- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2340-656/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- E.R., L. R., R. M., G. M.
- Kategorijos
- 2.5.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto (pirmininkas ir pranešėjas) ir Jelenos Šiškinos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. ir atsakovų E.R., L. R., R. M., G. M. apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., L. R., R.M., G. M. dėl teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pripažinimo ir atsakovų E. R., L. R., R. M., G. M. priešieškinį ieškovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. K. ieškiniu prašė nustatyti, kad 1,6728 ha bendro ploto žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje parengtą projektą Nr. ZSFP-28371, nesant atsakovų E. R., L. R., R. M., G. M. raštiško pritarimo.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6728 ha bendro ploto Žemės sklypas. Ieškovui priklauso 5582/16728 žemės sklypo dalis. Ieškovas siekia atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovas parengė UAB „Geonika“ Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – ir Projektas Nr. 1), kuriuo siekiama atidalinti ieškovui priklausančią ginčo žemės sklypo dalį. Žemės sklypas pagal ieškovo užsakymu parengtą Projektą Nr. 1 yra padalintas į tris Žemės sklypus, iš kurių sklypas pagal Žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį pažymėtas indeksu 2 priskiriamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, sklypas pažymėtas indeksu 1 paliekamas kitiems bendraturčiams – atsakovams jų bendrąja daline nuosavybe, sklypas pažymėtas indeksu 3, kuriame yra nedali miško žemė, bus valdoma tiek ieškovo, tiek atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Patvirtinus projektą kiekvienam bendraturčiui priklausanti santykinė žemės dalis nesumažės, nebus pažeisti nei vieno bendraturčio interesai.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Priešieškinyje prašė nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) pateiktą žemės valdos projekto rengėjos M. R. parengtą projektą Nr. ZSFP-80863, nesant ieškovo A. K. raštiško pritarimo. Pagal atsakovų teikiamą UAB „Geoekspertai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 1 (plotas – 3255 m²), atsakovams žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 2 (plotas – 6501 m²), o sklypo dalis (miško paskirties žemė) pažymėta indeksu 3 (plotas – 6972 m²) ginčo šalių bus valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokia atsakovų siūloma atsidalijimo tvarka geriausiai užtikrins visų bendraturčių interesus, nepažeis ieškovo interesų, optimaliai užtikrins ginčo žemės sklypo tolesnį racionalų naudojimą, atsakovų teisėtą lūkestį netrukdomai naudotis prieiga prie bendro naudojimo miško paskirties žemės. Atsakovų nuomone, ieškovas netinkamai įgyvendino teisę į teisminę gynybą, per anksti kreipėsi į teismą, piktnaudžiavo teise, tuo tarpu atsakovai tinkamai įgyvendino savo teises, pateikė atitinkantį reikalavimus Projektą Nr. 2.
II. Teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu nusprendė: ieškinį atmesti; atsakovų priešieškinį tenkinti; nustatyti, kad žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), 1,6728 ha bendro ploto, formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) pateiktą žemės valdos projekto rengėjos M. R. parengtą projektą Nr. ZSFP-80863, nesant ieškovo A. K. raštiško pritarimo; priteisti iš ieškovo A. K. atsakovams lygiomis dalimis 2161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, (kurias sudaro 2086,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 75,00 Eur žyminis mokestis), t. y. kiekvienam po 540,25 Eur; priteisti valstybei iš ieškovo 11,26 Eur, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad ieškovas į teismą su ieškiniu dėl teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pripažinimo kreipėsi 2020 m. kovo 2 d., nors iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus 2021 m. kovo 4 d. rašto Nr. 51SD-(14.51.125E.) matyti, kad tik 2020 m. gruodžio 9 d. registruotais laiškais žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai buvo informuoti apie pradedamą rengti Projektą bei galimybę Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinėje sistemoje (toliau – ŽPDRIS) susipažinti su rengiamu Projektu ir su juo susijusiais dokumentais (paslaugos Nr. ZSFP - 28371), esančioje adresu www.zpdris.lt. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, kad ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas atidalijimo projektas buvo tik rengimo stadijoje. Pagal Taisyklių 58 punkto nuostatas parengtas Projektas teikiamas visuomenei susipažinti. Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai) (Taisyklių 66 punktas). Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti (Taisyklių 67 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinis padalinys, atsakingas už valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą, patikrino Projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir 2021 m. vasario 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-1079-(8.30.) priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
7. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatavo, kad ieškovas nesilaikė neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, ieškinį pareiškė dar neįgyvendinęs visų įstatymuose numatytų sąlygų, nes Projektas buvo dar tik rengimosi stadijoje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovo ieškinį atmetė.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovų pateiktas UAB „Geoekspertai“ žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas paruoštas atsižvelgiant į CK 4.6 straipsnio 1 dalies atidalijimo natūra reikalavimus, kadangi visi trys Žemės sklypai yra dalūs, fiziškai juos padalijus nepasikeičia tikslinė paskirtis, kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas daiktas, t. y. išvengiama neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo, sudaro galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, nėra paneigtos nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį, nes atidalinant žemės sklypų dalis kiekvienam savininkui atitenka žemės sklypo plotas atitinkantis įregistruotajai daliai.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojo parodymus sprendė, kad atsakovų pateiktas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatus, siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atsidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, geriausiai apgins daugelio bendraturčių interesus, užtikrins tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą. Atsižvelgiant į aptartą, teismas priešieškinį tenkintino, o ieškinį atmetė (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).
10. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas sumažino atsakovų prašomą priteisti iš ieškovo atstovavimo išlaidų sumą (3 316,00 Eur) iki 2 086,00 Eur. Teismas nurodė, kad, nors atsakovai pateikė įrodymus apie patirtas 3 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau į jas nepagrįstai įtraukė 408,00 Eur kelionės išlaidas, nors CPK 98 straipsnis tokių išlaidų priteisimo nenumato. Atsižvelgtina ir į atsakovų atstovo advokato prašyme nurodytas teiktas teisines paslaugas, kaip susipažinimas su atsakovų pateiktais dokumentais, kurios įvertintos 294,00 Eur; prašymo pratęsti nustatytą procesinį terminą parengimą; du kartus teiktą prašymą dėl advokato patirtų išlaidų priteisimo, vienas iš kurių buvo patikslintas įrašant dvi sąskaitas; prašymą dėl įrodymų prijungimo, kurie iš tiesų nereikalavo didelių advokato darbo ir laiko sąnaudų ar specialių teisinių žinių, taip pat į parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę (2020 m. spalio 5 d. parengiamasis posėdis vyko 00.26 min; 2021 m. kovo 8 d. – 00.25 min.; 2021 m. balandžio 14 d. - 00.16 min. ir 2021 m. gegužės 10 d. – 2.18 val.), teismas atsakovų patirtas išlaidas sumažino iki 2 086,00 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taip pat iš ieškovo priteisė atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas – 75,00 Eur žyminį mokestį bei 11,26 Eur išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
11. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
11.1. Teisiškai nepagrįstais laikytini teismo argumentai, kad ieškinys teismui buvo pateiktas per anksti, „dar neįgyvendinus visų įstatymuose numatytų sąlygų“, o „ieškovas nesilaikė neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos“. Galiojantis teisinis reglamentavimas nagrinėjamam šalių ginčui nenustato privalomos ikiteisminės tvarkos.
11.2. Teismas nekonstatavo, kad ieškovo projektas parengtas pažeidžiant žemės santykius reguliuojančiuose specialiuose teisės normose numatytus reikalavimus, juolab, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė išvadą, jog jis atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti tvirtinamas gavus visų pertvarkomo žemės sklypo savininkų pritarimą raštu, arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą gali būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
11.3. Teismas nėra konstatavęs konkrečių aplinkybių, dėl kurių atsakovų užsakymu parengtas sklypo padalijimo projektas laikytinas pranašesniu.
Atsiliepimas
12. Atsakovai atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimo argumentai:
12.1. Įstatymų leidėjas detaliai yra reglamentavęs tiek bendraturčio atsidalinimo teisės per žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, derinimo bei tvirtinimo procedūras, tiek ir per tokios teisės priverstinį įgyvendinimą, inicijuojant teisminį procesą. Ieškovo kartu su ieškiniu pateiktas atidalinimo projektas ir po ieškinio priėmimo buvo tik projektavimo stadijoje. Tik bylos nagrinėjimo metu ieškovas atlikinėjo projekto derinimo bei paruošimo tvirtinimui procedūras, kas objektyviai reiškia, kad pradėtoji teisminė ginčo teisena tokioje stadijoje nebuvo iš viso galima. Byloje teismui pateiktas 2021 m. kovo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Elektrėnų skyriaus raštas Nr. 51SD-(14.51.125E) patvirtina, kad tik šiuo administraciniu sprendimu ieškovo projektas yra pripažintas kaip suderintas ir atitinkantis imperatyvius reikalavimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesilaikė neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos.
12.2. Ieškovas, būdamas vienu iš penkių žemės sklypo bendraturčių, siekia subjektyviais ir neapgrįstais motyvais grindžiamo žemės atsidalinimo būdo ir ignoruoja žemės sklypo bendraturčių daugumos nuomonę šiuo klausimu. Apeliantas pateiktame skunde nenurodo motyvų, kodėl jo asmeniniai interesai turėtų būti svarbesni už bendraturčių daugumos interesą.
12.3. Atsakovai teismui 2021-03-05 pateikė ŽPDRIS sistemoje patalpintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius bei paaiškino, kad projektui yra atlikta viešinimo procedūra ir yra pradedama projekto derinimo procedūra. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM žemės valdos projekto patikrinimo aktu patvirtintas atsakovų užsakymu parengtas Elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) pateiktą žemės valdos projekto rengėjos M. R. parengtas projektas Nr. ZSFP-80863 savo sprendiniais visiškai atitinka šioje byloje atsakovų teiktą UAB „Geoekspertai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Remiantis institucijos žemės valdos projekto patikrinimo aktu nustatyta, kad projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo savininko A.K. raštiškas pritarimas arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Esant byloje nurodytiems rašytiniams įrodymams apeliantas pateiktame skunde subjektyviai vertina, kad: „tiek ieškovas, tiek ir atsakovai savo projektais siekia ne tik padalinti Ginčo sklypą bet ir pakeisti esamą žemės naudojimo paskirtį (žemės ūkio) taip, kad naujai suformuotuose sklypuose būtų galimos statybos”.
12.4. Atsakovų pateiktas atidalinimo projektas yra tikslesnis, kadangi ieškovo projekte žemės sklypo riba yra susieta su faktine vandens telkinio linija, nors de facto žemės sklypo riba dėl kranto erozijos eina per vandens telkinį ir tai buvo įvertinta rengiant būtent atsakovų pateiktą atsidalinimo projektą.
12.5. Net ir neatlikus skaičiavimų objektyviai matyti, kad tiek žemės sklypo dalis pažymėta indeksu Nr. 1, tiek indeksu Nr. 2, turi identiškai proporcingas vandens telkinio ir kelio ribas bei atitinkama vienodas vandens telkinio ir kelio apsaugos zonas. Todėl teismas pagrįstai nesirėmė sprendime nurodytais ieškovo skaičiavimais, nes jie neturi jokios teisinės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
Šalies argumentai
13. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą dalyje, kuria buvo sumažintos atsakovams iš ieškovo priteistinos atstovavimo išlaidos iki 2086,00 Eur sumos ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti atsakovams iš ieškovo jų patirtas 3316 Eur atstovavimo išlaidas bei apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:
13.1. Teismas nenustatė, kad atsakovų atstovavimo išlaidos viršytų Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Todėl vien ši aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo remtis pirmosios instancijos teismo taikyta taisykle, kad išlaidos advokato pagalbai yra pernelyg didelės ir laikytinos nepagrįstu šalies išlaidavimu. Rekomendacijose advdokato išlaidų maksimalūs dydžiai yra 2,4 karto didesni už atsakovų prašomas priteisti advokato išlaidas. Teismas, mažindamas bylinėjimosi išlaidas nedetalizavo, kurias išlaidas mažina ir kokioje apimtyje. Taigi teismo procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra nemotyvuotas.
Atsiliepimas
14. Ieškovas atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą. Atsiliepimo argumentai:
14.1. Teismas pagrįstai rėmėsi išlaidų realumo, būtinumo ir pagrįstumo taisykle. Atsakovų 120,00 Eur išlaidos prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį parengimui nelaikytinos pagrįstomis. 294,00 Eur išlaidos advokato 3 valandų darbui susipažįstant su atsakovų pateiktais dokumentais, atsižvelgiant į dokumentų apimtį (viso 29 lapai), yra aiškiai nepagrįstos. Klausimą dėl pagrįstumo kelia ir 408 Eur išlaidos, skirtos apmokėti atsakovų advokato keliones į teismą ir atstovavimą jame. Iš atstovo prašymo turinio neaišku kiek iš 408 Eur yra skirta apmokėti advokato kelionei, o kiek darbui teisme. Be to, Rekomendacijų 3 punkte nurodyta, jog kelionės išlaidos iš pralaimėjusios šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Tokių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nustatyta nebuvo. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo dalimi, kad procesas pirmosios instancijos teisme buvo itin sudėtingas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
16. Byloje keliamas šalių teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, nesant kitos šalies pritarimo, įgyvendinimo klausimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui ir atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6728 ha bendro ploto žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovui priklauso 5582/16728 žemės sklypo dalis, atsakovams – likusi dalis. Nagrinėjamos bylos šalys siekia atsidalijimo natūra, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus ir teikia tokio atidalijimo projektus.
18. Ieškovas ieškiniu prašė nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje jo užsakymu parengtą projektą Nr. ZSFP-28371 (toliau – ir Projektas 1), nesant atsakovų raštiško pritarimo. Atsakovai priešieškinyje prašė nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) pateiktą jų užsakymu parengtą žemės valdos projekto rengėjos M. R. projektą Nr. ZSFP-80863 (toliau – ir Projektas 2), nesant ieškovo raštiško pritarimo.
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo užsakymu parengto projekto Nr. ZSFP-28371 nevertino konstatavęs, kad ieškovas ieškinį pareiškė nesilaikęs išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, ieškinį pareiškė neįgyvendinęs visų įstatymuose numatytų sąlygų, nes su ieškiniu pateiktas atidalijimo Projektas1 buvo tik rengimo stadijoje. Dėl nurodytų aplinkybių teismas ieškovo ieškinį atmetė, o byloje vertino išimtinai atsakovų pateiktą atidalijimo Projektą 2. Teismas atsakovų pateiktą Projektą 2 pripažino atitinkančiu teisės aktų nuostatas, nepažeidžiančiu kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarančiu neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, geriausiai atitinkančiu daugelio bendraturčių interesus, užtikrinančiu tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą.
20. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia argumentais: 1) nepagrįsta teismo išvada dėl privalomos išankstinės ne teismo tvarkos laikymosi; 2) teismas nevertino abiejų šalių Projektų, nepagrindė atsakovų užsakymu atlikto Projekto pranašumo.
Dėl teisės atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo
21. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigia bendraturčio su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis).
22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, tenka atidalijimo siekiančiam bendraturčiui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
23. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo realizuojama laikantis Lietuvos Respublikos žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis). Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 straipsnyje bei lydimuosiuose teisės aktuose (pvz., Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, patvirtintose 2004 m. spalio 4 d. žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės)) nustatyta tvarka. Taisyklių 2.1 punktas numato, kad Projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 66 punktą, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
24. Aptartų teisės aktų analizė neleidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad inicijuojant ginčą dėl žemės sklypo atidalijimo yra nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka viešojo administravimo, o ne ginčų sprendimo funkcijas.
25. Kaip jau minėta, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir tvirtinami Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Nors nagrinėjamu atveju ieškovo teismui teiktas Projektas Nr. 1 ieškinio pateikimo stadijoje nebuvo patikrintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir dėl jo išvada nebuvo pateikta, tačiau šis trūkumas buvo pašalintas bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pats konstatavo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. vasario 24 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-1079-(8.30.) priėmė išvadą dėl tikslingumo Projektą Nr.1 tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas Nr.1 galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti žemės sklypo bendraturčių raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.
26. Įvertinus aptartą, pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo nevertino ieškovo pateikto žemės sklypo atidalijimo varianto, kuriam pritarė kompetentinga institucija.
27. Teismo sprendimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės motyvavimas tais atvejais, kai pateikiamas vienas atidalijimo variantas, ir tais atvejais, kai teikiami alternatyvūs variantai, turi savo specifiką. Pirmuoju atveju vertinamas siūlomo varianto techninis priimtinumas, atitiktis bendraturčių dalims, ar nepažeidžiamos kitų asmenų teisės. Antruoju atveju turi būti įvertinamos ne tik šios aplinkybės, bet aptariami kiekvieno varianto pranašumai ir trūkumai, atitinkamai motyvuojant, kodėl tenkinamas vienas iš variantų arba atmetami visi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019 ir joje nurodyta praktika).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino tik atsakovų pateiktą atidalijimo variantą, taigi iš esmės pasisakydamas tik dėl atsakovų siūlomo varianto techninio priimtinumo, atitikties bendraturčių dalims, tačiau nevertino ieškovo pateikto atidalijimo varianto, nesvarstė abiejų šalių Projektų pranašumų ir trūkumų.
29. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014).
30. Kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėjęs teismas faktiškai nesiaiškino ginčo turto atidalijimo galimybių, nevertino vienos iš šalių alternatyvaus projekto, todėl neatskleidė bylos esmės. Šis proceso pažeidimas yra esminis, negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, nes byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama visoje apimtyje, kas neatitiktų apeliacinės instancijos teismo paskirties. Todėl ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
31. Iš naujo bylą nagrinėjantis teismas turėtų įvertinti abiejų šalių iniciatyva paruoštus atidalijimo Projektus, įvertinant jų techninį priimtinumą, atitiktį bendraturčių dalims, kiekvieno Projekto pranašumus ir trūkumus, jų racionalumą, išvengiant tolimesnių ginčų, kitų asmenų galimus teisių pažeidimus ir kt.
Dėl atsakovų apeliacinio skundo
32. Atsakovai pirmosios instancijos teismo sprendimą ginčija dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Apeliaciniame skunde nesutinka su teismo procesiniu sprendimu dalyje dėl atsakovų prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Jų tvirtinimu, prašomos atstovavimo išlaidos neviršijo Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, atitiko darbų apimtis, todėl sumažintos nepagrįstai. Taip pat nesutiko su teismo procesiniu sprendimu nepriteisti iš ieškovo atsakovo kelionės į posėdžius išlaidų, sumažino susipažinimui su bylos medžiaga skirtų atstovavimo išlaidų sumą.
33. Bylos duomenimis, atsakovai prašė priteisti iš ieškovo 3 316,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: atsakovų atstovo kelionės išlaidos iš Vilniaus į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų tris posėdžius (408,00 Eur); susipažinimas su atsakovų dokumentais (294,00 Eur); prašymo pratęsti nustatytą procesinį terminą parengimas (120 Eur); atsiliepimo į ieškinį parengimas (1292 Eur); rašytinių paaiškinimų parengimas ir pateikimas teismui (360 Eur); du prašymai dėl advokato patirtų atstovavimo išlaidų priteisimo (28 Eur ×2); prašymas dėl įrodymų prijungimo (180 Eur); priešieškinio parengimas ir pateikimas teismui (606 Eur).
34. Rekomendacijose įtvirtinti maksimalūs priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą dydžiai. Remiantis kasacinio teismo praktika nustatant priteistino advokato užmokesčio dydį, turi būti atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis Nr. 3K-3-212/2009).
35. Kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad 408,00 Eur atsakovų atstovo kelionės išlaidos iš Vilniaus į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų tris posėdžius pirmosios instancijos teismo pripažintos įtrauktomis nepagrįstai. Pirma, CPK 98 straipsnis nenumato advokato kelionės išlaidų atlyginimo. Antra, šios išlaidos nelaikytinos būtinomis, nes nėra duomenų, kad advokatas būtų teikęs teismui prašymus dėl nuotolinių posėdžių rengimo ir teismas šių prašymų būtų netenkinęs.
36. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra sudėtinga, nėra sprendžiami nauji teisiniai klausimai, į bylos medžiagos apimtis, procesinių dokumentų kiekį, į parengiamųjų ir teismo posėdžių skaičių bei jų trukmę (2020 m. spalio 5 d. parengiamasis posėdis vyko 26 min; 2021 m. kovo 8 d. – 25 min.; 2021 m. balandžio 14 d. - 16 min. ir 2021 m. gegužės 10 d. – 2 val.), atsakovų patirtos išlaidos pirmosios instancijos teismo sumažintinos iki 2 086,00 Eur pagrįstai (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
37. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, spręsdamas aptartą klausimą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovų apeliacinis skundas atmetamas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimas panaikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (šios nutarties 30 punktas), yra naikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, tačiau ne atsakovų apeliacinio skundo pagrindu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
38. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018).
39. Todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.