Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3359-239/2020 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., L. R., R. M. ir G. M. dėl teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

6. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (el. b. l. 7–8), kuria ieškovui A. K. buvo nustatytas terminas teismui 2020-03-03 paduoto ieškinio (el. b. l. 1–5) trūkumams pašalinti.

7. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinama pateikiant teismui vieną iš proceso įstatyme numatytų procesinių dokumentų rūšių – ieškinį (CPK 110 straipsnio 1 dalis). Visgi, asmens kreipimasis į teismą su ieškiniu turi būti ne bet koks, o atliekamas pagal tam tikrą, proceso įstatyme numatytą, tvarką (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Ieškiniui, kaip procesiniam dokumentui, keliami reikalavimai išdėstyti CPK 111–114 bei 135 straipsniuose. CPK 138 straipsnyje nurodyta, jog jeigu ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (konkreti trūkumų šalinimo tvarka numatyta CPK 115 straipsnyje).

8. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškinys „nėra aiškus“. Ieškinio neaiškumą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad iš ieškinio pagrindo galima spręsti apie tai, jog ieškovas siekia Žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės su atsakovais, tačiau ieškinio dalykas (materialusis reikalavimas atsakovams) yra prašymas nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal Projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo. Aptartas trūkumas apylinkės teismo plačiau neanalizuotas bei neaptartas.

9. Iš esmės ieškinį sudaro du turinio reikalavimai – i) ieškinio dalykas (materialusis reikalavimas atsakovams) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) ir; ii) ieškinio pagrindas (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį reikalavimą atsakovams (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aptartos ieškinio turinio dalys, t. y. ieškinio dalykas ir jo (ieškinio) pagrindimas (t. y. pagrindas) apibendrintai vadinami ieškinio elementais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-09-06 Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgą Nr. AC-36-1). Nustatęs ieškinio pagrindo ir ieškinio dalyko nesuderinamumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje turėjo konkrečiai (t. y. aiškiai) įvardinti, kodėl aptarti ieškinio elementai tarpusavyje nedera ir kodėl tai yra kliūtis priimti ieškinį teisminiam nagrinėjimui.

10. Minėta, kad ieškinio pagrindas (lot. causa petendi) – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą atsakovams. Faktinės aplinkybės, tai tam tikri įvykiai, atsitikimai ir veiksmai, su kuriais siejamas teisės normų taikymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-725/2001). Tam, kad būtų galima spręsti apie ieškinio pagrindo neaiškumą, tai ieškinyje aprašyti įvykiai (atsitikimai, veiksmai) turėtų būti neapibrėžti, neatskleisti, nekonkretūs (bendro pobūdžio, neindividualizuoti). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinio pagrindas yra aiškus ir konkretus. Ieškinyje aiškiai nurodyta, kokie individualizuoti įvykiai (Žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės teise turėjimas; noras atsidalinti nuosavybę iš bendro valdymo; nesutarimai (nepritarimas) dėl atsidalinimo sąlygų), kokiu konkrečiu metu (ieškovas siekia atsidalinti iš bendrosios nuosavybės nuo 2016 m.), su kokiais konkrečiais asmenimis (valstybės institucijos, atsakovai, atidalinimo projektų rengėjai) nutiko.

11. Ieškinio dalykas (lot. petitum), jau taip pat minėta – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Ieškinio dalyke ieškovas turi nurodyti konkretų asmenį, kuris galbūt pažeidė ieškovo teises arba įstatymų saugomus interesus, taip pat aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis (ieškovas) prašo teismo. Nurodant ieškinio dalyką kiekviename ieškinyje turėtų būti aiškiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos reikėtų ginti, būtina nurodyti asmens pageidaujamą ir teismo prašomą pritaikyti pažeistos teisės gynimo būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio reikalavimas – nustatyti, kad Žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal Projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo – aiškus. Ieškovas nurodė konkrečius asmenis, galimai atsakingus už ieškovo teisių pažeidimą (atsakovai E. R., L. R., R. M. ir G. M.), nurodė kokio savo galimai pažeistų teisių gynybos būdo reikalauja (Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo vykdomo pagal Projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo), koks ieškovo teisinis interesas buvo pažeistas (teisė savo nuožiūra laisvai naudotis, valdyti bei disponuoti Žemės sklypo nuosavybės teise).

12. Vertinant ieškinio elementus atsietai (kaip du savarankiškus ieškinio turinio elementus) – ieškinio pagrindas ir dalykas suformuluoti tinkamai ir atitinka CPK nustatytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškiniu, taip pat sprendžia, jog ieškinio elementai tarpusavyje logiškai dera, t. y. ieškinio faktinis pagrindas pateisina (paaiškina) ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas turi teisę reikalauti atidalyti jo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnis); ii) CK 4.80 straipsnis expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nenustato bendraturčio teisės atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo sąlygų; iii) bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės neabsoliuti – aptartos teisės įgyvendinimas galimas tiek, kiek nėra pažeidžiami įstatymai, kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai; iv) atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, nutarties 16–21 punktus).

13. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Siekiant atidalinti žemės sklypą privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą (Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas laikantis Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1–4 punktuose numatytos tvarkos. Aptartų projektų rengimą detalizuoja Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 66 punkte nurodyta, kad parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkai <...> Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų <...> Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. Aptartas teisinis reguliavimas rodo, kad ieškovas, siekdamas Žemės sklypo atidalijimo, tinkamai, pagal teisės aktų formuluotes (žr. sistemiškai Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 ir 20 dalis), nurodė tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio dalyko (tokio, kokį suformulavo ieškovas) nagrinėjimas savo esme (sukuriamomis teisinėmis pasekmėmis) ir reikštų Žemės sklypo atidalijimą. Ieškinio elementai, minėta, yra suderinami tarpusavyje.

14. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog toks ieškinio dalykas, kokį ieškovas suformulavo ieškinyje, teismų praktikoje yra pripažįstamas ir nagrinėjamas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-11-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, nutarties 2 punktą; Kauno apygardos teismo 2019-10-03 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1352-259/2019, nutarties 1 punktą; Klaipėdos apygardos teismo 2019-01-08 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-6-524/2019, nutarties 3 punktą).

15. Pastebėtina, jog ši nutartis nereiškia, jog A. K. ieškinys apskritai neturi kokių nors trūkumų (nei skundžiamoje, nei šioje nutartyje nebuvo analizuojamos aplinkybės, ar ieškovas neturėjo laikytis kokios nors neteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos; ar ieškinys pateiktas laiku, t. y. įgyvendinus visas įstatymuose numatytas sąlygas (turimas omenyje kompetentingų institucijų pritarimas Projektui (Taisyklių 66 punktas)) ir pan.), ar jų negali atsirasti ateityje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad ieškinio trūkumai teismo nutartimi gali būti nustatomi tiek ieškinio priėmimo stadijoje, tiek jau iškėlus civilinę bylą, t. y. priėmus ieškinį teisminiam nagrinėjimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009).

16. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei atliktas jų teisinis vertinimas apeliacinės instancijos teisme sudaro teisinį pagrindą pripažinti, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys nėra aiškus. Konstatuotina, jog ieškinio elementai – ieškinyje suformuluotas ieškinio dalykas bei pagrindas – tarpusavyje dera. Aptartos aplinkybės aukštesnės instancijos teismą įgalina panaikinti skundžiamą nutartį, tačiau civilinės bylos iškėlimas galimas tik pirmosios instancijos teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Dėl šios priežasties, panaikinus skundžiamą nutartį, ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas svarstyti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartį ir perduoti ieškovo A. K. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.