Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-96-273/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2015-02-02
Bylos Nr.: 2A-96-273/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-28-3-04651-2012-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas, Izolda Nėnienė
Atsakovas: I. Č., D. Č., A. B., D. B.
Ieškovas: R. D. B.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr.2A-96-273/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04651-2012-6Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1; (S) 121.14; 121.21;

KAUNO APYGARDOS TEISMASnutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų I. Č. ir D. Č. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. B. ieškinį atsakovams A. B., D. B., I. Č., D. Č. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų A. B. ir D. B. priešieškinį ieškovei R. D. B. ir atsakovams I. Č., D. Č. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškinyje prašė patvirtinti R. D. B., priede Nr. 4 geltona spalva bei indeksu „A“ pažymėtos 958 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); patvirtinti R. D. B., priede Nr. 5 mėlyna spalva bei indeksu „D“ pažymėtos 21592 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad 2001m. išduotu paveldėjimo liudijimo pagrindu ieškovė, atsakovai A. B. bei D. B. ir N. Č. įgijo žemės sklypą. Kaip N. Č. paveldėtojai į bylą buvo įtraukti I. Č. ir D. Č.. Šiuo metu visi bendraturčiai, išskyrus D. Č. ir I. Č., kurie valdo vieną dalį dviese, lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Šalys nesusitarė dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl ginčas atsidūrė teisme. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą raštu kreipėsi į atsakovus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovų negavo, todėl sprendė, kad jie nesutiko su jos pasiūlytu naudojimosi tvarkos nustatymu. Todėl ieškovė naudojasi teise nusistatyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Ieškovė visuomet norėjo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad jos dalis būtų ne žemės sklypo viduryje, o krašte, t.y. kad būtų sumažinta konfliktų rizika. Pagal ieškovės parengtą planą, ji prašo nustatyti lygiai ¼ dalį žemės sklypų ploto naudotis jai. ¼ dalis susidaro imant kartu abu sklypus. Pateiktame žemės sklypų naudojimosi plane nurodytos tikslios ieškovei tenkančių dalių koordinatės. Kiekvienam iš bendraturčių būtų užtikrintas priėjimas nuo kelio prie savininko žemės sklypo dalies, ar bendrai naudojamo sklypo dalies. Planas buvo parengtas taip, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Byloje nėra duomenų, kad kažkuri žemės sklypo dalis būtų prastesnė nei kitos. Žemės sklypo dalys pagal ieškovės siūlomą planą yra tolygios, vienodos visiems savininkams. Nėra jokių miškų, ežerų, reljefo netolygumų. Byloje nėra duomenų, kad viena žemės sklypo dalis būtų vertesnė nei kita. Pagrindinių kelių, supančių sklypus, kitose pusėse jau prasidėjusios statybos, statomi gyvenamieji namai. Ieškovė žemės sklypais nesinaudoja kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka.

A. D. B. ir A. B. priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: A. B. nustatyti naudoti žemės sklypu (0,3835 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu A, ir dalimi A₁ iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nustatant jam naudotis 2,255 ha žemės dalimi; D. B. nustatant naudotis dalimi B iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,255 ha žemės dalimi; R. D. B. nustatant naudotis dalimi C iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,255 ha žemės dalimi; I. Č. ir D. Č. nustatant naudotis dalimi D iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,255 ha žemės dalimi.

Atsiliepimas

Atsakovai nurodė, kad ieškovė su atsakovais dėl sklypo naudojimosi tvarkos niekada nesitarė, nes jie visada norėjo sklypus atsidalinti, o ne nusistatyti naudojimosi tvarką. Todėl ieškinys turėtų būti tikslinamas. Ieškovė tuo sklypu nesinaudoja, jos tikslas yra žemės sklypą parduoti, todėl ieškinys tariamas, nes neaiškus ieškovės žemės naudojimosi tikslas. Tuo sklypu niekas iš bylos šalių nesinaudoja. Juo naudojasi atsakovo A. B. brolis, kuris yra ūkininkas ir tame sklype ūkininkauja. Dėl tokios naudojimosi tvarkos buvo žodžiu sutarta su juo ir atsakovais I. bei D. Č.. Jokia naudojimo su broliu sutartis raštu nesudaryta, neįregistruota viešame registre. Tačiau gali atsirasti teisinės pasekmės jo broliui, nes jam gali tekti mažesnė dalis žemės ūkio veiklai vykdyti. Byloje nėra užfiksuotos svarbios aplinkybės dėl derybų tarp šalių, nes visada buvo kalbos apie atsidalinimą. Ieškovė visada norėjo tos dalies, kurią galėtų pati pasirinkti. Tačiau reikėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies pastangas nuosavybės atstatymo metu. Tuo metu dėl žemės nuosavybės atstatymo daugiausiai prisidėjo jis pats. Pagal ieškovės planą jai tenka geriausia dalis, nes ta dalis turi daugiausia privažiavimo kelių. Jeigu kažkuri šalis gauna geresnę žemės dalį, tai turėtų būti numatyta kompensavimo tvarka. Didžiojo sklypo A (geltonojoje) dalyje yra šiukšlynas, ten gali būti užterštas gruntas. Žemės sklypai naudojami jo brolio, jis savo dalimi ir toliau leis naudotis broliui, todėl mažąjį sklypą dalinti į mažus sklypus po 9 arus netikslinga. Be to, jo brolio žemės ir gyvenamoji vieta yra netoli mažojo žemės sklypo. Taigi, jam būtų patogesnis priėjimas prie naudojamos žemės. Todėl tokia naudojimosi situacija ir turėtų išlikti. (duomenys neskelbtini) gatvė yra tik planuose, jokių leidimų statybai nėra išduota. Daug svarbių dalykų byloje nėra nustatyta. Be to, kadangi jo sūnus, kaip bendrasavininkas, yra nepilnametis, jam turėtų būti pirmenybės teisė pasirinkti žemės dalį, kuria naudosis. Žemės sklypų padalinimas taip, kad visiems bendraturčiams tenkančios dalys būtų bent prie dviejų kelių šiuo metu neįmanomas. Tačiau kol žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio, privažiavimo keliai neturi labai didelės reikšmės, nes visos dalys sklypo turi privažiavimą nuo pagrindinio kelio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

P. R. D. B. UAB „EVVI“ 2012-08-14 parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane geltona spalva bei indeksu „A“ pažymėtos 958 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); patvirtinti R. D. B., UAB „EVVI“ 2012-08-14 parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane mėlyna spalva bei indeksu „D“ pažymėtos 21592 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). P. R. D. B. iš A. B. 979,50 Lt, I. Č., 414,12 Lt, D. Č., 414,12 Lt bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš A. B. 72,40 Lt, I. Č. 36,20 Lt, D. Č. 36,20 Lt pašto išlaidas valstybei.

Teismas nustatė, kad D. B., A. B., R. D. B. ir N. Č. nuosavybės teise po ¼ dalį priklauso du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 6-9). N. Č. mirė 2013-02-19 (t. 1, b.l. 62), jos palikimą priėmė I. Č. ir D. Č. (t. 1, b.l. 78-79). Teismas nurodė, kad ieškinyje ir priešieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką. Visi atsakovai iš esmės neprieštarauja dėl ieškovės pasiūlytos naudojimosi žemės sklypų dalimis schemos, o taip pat pripažino, kad naudojant tokią schemą nėra galimybės žemės sklypų dalis paskirstyti taip, kad kiekvienai daliai tektų po du besiribojančius kelius. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi daiktais tvarka atitinka naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie žemės sklypų dalių išskirtinumą viena kitos atžvilgiu. Nors šalys ir pripažino, kad dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutvarkyta, išdirbta ir faktiškai naudojama žemės ūkio veiklai, tačiau taip pat pripažino, kad toks naudojimasis kilo iš žodinio susitarimo tarp atsakovo A. B. brolio R. B. ir atsakovų. Nei atsakovai, nei liudytojas R. B. nenurodė, jog toks žemės sklypo naudojimas būtų buvęs sutartas ir su ieškove. Tarp bendraturčių ir R. B. sudaryta žodinė sutartis, kuri nėra įregistruota viešame registre, todėl teismas sprendė, kad tokio susitarimo šalys negali šio susitarimo naudoti prieš trečiuosius asmenis. Be to, šioje byloje nėra nagrinėjami klausimai dėl kompensacijų už bendrosios dalinės nuosavybės turto pagerinimą. Atsižvelgdamas į tai, kad nė viena bylos šalis faktiškai nesinaudoja žemės sklypais, teismas sprendė, jog faktiniai nuosavybės teisiniai santykiai dėl naudojimosi žemės sklypais tarp šalių nesusiklostę. Teismas nurodė, kad atsakovai I. Č. ir D. Č. iš esmės neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos žemės sklypų naudojimosi tvarkos schemos, tačiau prieštarauja dėl metodo, kuriuo ieškovė nori tvarką nusistatyti. Nurodo, kad jie sutiktų su ginčo išsprendimu, jeigu burtų keliu būtų nustatytos naudojimosi žemės sklypais dalys. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų nesutikimas su ieškiniu paremtas ne teisiniais, o moraliniais argumentais, kurie galėjo turėti įtakos giminaičiams taikiai tariantis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau ne teismo sprendimo priėmimui. Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, sprendė, kad ieškovės reikalavimas nustatyti jai naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal jos pateiktus žemės sklypų planus, nepažeidžia atsakovų interesų, atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus.

Teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimus, sprendė, kad priešieškinis atitinka teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Tačiau pažymėjo, kad socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus patenkinus priešieškinį nebūtų įgyvendintas. Teismas nurodė, kad su priešieškiniu nesutinka nė vienas iš kitų bendraturčių, nors I. Č. ir nenurodė nesutikimo priežasčių. Be to, teismas pažymėjo, kad pagal priešieškinyje pateiktą naudojimosi žemės sklypais schemą, nėra išskirtos bendrasavininkių A. B. ir D. B. dalys. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, šiems dviem bendrasavininkiams ateityje gali iškilti tarpusavio naudojimosi tvarkos konfliktas, nes pagal šią schemą jiems tektų naudosi dviem žemės sklypais, kurių dydžiai nevienodi. Teismas padarė išvadą, kad priešieškinis neatitinka visų kriterijų, kad pagal jame suformuluotą reikalavimą galima būtų nustatyti naudojimosi tvarką, nepažeidžiančią bendrasavininkių interesų.

Taip pat teismas nurodė, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas nurodė, kad ieškovė turėjo 2564 Lt bylinėjimosi išlaidų (144 Lt žyminis mokestis, 2420 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Teismas atsižvelgė į ieškovės pateiktą detalizuotą užmokesčio už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme pažymą ir sprendė, kad ieškovės išlaidas už atstovavimą dėl ieškinio sudaro 1512,50 Lt (1210 Lt ieškinio parengimas, 302,50 Lt atstovavimas teismo posėdžiuose), o dėl priešieškinio 907,50 Lt (605 Lt priešieškinio parengimas, 302,5 Lt atstovavimas teismo posėdžiuose). Teismas, atsižvelgė į tai, kad ieškinis tenkintinas, o priešieškinis atmestinas, todėl sprendė, kad ieškovės atstovavimo išlaidos, susijusios su atstovavimu dalyje dėl ieškinio, priteistinos lygiomis dalimis iš visų keturių atsakovų, t.y. po 378,12 Lt, o išlaidos, susijusios su ieškovės atstovavimu dalyje dėl priešieškinio, priteistinos iš atsakovų A. B. ir D. B., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. B.. Žyminį mokestį lygiomis dalimis teismas priteisė iš visų atsakovų po 36 Lt. Pašto išlaidas valstybei (144,80 Lt ) teismas priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų, t.y. po 36,20 Lt valstybei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai I. Č. ir D. Č. prašė pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą ir nepriteisti R. D. B. iš I. Č. 414,12 Lt, D. Č. 414,12 Lt bylinėjimosi išlaidų, palikti nurodytas bylinėjimosi išlaidas R. D. B., taip pat nepriteisti valstybei iš I. Č. 36,20 Lt, D. Č. 36,20 Lt, pašto išlaidų, ir pašto išlaidas priteisti valstybei iš R. D. B..

Teismo teiginys sprendime „akivaizdu, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu nustatyti naudojimosi tvarką <...>. To neneigia ir atsakovai." neatitinka faktinių aplinkybių. Ieškovės kreipimasis į atsakovę N. Č. iki ieškinio pateikimo dienos iki atsakovės nepateko. A. N. Č. ir atsakovai I. Č., D. Č. teismui pateiktuose atsiliepimuose į ieškinį ir teismo svarstyme posėdžio metu nurodė, kad ieškovės nuoroda į tai, kad atsakovė N. Č. neatsiėmė ieškovės per kurjerį (registruotu paštu) pateikto raštiško pasiūlymo dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo ir „į pranešimą neatsiliepė", vertintina sąlyginai. Ieškovė, vėliau bylos eigoje ir teismas turi informaciją apie tai, kad atsakovė buvo neįgali (visiškos negalios) ir nemobili, keliolika metų stacionarizuota, gulinti lovoje. Normaliu atveju tą informaciją ieškovė sąžiningai turėtų pateikti teismui, taip pat jos atstovui, kuris atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 39str. ir būdamas pasiruošęs atstovauti ieškovę nurodomą faktą (apie atsakovės negalią) įvertintų. Teismas turėtų įvertinti, kad ieškovės R. D. B. nurodomas kaip ieškinio teikimo teismui priežastis vadinamasis bendraturčių, šiuo atveju kartu ir giminaičių, „nesutarimas" matomas iš pačio ieškovės ieškinio turinio. Būdama viena iš bendraturčių, šiuo atveju kartu ir giminaičių, ieškovė vienašališkai ir savo iniciatyva atsisakė nuolatos iki tol vykusio bendraturčių tarpusavio dialogo, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, sprendimą perkeldama įjos atstovo, vėliau ir teismo kompetenciją. Reiktų atkreipti dėmesį į ieškovės R. D. B. ir jos atstovo K. J. bendravimo su atsakove N. Č. metodą. Ieškinyje yra pridedamas Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM vadinamasis „išrašas apie asmenį“, šiuo atveju apie atsakovę N. Č.. Iš tokio dokumento naudojimo darytina išvada, kad nei ieškovė R. D. B., nei atitinkamai pasiruošęs kvalifikuotai atstovauti ieškovei jos atstovas K. J. lyg ir neturi kito duomenų šaltinio apie atsakovę N. Č., kaip valstybinis „išrašas apie asmenį" (paruoštas 2012-09-24). Tokiu atveju būtų neaišku, kaip ieškovė R. D. B., kaip teigiama ieškinyje, tiek žodžiu, tiek raštu bandė susitarti su atsakove N. Č. dėl jau ne vienerius metus, kaip teigiama ieškovės, valdomų „sklypo-1“ ir „sklypo-2" (pastaba, „sklypo-1“ ir „sklypo-2" registracijos valstybiniame registre data yra 2011-01-24, ieškinio teismui pasirašymo data yra 2012-11-19), neturėdama informacijos apie asmens su kuriuo tariamasi buvimo (gyvenamąją) vietą. Faktiškai ieškovė R. D. B. yra atsakovės N. Č. (buvusios B.) brolio sutuoktinė, t.y. giminystės ryšiu susieta ir žinanti (pažįstanti) atsakovę N. Č. ir jos gyvenamąją vietą mažiausiai nuo 1957m. Teismo teiginys sprendime „...nesutarimą tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patvirtina ir priešieškinio pateikimas ..." vertintinas ne kaip visų iš bylos šalių nesutarimo dėl naudojimosi tvarkos požymis, bet kaip konkrečių dviejų iš bylos šalių, šiuo atveju ieškovės R. D. B. ir atsakovų A. B. ir D. B., pateikusių priešieškinį teismui, nesutarimo požymis. Tokiame nesutarime, jei toks yra, nedalyvauja ir nėra jo iniciatoriai nei atsakovė N. Č., nei vėliau įtrauktieji atsakovai D. Č., I. Č.. Reiktų ieškoti tokio ieškovės R. D. B. vadinamojo „nesutarimo“ su kitais bendraturčiais priežasčių. Iš ieškinyje pateikiamos žemės sklypų (ieškinyje vadinamų „sklypas-1“, „sklypas-2“) plano ir ieškovės teismui teikiamos bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei R. D. B. priklausančio turto- žemės sklypų (ieškinyje vadinamų „sklypas-1“, „sklypas-2“) naudojimo tvarkos, kai ieškovė R. D. B. pasirenka tik konkrečius jos pasiūlyto (nepaisydama buvusių kitų bendraturčių tarpusavio pasiūlymų) atsidalinimo varianto sklypus (ieškinyje pažymėtus indeksais „A“ ir „D“) galima daryti išvadą, kad čia ir yra tikroji vadinamojo „nesutarimo“ priežastis. A. N. Č., atsakovai I. Č. ir D. Č. sutiko ir neprieštaravo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, siūlydami ne vieną tik sau ne kitiems bendraturčiams priimtiną bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką (tvarkos variantą), bet nustatant bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką naudoti atsitiktinės atrankos metodą (t.y. bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo būdą), kai vieta, kurioje vykdomas turto valdymas, naudojimas ir disponavimas atrenkama iš kiekvieno iš bendraturčių pateikto turo suskirstymo plano varianto, įvertinto, kaip teismo nurodoma sprendime (nuoroda į Kasacinio teismo išaiškinimą), „pagal tokius kriterijus kaip teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus..." ir maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš bendraturčių pageidavimus. Teismo teiginys sprendime dėl atsakovų A. B. ir D. B. priešieškinio „...nustačius tokią naudojimosi tvarką, šiems dviem bendrasavininkiams ateityje gali iškilti tarpusavio naudojimosi tvarkos konfliktas...“ nėra pagrįstas faktais ar įrodymais ir yra laisvo samprotavimo išdava ir turi šališkumo požymį, ieškovės atžvilgiu. Teismo teiginys sprendime dėl atsakovų A. B. ir D. B. priešieškinio „...socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus patenkinus priešieškinį nebūtų įgyvendintas. ...“ nėra pagrįstas faktais ar įrodymais ir yra laisvo samprotavimo išdava, kontrastuoja su analogiškomis išvadomis ieškinio esminio reikalavimo atžvilgiu ir turi šališkumo požymį, ieškovės naudai. Teismo teiginys sprendime „teismas <...> atsižvelgia į tai, kad atsakovų D. Č. ir I. Č. atsiliepimo į ieškinį priedai- žemės sklypo planai (t.l, b. 1. 44-46) nėra susiję su ginčo objektais <...>, nes šie planai yra šiuo metu neegzistuojančio žemės sklypo <...>. Todėl šie dokumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. ...“ nėra pagrįstas ir turi šališkumo požymį, ieškovės atžvilgiu. Nurodyti dokumentai kaip tik pagrindžia, kad tikrųjų faktinių aplinkybių neatitinka ieškovės teiginys, kad niekas iš bendraturčių nesiėmė iniciatyvos dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo, kas pateikiama, kaip argumentas klausimą spręsti netaikiai teismo pagalba. Teismo teiginys sprendime apie atsakovo I. Č. neva pateiktą dokumentą „<...> jo nuomonė dėl priešieškinio pareikšta atsiliepime į priešieškinį, kuris, jo nuomone, neteisėtai nepriimtas" neatitinka faktinių aplinkybių. Marijampolės rajono apylinkės teismas ignoravo daugelį jam kooperatyviai pateiktų atsakovų D. Č., I. Č. rašytinių dokumentų (pranešimų, prašymų, skundų), palikdamas juos be atsako. Marijampolės rajono apylinkės teisme yra pradingęs ir likęs nenagrinėtas vienas iš atsakovo I. Č. atskirųjų skundų byloje, iliustruojantis kaip realiai atrodo kooperacijos civiliniame procese principas. Prašo teismą įvertinti, kad atsakovė N. Č., atsakovai I. Č. ir D. Č. sutiko ir neprieštaravo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ir nėra įrodomų, kad atsakovė N. Č., atsakovai I. Č. ir D. Č. yra sukėlę nesutarimą su ieškove R. D. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos ir ieškovė R. D. B. savo iniciatyva, bet ne dėl nesutarimo su atsakove N. Č. ar atsakovais I. Č., D. Č., siekia teismo keliu nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką.

Atsiliepime į atsakovų D. Č. ir I. Č. apeliacinį skundą ieškovės R. D. B. atstovas advokatas K. J. prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliaciniu skundu atsakovai neginčija teismo sprendimo dalies, kuri laikytina šalių vykstančio materialinio teisinio pobūdžio ginčo dalimi, todėl pirmos instancijos teismas galėjo nukrypti nuo 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, esant pagrindui konstatuoti, ar ginčo šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pradinė atsakovė N. Č. su ieškovės ieškiniu nesutiko. Vietoje pradinės atsakovės įstoję į bylą jos teisių perėmėjai - atsakovai D. Č. ir I. Č. - laikėsi tos pačios pozicijos: atsakovai sutiko, kad būtina yra nustatyto ginčo sklypų naudojimo tvarką, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma tvarka ir naudojimo tvarkos nustatymo būdu, atsakovams siūlant „chaotinės (atsitiktinės) atrankos metodą ridenant vadinamuosius kauliukus...". Darytina išvada, besitęsiant teisminiam nagrinėjimui daugiau kaip 20 mėnesių ir visiems atsakovams nesutinkant su ieškovės ieškiniu, pirmos instancijos teismui priėmus sprendimą ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, teismas pagrįstai paskirstė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis tarp atsakovų. Teismui nebuvo pagrindų nukrypti nuo 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, atskirai vertinat atsakovų procesinio elgesio tinkamumą. A. I. Č. ne vieną kartą teikė atskiruosius skundus dėl visų pirmos instancijos teismo priimtų nutarčių. Kauno apygardos teismas nėra patenkinęs nei vieno atsakovo atskirojo skundo. Pagal Civilinio proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas patys arba per atstovus. Ieškovė, būdama solidaus amžiaus (84 m.), gyvendama Kaune ir neturėdama teisinio išsilavinimo, turėjo teisę samdytis kvalifikuotą teisininką (advokatą), gyvenantį tame pačiame mieste. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės advokato pateikto į bylą išlaidų teisinei pagalbai dydžio (2000 Lt + PVM), nenustatė jokių pagrindų, kodėl šios išlaidos turėtų būti mažintinos. Byloje nustatyta, kad teisminis nagrinėjimas pirmos instancijos teisme truko beveik dvejus metus, advokatas rengė visus ieškovės procesinius dokumentus, atstovavo ieškovę visuose teismo posėdžiuose, todėl remiantis advokato pateikta detalizuota darbo užmokesčio pažyma (CPK 98 str. 1 d.) ir advokato išlaidos neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, - pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai paskirstė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas tarp atsakovų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

A. I. Č. ir D. Č. apeliacinį skundą grindė tuo ir prašė teismą įvertinti tai, kad atsakovė N. Č., atsakovai I. Č. ir D. Č. sutiko ir neprieštaravo nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, ir nėra įrodomų, kad atsakovė N. Č., atsakovai I. Č. ir D. Č. yra sukėlę nesutarimą su ieškove R. D. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos ir ieškovė R. D. B. savo iniciatyva, bet ne dėl nesutarimo su atsakove N. Č. ar atsakovais I. Č., D. Č., siekia teismo keliu nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką. Apeliaciniu skundu prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo sprendimą ir nepriteisti R. D. B. iš I. Č. ir D. Ž. po 414,12 Lt bylinėjimosi išlaidų bei po 36,20 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kauno apygardos teisme 2014 m. rugsėjo 24 d. gautas apelianto I. Č. pareiškimas, kuriuo jis nurodo, kad atsiima apeliacinį skundą dėl 2014 m. rugpjūčio 16 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo. Taip pat į bylą pateikta D. Č. mirties liudijimas, iš kurio matosi, kad D. Č. mirė 2014 m. rugsėjo 5 d. Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi byloje atsakovas D. Č. pakeistas jo procesinių teisių perėmėju I. Č.. Kadangi I. Č. apeliacinio skundo atsisakė, todėl apeliacinis procesas dėl jo apeliacinio skundo nutrauktinas (CPK 308 str. 1 d., 2 d.) Tačiau apeliacinį skundą buvo padavęs ir D. Č., kurio procesinių teisių perėmėjas yra I. Č., todėl apeliacine tvarka nagrinėjama apeliacinio skundo dalis, kurioje I. Č. yra D. Č. procesinių teisių perėmėjas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 2564 bylinėjimosi išlaidų (144 Lt žyminis mokestis, 2420 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Iš detalizuotos užmokesčio už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme pažymos teismas sprendė, kad ieškovės išlaidos už atstovavimą dėl ieškinio sudaro 1512, Lt ( 1210 Lt ieškinio parengimas, 302,50 Lt atstovavimas teismo posėdžiuose). Kadangi ieškinio pareiškimas patenkintas, o priešieškinys atmestas, todėl ieškovės atstovavimo išlaidas, susijusias su atstovavimu dėl ieškinio, teismas pagrįstai lygiomis dalimis priteisė iš visų keturių atsakovų, t.y. po 378,12 Lt, o išlaidas susijusias su ieškovės atstovavimu dalyje dėl priešieškinio, priteisė iš atsakovų A. B. ir D. B., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. B.. Žyminį mokestį teismas pagrįstai priteisė iš visų atsakovų po 36 litus.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė R. D. B. savo iniciatyva, bet ne dėl nesutarimo su atsakove N. Č. ar atsakovais I. Č., D. Č., siekė teismo keliu nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką. Byloje nustatyta, kad pradinė atsakovė N. Č. su ieškovės ieškiniu nesutiko, nes yra pateiktas atsakovės atsiliepimas į ieškinio pareiškimą. Vietoje pradinės atsakovės į bylą įstoję jos teisių perėmėjai – atsakovai D. Č. ir I. Č. sutiko, kad yra būtina nustatyti ginčo sklypų naudojimo tvarką, tačiau nesutiko su ieškovės siūloma tvarka ir naudojimo tvarkos nustatymo būdu. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovės ieškinį, pagrįstai paskirstė ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas bei pašto išlaidas valstybei lygiomis dalimis tarp atsakovų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylinėjimosi išlaidų dalyje pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą teismo sprendimą ir bylinėjimosi išlaidas paskirstė sutinkamai su CPK 93 straipsnio nuostatomis, todėl mirus D. Č. yra pagrindas patikslinti skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinę dalį ir nustatyti, kad priteistas iš D. Č. bylinėjimosi išlaidas bei pašto išlaidas privalo atlyginti I. Č., kaip D. Č. procesinių teisių perėmėjas.

I. R. D. B. su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė detalizuotą užmokesčio už teisines paslaugas apeliacinėje instancijoje pažymą, PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 34/2014 ir pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 702325, iš kurių matosi, kad ryšium su jos atstovavimu apeliacinėje instancijoje patyrė 1210 Lt išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio ir šių Rekomendacijų 2 p. išvardintus kriterijus, t.y. suteiktos paslaugos apeliacinės instancijos teisme nebuvo nei didelės apimties nei sudėtingos, todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme mažintinos ir priteistina 300 litų., kas atitinka 86 eurus 89 centus (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u ta r i a:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria R. B. iš D. Č. priteista 414,12 Lt bylinėjimosi išlaidų ir ją išdėstyti taip: P. R. D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 119 eurų 94 centus (414,12 Lt ) bylinėjimosi išlaidų iš D. Č. procesinio teisių perėmėjo I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini).

Patikslinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iš D. Č. priteista 36,20 Lt pašto išlaidų valstybei ir ją išdėstyti taip: Priteisti 10 eurų 48 centus (36,20 Lt) pašto išlaidų valstybei iš D. Č. procesinių teisių perėmėjo I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinį procesą dėl I. Č. apeliacinio skundo nutraukti.

Priteisti iš I. Č. a.k. (duomenys neskelbtini) R. D. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 86 eurus 89 centus turėtų atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė