- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- e2-629-424/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00473-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- L. R., R. M., G. M., E. R.
- Advokatai
- Sergejus Milovas, Deivydas Gagys
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams E. R., L. R., R. M. ir G. M. dėl teisės vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pripažinimo, ir atsakovų E. R., L. R., R. M. ir G. M. priešieškinį ieškovui A. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. K. (toliau – ieškovas) ieškiniu atsakovams E. R., L. R., R. M. ir G. M. (toliau – atsakovai) prašo:
nustatyti, kad 1,6728 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje parengtą projektą Nr. ZSFP-28371, nesant atsakovų E. R., L. R., R. M. ir G. M. raštiško pritarimo.
Ieškovas savo poziciją byloje grindė tuo, kad ieškovui ir atsakovams bendros dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6728 ha bendro ploto žemės sklypas. Ieškovui priklauso 5582/16728 žemės sklypo dalis. Ieškovas siekia atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo tikslu ieškovas kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyrių su atitinkamu prašymu rengti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjas 2016-10-25 priėmė įsakymą rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas padalinti į du ar daugiau žemės sklypų ir nustatyti/keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir/ar žemės sklypo naudojimo būdą, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovas kartus su sūnumi vedė derybas su atsakovais dėl geranoriško žemės sklypo padalinimo, tačiau šalims susitarti nepavyko. 2020 metais ieškovas kreipėsi į UAB „Geonika“, kuri parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Projektas Nr. 1), kuriuo siekiama atidalinti ieškovui priklausančią ginčo žemės sklypo dalį. Žemės sklypas pagal ieškovo užsakymu parengtą projektą Nr. 1 yra padalintas į tris žemės sklypus, iš kurių sklypas pagal žemės sklypų formavimo projekto sprendinių brėžinį pažymėtas indeksu 2 priskiriamas ieškovo asmeninėn nuosavybėn, sklypas pažymėtas indeksu 1 paliekamas kitiems bendraturčiams – atsakovams jų bendrąja daline nuosavybe, sklypas pažymėtas indeksu 3, kuriame yra nedali miško žemė, bus valdoma tiek ieškovo, tiek atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės teise. Paaiškino, jog pagal ieškovo siūlomą žemės sklypo padalinimo projektą žemės sklypo dalis, kuri yra ūkio paskirties, būtų atidalinta į realiąsias nuosavybės dalis, atitinkančias VĮ „Registrų centras“ šalių nuosavybės teisės dalis žemės sklype (į indeksais Nr. 1 ir Nr. 2 projekte pažymėtus sklypus), o miško ūkio paskirties žemė šalims liktų valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise (žemės sklypas projekte pažymėtas indeksu Nr. 3), kadangi ji yra nedaloma. Nurodė, kad patvirtinus projektą kiekvienam bendraturčiui priklausanti santykinė žemės dalis nesumažės, nebus pažeisti nei vieno bendraturčio interesai. Ieškovas 2020-01-27 pranešimu su priešprojektiniu pasiūlymu ieškovas išsiuntė atsakovams, taip informuodamas juos apie pradedamą rengti/parengtą ginčo sklypo projektą ir galimybę teikti pastabas bei siūlymus tiek elektroninėmis priemonėmis www.zpdris.lt informacinėje sistemoje, tiek ir asmeniškai kreipiantis į projekto rengėją UAB „Geonika“. Atsakovai jokių pasiūlymų dėl pradedamo rengti/parengto projekto www.zpdris.lt informacinėje sistemoje nepateikė, nepateikė ir atsakymų/pastabų raštu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai nepritaria ieškovo projektui, nenurodydami jokių aiškių priežasčių. Ieškovo nuomone, kad ir kokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą pateiktų ieškovas, atsakovai jam nepritartų. Nurodė bei pateikė į bylą 2022-02-14 rašytinius paaiškinimus, jog bylos šalys, 2018-12-10 sudarydamos taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-13533-804/2018, pasidalijo jiems prieš tai bendrai priklaususį 4,2129 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurį nuo dabartinės bylos ginčo sklypo skiria tik kelias. Po nurodyto sklypo padalijimo ieškovui asmeninės nuosavybės teise atiteko sklypas brėžinyje pažymėtas indeksu 14B, atsakovams atitinkamai atiteko sklypai 14A ir 14C. Sugretinus brėžinį nurodytą rašytiniuose paaiškinimuose su šioje byloje nagrinėjamo ieškovo parengto projekto sprendinių brėžiniu matyti, kad sklypas 14B yra tiesiai virš ginčo žemės sklypo dalies, kurioje ieškovas siekia atsidalinti. Toks turimo ir naujai projektuojamo sklypų išsidėstymas, ieškovo vertinimu, užtikrins abiejų sklypų racionalesnį bei patogesnį naudojimą ateityje, nes jau turimame žemės sklype ieškovas vykdo gyvenamojo namo, kuriame planuoja įsikurti, statybas, o sklype, kuris jam atitektų padalijus ginčo sklypą taip kaip prašoma ieškinyje, planuoja pastatyti pirtį.
Šalies argumentai
Atsakovai pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti, kad žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) pateiktą žemės valdos projekto rengėjos M. R. parengtą projektą Nr. ZSFP-80863, nesant ieškovo A. K. raštiško pritarimo.
Atsakovai priešieškinį grindė tuo, jog pagal atsakovų teikiamą UAB „Geoekspertai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 1 (plotas – 3255 m²), atsakovams žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 2 (plotas – 6501 m²), o sklypo dalis (miško paskirties žemė) pažymėta indeksu 3 (plotas – 6972 m²) ginčo šalių bus valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokia atsakovų siūloma atsidalijimo tvarka geriausiai užtikrins visų bendraturčių interesus, nepažeis ieškovo interesų, optimaliai užtikrins ginčo žemės sklypo tolesnį racionalų naudojimą, atsakovų teisėtą lūkestį netrukdomai naudotis prieiga prie bendro naudojimo miško paskirties žemės. Atsakovai teismui 2021-03-05 pateikė ŽPDRIS sistemoje patalpintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir jo sprendinius bei paaiškino, kad projektui yra atlikta viešinimo procedūra ir yra pradedama projekto derinimo procedūra. Atsakovai nurodė, kad žemės sklypo atidalijimas turi būti vykdomas pagal atsakovų teikiamą UAB „Geoekspertai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 1 (plotas – 3255 m²), atsakovams žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 2 (plotas – 6501 m²), o sklypo dalis (miško paskirties žemė) pažymėta indeksu 3 (plotas – 6972 m²) ginčo šalių bus valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokia atsakovų siūloma atsidalijimo tvarka geriausiai užtikrins visų bendraturčių interesus, nepažeis ieškovo interesų, priešingai, toks pasirinkimas atsižvelgiant į šalių ankstesnius teisminius ginčus išspręs šalių nesutarimus, optimaliai užtikrins ginčo žemės sklypo tolesnį racionalų naudojimą, atsakovų teisėtą lūkestį netrukdomai naudotis prieiga prie bendro naudojimo miško paskirties žemės. Keliami apribojimai žemės sklypams, žemės ūkio veiklai neturi reikšmės. Ieškovo projekte – sklypo riba su vandens telkiniu formuojama pagal faktinį krantą, tuo tarpu pagal VĮ Registrų centro duomenis kraštinė turi eiti vandeniu, nes erozijos veikiamas sklypas sėda, dėl šių priežasčių atsakovų pateiktas projektas Nr. 2 yra tikslesnis. Esant konfliktiškiems santykiams tarp ieškovo ir atsakovų, UAB „Geoekspertai“ parengtas ginčo žemės sklypo padalijimo projektas yra geresnis, kadangi laisvai galės patekti į jiems nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį (miško paskirties žemę) pažymėtą indeksu 3. Atsakovų UAB „Geoekspertai“ parengtas ginčo žemės sklypo padalijimo projektas yra geresnis tuo, kad atsakovai turės galimybę būti arčiau prie miško ir netrukdomai į jį patekti, todėl priešieškinį prašo tenkinti, o ieškinį atmesti. Visas sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve. Ieškovas savo siūlomame projekte siūlo jam priskirti tokią žemės sklypo dalį, kuri ribotųsi su mažesnės apkrovos keliu. Ieškovas savo siūlomu projektu, tam kad atsakovai galėtų patekti į miško paskirties žemę, siūlo atsakovams naudotis didesnės apkrovos gatve. Be to, ieškovas siūlo tokį atidalinimo variantą, pagal kurį ieškovui atitektų kuo didesnė pakrantės dalis. Toks siūlomas ieškovo projektas pažeidžia atsakovų teises ir bendraturčių interesus.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su atsakovų priešieškiniu, nurodė, kad iš ieškovo, tiek ir iš atsakovų užsakymų parengtų žemėtvarkos projektų matyti, kad ginčo žemės sklypo dalijama teritorija, dėl kurios padalijimo bendrasavininkai nesutaria – tai žemės ūkio naudmenų ir kitos žemės plotai. Tarp šalių nėra ginčo, kad visa šį teritorija savo vertingumu ir našumu yra vienoda. Esant tokiai situacijai klausimui - kuris gi iš teismui pateiktų projektų labiau užtikrina visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvirą - teisingai išspręsti svarbu nustatyti: kiek kiekvienas iš bendraturčių po ginčo žemės sklypo padalijimo gaus naudingos, tai yra laisvosios nuo tam tikrų arba bet kokių apribojimų žemės. Nurodė, kad analizuojant atsakovų užsakymu parengtą projektą (aiškinamąjį raštą) pažymėtina: a) ieškovui po ginčo sklypo padalijimo atitenkančio sklypo Nr. 1 plotas yra 0,3255 ha. Šiam sklypui tenka tokie apribojimai: kelių apsaugos zona – 0,0378 ha ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta – 0,0461 ha. Suskaičiavus matyti, kad sklypo Nr. 1 teritorijos apribojimai sudaro 25,71 % bendro žemės ploto. Atsakovams po ginčo sklypo padalijimo atitenkančio žemės sklypo Nr. 2 plotas yra 0,6501 ha. Šiam sklypui tenka tokie apribojimai: kelių apsaugos zona – 0,0133 ha ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta – 0,0830 ha. Suskaičiavus matyti, kad sklypo Nr. 2 teritorijos apribojimai sudaro tik 14,81 % bendro žemės ploto. Toks apribojimas kaip „Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos“ – šiuo atveju nevertinamas, nes jis apimą visą ginčo žemės sklypo teritoriją. Iš nurodytos analizės yra akivaizdu, kad pagal atsakovų parengtą žemėtvarkos projektą ieškovui atiteks ginčo sklypo dalis, kurioje laisva nuo apribojimų teritorija sudarys kiek mažiau nei 75% bendro ploto. Tuo tarpu atsakovai naudosis sklypu, kurio laisva nuo tų pačių apsunkinimų teritorija sudarys jau kiek daugiau nei 85%. Apribojimai tenkantis vienam ginčo dalyviui rodo, jog atsakovui vienam teks 25% ribojimų, tuo tarpu kiekvienam iš atsakovų - tik 3,7% (14,81 / 4 = 3,7). Pagal ieškovo siūlomą UAB „Geonika“ parengtą Projektą Nr. 1, atsakovams atitenkančiame naujai suformuotame sklype Nr. 1 apribojimai sudaro 28,1 % teritorijos, tai yra po 7 % kiekvienam bendrasavininkui, ieškovo sklype – 11 %, todėl prašo ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,6728 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, asmeninės nuosavybės teise ieškovui A. K. priklauso 5582/16728 dalys, atsakovams E. R. - 1589/16728 dalys, L. R. – 3976/16728 dalys, R. M. – 3195/16728 dalys. R. M. ir G. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 2386/16728 dalys.
Šalys siekia atidalinti jiems nuosavybės teise priklausančias turto dalis pertvarkant žemės sklypą į tris atskirus sklypus, kiekviena siekdama sklypo, besiribojančio su bendrojon nuosavybėn priskirtinu miško sklypu.
Ieškovas pateikė elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje parengtą projektą Nr. ZSFP-28371, pagal kurį ieškovui tenka žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 2 (plotas – 3254 m²), atsakovams tenka žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 1 (plotas – 6499 m²), o sklypo dalis (miško paskirties žemė) pažymėta indeksu 3 (plotas – 6975 m²) ginčo šalių bus valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Atsakovai E. R., L. R., R. M. ir G. M. pateikė UAB „Geoekspertai“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį ieškovui tenkanti žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 1 (plotas – 3255 m²), atsakovams žemės sklypo dalis pažymėta indeksu 2 (plotas – 6501 m²), o sklypo dalis (miško paskirties žemė) pažymėta indeksu 3 (plotas – 6972 m²) ginčo šalių bus valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise. Elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje projekto Nr. ZSFP-28371.
CK 4.80 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės. CK 4.80 str. 2 d. pirmenybę teikia turto atidalijimą natūra, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kilus ginčui tarp bendraturčių, atsidalijimo siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeidžia kitų bendrasavininkių teisių, bei nedaro žalos dalinamam turtui. Civiliniai teisiniai santykiai reguliuojami nesikišimo į privačius santykius principu, tačiau tokiam turtui, kaip žemės sklypas, yra būdingas valstybinis reguliavimo metodas. Žemės valdymą, naudojimą, disponavimą apsprendžia ne tik savininko valia, bet ir teisės normomis nustatyti reikalavimai.
Nuosavybės dalies atidalijimas iš žemės sklypo, kaip specifinio nuosavybės objekto, galimas tik pertvarkius šį sklypą laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Žemės sklypo pertvarkymas rengiamas Žemės įstatymo 40 str., bei Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse (2004-10-04 žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymas Nr. 3D-452/D1-513) bei juos detalizuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 66 p. parengtam projektui turi pritarti projekto iniciatorius, žemės sklypo savininkai ar valstybinės žemės patikėtinis. Kai nėra šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą. Kai tikrinimo metu nustatoma, kad projektas atitinka teisės aktus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi nurodytų asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas pertvarkymas.
Nacionalinė žemės tarnyba, patikrinusi žemės sklypo pertvarkymo projektą, parengtą pagal A. K. prašymą, 2021-02-24 žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-1079-(8.30) padarė išvadą, kad yra tikslinga tvirtinti žemės sklypo pertvarkymo projektą ZSFP-28371, parengtą N. N., ir nurodė, kad projekto tvirtinimui būtina gauti visų bendrasavininkių pritarimą raštu arba teismo sprendimą.
Analogišką sprendimą Nacionalinė žemės tarnyba priėmė ir patikrinusi žemės sklypo pertvarkymo projektą ZSFP-80863, parengtą M. R. pagal atsakovų prašymą. Taigi, abiejų šalių parengti žemės sklypo pertvarkymo projektai atitinka teisės aktų reikalavimus ir žemės sklypas gali būti pertvarkomas pagal bet kurį iš jų.
Vertinant šalių pateiktus žemės sklypo pertvarkymo projektus techniniu aspektu, pažymėtina, kad jie iš esmės yra vienodi: bendrosios nuosavybės miško sklypą, kurį šalys valdytų bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal šiuo metu kiekvienam savininkui priklausančias pertvarkomo sklypo dalis, ieškovas formuoja 6975 kv.m. ploto, atsakovai - 6973 kv.m. Likusią sklypo dalį padalinus pagal ieškovo projektą, ieškovui tektų 2354 kv.m., atsakovams – 6499 kv.m; pagal atsakovų projektą – ieškovui - 3255 kv.m, atsakovams – 6501 kv.m. Ieškovo argumentas dėl jam tenkančios naudojimo paribojimų didesnės dalies pagal atsakovų projektą, nevertinamas kaip esminis, nes kelių apsaugos zona ir paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juosta yra nustatyta visame pertvarkomame sklype pagal ilgąsias sklypo kraštines ir dalinant sklypą pagal bet kurį projektą šie apribojimai į naujai formuojamus sklypus patenka tiek, kiek jie ribojasi su keliu ir vandens telkiniu. Naudojimo apribojimai yra nustatomi žemės sklype, o ne asmenims. Todėl ieškovo teiginys, kad pagal atsakovų projektą jam tenkančių apribojimų dalis yra didesnė, negu jų tektų kiekvienam atsakovui, atmetamas kaip visiškai nepagrįstas.
Šalys nurodė, kad jų santykiai yra konfliktiški. Atsakovai teigė, kad nesutarimus sąlygoja ieškovo konfliktiškumas. Siekdami išvengti ginčų dėl kitų sklypų naudojimo, jie sutiko su ieškovo sąlygomis ir sklypą, kurį nuo ginčo sklypo skiria kelias, pasidalino taikiai. Tačiau ieškovui iš toliau siekiant jiems diktuoti savo sąlygas, su jo parengtu sklypo padalinimu nesutinka, nes padalinus sklypą pagal ieškovo projektą, jiems ieškovas trukdytų patekti į miško sklypą palei ežero pakrantę, keltų konfliktus. Ieškovas atsakovų reikalavimus vertino ne kaip teisių gynimo priemonę, bet kaip tyčinį trukdymą jam išspręsti sklypo naudojimo klausimus. Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad patenkinus jo reikalavimą jam bus sudaryta galimybė patogiau naudotis jam priklausančiais žemės sklypais, kadangi patenkinus ieškinį, jo dabar turimą sklypą ir atidalintiną ginčo sklypo dalį skirtų tik kelias, teismo nevertinamas kaip galintis turėti reikšmės sprendimo priėmimui, nes visos ginčo sklypo ginčijamos dalies kraštinės, besiribojančios su keliu, ilgis yra 172-173 metrai, ir poreikis paeiti keliu keliasdešimt metrų į šoną nuo jau turimos nuosavybės, negali būti vertinamas kaip esminė kliūtis, trukdanti savininkui įgyvendinti savo teises.
Atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatytas ne tik tam, kad palengvintų ir supaprastintų savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, bet ir kad būtų išvengta ginčų ateityje.
Įvertinus šalių tarpusavio santykių konfliktiškumą, teismas sprendžia, kad atsakovų pateiktas projektas, pagal kurį atsakovams tenkantis sklypas ribojasi su bendro naudojimo miško žemės sklypu, labiau mažina šalių kontakto ir dėl to galimų konfliktų galimybę, nes keturi atsakovai ir jų šeimos nariai, siekdami patekti į miško sklypą, tai galės padaryti iš savo teritorijos išvengdami kontakto ir galimo konflikto su atsakovu.
Ieškinį atmetus, o priešieškinį patenkinus, iš ieškovo atsakovams priteisiamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.).
Atsakovai patyrė šias dokumentais pagrįstas bylinėjimosi – 75 Eur žyminį mokestį paduodant priešieškinį, 3316 Eur advokato pagalbai apmokėti. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme priteisimo, teismas pažymi, kad šių išlaidų priteisimo klausimas buvo išspręstas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-05-28 sprendimu, kurį atsakovai skundė apeliaciniu skundu bylinėjimosi išlaidų dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad atsakovams priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma pagrįstai buvo sumažinta iki 2086 Eur ir atsakovų skundą atmetė. Todėl teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo neturi pagrindo bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą spręsti kitaip, negu nurodyta aukštesnės instancijos teismo 2021-11-16 nutartyje Nr. e2A-2340-656/2021. Apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pakartotinai nagrinėjant bylą, atsakovai duomenų nepateikė.
Apeliacinės instancijos teisme atsakovai patyrė 1849 Eur bylinėjimosi išlaidų: 1650 Eur už atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą parengimą, 150 Eur už savo apeliacinio skundo parengimą ir 49 Eur už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimo. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškovo apeliacinį skundą ir atmetus atsakovų apeliacinį skundą šios išlaidos atsakovams ir ieškovo nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 265-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo A. K. ieškinį atmesti.
Atsakovų E. R., L. R., R. M. ir G. M. priešieškinį tenkinti:
nustatyti, kad 1,6728 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimas ir pertvarkymas gali būti vykdomas pagal elektroninėje žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (ŽPDRIS) pateiktą žemės valdos projekto rengėjos M. R. parengtą projektą Nr. ZSFP-80863, nesant ieškovo A. K. raštiško pritarimo.
Priteisti iš ieškovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovams E. R., L. R., R. M. ir G. M., lygiomis dalimis 2161,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, (kurias sudaro 2086 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 75 Eur žyminis mokestis), t. y. kiekvienam atsakovui po 540,25 Eur.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.