Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. M. (O. M.) ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovas A. M., kuriam procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, įteikiant juos darbovietėje (b. l. 16), teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Tarnyba pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodo, kad apsilankius ieškovės ir atsakovo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog šalys su nepilnamečiu sūnumi E. M. gyvena kartu 1 kambario, su visais patogumais bute, kuris priklauso jai ir sutuoktiniui, namuose tvarkinga ir švaru, vaikas dalinasi kambariu su motina. Ieškovė nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis apie 850,00 Eur per mėn., gauna vaiko pinigus 80,50 Eur per mėn. Pasak ieškovės, atsakovas absoliučiai neprisideda prie vaiko išlaikymo, jis apmoka pusę būsto paskolos įmokos, pusę komunalinių paslaugų, tačiau neprisideda prie maisto produktų ir išlaidų, susijusių su vaiku. Telefonu bendraujant su atsakovu, vyras nurodė, jog su ieškove gyvena santuokoje ir veda bendrą ūkį, domisi vaiku, duoda vaikui apie 10 Eur per savaitę, perka maisto produktus, apmoka pusę komunalinių paslaugų, įneša pusę banko paskolos įmokos už būstą (apie 250 Eur per mėn.). Pasak atsakovo, susimokėjus visus mokesčius, neliktų pinigų ieškovės prašomai išlaikymo sumai. Atsakovas nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) darbininku, jo darbo užmokestis apie 659,00 Eur per mėn. Nepilnametis E. M. mokosi (duomenys neskelbtini), papildomai lanko informatikos būrelį. Bendraujant su E. vaikas nurodė, jog gyvena su mama ir tėčiu, tėtis ilgai dirba, todėl su juo retai ką nors veikia, daugiausiai juo užsiima mama. Berniukas nurodė, jog tėtis jam nieko neperka, per gimtadienį nieko nepadovanojo. Tarnyba išvadoje nurodė, jog šeima Tarnybai yra žinoma, 2019 m. rugsėjo 17 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba nuo 2019 m. rugsėjo 19 d. iki 2019 m. spalio 22 d. Tarnybos nuomone, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo pareikštas nepilnamečio interesais, o prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų nepilnamečio vaiko poreikius (b. l. 17–18).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

6. Atsakovas A. M. ir Tarnybos atstovė į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai (b. l. 26), neatvyko, Tarnyba pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 29–30), todėl byla išnagrinėta atsakovui A. M. bei Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė O. M. (O. M.) ir atsakovas A. M. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką Liubešive, Ukrainoje (b. l. 9). Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas iki santuokos sudarymo, t. y. (duomenys neskelbtini), susilaukė sūnaus E. M., kuris šiuo metu yra nepilnametis (b. l. 8). Ieškovė nurodo, kad nors ji su vaiku gyvena kartu su atsakovu tame pačiame bute, tačiau atsakovas prie vaiko išlaikymo visiškai neprisideda, visus nepilnamečio vaiko poreikius tenkina išimtinai ieškovė.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui priteisimo

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

9. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

10. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad plėtodamas pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką kasacinis teismas konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-969/2020, 21–22 p., 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

11. Pažymėtina, kad atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteiktos įstatymo nustatyta tvarka, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, taip pat neatvyko į teismo posėdį, todėl civilinė byla, esant ieškovės prašymui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės žodiniais paaiškinimais.

12. Ieškovė, apskaičiuodama vaiko poreikius nurodo, kad nepilnamečio sūnaus E. M. poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga apie 440,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro išlaidos: maistui – 220,0 Eur, drabužiams – 50,00 Eur, vitaminams, papildams – 30,00 Eur, ugdymo priemonėms – 40,00 Eur, higienos priemonėms – 40,00 Eur, laisvalaikiui – 60,00 Eur.

13. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių faktiškai patiriamas išlaidas vaikui, įvertinęs tai, kad ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti (apie 440,00 Eur) yra ženkliai mažesnės, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.), teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma E. M. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

14. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčija. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms ir pan.) patenkinti reikalinga 440,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).

15. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tėvų turtinę padėtį, vaiko amžių, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo ieškovės nurodomą vaiko išlaikymo sumą (440,00 Eur) dar mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma. Taigi, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nenuginčijo aplinkybių, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 440,00 Eur, kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai..

16. Vis dėl to, kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

17. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Teismo gautais Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – SoDra) duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamas sudaro apie 950,00 Eur neatskaičius mokesčių (b. l. 31–33), atsakovas jo atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų šiuo metu neturi (b. l. 38–45). Duomenų apie kitokias atsakovo gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą, turimus kitus išlaikytinius byloje nepateikta.

18. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos pajamas sudaro apie 900,00 Eur atskaičius mokesčius (b. l. 10, 34–37). Duomenų apie kitokias ieškovės gaunamas pajamas, turimą nekilnojamąjį ir (ar) registruotiną kilnojamąjį turtą byloje nepateikta.

19. Nors byloje nėra pateikta išsamių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

20. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

21. Taigi, byloje nustatyta, kad vaiko poreikius atitinkanti suma sudaro 440,00 Eur per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, abu tėvai turi vieną išlaikytinį, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog abu su atsakovu moka būsto, kuriame gyvena šeima, paskolą ir komunalinius mokesčius. Kita vertus, iš bylos medžiagos, ieškovės paaiškinimų darytina išvada, jog atsakovas neprisideda prie savo sūnaus E. M. išlaikymo kitais būdais, mažai prisideda prie sūnaus priežiūros, ugdymo ir auklėjimo, tokiu būdu perkeldamas iš esmės visą vaiko auklėjimo ir priežiūros naštą išimtinai ieškovei.

22. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, prioritetiškai ginamais vaikų interesais, teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui E. M., mokamą po 220,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

23. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

24. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

25. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

26. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

27. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. M. nuo 2022 m. liepos 1 d., nurodo, kad atsakovas nuo to momento neprisideda prie vaiko išlaikymo. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių. Šiuo atveju, ieškovė nenurodo aplinkybių, jog minėtu laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 1 d.) vaiko išlaikymui būtų skyrusi kitokią sumą per mėnesį, nei prašomą priteisti ieškinyje.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2022 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą, t. y. iki 2022 m. lapkričio 11 d.) jis sūnui teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie sūnaus išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies.

30. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nenustačius aplinkybių, jog atsakovo turtinė padėtis nuo 2022 m. liepos mėnesio būtų iš esmės pakitusi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Kita vertus, ieškovė išlaikymo įsiskolinimo sumą iš esmės neįrodinėjo ginčo laikotarpiu konkrečias išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu taip pat turėjo teikti sūnui kas mėnesį ieškovės nurodomą sumą (220,00 Eur), kuri yra netgi mažesnė už pusę tuo metu nustatytos minimalios mėnesinės algos dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).

31. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. lapkričio 11 d. turėjo ir galėjo teikti sūnui 220,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. viso 953,00 Eur – už 4 mėnesius ir 10 dienų (4 mėnesiai x 220,00 Eur) + (220,00 Eur / 30) × 10).

32. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui E. M. 953,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.).

34. Ieškovė, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 20,00 Eur žyminio mokesčio (b. l. 3). Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, todėl vadovaujantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi ieškovei grąžinama 20,00 Eur už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio.

35. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktais, 7 dalimi, 82 straipsniu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 108,00 Eur (220,00 x 12 mėn.) + 953,00) x 0,03) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo.

36. Nagrinėjant civilinę bylą, teismas patyrė 33,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 33,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

37. Iš viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 141,17 Eur (108,00 + 33,17) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų ir 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2022 m. lapkričio 11 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 953,00 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę O. M. (O. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Grąžinti ieškovei O. M. (O. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), 20,00 Eur (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. lapkričio 11 d. mokėjimu (mokėjimo užduoties kodas (ID): ZL20718). Išaiškinti, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu

Priteisti iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 141,17 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 17 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.