Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Urmilos Valiukienės ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ir atsakovų E. R., L. R., R. M. ir G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., L. R., R. M. ir G. M. dėl teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pripažinimo, ir atsakovų E. R., L. R., R. M. ir G. M. priešieškinį ieškovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

17. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas, o atsakovų priešieškinis tenkintas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

21. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

22. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

23. Tačiau kasacinis teismas, pateikdamas išaiškinimus dėl CPK 314 straipsnio taikymo, taip pat yra nurodęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus, nes teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes. Todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

24. Teisėjų kolegijai susipažinus su byloje esančiai duomenimis ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovo pateikti duomenys yra susiję su šalių ginču dėl Žemės sklypo atidalinimo. Atsakovai tiek bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog jiems norint patekti į bendrosios nuosavybės mišką pagal ieškovo atidalinimo projektą tektų eiti regioniniu keliu. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė įrodymus apie vykstančius pėsčiųjų ir dviratininkų tako projekto darbus, atliekamus palei visą Žemės sklypo ilgį. Atsižvelgiant į tai teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, todėl teisėjų kolegija priima ieškovo pateiktus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

25. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai patvirtina, kad:

25.1. Ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6728 ha bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui priklauso 5582/16728 žemės sklypo dalis, atsakovams – likusi dalis. Nagrinėjamos bylos šalys siekia atsidalijimo natūra, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus ir teikia tokio atidalijimo projektus.

25.2. 2018 m. gruodžio 10 d. ginčo šalys sudarė taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-13533-804/2018, pasidalijo jiems prieš tai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį 4,2129 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Pirmasis žemės sklypas).

25.4. Atsakovai priešieškinyje prašė nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje pateiktą jų užsakymu parengtą žemės valdos projektą Nr. ZSFP-80863, nesant ieškovo raštiško pritarimo.

Dėl ieškovo apeliacinio skundo argumentų

26. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad vertinant pateiktus Žemės sklypo projektus techniniu aspektu, jie yra iš esmės vienodi. Pažymėjo, kad ieškovo argumentas dėl jam tenkančios naudojimo apribojimų didesnės dalies pagal atsakovų projektą, nevertinamas kaip esminis, nes kelių apsaugos zona ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra nustatyta visame pertvarkomame sklype. Įvertinęs šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą, teismas sprendė, kad atsakovų pateiktas projektas, pagal kurį atsakovams tenkantis sklypas ribojasi su bendro naudojimo miško žemės sklypu, labiau mažina šalių kontakto ir dėl to galimų konfliktų galimybę, nes keturi atsakovai ir jų šeimos nariai, siekdami patekti į miško sklypą, tai galės padaryti iš savo teritorijos išvengdami kontakto ir galimo konflikto su atsakovu.

28. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl šalių teikiamų Žemės sklypo atidalijimo projektų. Bylos šalys pasirinko joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo atidalijimo būdą natūra. Teikdamos teismui žemėtvarkos projektus, šalys siekia Žemės sklypą padalinti į tris naujus sklypus, kurių vienas atitenka ieškovui, kitas atsakovams, o trečiasis, kurį sudaro miško žemė, ir toliau paliekamas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad ginčo sklypo dalis su miško žeme abiejuose žemėtvarkos projektuose suformuota analogiškai, o pagrindinis šalių teikiamų projektų skirtumas yra dėl to, kuriai bylos šaliai priklausysianti naujai formuojama žemės sklypo dalis bus šalia miško.

29. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).

30. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014).

31. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

32. Vienas iš pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų motyvų yra tai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ikiteisminėje stadijoje įvykusį susitarimą tarp šalių. Ieškovo teigimu, dalindamosi kitoje kelio pusėje nuo ginčo sklypo esantį Pirmąjį žemės sklypą, šalys sutarė, jog ieškovui atiteks per vidurį esanti žemės sklypo dalis. Atitinkamai, ginčo sklypas bus dalijamas juostomis, kurių išsidėstymas atitiks šalių po Pirmojo žemės sklypo pasidalijimo jau turimų nuosavų sklypų vietas. Vadovaudamasis tokiu susitarimu, ieškovas siekia Žemės sklypo dalies, kuri yra prie miško, t. y. vienoje tiesėje su jam anksčiau atidalinta Pirmojo žemės sklypo dalimi. Tuo tarpu atsakovai tiek teiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu nurodė, kad tarp šalių nebuvo pasiektas joks susitarimas dėl Žemės sklypo dalijimo susiejimo su Pirmuoju žemės sklypu.

33. Pažymėtina, kad tai nėra pirmasis tarp šalių kilęs ginčas dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2018 m. lapkričio 2 d. buvo pradėta civilinė byla Nr. e2-13533-804/2018, pagal ieškovo ieškinį dėl Pirmojo žemės sklypo atidalijimo pagal jo teikiamą žemėtvarkos projektą. 2018 m. gruodžio 17 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartis, kuria suderinta šalių valia Pirmąjį žemės sklypą atidalinti ieškovo teiktu patikslintu projektu. Pagal šį patikslintą projektą, Pirmasis žemės sklypas buvo padalintas į bendrosios nuosavybės miško sklypą bei šalims buvo suformuoti trys žemės sklypai, besiribojantys su (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini): atsakovams R. M. ir G. M. buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovui A. K. – (duomenys neskelbtini), atsakovams L. R. ir E. R. – (duomenys neskelbtini). Taip pat projekte buvo nurodyta, jog ieškovui tenkančiame sklype planuojamas kelio servitutas dėl patekimo į (duomenys neskelbtini).

34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi faktines bylos aplinkybes, įvertinusi ieškovo ir atsakovų pateiktus projektus, pirmosios instancijos padarytas išvadas, sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais. Susipažinus su civilinėje byloje Nr. e2-13533-804/2018 esančia medžiaga bei taikos sutartimi (CPK 179 straipsnio 3 dalis), nustatyta, kad joje nėra jokių duomenų apie ieškovo nurodomą susitarimą dėl žemės sklypų atidalinimo juostomis. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl Pirmojo žemės sklypo atidalijimo ir naujų sklypų suformavimo iš jo, nesiejant to su šiai bylai aktualiu Žemės sklypu. Nors ieškovas nurodo, kad tarp šalių įvyko žodinis susitarimas dėl dalijimo juostomis, tačiau tam prieštarauja atsakovų pozicija bylos nagrinėjimo metu. Kaip minėta, atsakovai nuo bylos iškėlimo pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nesutinka buvus tokį ieškovo įrodinėjamą susitarimą. Teismo posėdžio metu atsakovė R. M. nurodė, kad planuojant žemės sklypų dalybas buvo svarstomi variantai Pirmąjį žemės sklypą ir ginčo sklypą atidalinti juostomis, taip pat buvo siūlyta mesti burtus, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Jos teigimu, ieškovas neatsižvelgia į bendraturčių prašymus bei reikalavimus ir tenkina tik savo interesus (2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garo įrašas: 58 min. 10 sek. – 1 val. 00 min. 15 sek.). Panašios pozicijos laikėsi ir atsakovas L. R., teismo posėdžio metu nurodęs, jog susitarimo juostomis negalėjo būti, nes tokiu atveju jam ir atsakovei E. R. priklausantis jau atidalintas žemės sklypas būtų vienoje tiesėje su bendrasavininkų miško sklypu, o ne kartu su kitiems atsakovams projektuojamu žemės sklypu (2022 m. vasario 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1val. 8 min. 35 sek. – 1 val. 8 min. 52 sek.). Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovas, siekdamas pagrįsti jo siūlomą atidalijimą juostomis, nurodo, jog jo teikiamas projektas užtikrins sklypų racionalesnį bei patogesnį naudojimą ateityje ne tik jam, bet ir atsakovams. Tačiau, kaip nustatyta iš aptartų atsakovų paaiškinimų ir nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su tokiu ieškovo vertinimu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pagal ieškovo projektą, L. R., E. R. ir kitiems bendraturčiams formuojama ginčo sklypo dalis būtų įstrižai nuo L. R. ir E. R. atidalintos Pirmojo žemės sklypo dalies, todėl šalys atsidurtų nelygiavertėje padėtyje.

35. Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė tarp bylos šalių buvus pasiektą susitarimą ginčo žemės sklypą dalinti juostomis pagal kitoje kelio pusėje esamų sklypų pozicijas. Tokia ieškovo nurodoma dalijimo tvarka prieštarauja atsakovų paaiškinimams ir nesant jų sutikimo – bendraturčių interesų pusiausvyros principams. Atitinkamai, šia tvarka remiantis paruoštas ieškovo teikiamas atidalijimo projektas negali būti pripažintas tinkamu dėl jo neatitikimo šalių interesų gynimo bei derinimo principams. Esant nustatytoms aplinkybėms, pagal ieškovo projektą tolesnis sklypų naudojimas pripažintinas neracionaliu, nepagrįstai atsižvelgiant į vieno iš bendraturčių interesų tenkinimą ir patogumą, tuo pačiu tinkamai neapsaugant atsakovų teisėtų lūkesčių.

36. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovai taip pat yra pateikę atidalijimo projektą, kuris nuo ieškovo teikiamo projekto skiriasi tik tuo, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise projektuojamas sklypas, o ne ieškovui tenkantis sklypas, būtų šalia miško. Atsakovai nurodytą sklypų lokalizaciją grindė tuo, jog tarp šalių egzistuoja konfliktiški santykiai, todėl tokiu būdu atsakovams bus užtikrintas patekimas į mišką, kadangi ieškovas neturės galimybės užstatyti praėjimo pakrante. Tuo tarpu ieškovas savo interesų turinį nurodė esant, jog pagal teikiamą projektą jam nuosavybės teise priklausančius sklypus skirs tik kelias, t. y. jie bus vienoje juostoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsižvelgiant į abipus kelio esančių bylos šalims priklausančių žemės sklypų išsidėstymą bei kai kurių sklypų paskirtį (miškai), nėra objektyvios galimybės ginčo žemės sklypus atidalinti pagal vieną tiesę, kad šalių sklypus skirtų tik kelias. Tokios galimybės nesukuria ir atsakovų teiktas atidalijimo projektas. Todėl turi būti vertinama, kuris atidalijimo projektas geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus ir užkirstų kelią galimiems ginčams ateityje, leistų bendraturčiams toliau tinkamai naudotis atidalintu turtu.

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Tuo atveju, jeigu pateikiami keli atidalijimo variantai (pavyzdžiui, byloje yra ieškinys ir priešieškinis), teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005).

38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar asmens teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jo pateiktą atidalijimo projektą, taikydamas CK 4.80 straipsnį, turi nustatyti, koks yra bendraturčių teisėtų interesų turinys ir galimas jų pažeidimas vykdant atidalijimą; jei yra bendraturčių interesų pažeidimas – derinti juos taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti, ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).

39. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir šalių nesutarimus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovų pateiktas projektas geriau ir proporcingiau atitinka bendraturčių interesus. Nors ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, jog šalių santykiai nepagrįstai buvo pripažinti konfliktiškais, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegijai susipažinus su ginčo aplinkybėmis, išklausius teismo posėdžių garso įrašų, spręstina, kad tarp šalių susiklostė konfliktiški tarpusavio santykiai, kai šalys jau kelerius metus nesutaria dėl bendro turto atidalijimo ir dėl to ne kartą buvo kreiptasi į teismą. Konfliktinius šalių santykius patvirtina ir šios bylos eiga, šalių paaiškinimai duoti teismo posėdžiuose. Jų metu tiek šalys tarpusavio santykius įvardijo kaip sudėtingus, konfliktiškus, tiek ieškovo sūnus nurodė, jog santykiai su atsakovais pašliję, nes jie rodo principus, gudrauja (2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 13 sek. – 1 val. 27 min. 37 sek.). Taip pat atsakovai teismo posėdžių metu nurodė, jog nepasitiki ieškovu, kadangi dalijantis Pirmąjį žemės sklypą, jis nesilaikė jo teiktame projekte numatyto kelio servituto nustatymo, dėl ko atsakovai pateikė ieškinį teismui. Jų teigimu, buvo bandyta tartis geruoju, nesikreipiant į teismus, tačiau ieškovas elgiasi nesąžiningai, siekia tik savo interesų patenkinimo, ką patvirtina ir jo teikiamas projektas.

40. Taigi, akivaizdu, kad šalių tarpusavio bendravimas nėra grįstas siekiu bendradarbiauti ir kartu derybų būdu spręsti klausimus. Tokie kivirčai tęsiasi ilgą laiką, priešingai nei nurodoma ieškovo apeliaciniame skunde. Darytina išvada, kad Žemės sklypo atidalijimas atsakovų teikiamu projektu turėtų užtikrinti buvusių bendraturčių tarpusavio autonomiškumą, tolesnių ginčų ar galimų konfliktinių situacijų ateityje išvengimą, užtikrinti šalių interesų protingos ir teisingos pusiausvyros principą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovų priešieškinį ir sprendė, kad pagal atsakovų žemėtvarkos projektą bus labiau mažinama šalių kontakto ir dėl to galimų konfliktų galimybė.

41. Šiame kontekste atmetami kaip nepagrįsti ir ieškovo teiginiai apie tiesiamą pėsčiųjų taką palei sklypus ribojantį kelią bei galimą susisiekimą juo. Nors atsakovams ir būtų sudaryta galimybė į bendros nuosavybės mišką patekti taku, tačiau tai nepatvirtina ieškovo teiktu projektu formuojamų sklypų lokalizacijos kaip atitinkančios bendraturčių interesų pusiausvyros, kas plačiau aptarta šios nutarties 34–35 punktuose. Šiuo atžvilgiu atsakovų žemėtvarkos projektas neišskiria vieno bendraturčio intereso, kadangi naujai formuojami sklypai bus nutolę panašiu atstumu nuo bendrasavininkiams priklausančių jau atidalintų sklypų kitoje kelio pusėje. Tokiu būdu bylos šalims bus sudaryta lygiavertė galimybė įgyvendinti savininko teises, pasiekti atidalintą turtą bei juo naudotis.

42. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovo nurodomas projektuojamiems sklypams tenkantis skirtingas apribojimų procentas, nelaikytinas esminiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad kelių apsaugos zona ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra nustatyta visame pertvarkomame sklype pagal ilgąsias sklypo kraštines ir dalinant sklypą pagal bet kurį projektą šie apribojimai į naujai formuojamus sklypus patenka tiek, kiek jie ribojasi su keliu ir vandens telkiniu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas 2021 m. balandžio 19 d. atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog tarp šalių nėra ginčo, kad visa dalinama teritorija savo vertingumu ir našumu yra vienoda. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentai apie sklypams tenkančius apribojimus atmetami kaip nepagrįsti.

43. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl atsakovų apeliacinio skundo argumentų

44. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2 161 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams ir priteisti iš ieškovo atsakovams lygiomis dalimis 3 811 Eur bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro 3 736 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis), t. y. kiekvienam atsakovui po 952,75 Eur. Iš esmės nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi ieškovo apeliacinį skundą ne patenkino, bet panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmajai instancijai, nes neatskleista bylos esmė. Atsižvelgiant į tai, atsakovams turėjo būti priteistos 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, atsakovų patirtos rengiant 2021 m. liepos 20 d. atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą.

45. Vertindama aktualius duomenis apie atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nustatė šias reikšmingas aplinkybes:

45.1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino atsakovų bylinėjimosi išlaidas iki 2 086 Eur. Tačiau pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, yra naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau ne atsakovų apeliacinio skundo pagrindu.

45.2. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendime pasisakydamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino atsakovams 2 086 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl nėra pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą spręsti kitaip, negu nustatyta aukštesnės instancijos teismo.

45.3. Taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 1 849 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1 650 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, 150 Eur už savo apeliacinio skundo parengimą ir 49 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus atsakovų apeliacinį skundą šios išlaidos atsakovams iš ieškovo nepriteisiamos.

46. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovai apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka dėl jų patirtų išlaidų, rengiant procesinius dokumentus bylą nagrinėti apeliacine tvarka pirmąjį kartą, nepriteisimo, t. y. dėl 2021 m. liepos 20 d. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą rengimo patirtų 1 650 Eur.

47. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, tuo atveju, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

48. Taigi įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme ir šį klausimą paskyrė spręsti pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė ir atsakovų priešieškinį tenkino, darytina išvada, kad rezultatas yra toks, kokio siekė atsakovai. Dėl to šiuo atveju spręstina, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. kovo 7 d. sprendimu nepagrįstai atsisakė priteisti atsakovams 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo rengimą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2 161 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovams keistina, priteisiant iš ieškovo atsakovams papildomai 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Viso atsakovams priteisiama 3 811 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 161 Eur + 1 650 Eur), kurias sudaro 3 736 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis.

Dėl procesinės bylos baigties

49. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus žemėtvarkos projektus, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis), kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais. Ieškovo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo. Tačiau pažymėtina, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį dėl atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų pakeisti dėl netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, taikymo bei nukrypimo nuo teismų praktikos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia pakeisti pirmosios instancijos 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priteisti atsakovams papildomai 1 650 Eur bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo. Kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Nagrinėjamu atveju nuspręsta ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti pirmosios instancijos sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šiuo atveju atsakovai turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovai pateikė prašymą priteisti 2 270 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Šias išlaidas sudaro: 1) susipažinimas su 2022 m. kovo 18 d. ieškovo apeliaciniu skundu ir 2022 m. balandžio 15 d. atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimas ir pateikimas teismui – 1 960 Eur; 2) atsakovų apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo dalies parengimas ir pateikimas teismui – 150 Eur; 3) 2022 m. birželio 6 d. rašytinių paaiškinimų dėl 2022 m. birželio 1 d. ieškovo procesinio prašymo parengimas ir pateikimas teismui – 160 Eur. Taip pat pateikė įrodymus, pagrindžiančius šias išlaidas.

52. Spręsdama dėl atlygintinų išlaidų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius (8.11 punktas), galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengto procesinio dokumento pobūdį, turinį.

53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų nurodytos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl iš ieškovo atsakovams priteistinos 2 270 Eur dydžio išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 3 811 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus vienuolika eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienam atsakovui po 952,75 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus septyniasdešimt penkis centus).“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 2 270 Eur (du tūkstančius du šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. kiekvienam atsakovui po 567,50 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt septynis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.