- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- e2A-1352-259/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00032-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- D. B., A. B.
- Ieškovas
- R. D. B.
- Trečiasis asmuo
- I. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo D. B. apeliacinį skundą ir atsakovo A. B. prisidėjimą prie apeliacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. B. ieškinį atsakovams A. B., D. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo ir atsakovų D. B., A. B. priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys - I. Č., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: paskirti ieškovės nuosavybėn indeksu „2” projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 21592 kv. m., (2018 m. kovo 8 d. gautas prašymas dėl apsirikimo ištaisymo) atsakovų ir trečiojo asmens I. Č. bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant indeksu „1“ projekte pažymėtą 64773 kv. m. ploto žemės sklypo dalį; 2) leisti vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant atsakovų raštiško pritarimo; 3) priteisti ieškovei iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji kartu su kitais bendraturčiais D. B., A. B., I. Č. lygiomis dalimis po ¼ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 8,6365 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimu nustatyta naudojimosi sklypu tvarka. Nekilnojamojo turto registre kaip sklypo bendrasavininkis yra nurodytas ir D. Č., tačiau minėtas asmuo (duomenys neskelbtini) mirė, o jo turto dalį paveldėjo įstatyminis įpėdinis, brolis I. Č. Ieškovė siekia atsidalinti jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, padalinant sklypą į du atskirus žemės sklypus pagal UAB „Geomatininkų grupė“ parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Ieškovė bendraturčiams pateikė pasiūlymą dėl sklypo atidalijimo šio projekto pagrindu. I. Č. sutiko, tačiau A. B. ir D. B. pritarti projekto sprendiniams atsisakė.
2. Atsakovai A. B. ir D. B. patiekė priešieškinį, kuriame prašė atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: paskirti ieškovės nuosavybėn indeksu „1“ projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 21592 kv. m; paskirti atsakovų A. B. ir D. B. nuosavybėn indeksu „2“ projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 43182 kv. m; trečiojo asmens I. Č. nuosavybėje paliekant indeksu „3“ projekte pažymėtą 21591 kv. m ploto žemės klypo dalį. Priešieškinyje nurodė, kad atsakovai nesutinka su ieškovės siūlomu žemės sklypo dalies atidalinimo projektu, nes, atidalinant žemės sklypą ieškovės siūlomu būdu, būtų atsakovams apsunkintas patekimas į šalims priklausantį pietinėje pusėje esantį kitą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Ginčo sklypą ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), šiuo metu skiria tik (duomenys neskelbtini) gatvė. Atidalinant žemės sklypą ieškovės siūlomu būdu, atsakovams po atidalinimo tenkančią ginčo žemės sklypo dalį nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atskirtų ieškovei po atidalinimo tenkanti ginčo žemės sklypo dalis. Abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir jau daug metų naudojami pagal šią paskirtį: yra išnuomoti ūkininkui R. B., kuris juos naudoja ganiavai. Atidalinus žemės sklypus taip, kaip pateikta ieškinyje, ieškovams gyvulius iš vieno sklypo į kitą tektų ginti aplinkiniu keliu su dideliu lanku gatvėmis, taip trikdant transporto judėjimą bei pažeidžiant viešąjį interesą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė: atidalino ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: paskiriant ieškovės nuosavybėn indeksu „2” projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 21592 kv. m., atsakovų ir trečiojo asmens I. Č. bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant indeksu „1“ projekte pažymėtą 64773 kv. m. ploto žemės sklypo dalį; leido vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant atsakovų raštiško pritarimo; priteisė ieškovei iš atsakovų po 801 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovų po 9 Eur iš kiekvieno išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei; pavedė Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti A. B. sumokėtą 75 Eur žyminį mokestį.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė R. D. B. su bendraturčiais D. B., A. B., I. Č. lygiomis dalimis po ¼ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 8,6365 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Nors Nekilnojamojo turto registre sklypo bendrasavininkis yra nurodytas ir D. Č., tačiau minėtas asmuo (duomenys neskelbtini) mirė, o jo turto dalį paveldėjo įstatyminis įpėdinis, brolis I. Č., ką patvirtina Marijampolės 2-ojo notaro biuro (duomenys neskelbtini) liudijimas, dėl to ginčo nėra. Liteko sistemos duomenimis teismas nustatė, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-100-896/2014, kurioje 2014 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtinta ginčo sklypo naudojimosi tvarka: R. D. B. nustatyta UAB „EVVI“ 2012 m. rugpjūčio 14 d. parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane mėlyna spalva bei indeksu „D“ pažymėtos 21592 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 86365 m²,(duomenys neskelbtini).
5. Teismas nurodė, jog ieškovės atstovės teigimu, ieškovės prašomas atidalijimo variantas sutampa su teismo 2014 m. sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atitinka idealiąsias nuosavybės dalis, sklypo dalys lygiavertės, atsakovai šių aplinkybių neginčija. Po teismo sprendimu nustatytos tvarkos neatsirado naujų aplinkybių, jokios aplinkybės nepasikeitė, dėl ko negalimas būtų atidalijimas pagal nusistovėjusią naudojimo tvarką, konfliktų tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos nebuvo, ieškovės sklype auga pieva, ji sklypą prižiūrėjo, šienavo. Nors byloje ir buvo kilę atsakovų abejonės dėl sklypo dalių išskirtinumo, tačiau vėliau ginčo neliko, ką patvirtino D. B. atstovas teisme. Atsakovas A. B. atsiliepime yra nurodęs, kad ginčo sklype yra nugriautų pastatų neišmontuoti pamatai, sklypas arčiau miesto, mažiausias atstumas iki galimų komunikacijos taškų, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas teisme nedalyvavo, šių aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis), o teismas šio pobūdžio bylose nėra aktyvus.
6. Teismas vertino, jog atsakovų nurodyta aplinkybė dėl R. B. ūkininkavimo 2003 m. nuomos sutarčių pagrindu ginčo sklype ir naudmenų deklaravimo, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant atidalijimo klausimą. Teismas nurodė, kad pagal 2003 m. sausio 2 d. nuomos sutartis, sudarytas su nuomininku R. B., pagal vieną sutartį nuomotojas V. V. B., miręs (duomenys neskelbtini), pagal kitą – N. Č., mirusi (duomenys neskelbtini), pagal abi sutartis išnuomotas sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), po 2,26 ha. Nekilnojamojo turto registro duomenimis sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 9,0200 ha, padalintas suformuojant 2 sklypus, tai yra šalių vadinamąjį „mažąjį“ sklypą 0,3835 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir „didįjį“ sklypą 8,6365 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įrašas galioja nuo 2011 m. sausio 28 d.; nuomos sutartys viešame registre neįregistruotos nei prieš daikto padalijimą, nei po daikto padalijimo, o ieškovei neigiant jos dalyvavimą nuomos santykiuose, nurodant, kad niekada nuomos sutartis nebuvo sudaryta su buvusiais savininkais dėl ieškovės žemės sklypo dalies, atsakovai šiuo faktu negali remtis prieš trečiuosius asmenis.
7. Be to, iš atsakovo A. B. į bylą pateikto rašto (t. 1, b. l. 76-77) teismas nustatė, kad 2003 m. miręs V. V. B. buvo atsakovo A. B. tėvas, po kurio mirties A. B. atiteko ¼ ginčo sklypo, ¼ ginčo sklypo R. B. padovanojo D. B.; ieškovė ginčo sklypą įgijo 2001 m. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, tai yra prieš sutarčių sudarymą; (duomenys neskelbtini) mirusios N. Č. paveldėtojai D. Č. ir I. Č., tai patvirtina ir civilinėje byloje Nr. 2-100-896/2014 įvykęs teisių perėmimas. Taigi, teismo vertinimu, duomenų apie ieškovės įsipareigojimus R. B. byloje nėra.
8. Teismas nurodė, kad atsakovai nėra ūkininkai, patys gyvulių nelaiko, tai pripažino D. B. atstovas, todėl vertino, jog šiuo atveju atsakovų motyvas dėl galimybės gyvulius varyti iš vieno sklypo į kitą per (duomenys neskelbtini) g., kai atsakovų minimas „mažasis“ sklypas yra 0,3835 ha, o keturiems sklypo savininkams tenkanti dalis po 0,0959 ha, esant nusistovėjusiai ginčo sklypo naudojimosi tvarkai, nėra pakankamas, neleisti ieškovei atidalinti sklypą, įteisinant jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką, kadangi ieškovės projekte formuojami žemės sklypai neužkerta galimybės nei bendrasavininkams ginčo sklype, nei gretimų žemės sklypų naudotojams ūkinei veiklai vystyti. Teismas vertino, jog šis atsakovų motyvas laikytinas sąmoningu siekiu gauti daugiau argumentų, sustiprinant savo poziciją, tačiau nesuteikia pranašumo vertinat, kad toks atsakovų motyvas galėtų būti laikytinas esminiu ar ginančiu viešą interesą, vertinant ginčo sklypo atidalijimo galimybes.
9. Teismas taip pat sprendė, jog nėra pagrindo pritarti atsakovų argumentams dėl ieškovės projekte nurodyto servituto nepagrįstumo ar jo neracionalumo, ar nepagrįsto dydžio. Teismas nurodė, kad pagal ieškovės pateikto Projekto sprendinius, įvažiavimas į Sklypo dalį „1“ planuojamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės projektuojamu 12 m keliu; įvažiavimas į Sklypo dalį „2“ planuojamas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės projektuojamu 12 m keliu; projektuojamuose žemės sklypuose siūloma nustatyti servitutus gatvės inžinerinės infrastruktūros plėtrai: Sklypo dalyje „1“ – nustatyti 1115 kv. m. ploto servitutą „S1“, apimantį kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas, kodas 215), bei servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas, kodas 222); Sklypo dalyje „2“ – nustatyti 731 kv. m. ploto servitutą „S2“, apimantį kelio servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas kodas 215), bei servitutą, suteikiantį teisę kitiems asmenims tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas kodas 222).
10. Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. kovo 2 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimų 5 dalies „Kiti projekto rengimo reikalavimai“ 3 punkte nurodytas reikalavimas – suformuotam žemės sklypui nustatyti žemės naudojimo sąlygas ir servitutus, numatyti pravažiavimus. Projekto aiškinamajame rašte numatyta, kad dalyje pažymėtoje 1 yra specialios žemės ir miško naudojimo sąlygos: žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai; kelio apsaugos zonos; ryšių linijos apsaugos zonos ir kt. Atsižvelgdamas į tai, kad formuojamo žemės sklypo Nr. 1 bendras plotas 64773 kv. m. numatomas servitutas yra 0,1115 ha, teismas sprendė, jog servitutas užima labai mažą dalį palyginat su kiekvienam bendraturčiui tenkančia idealiąją sklypo ir servituto dalimi.
11. Be to teismas pažymėjo, kad vertinant dėl ginčo sklype servitutų naudojimo (kelio servituto ir servituto, numatančio teisę tiesti aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas kitiems asmenims), svarbu įvertinti ar šalių atidalijimo variante nurodyta naudojama infrastruktūra atitinka savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis). Į bylą pateiktas 2017 m rugsėjo 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemėtvarkos planavimo dokumentų patikrinimo aktas Nr. EPA-719-(8.18), kurio 8 punkte pateikta išvada, jog yra pritariama žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teikimui tvirtinti su sąlygas: projektas gali būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti žemės sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Tuo tarpu byloje dalyvaujančio trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė nurodė, kad atsakovų pateiktas UAB ,,EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. projektas nėra parengtas laikantis Taisyklėse nustatytos Projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir tikrinimo tvarkos. Todėl teismas sprendė, jog šiuo atveju nėra galimybės įvertinti, ar atsakovų teikiamas atidalijimo projektas be servitutų, yra techniškai priimtinas.
12. Be to, iš ieškovės siūlomo atidalijimo projekto teismas nustatė, kad ginčo sklypas yra dalijamas į dvi lygiagrečias, stačiakampio formos dalis. Pagal atsakovų siūlomą atidalijimo variantą, ginčo sklypas yra dalijamas į tris sklypus, kurie nors ir atitinka šalims priklausančias idealias dalis, tačiau, kaip nurodyta atsakovo A. B. atsiliepime, jis siūlo nustatyti „koridorių“, jungiantį abu jam priklausančius sklypus, ir užtikrinantį patekimą (duomenys neskelbtini) g. Teismas sutiko su ieškovės atstovo argumentais, kad toks atsakovų pasirinktas sklypų išdėstymas yra neracionalus ir prieštaraujantis bendraturčių interesams, kadangi atsakovai siūlo ieškovei žemės sklypą pagal šalia esantį regioninį kelią didžiausia dalimi, tas plotas nuo pravažiuojančių mašinų, dulkių, apsaugos zonos, nuo pagrindinio kelio, pas ieškovę yra didžiausias, kai atsakovai siūlo jiems atidalinti giluminę sklypo dalį, kada nei dulkių, nei kelio, nei apsaugos zonų nelieka; tuo tarpu ieškovės plane pagal regioninį kelią visų keturių žemės sklypų stačiakampiai yra vienodi, vienodi apsaugos zonos plotai, vienodas užterštumas nuo pravažiuojančių kelių; galimas susiekimas tiek iš (duomenys neskelbtini) g., tiek iš (duomenys neskelbtini) g. Be to, pagal atsakovų projektą, trečiajam asmeniui I. Č. projektuojamas sklypas yra siauras ir ilgas, todėl, teismo vertinimu, toks atidalijimo variantas prieštarauja sklypų formavimo ir pertvarkymo principui, įtvirtintam Taisyklių 34 punkte.
13. Teismo vertinimu, ieškovė įrodė, jog jos siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra priimtiniausias bei nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, yra racionalesnis, atitinkantis idealias šalių nuosavybės dalis, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir atitinkantis faktinę situaciją nuo 2014 m. teismo sprendimu patvirtintos naudojimosi ginčo sklypu tvarkos. Atsakovai teikdami savo atidalijimo variantą, jo nepagrindė kaip racionalesnio varianto, atitinkančio visų bendraturčių interesus, nei ieškovės siūlomas. Todėl teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl atidalijimo tenkinamas, o priešieškinis atmetamas.
14. Teismas, pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo leisti ieškovei vykdyti sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo, nurodė, kad ieškovės parengto projekto sprendiniams raštu pritarė ieškovė ir trečiasis asmuo I. Č., tačiau atsakovai tokio pritarimo nesuteikė, projektas pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė išvadą, kad pritaria projekto teikimui tvirtinti su sąlyga, jog bus gauti sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. raštiški pritarimai projektui, arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas sklypo formavimas ar pertvarkymas. Teismo vertinimu, pagal pateiktą išvadą matyti, kad projektas išviešintas, tai yra atitinka reikalavimus. Sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. atsisakymas suteikti raštiškus pritarimus projekto sprendiniams užkerta kelią projekto teikimo patvirtinti procedūrai. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis Taisyklių 66 punkto nuostatomis, teismas sprendė, jog yra pagrindas leisti ieškovei vykdyti sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą nesant atsakovų raštiško pritarimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Apeliaciniame skunde atsakovas D. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės pasiūlytam žemės sklypo atidalinimo variantui kaip labiau atitinkančiam faktinę situaciją nuo 2014 m. teismo sprendimu patvirtintos naudojimosi ginčo sklypu tvarkos. Apeliantas pažymi, kad faktinis naudojimasis žemės sklypu niekada neatitiko Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-100-896/2014 nustatytos ginčo sklypo naudojimosi tvarkos. Ieškovė žemės sklypu, įskaitant ir jai priskirtą naudotis dalį, niekada nesinaudojo ir asmeniškai nebuvo sudariusi sandorių, kurių pagrindu būtų perleidusi naudojimosi teisę kitiems asmenims. Ginčo sklypą faktiškai naudoja R. B., kuris kaip ūkininkas jame gano gyvulius, deklaruoja naudmenis. 2018 m. balandžio 11 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas pripažino faktą, kad žemės sklype, įskaitant ir ieškovei priskirtą naudotis dalį, buvo iškirsti sumedėję menkaverčiai augalai ir kad žemės sklypu naudojasi atsakovų giminaitis. Nors pripažintas aplinkybes ieškovės atstovas interpretavo kaip ieškovės teisių pažeidimą, tačiau ieškovės atstovo nurodytų aplinkybių esminiu aspektu išlieka tai, kad ginčo sklypo ieškovė apskritai nenaudoja. Taigi, teismas suteikė prioritetą ieškovės atidalinimo projektui tik dėl to, kad jis formaliai labiau atitinka 2014 m. liepos 18 d. teismo sprendimu nustatytą tvarką, tačiau 2014 m. liepos 18 d. teismo sprendimas negalėjo būti pernelyg sureikšmintas, nes, viena vertus, naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai (CK 4.80, 4.81 straipsniai), kita vertus, šalių faktinis naudojimasis daiktu neatitiko 2014 m. liepos 18 d. teismo sprendimu nustatytos tvarkos, ieškovei jokie lūkesčiai dėl nusistovėjusio daikto naudojimo neatsirado, nes ji daiktu nesinaudojo.
15.2. Teismo vertinimas, kad ieškovės siūlomas bendro turto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių bei teisėtų interesų, yra visiškai nepagrįstas. Atidalinus žemės sklypą ieškovės siūlomu būdu, ieškovei po atidalinimo tenkanti ginčo žemės sklypo dalis atskyrė atsakovams po atidalinimo tenkančią ginčo žemės sklypo dalį nuo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties ir jau daug metų naudojami pagal šią paskirtį: yra išnuomoti ūkininkui R. B., kuris juos naudoja ganiavai. Atidalinus žemės sklypus ieškovės nurodytu būdu, likusios žemės sklypo dalies naudotojams gyvulius iš vieno sklypo į kitą teks ginti aplinkiniu keliu su dideliu lanku gatvėmis, taip trikdant transporto judėjimą ir pažeidžiant viešąjį interesą. Nepaisant to, kad atsakovai patys nelaiko gyvulių, tačiau jie turi interesą kuo palankesnėmis sąlygomis išnuomoti abu žemės sklypus asmenims, kurie užsiima žemės ūkio veikla. Atsakovams priklausantis pietinėje pusėje esantis kitas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pernelyg mažas, kad galėtų būti patrauklus potencialiems nuomininkams, užsiimantiems žemės ūkio veikla. Galimybė šį sklypą išnuomoti žymiai padidėja, kai jis nuomojamas kartu su ginčo sklypu, bet tik tuo atveju, kai galima nesunkiai patekti iš vieno sklypo į kitą. Tačiau ieškovės dalį atidalijus iš bendrosios nuosavybės pagal ieškovės siūlomą projektą, atidalinta ieškovės dalis įsiterpė tarp žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ginčo sklypo dalies, likusios atsakovams po atidalinimo. Atsakovų interesai tokiu būdu buvo pažeisti, nes jų turima nuosavybė tapo mažiau patraukli potencialiems nuomininkams.
15.3. Teismas nors ir vertino atsakovų argumentą dėl servitutų, tačiau nelaikė jo reikšmingu, darydamas prielaidą, kad atsakovų teikiamas atidalijimo projektas be servitutų, gal būt nėra techniškai priimtinas. Nepaisant to, kad administraciniais sprendimais yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, tačiau žemės sklypui nėra nustatyti jokie servitutai, kurie pagal teismo iškeltas prielaidas, galėtų būti reikalingi užtikrinant nustatytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų įgyvendinimą. Tačiau nuo specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų yra praėję daugiau kaip aštuoneri metai ir suinteresuotiems asmenims niekada neiškilo servituto nustatymo poreikis. Ginčo žemės sklypo pertvarkymas pagal atsakovų projektą negeneruoja atsiradimo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių servituto poreikis galėtų atsirasti. Atsakovų projektas grindžiamas Nekilnojamojo turto registro duomenimis, įskaitant duomenis apie tai, kad sklype nėra servitutų, o ieškovės teikiamas projektas grindžiamas išsigalvojimais, kad kelio servitutai yra reikalingi. Teismas be jokio pagrindo nekonstatavo ieškovės teikiamo projekto trūkumo, ta apimtimi, kuria be pagrindo pertvarkyti žemės sklypai yra apsunkinti servitutais, ir nepagrįstai nesuteikė prioriteto atsakovų projektui, pagal kurį daiktas nėra apsunkinamas servitutais.
15.4. Teismas nepagrįstai aplinkybę, kad pagal atsakovų siūlomą žemės sklypo pertvarkymo projektą ieškovės žemės sklypas turėtų ilgesnę kelio apsaugos zoną lyginant su ta, kuri numatyta ieškovės siūlomame projekte, traktavo kaip atsakovų siūlomo projekto trūkumą, lemiantį ieškovės interesų pažeidimą. Ginčo žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir todėl ginčo šalims nėra aktualus Kelių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas kelių apsaugos zonoje statyti gyvenamuosius namus, visuomeninius ir kitus pastatus, kurie nesusiję su transporto priemonių ir keleivių aptarnavimu, paminklinius akcentus-simbolius, įrengti karjerus, vandens telkinius, sandėliuoti medžiagas be kelio ir žemės savininko (valdytojo) leidimo.
15.5. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad pagal atsakovų projektą trečiajam asmeniui I. Č. projektuojamas sklypas yra siauras ir ilgas, todėl, teismo vertinimu, toks atidalijimo variantas, prieštarauja sklypų formavimo ir pertvarkymo principui, įtvirtintam Taisyklių 34 punkte. Apelianto nuomone, pagal atsakovų pasiūlymą trečiajam asmeniui I. Č. projektuojamas sklypas yra stačiakampio formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės yra orientuojamos statmenai horizontalėms. Taigi, I. Č. projektuojamas sklypas visiškai atitinka tuos kriterijus, kurie nurodyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 34 punkte. Be to, I. Č. nepareiškė jokių prieštaravimų dėl atsakovų teikiamo žemės sklypo atidalijimo projekto, nenurodė jokių motyvų, iš kurių teismas būtų galėjęs daryti išvadą, kad yra pažeidžiami I. Č. interesai.
16. Atsakovas A. B. prisidėjime prie apeliacinio skundo prašo atsakovo D. B. apeliacinį skundą patenkinti. Nurodo šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad nėra jokių duomenų apie kokį nors kitą žemės sklypo naudotoją, nors sklypas nėra apleistas ir jame visada buvo deklaruojamos žemės ūkio naudmenos. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų apie tai, kad kokia nors sklypo dalimi kada nors būtų naudojusi ir pati ieškovė. Todėl teismui tinkamai ištyrus visus įrodymus, galėjo ir turėjo būti prieita išvados, kad teismo sprendimu nustatyta naudojimosi tvarka buvo tik formali ir neatitiko faktinės padėties.
16.2. Nors ieškovė pateikė projektą pagal nustatytą naudojimosi sklypu tvarką, tačiau jokių argumentų, kuo jis pranašesnis už alternatyvų atsakovų projektą, nenurodė. Atsakovai gi nurodė, kad ieškovės projektas turi esminį trūkumą: atkerta patekimą iš mažojo sklypo, į didįjį. Atsakovų projektas eliminuoja šį trūkumą, iš esmės nepažeisdamas ieškovės interesų, nes ieškovės sklypas lieka tokios pat stačiakampės konfigūracijos, tik pailgėja jo kraštinė prie (duomenys neskelbtini) gatvės, atitinkamai sutrumpėjant kraštinei prie (duomenys neskelbtini) gatvės. Be to, šiuo projektu atidalinamas ir trečiajam asmeniui I. Č. tenkantis sklypas, todėl jis yra racionalesnis ir ekonomiškai naudingesnis visoms šalims. Alternatyviu projektu išlieka visi teismo nevertinti, kaip rašytiniais įrodymais nepagrįsti, tačiau ieškovei realiai tenkantys privalumai: jai tenkantis sklypas ir toliau lieka arčiausiai nuo miesto, arčiausiai nuo jau pastatytos elektros pastotės ir kitų komunikacijų, kuriomis naudojasi kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje įsikūrę gyventojai.
16.3. Spręsdamas ginčą teismas nepasisakė dėl ieškovės elgesio sprendžiant bendraturčių problemas, o atsakovų elgesį nepagrįstai vertino kaip gynybinį, nukreiptą tik įgyti privalumų teisminiame ginče. Tiek mažasis, tiek didysis sklypai yra žemės ūkio paskirties, ir pagal ją iki šiol naudojami. Mažąjį sklypą nuo didžiojo atskyrus (duomenys neskelbtini) gatve, susidarė labai patogi situacija mažajame sklype statyti tvartus, iš kurių gyvuliai gali būti genami į didįjį sklypą. Toks projektas nėra hipotetinis, o visiškai realus pagal faktinę situaciją ir sklypų paskirtį, nepaisant to, ar jį įgyvendins sklypo savininkai, nesantys ūkininkais, ar dabartinis sklypo naudotojas R. B., kuris padovanojo jam tekusią savo sklypo dalį D.
Žemesnės instancijos teismas
16.4. Teismas, priimdamas sprendimą dėl sklypų atidalinimo, turėjo vertinti ir šalių elgesį ginče. Nepaisant to, kad ieškovė yra išprususi ir garbinga moteris, ji visus su sklypu susijusius klausimus sprendžia pati viena, iš anksto su nieko nederindama, taip pažeisdama LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendraturčių pareigą visus klausimus spręsti bendru sutarimu. Toks elgesys nuolat kuria konfliktines situacijas, neleidžia spręsti ginčą taikiai. Tai ji pademonstravo ir teismo posėdžio metu, kategoriškai atsisakydama bet kokių taikos derybų, ir netgi ignoravo apelianto prašymą susitikti, kuris, sulaukęs pilnametystės, išreiškė ketinimą iš pirmų lūpų išgirsti apie konflikto esmę.
16.5. Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teismas nėra saistomas vien pateiktų apmokėjimo dokumentų, o gali įvertinti ir bylos sudėtingumą, šalių elgesį bei finansines galimybes. Šio pobūdžio byloje pralaimėję ginčą atsakovai nėra teisės pažeidėjai: jie gina savo teisėtą interesą, turėdami savo nuomonę ginčijamu klausimu, ir nėra jokių įstatymų įpareigoti išduoti jų teisėtų interesų neatitinkantį sutikimą bendraturčiams. Be to, teismas priteisė dideles bylinėjimosi išlaidas tik bylos eigoje pilnametystės sulaukusiam moksleiviui, kuris neturi jokių pajamų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė R. D. B. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo D. B. ieškovės naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
17.1. Nesuprantamas ir prieštaraujantis byloje nustatytoms aplinkybėms apelianto teiginys, jog teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės pasiūlytam žemės sklypo atidalinimo variantui kaip labiau atitinkančiam faktinę situaciją nuo 2014 m. teismo sprendimu patvirtintos naudojimosi ginčo sklypu tvarkos. Viena vertus, Marijampolės rajono apylinkės teisme jau buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-100-896/2014, kurioje 2014 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtinta ginčo sklypo naudojimosi tvarka: ieškovei nustatyta UAB „EVVI“ 2012 m. rugpjūčio 14 d. parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane mėlyna spalva bei indeksu „D“ pažymėtos 21592 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka ¼ dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 86365 m², (duomenys neskelbtini). Dabartiniu ieškiniu ieškovės prašomas atidalijimo variantas visiškai sutampa su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu bendraturčių nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atitinka idealiąsias nuosavybės dalis, sklypo dalys lygiavertės, o atsakovai šių aplinkybių neginčijo. Kita vertus, po Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu nustatytos tvarkos neatsirado naujų aplinkybių, jokios aplinkybės nepasikeitė, dėl ko negalimas būtų atidalijimas pagal nusistovėjusią naudojimo tvarką, konfliktų tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos nebuvo. Teismas sprendime pažymėjo, kad ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje auga pieva, o ieškovė šį sklypą prižiūrėjo ir šienavo, t. y. visą laiką rūpinosi juo ir jį prižiūrėjo.
17.2. Pagal kasacinio teismo praktiką atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės siekiantis bendraturtis turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2013-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-554/2013). Sprendžiant dėl turto atidalinimo būdo, negali būti teikiamas prioritetas turto nuomininkui, o ne turto savininkų interesams. Ieškovė niekada jokia forma nėra suteikusi leidimo nei atsakovams, nei atsakovų giminaičiui (ūkininkui R. B.) nuomotis ar naudotis ginčo sklypu.
17.3. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie yra suderinę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su žemės sklypo bendraturčiais arba yra gavę Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 65 punktas). Todėl vien dėl to, kad tarp šalių yra konfliktai ir tikėtinai būtų ginčijamas rengiamas projektas (nepasirašomas), neatleidžia atsakovų nuo pareigos rengti projektą pagal įstatyme nustatytą tvarką. Pripažinus pateiktų dokumentų ydingumą, teismas neturi pareigos detaliau vertinti jų turinio ir atitikties bendraturčių interesams. Kita vertus, apeliantas 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, prašydamas suderinti pagal UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Minėta institucija 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 20SD-6093-( 14.20.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad negali derinti UAB „EVVI“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau - ir Taisyklės) reikalavimų. Atsakovas buvo pateikęs skundą dėl minėto Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. atsisakymo derinti atsakovo projektą, kurį išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-608-428/2019 D. B. skundą atmetė.
18. Atsiliepime į atsakovo A. B. prisidėjimą prie apeliacinio skundo ieškovė R. D. B. prašo prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus laikyti nepagrįstais ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, nurodytais ieškovės R. D. B. atsiliepime į atsakovo D. B. apeliacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nebekartoja.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateikto apeliacinio skundo ir prisidėjimo prie apeliacinio skundo argumentus.
20. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiams siekiant atsidalyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, šalių pasirinkto atsidalinimo teisės įgyvendinimo būdo suderinamumo su kitų bendraturčių teisėmis.
21. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nustatyta, jog ieškovė R. D. B. su bendraturčiais D. B., A. B., I. Č. lygiomis dalimis po ¼ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 8,6365 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (e. b. t. 1, b. l. 40-41, 44). Tarp bendrasavininkių kilo ginčas dėl bendrosios nuosavybės teise turimo žemės sklypo atidalijimo būdo ir tvarkos. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą, teismui pateikė UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Projektas), pagal kurį siekia turimo su atsakovais bendrąja daline nuosavybe žemės sklypo atidalijimo, suformuojant du atskirus žemės sklypus, nekeičiant pagrindinės tikslinės žemės sklypo naudojimo paskirties, ieškovei priskiriant projekte indeksu „2“ pažymėtą 21592 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, atsakovų ir trečiojo asmens bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant indeksu „1“ projekte pažymėtą 64773 kv. m. ploto žemės sklypo dalį (e. b. t. 1, b. l. 11-44), prašo leisti vykdyti Projektą nesant bendraturčių A. B. ir D. B. raštiško pritarimo. Atsakovai priešieškiniu prašo atidalinti ginčo sklypą pagal UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: paskirti ieškovės nuosavybėn indeksu „1“ projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurio plotas 21592 kv. m; paskirti atsakovų A. B. ir D. B. nuosavybėn indeksu „2“ projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurio plotas 43182 kv. m; trečiojo asmens I. Č. nuosavybėn indeksu „3“ projekte pažymėtą 21591 kv. m. ploto žemės klypo dalį (e. b. t. 2, b. l. 23, 58-59).
22. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė: atidalino ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą: paskiriant ieškovės nuosavybėn indeksu „2” projekte pažymėtą žemės sklypo dalį, kurios plotas 21592 kv. m., atsakovų ir trečiojo asmens I. Č. bendrojoje dalinėje nuosavybėje paliekant indeksu „1“ projekte pažymėtą 64773 kv. m. ploto žemės sklypo dalį; leido vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant atsakovų raštiško pritarimo, paskirstė atitinkamai teismo sprendimu patenkintų atmestų reikalavimų apimčiai šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimą skundžia atsakovai, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus; teismas be pagrindo suteikė prioritetą ieškovės atidalinimo projektui tik dėl to, kad jis formaliai labiau atitinka 2014 m. liepos 18 d. teismo sprendimu nustatytą tvarką, tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai; atsakovų interesai tokiu būdu buvo pažeisti, nes jų turima nuosavybė tapo mažiau patraukli potencialiems nuomininkams; teismas be jokio pagrindo nekonstatavo ieškovės teikiamo projekto trūkumo ta apimtimi, kuria be pagrindo pertvarkyti žemės sklypai yra apsunkinti servitutais ir nepagrįstai nesuteikė prioriteto atsakovų projektui, pagal kurį daiktas nėra apsunkinamas servitutais; teismas neteisingai paskirstė šalims bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos nagrinėjimo tvarkos
23. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Pažymėtina, kad pagal CPK 322 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka turi teisę, atsižvelgdamas į šalių motyvuotus prašymus, jei, teismo nuomone, žodinis bylos nagrinėjimas, atsižvelgiant į bylos esmę, yra būtinas. Nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant bylos šalies ar šalių prašymui, nėra teismo pareiga, todėl net ir išreikštas asmens pageidavimas apeliacinio skundo padavimo metu bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismui pateikti procesiniai dokumentai, tarp jų ir apeliacinis skundas, atsiliepimai į apeliacinį skundą yra pakankamai aiškūs, motyvuoti. Proceso šalių paaiškinimai teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nepakeistų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų, o pats procesas užsitęstų, šalys turėtų nepagrįstų išlaidų. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad šalys pirmosios instancijos teismo procese buvo išklausytos, jų argumentai buvo išdėstyti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka ir forma. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Dėl ginčo esmės
24. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, taikoma bendraturčių vidiniams santykiams, kuri kartu yra ir pagrindinis specifinis bendrosios dalinės nuosavybės teisės požymis bei esminė sąlyga bendro objekto valdymui, naudojimui, disponavimui, įtvirtinta CK 4.75 straipsnio 1 dalyje: bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas CK 4.75 straipsnio nuostatą aiškina kaip bendraturčių pareigą, šiems įgyvendinant valdymo, naudojimo ir disponavimo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. D. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-233/2010; 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. N. ir K. N. v. R. U. , M. Š. , R. L., bylos Nr. 3K-3-367/2014), kiekvienas bendraturtis turi teisę teismui pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (CK 4.80 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).
25. Teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, pagrįstai tikrino ar šalių pateikti žemės sklypų atsidalinimo projektai atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, 40 straipsnio 1 dalies, 40 straipsnio 7 dalies 1 – 4 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kur numatytos procedūros ir atskiro žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Marijampolės rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą byloje surinktų įrodymų visuma išvadą, jog ieškovė teismui pateikė tinkamai parengtą UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį siekia atidalijimo, suformuojant du atskirus žemės sklypus, pateikė atsakovams pasiūlymą dėl sklypo atidalijimo, projektas pateiktas tikrinti Nacionalinei žemės tarnybai. Nacionalinė žemės tarnyba 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė išvadą (dokumentų patikrinimo aktas Nr. EPA-719-(8.18), kad pritaria ieškovės rojekto teikimui tvirtinti su sąlyga, jog bus gauti sklypo bendraturčių A. B. ir D. B. raštiški pritarimai projektui, arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas sklypo formavimas ar pertvarkymas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės parengtas žemės sklypo atidalijimo projektas parengtas, išviešintas, tai yra atitinka pirmiau šioje nutarties pastraipoje paminėtų Žemės įstatymo ir Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 12,13,19 p. reikalavimus.
26. Teisėjų kolegija nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovai 2018 m. rugpjūčio 9 d. pateikė prašymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui, prašydami suderinti pagal UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu grindžiama atsakovų pozicija atsidalinant ginčo žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. rugpjūčio 31 d. rašte Nr. 20SD-6093-( 14.20.104.) „Dėl atsakymo į prašymą“ nurodė, kad negali derinti UAB „EVVI“ parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kadangi jis neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių reikalavimų. Šias aplinkybes įvertinęs, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovai nepateikė įrodymų, kad jie yra suderinę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą su žemės sklypo bendraturčiais arba yra gavę Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti (neįvykdytas LR aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ 65 punktas). Šios nutarties 25 ir 26 pastraipose nurodomos aplinkybės sudarė pagrindą Marijampolės apylinkės teismui daryti teisingą išvadą apie ieškovės parengto žemės sklypo atsidalijimo projekto atitikimą galiojantiems teisės aktams (Žemės įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, 40 straipsnio 1 dalis, 40 straipsnio 7 dalies 1 – 4 punktai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-100-896/2014, kurioje ieškovė R. D. B. pateikė ieškinį atsakovams A. B., D. B., I. Č., D. Č. dėl naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 86365 m2, (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo. Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu patvirtinta minėto žemės sklypo naudojimosi tvarka: ieškovei šioje byloje R. D. B. nustatyta UAB „EVVI“ 2012 m. rugpjūčio 14 d. parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane pažymėtos 21592 m2 turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka ¼ dalyje žemės sklypo. Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 2 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimas apliktas nepakeistas (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-96-273/2015). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktika formuojama taip, kad žemės sklypo atidalijimas, jei tai įmanoma, turėtų leisti įteisinti jau nusistovėjusią tarp šalių faktinę žemės sklypu naudojimosi tvarką (atidalintas faktiškai naudojamas žemės sklypas, kuris buvo prižiūrimas, dirbamas, puoselėjamas ir pan.), nes tik tokiu būdu gali būti užtikrinti, ilgainiui susiformavę, šalies lūkesčiai dėl valdomos žemės. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad jei prieš pareiškiant ieškinį dėl atidalijimo teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atidalijimo variantas nebūtinai turi sutapti su nustatyta naudojimosi tvarka, tačiau kartu pažymėjo, kad toks sprendimas konkrečioje situacijoje gali turėti esminę reikšmę vėliau sprendžiant daikto padalijimo natūra klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Teisėjų kolegija vertina, kad Marijampolės apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės byloje parengtas žemės sklypo atidalijimo planas sutampa su Marijampolės apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka, atitinka bendraturčių turimas idealiąsias nuosavybės dalis, todėl padarė teisingą išvadą, jog sklypas atidalintinas pagal ieškovės parengtą atidalinimo projektą.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąjį turto atidalinimo principą bendraturčių turimas turtas atidalijamas pagal tą pateiktą variantą, kuris yra racionaliausias, užkertantis galimybę tolimesnių konfliktų kilimui ir labiausiai atitinkantis faktinę situaciją. Byloje nustatyta, jog pagal ieškovės siūlomą atidalijimo projektą, ginčo sklypas yra dalijamas į 2 lygiagrečias, stačiakampio formos dalis. Pagal atsakovų siūlomą atidalijimo variantą, ginčo sklypas yra dalijamas į 3 sklypus, kurie nors ir atitinka šalims priklausančias idealias dalis, tačiau siūlomas nustatyti „koridorius“, jungiantis abu atsakovui A. B. priklausančius sklypus, kad užtikrinti patekimą (duomenys neskelbtini) g. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadoms, kad toks atsakovų pasirinktas sklypų išdėstymas yra neracionalus ir prieštaraujantis bendraturčių interesams, kadangi atsakovai siūlo ieškovei žemės sklypą pagal šalia esantį regioninį kelią didžiausia dalimi, tas plotas nuo pravažiuojančių mašinų, dulkių, apsaugos zonos, nuo pagrindinio kelio, pas ieškovę yra didžiausias, kai atsakovai siūlo jiems atidalinti giluminę sklypo dalį, kurioje nėra gretimo kelio, nei apsaugos zonų; tuo tarpu ieškovės plane pagal regioninį kelią visų keturių žemės sklypų stačiakampiai yra vienodi, vienodi apsaugos zonos plotai, vienodas galimas teršimas nuo eksploatuojamų kelių; į sklypus galimas patekimas tiek iš (duomenys neskelbtini) g., tiek iš (duomenys neskelbtini) g. Pagal atsakovų projektą, trečiajam asmeniui I. Č. projektuojamas sklypas yra siauras ir ilgas, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovų siūlomas žemės atidalijimo variantas prieštarauja sklypų formavimo ir pertvarkymo principams, įtvirtintiems Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse ir jų 34 punkte, kuris numato, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad žemės sklypai būtų stačiakampio arba artimos stačiakampiui formos, žemės sklypo ilgosios kraštinės lygiame arba banguotame reljefe būtų orientuojamos statmenai horizontalėms arba vyraujančių žemės darbų kryptimi. Teismas todėl sprendė, kad ieškovės parengtame projekte nurodytas sklypų išdėstymas yra racionalesnis ir kompaktiškesnis, nei siūlomas atsakovų variantas.
29. Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo argumentus, jog ieškovės pateiktas žemės sklypų atidalinimo projektas mažiau priimtinas, kadangi jame yra numatyti servitutai, motyvuojant dideliu servitutų plotu. Marijampolės rajono apylinkės teismas detaliai aptarė ir įvertino numatytų atidalinimo projekte servitutų svarbą ir reikšmę naudojantis atidalintais žemės sklypais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovai teismui nepateikė jokių duomenų, dėl ieškovės projekte nurodyto servituto nepagrįstumo, ar alternatyvų kaip suformuotam žemės sklypui nustačius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, išspręsti aptarnavimo ir naudojimo teisės įgyvendinimą nenustačius servituto, todėl teismas pagrįstai atmetė atsakovų argumentus dėl ieškovės atidalinimo projekte numatytų servitutų nepagrįstumo ar jų neracionalumo, bei nepagrįsto dydžio.
30. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinių skundų argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovai nesutiko su ieškovės parengtu ir prašomu patvirtinti žemės sklypo atidalinimo projektu, jie siūlė tvirtinti savo pateiktą projektą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai, todėl CK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu pagrįstai priteisė iš atsakovų ieškovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl būtinybės įvertinti bylos sudėtingumą, šalių elgesį bei jų finansines galimybes nėra svarbūs priteisiant ieškovės turėtas išlaidas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
31. Teisėjų kolegija atmeta A. B. apeliacinio skundo argumentus, jog teismas turėjo vertinti ir šalių procesinį elgesį sprendžiant ginčą. Apeliantas teigia, jog nepaisant to, kad ieškovė yra išprususi ir garbinga moteris, ji visus su sklypu susijusius klausimus sprendžia pati viena, iš anksto su nieko nederindama, taip pažeisdama LR CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytą bendraturčių pareigą visus klausimus spręsti bendru sutarimu. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo išnaudotos visos galimybės ginčą išspręsti taikiai, šalys jau nuo 2014 metų, kai buvo teismine tvarka sprendžiamas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas, konfliktavo. Todėl ieškovės procesinis veikimas, pateikiant ieškinį, atsakovų nesutikimas su ieškinio reikalavimais, teikiant atsikirtimus ir savo argumentus dėl savo siūlomo atidalijimo projekto, yra teisėti, atitinka įstatymo leidėjo numatytas ginčo sprendimo procedūras.
Dėl bylos baigties
32. Įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, to pagrindu nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas svarbias bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdus ir principus, procesinės teisės normas, nustatančias išrodymų rinkimo, jų vertinimo pagrindus, todėl sprendžia, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, o Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
33. Nustatyta, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kuris neviršija 3 Eur sumos. Šios išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes nesudaro poįstatyminiais aktais nustatytos minimalios priteistinos 3 eurų sumos (LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 09 23 Įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.