąlyga, kuria iš esmės nesusitariama dėl pirkėjų teisių į žemės sklypo dalį, nepagrįstai nurodant, kad pardavėjui ji nepriklauso, pripažintina niekine ir negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi ir šios normos taikymo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, ieškovams J. L. ir D. L. pripažintina nuosavybės teisė į 210/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
III. Dėl ieškovų V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R. ir D. R. ieškinio reikalavimų pagrįstumo
23. Teismas nustatė, kad ieškovas V. L. ir atsakovas A. K. 2013 m. gruodžio 6 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausančias negyvenamąsias patalpas – administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančias daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), pažymėtas nuo 53-1 iki 53-16 su rūsio patalpomis, pažymėtomis R-1, R-4, R-5, R-6, R-7, R-10, R-18, bendras plotas 334,19 kv. m už šalių sutartą 639 000 Lt kainą. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 6.19 punktą, patalpos įsigytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine ieškove I. L.. Šios sutarties 6.14 punkte numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas daiktas, savininkas; vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 108–114).
24. Teismas nustatė, kad ieškovai N. M., D. M. ir atsakovas A. K. 2011 m. liepos 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-25, bendras plotas 97,63 kv. m už šalių sutartą 230 000 Lt kainą. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 6.18 punkte numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas daiktas, savininkas; vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 118–124).
25. Teismas nustatė, kad ieškovas G. S. ir atsakovas A. K. 2013 m. vasario 13 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-44, bendras plotas 96,59 kv. m už šalių sutartą 195 000 Lt kainą. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 6.17 punktą, patalpos įsigytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine ieškove K. S.. Šios sutarties 6.14 punkte numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas daiktas, savininkas; vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 128–134).
26. Teismas nustatė, kad ieškovas A. R. ir atsakovas A. K. 2011 m. liepos 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria A. K. pardavė jam nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-58, bendras plotas 81,38 kv. m už šalių sutartą 185 000 Lt kainą. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties 6.13 punktą, patalpos įsigytos bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine ieškove D. R.. Šios sutarties 6.10 punkte numatyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas daiktas, savininkas; vadovaujantis CK 6.394 straipsnio 3 dalimi pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 139–144).
27. Teismas nustatė, kad atsakovas A. K. nuosavybės teises į ieškovams parduotus butus įgijo 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. 2386 pagrindu, mirus motinai M. K., kuri nuosavybės teises į šiuos butus ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,297 ha, įsigijo nuosavybėn iš BUAB „Kasva“ 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto pagrindu (t. 2, b. l. 30–32).
28. Teismas konstatuoja, kad M. K. 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto pagrindu į negyvenamąsias – administracines patalpas, butus, ir žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teises, todėl atsakovui A. K., esančiam testamentiniam įpėdiniui ir priėmus palikimą, įvyko universalus teisių ir pareigų perėmimas (CK 5.1 straipsnis) ir A. K. 2011 m. liepos 13 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įgijo nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo dalis, esančias (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su ieškovų atstovės argumentu, kad aplinkybė, jog M. K. neįregistravo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, nepanaikina jos turto įsigijimo ir vėliau A. K. paveldėjimo fakto.
29. Teismas pažymi, kad ieškovų V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R. ir D. R. su A. K. sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų atitinkamų 6.14, 6.18, 6.14, 6.10 nuostatos, kuriomis konstatuota, kad pirkėjui yra žinoma, jog pardavėjas, t. y. A. K., nėra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas daiktas, savininkas, ex officio kvalifikuotina niekine kaip prieštaraujanti Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, o tų pačių punktų sąlyga, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, lieka galioti ir reiškia, jog pirkėjai V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R. ir D. R. perėmė iš pardavėjo A. K. atitinkamos žemės sklypo dalies nuosavybės teises. Tokia teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika analogiškai sutarties sąlygai ir faktinėms aplinkybėms suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, kurioje kasacinės instancijos teismas nustatė, jog: „sutarties 4.8 punktu pardavėja patvirtino, kad ji nėra žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, kuriame yra parduodama patalpa, savininkė, jos teisės į žemę nenustatytos, o pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Konstatavus, kad E. V. 2008 m. gruodžio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo iš pardavėjo UAB „Kasva“ žemės sklypo dalies, reikalingos patalpoms eksploatuoti, nuosavybės teisę, 2009 m. liepos 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties 4.8 punkto sąlyga, pagal kurią E. V. nėra žemės sklypo dalies savininkė, ex officio kvalifikuotina niekine kaip prieštaraujanti Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 daliai, o to paties punkto sąlyga, kad pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas, lieka galioti ir reiškia, jog pirkėjai A. S. ir E. S. perėmė iš pardavėjos E. V. atitinkamos žemės sklypo dalies nuosavybės teises.“
30. Vadovaujantis Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi ir šios normos taikymo praktika suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, ieškovams V. L. ir I. L. pripažintinos nuosavybės teisės į 723/10000 dalį žemės sklypo, N. M. ir D. M. nuosavybės teisės į 212/10000 dalį žemės sklypo, K. S. ir G. S. nuosavybės teises į 210/10000 dalį žemės sklypo, A. R. ir D. R. nuosavybės teisės į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
IV. Dėl ieškovų N. L., V. K.-C., R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K. ir E. S. ieškinio reikalavimų pagrįstumo
Žemesnės instancijos teismas
31. Teismas nustatė, kad ieškovė V. K.-C. ir M. K., 2010 m. birželio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-12, bendras plotas 94,86 kv. m už šalių sutartą 250 000 Lt kainą, ieškovė butą nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 148–152).
32. Teismas nustatė, kad ieškovė R. P. ir M. K., 2010 m. gegužės 20 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su pagalbines patalpa, pažymėta a-84, bendras plotas 75,42 kv. m už šalių sutartą 190 000 Lt kainą. Pagal sutarties 4.1 punktą butas buvo nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktiniu ieškovu G. P.. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 156-160).
33. Teismas nustatė, kad ieškovė L. L. ir M. K., 2010 m. balandžio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su patalpa, pažymėta a-15, bendras plotas 81,59 kv. m už šalių sutartą 186 000 Lt kainą. Pagal sutarties 4.1 punktą butas buvo nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktiniu ieškovu J. L.. Šios sutarties 4.6 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 172–176).
34. Teismas nustatė, kad ieškovai Ž. L., K. L., G. L. ir M. K., 2010 m. lapkričio 17 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-33, bendras plotas 81,62 kv. m už šalių sutartą 160 000 Lt kainą, ieškovai įsigijo po 1/3 dalį šio turto. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 2, b. l. 178–189).
35. Teismas nustatė, kad ieškovė Ž. P. (buvusi – (duomenys neskelbtini)) ir M. K., 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-35, bendras plotas 81,87 kv. m už šalių sutartą 215 000 Lt kainą, ieškovė butą nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 6–14).
36. Teismas nustatė, kad ieškovė E. M. ir M. K. 2010 m. balandžio 21 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-48, bendras plotas 81,49 kv. m už šalių sutartą 190 000 Lt kainą. Pagal sutarties 4.1 punktą butas buvo nupirktas bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis su sutuoktiniu ieškovu V. J. M.. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 16–22).
37. Teismas nustatė, kad ieškovė M. Ž. (buvusi – (duomenys neskelbtini)) ir M. K., 2010 m. gegužės 10 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-14, bendras plotas 72,82 kv. m už šalių sutartą 185 000 Lt kainą, ieškovė butą nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 24–32).
38. Teismas nustatė, kad ieškovai G. Š., R. Š. ir M. K. 2010 m. birželio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-15, bendras plotas 94,91 kv. m už šalių sutartą 235 000 Lt kainą. Ieškovai turtą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 34–42).
Žemesnės instancijos teismas
39. Teismas nustatė, kad D. Č. ir M. K. 2010 m. balandžio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-56, bendras plotas 80,88 kv. m už šalių sutartą 130 000 Lt kainą. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 48–52).
D. Č. po ½ dalį buto su rūsiu, esančio daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 20 d. Buto dovanojimo sutartimi padovanojo savo vaikaičiams ieškovams L. Č. ir I. Č. (t. 3, b. l. 44–47).
40. Teismas nustatė, kad ieškovas P. J. ir M. K. 2010 m. balandžio 29 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-39, bendras plotas 76,43 kv. m už šalių sutartą 150 000 Lt kainą, ieškovas butą nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 54–60).
41. Teismas nustatė, kad ieškovas E. K. ir M. K. 2010 m. birželio 23 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su patalpa, pažymėta a-65, bendras plotas 75 kv. m už šalių sutartą 190 000 Lt kainą, ieškovas butą nusipirko asmeninės nuosavybės teisėmis. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 62–68).
42. Teismas nustatė, kad ieškovė E. S. (buvusi – (duomenys neskelbtini)) ir M. K. 2010 m. liepos 15 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-40, bendras plotas 76,69 kv. m už šalių sutartą 175 000 Lt kainą. Pagal sutarties 4.1 punktą ieškovė butą nusipirko bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis kartu su sutuoktiniu G. V.. Šios sutarties 4.3 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 72–76). Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimu nutraukus ieškovės E. V. santuoką su G. V. buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią ieškovei E. S. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teisėmis atiteko butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 18, 19).
43. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo A. Z. ir M. K. 2010 m. balandžio 19 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria M. K. pardavė jai nuosavybės teise priklausantį butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) su rūsiu, pažymėtu R-36, bendras plotas 82,36 kv. m už šalių sutartą 186 000 Lt kainą. Šios sutarties 4.6 punkte numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Sutartis patvirtinta Kauno m. 17-ojo notaro biuro notarės R. I. (t. 3, b. l. 78–82).
Trečiasis asmuo A. Z. 2010 m. gegužės 6 d. Dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai ieškovei N. L. butą, esantį daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), su rūsiu, pažymėtu R-36. Šios sutarties 2 punkte numatė, kad pagal CK 6.394 straipsnį dovanos gavėjai kartu su nuosavybės teise į įgyjamą butą dovanotoja perduoda ir žemės sklypo, kuriame yra dovanojamas butas, teises į tą žemės sklypo dalį, kurią šis butas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (t. 3, b. l. 88–90).
Žemesnės instancijos teismas
44. Teismas konstatuoja, kad M. K. sudarant butų pirkimų–pardavimo sutartis, nurodytas sprendimo motyvų 31–43 punktuose, ji buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,297 ha, savininkė (t. 2, b. l. 30–32). Teismas įvertina tai, kad butų pirkimų–pardavimo sutarčių sąlygose (sutarčių atitinkami 4.3 arba 4.6 punktai) buvo numatyta, kad vadovaujantis CK 6.394 straipsniu, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teismui nustačius, kad pardavėja M. K. žemės sklypą valdė nuosavybės teisėmis, spręstina, kad ji analizuojamomis pirkimo–pardavimo sutartimis pirkėjams perleido būtent nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, reikalingas perleidžiamiems butams eksploatuoti. Toks sutarčių sąlygų aiškinimas darytinas vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, pateiktoms sutarčių aiškinimo taisyklėmis, pagal kurias sutarčių sąlygos aiškinamos taikant sąžiningumo ir teisingumo principus, t. y. preziumuojant, kad susitarimą sudarantys asmenys vadovaujasi tuo metu galiojančiais įstatymais ir, sudarydami sutartį, nesiekia jų pažeisti. Kasacinis teismas nurodė, kad aiškinant šalių pirkimo–pardavimo sutarčių nuostatas dėl naudojimosi žemės sklypu perkant butą daugiabučiame name, jas reikėtų vertinti kaip sudarytas žinant ir vadovaujantis CK bei Žemės įstatymo nuostatomis. Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies norma draudžia perleisti butus (kitas patalpas), esančius daugiabučiame name, nuosavybėn atskirai nuo žemės nuosavybės teisės (tuo atveju, kai buto pardavėjas yra žemės sklypo ar atitinkamos jo dalies savininkas), taigi šalys buto (kitų patalpų) pirkimo–pardavimo sutartyje privalo susitarti dėl žemės nuosavybės teisės perleidimo. Imperatyviosios teisės normos gali nustatyti sąlygas, kurios į tam tikras sutartis įtraukiamos ex officio, t. y. neatsižvelgiant į šalių valią. Žemės įstatyme įtvirtintas daugiabučių namų butų ar kitų patalpų savininkų žemės santykių reglamentavimas papildomai patvirtina nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį perleidimą, nes įstatymas nesuteikia teisės šalims susitarti kitaip.
45. Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje apklausti ieškovai patvirtino, kad tariantis su M. K. buvo aptariamas ir mašinų stovėjimo šalia namo klausimas ir nebuvo tariamasi, kad žemės sklypo dalis reikės papildomai išsipirkti atskiromis sutartimis. Nors atsakovas A. K. teismo procese užėmė priešingą poziciją ir aiškino, kad šalys nesitarė dėl nuosavybės teisių į atitinkamas žemės sklypo dalis perleidimo, priešingai, su visais ieškovais buvo susitarta, jog ateityje jiems pageidaujant įsigyti sklypo dalį nuosavybėn, jie turės mokėti papildomą kainą už dalį žemės sklypo, tačiau toks aiškinimas neatitinka imperatyviųjų teisės normų (Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies) ir yra visiškai nepatikimas, nes jo nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai, be to, Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs atsakovo A. K. nesąžiningumą ir siekį pasipelnyti iš butus įsigijusių asmenų, jiems neperleidžiant atitinkamų dalių žemės sklypo nuosavybės teisių. Teismas pažymi, kad atsakovai ieškovų paskaičiuotų prašomų pripažinti nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis dydžių neginčijo, todėl esant pateiktiems įrodymams, teismas juos priteisia pagal ieškovų paskaičiavimus (CPK 178 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis aukščiau padarytomis išvadomis ir CK 1.138 straipsnio 1 punktu, Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalimi, sprendžia, kad ieškinys tenkintinas, pripažįstant ieškovei V. K.-C. nuosavybės teises į 206/10000 dalį žemės sklypo, N. L. nuosavybės teises į 179/10000 dalį žemės sklypo, R. P. ir G. P. nuosavybės teises į 163/10000 dalį žemės sklypo, L. L. ir J. L. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, Ž. L., K. L., G. L. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, Ž. P. nuosavybės teises į 178/10000 dalį žemės sklypo, E. M. ir V. J. M. nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, M. Ž. nuosavybės teises į 158/10000 dalį žemės sklypo, G. Š. ir R. Š. nuosavybės teises į 206/10000 dalį žemės sklypo, L. Č. ir I. Č. nuosavybės teises į 176/10000 dalį žemės sklypo, P. J. nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, E. K. nuosavybės teises į 163/10000 dalį žemės sklypo, E. S. nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
V. Dėl ieškinio reikalavimų pripažinti niekiniais ir negaliojančiais Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, 2009 m. sausio 21 d. indosamento dalis ir 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktą dalis
46. Ieškovai 2016 m. kovo 18 d. patikslinę ieškinio reikalavimus (t. 5., b. l. 52–56) prašo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais:
46.1. Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis buvo perleistas M. K. reikalavimų pagal kredito sutartis užtikrinimas įkeitimu 4514/10 000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
46.2. 2009 m. sausio 21 d. indosamento (2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) 6 priedas) dalis dėl Danske Bank A/S perleisto reikalavimo M. K. užtikrinimo 4514/10000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
46.3. 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalį dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo.
47. Ši ieškinio dalis grindžiama tuo, kad ieškovams iš atsakovo pagal pirkimo–pardavimo sutartis įsigijus ne tik butus, bet ir jiems eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, ne tik butų, bet ir atitinkamų žemės sklypo dalių hipoteka turėjo būti panaikinta (CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nurodoma, kad hipoteka buvo nepagrįstai neišregistruota nuo butų savininkams priklausančių žemės sklypo dalių, nes ieškovai atsiskaitė su atsakovu už butą ir atitinkamą žemės sklypo dalį, o nekilnojamojo turto hipoteka turėjo būti panaikinta dar iki tol, kol Danske Bank A/S 2009 m. sausio 21 d. indosamentu perleido M. K. atitinkamų žemės sklypo dalių hipotekos reikalavimą.
48. Atsakovo A. K. ir trečiųjų asmenų UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ advokatė K. R. 2015 m. rugsėjo 8 d. ir 2016 m. balandžio 11 d. atsiliepimuose į patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 173–175, t. 5, b. l. 94–98) su šiais reikalavimais nesutiko, nes manė, kad M. K. sąžiningai įgijo ginčo turtą, kadangi ji perėmė šį turtą kaip hipotekos kreditorė, todėl reikalavimas panaikinti turto perdavimo–priėmimo aktą yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad turto perdavimas M. K. atitiko įstatymo reikalavimus, o ieškovų reikalavimas pripažinti jiems nuosavybės teises į įkeistą turtą iš esmės nesukurtų teisinių pasekmių, nes jis vis tiek būtų buvęs įkeistas M. K. ir turėtų būti parduotas iš varžytinių hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimui. Be to, ieškovai akto surašymo metu nebuvo žemės sklypo savininkai, o dalis ieškovų nuosavybės teises į patalpas įgijo po šio akto surašymo dienos, todėl taip pat neturi reikalavimo teisės ginčyti sudaryto akto. Advokatė taip pat nurodė, kad dalis ieškovų negali reikalauti panaikinti hipoteką remiantis CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes jie jokių santykių su UAB „Kasva“ neturėjo, už žemę neatsiskaitė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pagal jų reikalavimus naikinti sandorius, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, esantys išaiškinimai šių ieškovų atžvilgiu negali būti taikomi, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad tik trys ieškovai, t. y. (duomenys neskelbtini) buvo nuosavybės teisėmis įsigiję patalpas name iki 2010 m. balandžio 6 d., jų prašoma priteisti žemės dalis sudaro 518/10 000, visi kiti ieškovai nebuvo patalpų savininkai ginčijamo 2010 m. balandžio 6 d. akto sudarymo metu. Atsiliepime pažymėta, kad M. K. ginčijamu aktu buvo perduota 17 patalpų, nekilnojamojo turto objektų, todėl pagrįstai buvo perduotos ir sklypo dalys, reikalingos šioms patalpoms eksploatuoti. Tuo tarpu ieškovams, kurie jokių teisinių santykių su BUAB „Kasva“ neturėjo, nėra teisinio pagrindo pripažinti nuosavybės teises į žemę. Advokatė ieškinio daliai dėl Turto perdavimo hipotekos kreditoriui ginčijimo pagal įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) prašo taikyti CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatytą ieškinio senaties terminą.
Žemesnės instancijos teismas
49. Teismas nustatė, kad pagal ginčijamą 2009 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kreditorius Danske Bank A/S perleido naujajai kreditorei M. K. reikalavimo teisę į atsakovo UAB „Kasva“ likusią 649 540 Lt skolą, kurios grąžinimas buvo užtikrintas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka (t. 2, b. l. 33–37). Prie šios Reikalavimų teisių perleidimo sutarties pridėtas 2009 m. sausio 20 d. pakvitavimas (jame klaidingai nurodyti metai – 2008 m.), kuriuo Danske Bank A/S patvirtino, kad M. K. pagal sutarties 3.1 punktą visiškai atsiskaitė (t. 2, b. l. 38).
Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. sausio 21 d. vienašaliu teisių perleidimo aktu Danske Bank A/S patvirtino, kad M. K. visiškai atsiskaitė pagal 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį ir reikalavimo teisės laikomos perleistomis naujajam kreditoriui (t. 2, b. l. 40).
49. Teismas nustatė, kad 2009 m. sausio 21 d. Indosamentu, priedu Nr. 6 prie 2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini), hipotekos kreditorius Danske Bank A/S įrašu patvirtino, kad įkeitimo reikalavimas perleistas M. K.; pagrindas 2009 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais ir 2009 m. sausio 21 d. Danske Bank A/S Lietuvos filialo pasirašytas vienašalis teisių perleidimo aktas (t. 2, b. l. 53).
50. BUAB „Kasva“, atstovaujama administratoriaus UAB „Šilkuva“ įgalioto asmens A. M., Turto perdavimo aktu 2010 m. balandžio 6 d. M. K. nuosavybėn perdavė administracines patalpas ir 16 butų bei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,297 ha (t. 2, b. l. 30–32).
Ieškovai prašo šią 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalį dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo pripažinti negaliojančiu.
51. Teismas nustatė, kad sprendžiant šių ieškinio reikalavimų pagrįstumą yra svarbu tinkamai įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, nurodytą teisės aiškinimą ir taikymą, kuriame buvo pasisakyta ir apie pripažinimą niekiniais ir negaliojančiais šioje byloje ginčijamas Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento ir 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo aktą dalis.
52. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012, pripažino niekiniais ir negaliojančiais 2009 m. sausio 20 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir M. K. dalyje, kur buvo perleistas M. K. reikalavimų pagal Kredito sutartis užtikrinimas įkeitimu 3 816/10 000 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei atitinkamai 2009 m. sausio 21 d. Hipotekos skyriui prie Kauno miesto apylinkės teismo pateiktą indosamentą dalyje dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo perleisto reikalavimo M. K. užtikrinimo 3 816/10 000 dalimis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) Priedas Nr. 6 prie sutartinės hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas taip pat pripažino negaliojančiu 2010 m. balandžio 6 d. BUAB „Kasva“ turto perdavimo-priėmimo aktą, sudarytą tarp B UAB „Kasva“ ir M. K., dalyje dėl 3 816/10 000 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), perdavimo.
Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. balandžio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013, iš esmės su šia Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalimi sutiko, papildomai tenkinus A. S. ir E. S. ieškinio dalį ir pripažinus, kad jiems bendrosios nuosavybės teise perėjo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 235/10 000 dalys, reikalingos jų nuosavybės teise turimoms patalpoms, esančioms daugiabučiame name, eksploatuoti, pakeitė ir sprendimo dalis pripažįstant niekinėmis ir negaliojančiomis 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties, 2009 m. sausio 21 d. indosamento ir 2010 m. balandžio 6 d. BUAB „Kasva“ turto perdavimo–priėmimo akto dalis, padidinant negaliojančių dalių apimtį nuo 3 816/10 000 iki 4051/10 000 dalių žemės sklypo.
53. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 13 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-580/2012, nurodė, kad kadangi teisėjų kolegija tenkino ieškinio dalį dėl ieškovų, kurie yra butų/patalpų savininkai, nuosavybės teisių į žemės sklypo dalis, reikalingas butams/patalpoms daugiabučiame name eksploatuoti, perėjimo butų/patalpų savininkams pagal pagrindines butų/patalpų pirkimo–pardavimo sutartis, darytina išvada, kad nepagrįstai nebuvo išregistruota hipoteka nuo butų/patalpų savininkams priklausančių žemės sklypo dalių, nes butų/patalpų savininkai atsiskaitė su butų/patalpų pardavėju už butą ir atitinkamą žemės sklypo dalį, dėl ko jie nebebuvo laikomi atsakovo UAB „Kasva“ skolininkais (CK 4.197 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismui nustačius, jog hipoteka nuo žemės sklypo dalių, reikalingų butams/patalpoms eksploatuoti daugiabučiame name, buvo neišregistruota pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas, tolimesni hipotekos bei kiti sandoriai tose dalyse, pagal kurias buvo perleistas pradinio kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimas, užtikrintas žemės sklypo dalių įkeitimu, naujajai kreditorei M. K. bei buvo patenkintas kreditorės reikalavimas iš žemės sklypo (dalių), perleidžiant šį žemės sklypą (jo dalis) kreditorei M. K., ex officio laikytini niekiniais ir negaliojančiais (CK 1.78 straipsnis ir 1.80 straipsnis).
54. Pažymėtina, kad teismas šioje byloje iš esmės konstatavęs analogiškas aplinkybes ir motyvus kaip Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė patenkinti visų ieškovų ieškinio reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas butams/patalpoms daugiabučiame name eksploatuoti, pripažinimo, nes pagal imperatyvias įstatymines teisės normas turi būti apgintos butų ir kitokių patalpų daugiabučiame name pirkėjų teisės į atitinkamas žemės sklypo dalis, reikalingas jiems eksploatuoti (CK 1.138 straipsnio).
55. Teismui sprendžiant klausimą, ar šių ieškovų teisių gynybai yra teisinis pagrindas pripažinti ginčijamas Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties dalis, 2009 m. sausio 21 d. indosamento dalis ir 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalis niekinėmis ir negaliojančiomis, atsižvelgtina į tai, kad ieškovams įsigijus butus ir patalpas daugiabučiame name, ir pripažinus, kad kartu jie įsigijo ir atitinkamas žemės sklypo dalis, ir už įsigyjamą turtą atsiskaitę su pardavėju, yra pagrindas laikyti hipoteką pasibaigusia CK 4.197 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kad kaip nustatė Lietuvos apeliacinis teismas, prievolei užtikrinti įkeistas turtas dešimt kartų viršija pačios prievolės sumą, ginant ieškovų civilines teises ginčijamus sandorius pripažinus negaliojančiais hipotekos kreditoriaus teisės nebus pažeistos.
56. Teismas pažymi, kad tai, jog dalis ieškovų butus įsigijo vėliau nei buvo sudaryti ginčijami sandoriai ir ne tiesiogiai iš žemės savininko atsakovo BUAB „Kasva“, bet iš kitų asmenų, kurie šį turtą įgijo iš šios bendrovės, nepaneigia ginčijamų sandorių panaikinimo pagrįstumo, nes žemės sklypo dalių apsunkinimas hipoteka, kuri turėjo būti laikoma pasibaigusia atitinkamai atsiskaičius su pardavėju, negali būti laikomas pagrįsta. Teismas nustatė, kad ieškovai D. K. ir R. K., B. J., D. Š. ir K. Š., butus ir žemės sklypo atitinkamas dalis pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo tiesiogiai iš UAB „Kasva“, ir už įsigytą turtą yra atsiskaitę; ieškovas A. Z. negyvenamąsias – administracines patalpas ir atitinkamą žemės sklypo dalį įsigijo iš UAB „Crumina“, atstovaujama direktoriaus A. K., kuriai šias patalpas pardavė UAB „Kasva“; ieškovai J. L. ir D. L. butą ir atitinkamą žemės sklypo dalį įsigijo iš UAB „Klasana“, kuriai butą pardavė UAB „Kasva“; ieškovai V. L., I. L., N. M., D. M., K. S., G. S., A. R. ir D. R. butus įsigijo ne tiesiogiai iš UAB „Kasva“, bet iš atsakovo A. K., kuris pastaruosius paveldėjo iš motinos M. K.; ieškovai N. L., V. K.-C., R. P., G. P., L. L., J. L., Ž. L., K. L., G. L., Ž. P., E. M., V. J. M., M. Ž., G. Š., R. Š., L. Č., I. Č., P. J., E. K. ir E. S. butus įsigijo ne tiesiogiai iš UAB „Kasva“, bet iš M. K., kuri yra atsakovo A. K. motina, perėmusi butus iš BUAB „Kasva“.
57. Atsižvelgtina į tai, kad teismas šioje byloje yra nustatęs pagrįstus ieškinyje nurodytus argumentus, kad atsakovas A. K. sandorių su UAB „Crumina“ ir UAB „Klasana“ sudarymo metu buvo tiek UAB „Kasva“ akcininkas, tiek UAB „Crumina“ direktorius ir UAB „Klasana“ akcininkas, su parduodamais nekilnojamaisiais daiktais neparduodamas žemės sklypo dalių, elgėsi nesąžiningai ir neteisėtai, nes pažeisdamas įstatymus ir palikdamas žemės sklypą UAB „Kasva“ nuosavybe turėjo tikslą jį perimti, todėl teismui siekiant efektyviai apginti ieškovų teises į žemės sklypo dalis nuo šių nesąžiningų ir neteisėtų atsakovo veiksmų, turi būti tenkinama ir ieškinio dalis.
Teismas mano, kad šios bylos aplinkybėmis sprendžiant dėl pripažinimo negaliojančia 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalį dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo M. K., negali būti taikoma CPK 602 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieškinio senatis, nes ieškovai apie tokio turto perdavimo akto buvimą ir teisinį interesą jį ginčyti negalėjo žinoti, nes butų pirkimo–pardavimo metu buvo atsakovų klaidinami dėl žemės nuosavybės teisių priklausomumo ir jų perleidimo negalimumo pagal imperatyvias CK ir Žemės įstatymo nuostatas, be to, šios bylos aplinkybėmis senaties termino taikymas prieštarautų tiek ieškinio senaties esmei ir tikslams, tiek teisingumo ir protingumo principams (CK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendžia pripažinti niekiniais ir negaliojančiais Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis buvo perleistas M. K. reikalavimų pagal kredito sutartis užtikrinimas įkeitimu 4514/10 000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2009 m. sausio 21 d. indosamento (2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) priedas) dalis dėl Danske Bank A/S perleisto reikalavimo M. K. užtikrinimo 4514/10000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalį dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo (CK 1.78 ir 1.80 straipsniai, 1.138 straipsnio 5 punktas, 4.197 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovo A. K. priešieškinio
58. Atsakovas A. K. pareiškė priešieškinį ieškovams A. Z., J. L. ir D. L., V. L. ir I. L., N. M. ir D. M., K. S. ir G. S., R. P. ir G. P., V. K.-C., N. L., L. L. ir J. L., R. P. ir G. P., Ž. L., K. L. ir G. L., Ž. P., E. M. ir V. J. M., M. Ž., G. Š. ir R. Š., L. Č. ir I. Č., P. J., E. K., E. S., teismo prašė pripažinti šiems ieškovams nuosavybės teises į atitinkamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, A. K. priteisiant iš ieškovų žemės pirkimo–pardavimo kainą, pakeisti pirkimo–pardavimo sutarčių, atitinkamus punktus, juos papildant nuostatomis, kad pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka atitinkamas dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo dalies kainą.
59. Atsakovas A. K. faktiniu priešieškinio pagrindu laiko aplinkybes, jog su ieškovais buvo susitarimas, kad jeigu ieškovai norės įsigyti dalį žemės sklypo nuosavybės teise, bus sudaryta atskira pirkimo–pardavimo sutartis už atskirai šalių sutartą kainą. Atsakovas mano, kad ieškovams ieškiniu reikalaujant pripažinti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo dalis, turi būti nustatytas atlyginimas, nes ieškovų pateiktose pirkimo–pardavimo sutartyse nebuvo aptarta parduodamo daikto kaina, kuri yra būtina tokios sutarties sąlyga (CK 6.397 straipsnis). Pažymėjo, kad žemės sklypas nebuvo ieškovų sudarytų sutarčių dalykas, jo kaina nebuvo aptarta ir ji neįėjo ir negalėjo įeiti į perkamų patalpų kainą, todėl pripažinus, kad ieškovai, įgydami patalpas daugiabučiame name, turėjo įgyti ir dalį žemės sklypo, yra pagrindas pakeisti jų sutartis dėl patalpų įsigijimo, nurodant, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą įgyjama už tam tikrą kainą (CK 6.223 straipsnis). Atsakovas nurodė, kad ieškovams buvo pasiūlyta susitarti dėl perduodamo daikto kainos, tačiau jie į pasiūlymą nereagavo, todėl daikto kaina nustatytina pagal žemės sklypo rinkos vertę remiantis masinio vertinimo duomenimis.
Žemesnės instancijos teismas
60. Teismas, nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant atsakovo A. K. priešieškinio pagrįstumo klausimą pagal jame suformuluotą pagrindą, visų pirma atkreipia dėmesį, kad byloje ištirtų įrodymų visuma nepatvirtina atsakovo nurodomų aplinkybių, jog su ieškovais buvo susitarimas, kad jeigu ieškovai norės įsigyti dalį žemės sklypo nuosavybės teise, bus sudaryta atskira pirkimo–pardavimo sutartis už atskirai šalių sutartą kainą.
61. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406-219/2016; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.
62. Teismas ištyrė butų ir patalpų, esančių daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas tarp ieškovų ir atitinkamai BUAB „Kasva“, UAB „Crumina“, UAB „Klasana“, A. K. ir M. K., ir nenustatė, kad jose būtų tariamasi, jog dėl žemės sklypo dalių pardavimo sąlygų bus tariamasi atskirai, atskirai numatant ir kainą už įsigyjamas žemės sklypo dalis. Teismas, siekdamas atskleisti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl teisių į žemės sklypo dalis įsigijimo, siekdamas nustatyti tikrąją šalių valią dėl žemės įsigijimo aplinkybių, apklausė ieškovus, atsakovą A. K., trečiąjį asmenį notarę R. I., liudytoją S. O..
63. Ieškovas P. J. paaiškino, kad įsigyjant butą jam buvo aiškiai pasakyta, kad namui priklauso didelė mašinų stovėjimo aikštelė, apie tai, kad ją reikės išsipirkti net kalbos nebuvo, galvojo, kad tai miesto žemė, už kurią nereikės mokėti, jokios kalbos apie žemę nebuvo, apie tai, kad žemė privati jam nebuvo paaiškinta, su A. K. kalbėjo apie galutinę kainą, su M. K. apie tai nieko nekalbėjo, tiek agentas sakė, tiek skelbime buvo parašyta, kad namui priklauso aikštelė, problemų nebus (2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 35 min. 28 sek.).
64. Ieškovė Ž. L. nurodė, jog agentei parodžius aikštelę, suprato, kad ji įsigyja ir jos dalį, atskiros kalbos apie žemės sklypą nebuvo, minčių, kad butas įsigyjamas be žemės nebuvo, manė, kad nupirko butą su aikštele mašinai laikyti, agentė rodė, kur galima laikyti mašiną, parodė visą aikštelę, agentė buvo iš agentūros „Crumina“, apie tai, kad reikės mokėti už žemę kalbos ir minčių nebuvo, manė, kad įgyja nuosavybę (2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 52 min. 10 sek.).
65. Ieškovė M. Ž. nurodė, kad agentas aprodė viską, nurodė, kad privalumas yra didelė aikštelė, problemų dėl jos tikrai nebus, buvo įsitikinusi, kad perka ir butui priklausančią žemę, viską aprodė agentas, jis buvo iš UAB „Crumina“, kalbos, kad vėliau reikės žemė išsipirkti nebuvo, manė, kad žemė priklauso valstybei, apie žemės sklypą nieko A. K. nesakė (2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 02 min. 10 sek.).
66. Ieškovė R. P. nurodė, kad butą aprodė agentas, kuris parodė aikšteles, dėl buto kainos tarėsi su A. K., su M. K. matėsi tik pas notarę, dėl žemės atskiro pokalbio pirkimo metu nebuvo, agentas parodė ir akcentavo aikšteles, kur galės statyti mašinas, manė, kad galės statyti mašinas, su A. K. bendravo tik dėl buto kainos, dėl žemės nekalbėjo, manė, kad butą perka su aikštele, kad reikės kada nors papildomai mokėti nebuvo kalbama, kam priklauso nuosavybės teisė į žemę nežinojo, nesidomėjo, manė, kad žemė priklauso namui, įsivaizdavo, kad įgyja teisę naudotis (2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 12 min. 40 sek.).
67. Ieškovas G. P. nurodė, kad nesuprato, jog perkant butą jie neperka žemės, jie pagal STR suprato, kad turi būti žemė, todėl laiko, kad perkant butą nusipirko ir žemę, iš pradžių šnekėjo su agentu, vėliau su A. K., M. K. matė tik pas notarę. Agentas aikštelę rodė kaip privalumą, jokios kalbos, kad aikštelę reikės išsipirkti ar nuomotis – nebuvo. Jei būtų pasakyta, kad reikės mokėti už aikštelę, galėjo ir nepirkti, perkamą turtą suprato kaip visumą, kartu su žeme, manė, kad žemė yra pardavėjo, kuris parduoda butą, yra paprasti žmonės ir nesupranta, kas yra nuosavybė, supranta, kad žemė yra arba jos nėra (2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 19 min. 30 sek.).
68. Ieškovas R. K. nurodė, kad pirmiausia susitiko su A. K., preliminarioje buto pirkimo–pardavimo sutartyje žemė buvo numatyta, UAB „Kasva“ direktorius S. O. sakė, kad žemės dokumentai dar nesutvarkyti, bus atlikti kadastriniai matavimai, žodiškai buvo kalbama apie dviejų automobilių statymo vietas, dėl kainos tarėsi su A. K., direktorius S. O. pažadėjo žemę sutvarkyti, net galvota nebuvo, kad reikės mokėti, perkant butą imponavo aikštelė, neįsivaizdavo, kad namas gali būti be žemės (2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 27 min. 40 sek.).
69. Ieškovas R. Š. nurodė, kad butą pirko iš M. K., jį aprodė agentas, A. K. matė vieną kartą, su juo sutarė dėl kainos, aikštelė buvo vienas iš privalumų apsisprendžiant pirkti butą, manė, kad aikštelė aptverta tvora yra namo priklausinys, ir tai nulėmė pirkti butą, su A. K. susitarė dėl kainos, kuri nepriklausė nuo aikštelės, apie tai, kad reikės nusipirkti žemę ateityje, nebuvo kalbama, neklausė, kam priklauso žemės sklypas, kam priklausė žemė nesidomėjo (2016 m. kovo 29 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 45 min. 50 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
70. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 13 d. ieškovas V. L. paaiškino, kad įsigyjant patalpas pardavėjas neminėjo, kad jos parduodamos išskirtinai be žemės, sutartyje nurodė, kad patalpos įsigyjamos kartu tokiomis pačiomis sąlygomis su žeme, kaip turi pardavėjas, visa kalba buvo su A. K., jis manė, kad įsigydamas patalpas įsigyja ir atitinkamą žemės plotą, A. K. minėjo, kad pardavus patalpas viską objekte baigia, suprato, kad įsigyja patalpas su žeme nuosavybės teisėmis, perka viską, pardavėjas A. K. minėjo, kad perduodamos žemės nuosavybės teisės; tai, kad sutartyje buvo nurodyta, jog pardavėjas nėra žemės sklypo savininkas, jis suprato, jog A. K. kalba kitų firmų, savininkų vardu, jis davė suprasti, prisistatinėjo kaip savininkas, jei nebūtų kiemo prie komercinių patalpų, pirkimo net negalima būtų buvę vykdyti, A. K. vietoje rodė sklypą ir teigė, kad jums priklausys atitinkama žemės sklypo dalis, notarę parinko A. K., notarė pirkimo–pardavimo detalių neaiškino (2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 17 min. 45 sek.).
71. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 13 d. ieškovė Ž. P. paaiškino, kad butą pirko su tėvais, aprodė du butus, apie žemę nebuvo kalbos, jiems atrodė natūralu, kad žemės dalis priklauso prie namo, A. K. rodė žemę, jie manė, kad jei perki, tai perki viską, turi regėjimo negalią, su pardavėja A. K. motina nieko nesitarė, susitikę nebuvo, viską tarėsi su A. K., su moterimi susitiko tik pas notarę, manė, kad įsigyja žemę nuosavybės teise, kad taip gali atsitikti negalvojo, nes manė, kad perkant butą įgyja ir atitinkamą žemės sklypo dalį, detalių aplinkybių dėl žemės jai nepaaiškino, todėl mano, kad tai buvo nuslėpta (2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 46 min. 30 sek.).
72. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 13 d. ieškovas J. L. paaiškino, kad radus butą kaina buvo aukštoka, tačiau namas pritaikytas neįgaliems, suklotos trinkelės, su A. K. kalbėjo apie patogumus, gerą didelę mašinų stovėjimo aikštelę, todėl nekilo klausimų, kad ta žemė, ant kurios stovi namas priklauso namui, vietoj M. K. kalbėjo A. K., M. K. matė tik pas notarą, jis atstovavo N. L.. Kai tvarkė žemės sklypą, A. K. matė ir pastabų nereiškė (2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 58 min. 40 sek.).
73. Ieškovė V. K.-C. 2016 m. kovo 17 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prieš 2010 m. birželio 7 d. su M. K. sudarant pirkimo–pardavimo sutartį buvo pasakyta, kad automobilių stovėjimo aikštelės dokumentai nėra sutvarkyti ir kol kas priklausanti jos dalis nepriskirta prie butų, tačiau pardavėja patvirtino, jog visus reikalingus žemės dokumentus sutvarkys, kad tai ne problema, todėl neabejojo, jog kartu su butu įsigijo ir žemės dalį (t. 5, b. l. 57).
74. Ieškovė E. S. 2016 m. balandžio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2010 m. liepos 15 d. su M. K. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį, butą rinkosi iš kelių, juos pristatė agentas, svarbu ir patrauklu buvo tai, kad butai buvo siūlomi su mašinų stovėjimo aikštele; prieš sudarant pirkimo–-pardavimo sutartį A. K. patvirtino, kad neprivalėsiu mokėti papildomai už žemę automobilio stovėjimui. Pardavėja sandorio metu patvirtino tai, ką kalbėjo ir A. K., jog visus reikalingus žemės dokumentus ji sutvarkys, todėl ieškovė neabejojo, kad kartu su butu įsigijo ir teisę į žemės sklypo dalį; mano, kad tai turi būti nuosavybės teisė priklausanti pagal įstatymus (t. 5, b. l. 117).
Žemesnės instancijos teismas
75. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. ieškovas D. L. paaiškino, kad patyręs stuburo traumą ieškojo tinkamo buto, kalbėjo su UAB „Klasana“ atstove D. S., buvo nurodytas kaip privalumas didžiulis vidinis kiemas, neturėjo minčių, kad butas gali būti be žemės, sutartį pasirašė žmona, joje buvo nurodyta, kad butas yra parduodamas tokiomis pat teisėmis į žemę, tai leido manyti, kad butas parduodamas su žeme, aktualu buvo mašinų statymo vietos neįgaliesiems, tai buvo įvardinta kaip buto privalumas, perkant butą pagal derybas buvo neabejotinai suprasta, kad buvo įgyjama ir žemė, manė, kad įsigyja žemės nuosavybę, kuri priklauso pagal įstatymą (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 11 min. 20 sek.).
76. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. ieškovė N. M. paaiškino, kad įsigydama butą manė, jog įsigyja ir kiemą, nes buvo įvardinta kaip privalumas; kalbėjo su jaunu vaikinu agentu iš „Crumina“, todėl realiai pirko visą komplektą, kalbos apie tai, kad galimas pasirinkimas buto su kiemu ar be kiemo nebuvo, manė, kad kiemas priklausys pirkėjams, priklauso namui arba bendrijai; apie sutarties punktą dėl žemės niekas neaiškino, suprato, kad naudosis žemės sklypo dalimi, kokiomis teisėmis naudosis nesuprato, nes nėra teisininkai (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 49 min. 40 sek.).
77. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. ieškovas G. S. paaiškino, kad įsigyjant butą A. K. žadėjo dvi mašinų statymo vietas, tai buvo minima ir skelbime „Crumina“ internetiniame tinklalapyje, sutartis keitė ir tvarkė pas notarę A. K., tačiau sutartyje buvo nurodyta, kad žeme galima bus naudotis, tačiau už naudojimąsi mokėti 10 procentų turto vertės yra nepagrįsta, juolab, kad iš A. K. 7–8 kartus girdėjo, kad gauna visą paketą ir daugiau primokėti nereikės; kai perskaitė sutartį suprato, kad greičiausiai žemė ne valstybinė; jei namo šeimininkas prisistatė ir nurodė, kad visą paketą perduoda, manė, kad įgyja nuosavybę; reikalavimas apmokėti papildomai už žemę įtakotų buto pirkimą, ir buto nepirktų, A. K. mašinų statymo vietas nurodė kaip privalumą (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 01 min. 34 sek.).
78. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. ieškovė K. S. paaiškino, kad buto ieškojo ilgai, patiko vidinis kiemas, perkant butą pas notarą niekas nepaaiškino, kad žemė nepriklauso, suprato, kad galės naudotis aikštele (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 18 min. 50 sek.).
79. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. ieškovė E. M. paaiškino, kad sudarant buto pirkimo–pardavimo sutartį A. K. sakė, kad butas yra su vieta statyti mašinoms, perkant butą kartu sumokėta ir už žemę, kitaip ir pats butas nebūtų pirktas, pagal sutartį manė, kad yra butas ir žemė, notaras nieko neperskaitė, jei nebūtų mašinų statymo vietos nebūtų pirkusi buto (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 25 min. 11 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
80. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. ieškovas L. Č. paaiškino, kad močiutei įsigyjant butą jis pats dalyvavo, A. K. taip pat dalyvavo renkantis, buvo žodinis paaiškinimas, kad yra mašinų statymo vieta, A. K. nurodė, kad kieme vietos yra, jie pasitikėjo A. K., jei į kainą nebūtų įėjusi mašinų statymo vieta, buto nebūtų pirkę, buvo pasakyta, kad yra kiemas ir yra mašinų statymo vieta (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 33 min. 30 sek.).
81. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. atsakovas A. K. paaiškino, kad UAB „Kasva“ nuosavybės teises į žemės sklypą iš valstybės įsigijo už 2 mln. litų, kuriuos sumokėjo paėmus paskolą iš Danske banko. Nei vienam iš pirkėjų nebuvo pasakyta, kad žemę perleis neatlygintinai, galbūt notaras padarė klaidą, kad pagal Žemės įstatymą neįrašė į pirkimo–pardavimo sutartį ir neaptarė tos dalies, kaip naudosis butų ir patalpų savininkai žemės sklypu, tačiau 2008–2009 metais negalėjo teisių į žemę perleisti, nes teismas buvo uždėjęs areštus kaip laikinąsias apsaugos priemones kitose bylose su statybinėmis bendrovėmis, todėl notaras kitaip ir negalėjo aptarti, visiems buvo pasakyta, kad pardavus butus matys, kiek pajamų susirinko atgal investavę į turtą ir galbūt reikės susigrąžinti pinigus už žemę, ir paskaičiuoti dalį pelno, jei nepavyks gauti pelno už pastatus, gaus pelno už žemę, tai buvo logiškas verslo paskaičiavimas, žemės klausimas turėjo būti sprendžiamas po patalpų pardavimo. Atsakovas A. K. nurodė, kad priešieškinys logiškas, nes buvo svarstoma, kokiomis teisėmis perleisti teises į žemę; preliminarioje pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aiškiai aptarta, kad perduos, o kaina bus nustatyta vėliau, pirkėjai sakė, kad žemės klausimas yra smulkmena, svarbu sutvarkyti dokumentus į butus, visi žinojo, kad nei vienas žemės negavo, reikės įsigyti, arba jei nori, gali susiburti ir nuomotis, ir tada spręsti už kiek; pirkėjams dėl žemės sklypo buvo aiškinama, kad vyksta teismai; bus parašyta, kad bus perduota, tačiau niekur neparašyta, kad neatlygintinai, net užuominos nėra, prisiekia savo vaikų sveikata, kad visiems pirkėjams išaiškino, jog žemė bus perleista atlygintinai. Nurodė, kad ant priesaikos ir pasirašymo yra nusispjauti, priesaika tik prieš Dievą, teigė, kad ieškovams išaiškino, jog kaina maždaug apie 5 000 Lt už vieną mašinos stovėjimo vietą, tačiau neaiški; nemokamai naudotis leido kol vyksta teismai, bet jis nebuvo savininkas; reiškė ieškinį ne visiems ieškovams, nes nori pasižiūrėti teismo poziciją, o tada eis ir susitars; visą laiką turtas buvo areštuotas, todėl pardavinėjo tik patalpas, nei nuomos kainos, nei pardavimo kainos nebuvo galima nustatyti, tačiau nebuvo pasakyta, kokiomis sąlygomis bus galima naudotis, termino kiek naudotis nemokamai neišaiškino (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 02 min. 30 sek.).
Žemesnės instancijos teismas
82. Teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. notarė R. I. paaiškino, kad ieškinį prašo atmesti, priešieškinį tenkinti, už nuosavybės perleidimą turi būti atlyginta, dėl sutarčių tvirtinimo vadovavosi CK 6.394 straipsnio 3 dalimi, šalims nekliudė iki sutarties sudarymo kreiptis konsultacijų tiek pas advokatą, tiek pas teisininką, tiek į notarų biurą, sutartyse žemės sklypas nebuvo įvardintas, visur buvo butas, sandėliukas, sutartyse su bankais taip pat nebuvo žemės, sutarčių projektus šalys skaitė, sutartyse yra šalių parašai, nei vienai šaliai nekilo klausimų dėl naudojimosi žemės sklypu ar dėl nuosavybės teisės, žemė buvo areštuota nuo 2008 metų, galimybė susitarti dėl perleidimo galima tik ateityje, nei viena šalis iki sutarčių sudarymo į notarą nesikreipė, šalims viskas buvo tinkamai išaiškinta, nebuvo žemės sklypo plano; kadangi tai yra vienas bendras žemės sklypas, todėl naudosis žemės sklypu bendrai; nei A. K., nei M. K. nebuvo žemės sklypo savininkai, todėl negalėjo perleisti nuosavybės; visose sutartyse apie žemę numatyta punktas pagal CK 6.394 straipsnį, numatyta teisė naudotis sklypu, kiekvienam pirkėjui išaiškino, kad nuosavybės teisės neįgijo, juo labiau, kad nebuvo žemės sklypo duomenų (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 49 min. 30 sek.).
83. Liudytojas S. O. teismo posėdžio metu 2016 m. balandžio 22 d. paaiškino, kad dirbo UAB „Kasva“ direktoriumi, žemės sklypas buvo įsigytas iš valstybės, parduodami buvo butai, dėl žemės sklypo buvo neapsispręsta, buvo pasakyta, kad bus padaryta mašinų stovėjimo aikštelė, suskirstytos vietos ir kažkokiu būdu jos bus parduodamos; nepamena, kad A. K., kaip akcininkas sakė, kad žemė bus perleista neatlygintinai; žmonės žemės sklypo dokumentų neprašė, negali pasakyti, kaip buvo konkrečiai tartasi, tačiau visą laiką buvo kalbama, kad aikštelės vietos bus pardavinėjamos (2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 3 val. 05 min. 10 sek.).
84. Teismas, vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, įvertina šalių aukščiau pateiktus paaiškinimus ir liudytojo parodymus, duotus parodymus 2016 m. kovo 29 d. ir 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdžių metu. Teismas apklausęs šalis ir gavęs rašytinius paaiškinimus daro išvadą, kad esantys įrodymai nėra pakankami, jog patvirtintų tarp pardavėjų ir pirkėjų buvo susitarimas dėl nuosavybės ar kitokių teisių į dalis ginčo žemės sklypo įsigijimą ateityje sudarant atskiras pirkimo–pardavimo sutartis už atskirai šalių sutartą kainą. Teismas pažymi, kad visi ieškovai be išlygų paaiškino, jog susitarimo dėl žemės sklypo pirkimo ateityje ar dėl žemės naudojimo atlygintinai bet kokia kita forma nebuvo nei su vienu iš pardavėjų BUAB „Kasva“, A. K., M. K., UAB „Klasana“ ar UAB „Crumina“. Priešingai, visi ieškovai pakankamai nuosekliai ir įtikinamai paaiškino, kad tiek UAB „Crumina“ agentai, tiek pats A. K. butus pardavinėjo aiškindami, jog tuo pačiu perleidžiamos ir teisės į žemę, ir tai daugeliu atveju lėmė jų apsisprendimą sudaryti konkrečias butų pirkimo–pardavimo sutartis, įsigyjant butus už atitinkamą kainą, nes jei būtų žinoję, kad reikės papildomai primokėti už žemės sklypo dalis, butų pirkimo–pardavimo sutartys iš vis nebūtų sudarytos. Teismas, vertindamas atsakovo A. K. paaiškinimus, atkreipia dėmesį, kad kai sandoriai buvo sudaromi su asmenimis, dominuojančią sprendžiančią padėtį užėmė pats atsakovas A. K. (UAB „Kasva“, UAB „Klasana ir UAB „Crumina“ akcininkas, M. K. sūnus), nes būtent jis buvo asmuo, kuris realiai vykdė galutinius faktinius susitarimus su ieškovais. Teismas pažymi, kad atsakovo A. K. paaiškinimai prieštarauja daugumai ieškovų duotiems paaiškinimams, nes atsakovas visų pirma teigė, kad visiems pirkėjams buvo išaiškinta, jog žemė bus perleista nuosavybėn atlygintinai, jog kaina maždaug apie 5 000 Lt už vieną mašinos stovėjimo vietą, tačiau ieškovai aiškiai ir nuosekliai nurodė, kad apie papildomą apmokėjimą už žemę, ant kurios stovi namas ir šalia namo esančią mašinų stovėjimo aikštelę jokios kalbos nebuvo. Atsakovo paaiškinimų nepatikimumą patvirtina ne tik tai, kad atsakovas ginčo teisiniuose santykiuose Lietuvos apeliacinio teismo (žr. sprendimo motyvų 45 punktą) buvo pripažintas veikiantis nesąžiningai, bet ir tai, kad pats atsakovas A. K. 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam ant priesaikos ir pasirašymų yra nusispjauti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į atsakovo A. K. teiginių nenuoseklumą, nes jis neneigė, kad buvo susitarimas, jog ieškovams (pirkėjams) žeme leis nemokamai naudotis, tačiau nežinojo jo termino, tuo pačiu teigė, kad buvo sakyta apie atlygintinį žemės perleidimą nuosavybėn ir tuo pačiu nurodė, kad nežinojo, kokiomis teisėmis ir atlyginimo sąlygomis bus sprendžiamas žemės perleidimo klausimas.
85. Vertinant trečiojo asmens notarės R. I. paaiškinimus, kad ieškovams teisių į žemę sąlygos buvo išaiškintos, teismas atkreipia dėmesį, kad beveik visos pirkimo–pardavimo sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos notarės R. I., kurios pasyvus vaidmuo ar net visiškas nedalyvavimas išaiškinant sutarties sąlygas sutarties dalyviams buvo patvirtintas visų ieškovų. Teismas pastebi, kad notarė R. I., kaip ir atsakovas A. K., davė visiškai priešingus ieškovams paaiškinimus, kad visiems sutarčių sudarymo metu buvo išaiškintos sąlygos dėl teisių į žemės sklypą pardavimo. Teismas vertindamas trečiojo asmens notarės R. I. paaiškinimus atkreipia dėmesį, kad byloje nėra ginčijama, jog notarę sandoriams sudaryti parinko būtent pats A. K., ir kad tarp A. K., kaip verslininko, ir notarės yra susiklostę ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai, todėl teismo vidiniu įsitikinimu tai sąlygojo notarės paaiškinimų davimą interpretuojant faktines aplinkybes palankiai atsakovui A. K.. Teismas taip pat kaip nepatikimus vertina ir liudytojo S. O. parodymus 2016 m. balandžio 22 d. teismo posėdžio metu, kur jis teigė, jog nepamena, jog A. K., kaip akcininkas, sakė, kad žemė bus perleista neatlygintinai. Teismas pažymi, kad šis liudytojas buvo UAB „Kasva“ direktorius, o šios bendrovės akcininkas buvo atsakovas A. K., todėl liudytojo parodymai vertintini kaip nepatvirtinantys priešieškinio pagrįstumą dėl teisių į žemės sklypą perleidimo atlygintinumo (CPK 185 straipsnis).
86. Teismui nustačius, kad atsakovas A. K. neįrodė, jog su ieškovais buvo susitarimas, kad jeigu ieškovai norės įsigyti dalį žemės sklypo nuosavybės teise, bus sudarytos atskiros pirkimo–pardavimo sutartys už atskirai šalių sutartą kainą, taip pat nėra pagrindo laikyti pagrįstus atsakovo argumentus, kad turi būti nustatytas atlyginimas už ieškovams pripažintinas nuosavybės teises į žemės sklypo dalis ir pakeistos sutartys dėl patalpų įsigijimo, nurodant, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą įgyjama už tam tikrą kainą (CK 6.223 straipsnis, 6.397 straipsnis).
87. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.
88. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vieningai formuojamoje praktikoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisė sudaryti sutartis įgyvendinama vadovaujantis sutarties laisvės, privalomumo ir kitais sutarčių teisės principais. CK šeštosios knygos XI skyriaus normos, nustatančios bendrąsias sutarčių teisės nuostatas, taikomos visoms sutartims, atsižvelgiant į jų prigimtį; atskirų rūšių sutarčių specialiosios normos gali būti nustatytos ir kituose įstatymuose (CK 6.155 straipsnis). Pagal sutarties laisvės principą šalys gali tarpusavio sutarimu, paisydamos imperatyviosiomis teisės normomis nustatytų apribojimų, laisvai sudaryti ir nutraukti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Be to, jos laisvos spręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, jos sąlygų nustatymo, bet ir dėl sudarytos sutarties vienos, kelių ar visų sąlygų pakeitimo visam sutarties galiojimo terminui ar tam tikram laikui, apibrėžtam terminu ar įvykiu. Taigi sutarties sąlygų pakeitimas, kaip ir jos sudarymas, gali būti atliekamas tik laisva valia sudarytu šalių susitarimu (CK 6.223 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad sutarties sąlygų pakeitimas teismo sprendimu yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik sutartyje numatytais ar įstatymo nustatytais pagrindais, kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes konstatavus, kad šalių sutartinių prievolių pusiausvyra yra iš esmės pažeista ir vienai šaliai sutarties vykdymas yra suvaržytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Valbis“ v. UAB „Kauno audinių projektas“, bylos Nr. 3K-3-30-219/2015).
89. Teismas nenustatė, kad atsakovo A. K. priešieškiniu reikalaujamos pakeisti butų, esančių daugiabučiame name pirkimo–pardavimo sutartys, atitinkamai jas papildant nuostatomis, jog pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka atitinkamas dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatant žemės sklypo dalies kainą, yra pagrįstas išimtinėmis aplinkybėmis, dėl kurių CK 6.223 straipsnio 2 dalyje leidžiama sutarties sąlygas pakeisti teismo sprendimu. Priešingai, toks sutarčių sąlygų pakeitimas įpareigojant ieškovus papildomai sumokėti už naudojamas žemės sklypo dalis, prieštarautų faktiniam šalių susitarimui dėl žemės sklypo dalių naudojimosi ieškovams neatlygintinai, paneigtų ieškovų teisių gynybą vadovaujantis imperatyviomis Žemės įstatymo 30 straipsnio 7 dalies nuostatomis, prieštarautų Sutarties laisvės principui (CK 6.156 straipsnis). Įpareigojimas ieškovus mokėti už įsigyjamas žemės sklypo dalis prieštarautų ir bendriesiems sąžiningumo ir teisėtų lūkesčių principams (CK 1.5 straipsnio 1, 4 dalys, 6.193 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas atsakovo A. K. priešieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
90. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu patenkinama ieškinio dalis, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal šias CPK nuostatas ieškovų ieškinį patenkinus visiškai, o priešieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš civilinės bylos atsakovų, tačiau teismas nustatė, kad atsakovo Danske Bank A/S Lietuvos filialo procesiniai veiksmai buvo sąžiningi, jis laiku pateikė 2015 m. liepos 17 d. atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 72–75), 2015 m. rugpjūčio 25 d. raštu informavo teismą apie savo procesinę poziciją po ieškinio reikalavimų papildymo (t. 3, b. l. 169). Atsakovas savo procesinę poziciją dėl ginčo esmės, prašant pripažinti niekiniais ir negaliojančiais Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atitinkamas dalis, ir 2009 m. sausio 21 d. indosamento (2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) 6 priedas) dalis grindė objektyviomis aplinkybėmis ir CK nuostatomis. Nors teismas patenkino ir šias reikalavimo dalis, tačiau jos buvo patenkintos dėl ieškovų efektyvios teisių gynybos nenustačius Danske Bank A/S neteisėtų ar nesąžiningų veiksmų, todėl būtų neteisinga ir nesąžininga bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovo Danske Bank A/S. Teismas sprendžia, kad ieškinį patenkinus bylinėjimosi išlaidos paskirstomos tarp atsakovų A. K. ir BUAB „Kasva“ (CPK 92 straipsnis).
91. Teismas nustatė, kad ieškovai, kreipdamiesi į teismą ir sumokėdami žyminį mokestį patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: A. R. 31,55 Eur (t. 1, b. l. 30), E. K. 32,45 Eur (t. 1, b. l. 31), V. L. 31 Eur (t. 1, b. l. 31), Ž. L. 31 Eur (t. 1, b. l. 32), R. K. 31,55 Eur (t. 1, b. l. 32), N. M. 32,74 Eur (t. 1, b. l. 33), J. L. 33,32 Eur (t. 1, b. l. 33), M. Ž. 31 Eur (t. 1, b. l. 34), G. S. 31 Eur (t. 1, b. l. 34), E. M. 33,32 Eur (t. 1, b. l. 35), P. J. 31 Eur (t. 1, b. l. 35), E. S. 31 Eur (t. 1, b. l. 36), I. Č. 31,45 Eur (t. 1, b. l. 37), R. Š. 31 Eur (t. 1, b. l. 37), D. Š. 31 Eur (t. 1, b. l. 37), Ž. P. 31 Eur (t. 1, b. l. 38), N. L. 31 Eur (t. 1, b. l. 38), J. L. 31 Eur (t. 1, b. l. 39), R. P. 31 Eur (t. 1, b. l. 39), V. K.-C. 31,41 Eur (t. 1, b. l. 40), A. Z. 31 Eur (t. 1, b. l. 40), todėl ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis. Teismas sprendžia šias bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis po ½ dalį paskirstyti tarp atsakovų A. K. ir BUAB „Kasva“ (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
92. Ieškovų atstovė advokatė L. D. 2016 m. sausio 7 d. prašymu (elektroninės bylos 2016 m. vasario 5 d. dokumentas, registracijos Nr. 4652) teismo prašė priteisti ieškovams 2 701,43 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovų BUAB „Kasva“, Danske Bank ir A. K., kurias grindė:
92.1. advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2015 m. birželio 29 d. PVM sąskaita faktūra Serija APB15 Nr. (duomenys neskelbtini) (1 360,35 Eur), pirkėjas DNSB (duomenys neskelbtini), ir advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2015 m. birželio 26 d. ataskaita 1 360,35 Eur sumai, abi pasirašęs advokatas G. Č.;
92.2. advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2015 m. birželio 10 d. pridėta PVM sąskaita faktūra Serija APB15 Nr. (duomenys neskelbtini) (500 Eur), ir advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2015 m. birželio 10 d. ataskaita, abi pasirašęs advokatas G. Č.;
92.3. advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016 m. sausio 5 d. pridėta PVM sąskaita faktūra Serija APB16 Nr. (duomenys neskelbtini) (841,07 Eur), ir advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016 m. sausio 5 d. ataskaita, abi pasirašęs advokatas G. Č.;
92.4. 2016 m. sausio 6 d. išrašu iš advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai sąskaitos, kuris patvirtina, kad advokatų kontora iš DNSB (duomenys neskelbtini) gavo 841,07 Eur apmokėjimą.
Teismas nustatė, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad advokatų profesinei bendrijai Černiauskas ir partneriai 2016 m. sausio 6 d. iš DNSB (duomenys neskelbtini) gavo 841,07 Eur apmokėjimą, tačiau kitų šiame prašyme apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl teismas iš atsakovų lygiomis dalimis paskirsto tik šių išlaidų atlyginimą. Teismas DNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovų BUAB „Kasva“ ir A. K. priteisia po 420,53 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
Pažymėtina, kad tokia bylinėjimosi išlaidų priteisimo praktika atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog advokato išrašyta sąskaita atstovaujamam asmeniui yra apmokėta, pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai advokato atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2012 ir kt.)
93. Ieškovų atstovė advokatė A. V. 2016 m. vasario 4 d. prašymu (elektroninės bylos 2016 m. vasario 5 d. dokumentas, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) teismo prašė priteisti ieškovams papildomai turėtas 770,99 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas apmokėti, kurias grindė advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016 m. vasario 3 d. pridėta PVM sąskaita faktūra Serija APB16 Nr. (duomenys neskelbtini) (770,99 Eur), pirkėjas DNSB (duomenys neskelbtini), taip pat advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2015 m. vasario 3 d. ataskaita ir 2016 m. vasario 4 d. Lėšų pervedimo nurodymu, mokėtojas DNSB (duomenys neskelbtini), 770,99 Eur gavėjas advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai.
Teismas nustatė, kad šios 770,99 Eur advokato pagalbos išlaidos buvo patirtos rengiant atsiliepimą į atsakovo A. K. priešieškinį, todėl įrodžius jų apmokėjimą bylinėjimosi išlaidų atlyginimas DNSB (duomenys neskelbtini) priteistinas tik iš šio atsakovo (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
94. Ieškovų atstovė advokatė A. V. 2016 m. balandžio 20 d. prašymu (elektroninės bylos 2016 m. balandžio 20 d. dokumentas, registracijos Nr. 15282) teismo prašė priteisti ieškovams 4 453,66 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš atsakovų BUAB „Kasva“, Danske Bank ir A. K., papildomai pateikė 981,25 Eur sumą pagrindžiančius dokumentus. Teismas nustatė, kad šis prašymas grindžiamas pridėtais dokumentais: advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016 m. balandžio 14 d. PVM sąskaita faktūra Serija APB16 Nr. (duomenys neskelbtini) (981,25 Eur), pirkėjas DNSB (duomenys neskelbtini), ir advokatų profesinės bendrijos Černiauskas ir partneriai 2016 m. balandžio 14 d. ataskaita 981,26 Eur sumai, abi pasirašęs advokatas G. Č., ir 2016 m. balandžio 14 d. Lėšų pervedimo nurodymu, mokėtojas DNSB (duomenys neskelbtini), 981,25 Eur gavėjas advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai.
Teismas nustatė, kad šiuo prašymu ir pateiktais įrodymais patvirtinta, kad buvo patirtos 981,25 Eur bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose Kauno apygardos teisme, advokatų profesinė bendrija Černiauskas ir partneriai 2016 m. balandžio 14 d. gavo iš DNSB (duomenys neskelbtini) 981,25 Eur apmokėjimą, tačiau kitų šiame prašyme visą nurodytą 4 453,66 Eur sumos apmokėjimą patvirtinančių įrodymų nepateikta, todėl teismas iš atsakovų lygiomis dalimis paskirsto tik įrodytą bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas DNSB (duomenys neskelbtini) iš atsakovų BUAB „Kasva“, ir A. K. priteisia po 490,62 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 2, 4 dalys).
Teismas, apibendrindamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalį, sprendžia, kad DNSB (duomenys neskelbtini) priteistinos iš atsakovo BUAB „Kasva“ 911,15 Eur (490,62 Eur + 420,53 Eur) bylinėjimosi išlaidos, o iš atsakovo A. K. priteistinos 1682,14 Eur (490,62 Eur + 420,53 Eur + 770,99 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 46,62 Eur išlaidas, todėl jų atlyginimas valstybei priteistinas iš kiekvieno atsakovo BUAB „Kasva“ ir A. K. po 23,31 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
1.1. R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 166/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
1.2. B. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 184/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.3. K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 168/10000 dalį žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini)
1.4. A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 172/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.5. J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 210/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.6. V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 723/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.7. N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 212/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.8. K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 210/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.9. A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. R., a. k. 471100200878, nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.10. V. K.-C., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 206/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.11. N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 179/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
1.12. R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 163/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.13. L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.14. Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.15. Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 178/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.16. E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ir Vytautui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 177/10000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.17. M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 158/10000 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini)
1.18. G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 206/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.19. L. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 176/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.20. P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.21. E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 163/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
1.22. E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į 166/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)
2.1. Danske Bank A/S ir M. K. 2009 m. sausio 20 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuriomis buvo perleistas M. K. reikalavimų pagal kredito sutartis užtikrinimas įkeitimu 4514/10 000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini);
2.2. 2009 m. sausio 21 d. indosamento (2007 m. sausio 23 d. hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) 6 priedas) dalis dėl Danske Bank A/S perleisto reikalavimo M. K. užtikrinimo 4514/10000 dalimis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).
3. Pripažinti 2010 m. balandžio 6 d. turto perdavimo akto dalį dėl ieškovams priklausančios 4514/10000 žemės sklypo dalies perdavimo, negaliojančiu.
Priteisti DNSB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo BUAB „Kasva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 911,15 Eur (devynis šimtus vienuolika eurų 15 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti DNSB (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1682,14 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams priteisti šias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas: A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,77 Eur (penkiolika eurų 77 ct); E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 ct); V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,77 Eur (penkiolika eurų 77 ct); N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,37 Eur (šešiolika eurų 37 ct); J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct); M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct); P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,72 Eur (penkiolika eurų 72 ct); R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); V. K.-C., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,70 Eur (penkiolika eurų 70 ct); A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct).
Iš atsakovo BUAB „Kasva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams priteisti šias bylinėjimosi išlaidų atlyginimo sumas: A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,77 Eur (penkiolika eurų 77 ct); E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,22 Eur (šešiolika eurų 22 ct); V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,77 Eur (penkiolika eurų 77 ct); N. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,37 Eur (šešiolika eurų 37 ct); J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct); M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 16,66 Eur (šešiolika eurų 66 ct); P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,72 Eur (penkiolika eurų 72 ct); R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); Ž. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); N. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct); V. K.-C., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,70 Eur (penkiolika eurų 70 ct); A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,50 Eur (penkiolika eurų 50 ct).
Priteisti iš atsakovų BUAB „Kasva“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 23,31 Eur (dvidešimt tris eurus 31 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.