- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-18
- Bylos Nr.
- 2-100-896/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04651-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- R. D. B.
- Atsakovas
- D. B., I. Č., D. Č., A. B.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant R. K., dalyvaujant ieškovės R. D. B. atstovui adv. Kęstučiui Jonaičiui, atsakovui ir atsakovo D. B. įstatyminiam atstovui A. B., atsakovams I. Č. ir D. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. D. B. ieškinį atsakovams A. B., D. B., I. Č., D. Č. dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos nustatymo ir pagal atsakovų A. B. ir D. B. priešieškinį ieškovei R. D. B. ir atsakovams I. Č., D. Č. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo patvirtinti R. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 4 geltona spalva bei indeksu „A“ pažymėtos 958 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 3835 m², esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje; patvirtinti R. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priede Nr. 5 mėlyna spalva bei indeksu „D“ pažymėtos 21592 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 86365 m², esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai D. B. ir A. B. priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: A. B. nustatyti naudoti žemės sklypu (0,3835 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu indeksu A, ir dalimi A₁ iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso nustatant jam naudotis 2,255 ha žemės dalimi; D. B. nustatant naudotis dalimi B iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,255 ha žemės dalimi; R. D. B. nustatant naudotis dalimi C iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,255 ha žemės dalimi; I. Č. ir D. Č. nustatant naudotis dalimi D iš sklypo (8,6365 ha), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2,255 ha žemės dalimi.
Ieškovės R. D. B. atstovas adv. K.Jonaitis ieškinį palaiko. Paaiškino, kad 2001m. išduotu paveldėjimo liudijimo pagrindu ieškovė, atsakovai A. B. bei D. B. ir N. Č. įgijo žemės sklypą. Kaip N. Č. paveldėtojai į bylą buvo įtraukti I. Č. ir D. Č.. Šiuo metu visi bendraturčiai, išskyrus D. Č. ir I. Č., kurie valdo vieną dalį dviese, lygiomis dalimis valdo du žemės sklypus. Šalys nesusitarė dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl ginčas atsidūrė teisme. Ieškovė prieš kreipiantis į teismą raštu kreipėsi į atsakovus dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau atsakovų negavo, todėl sprendė, kad jie nesutiko su jos pasiūlytu naudojimosi tvarkos nustatymu. Todėl ieškovė naudojasi teise nusistatyti savo dalį bendrojoje nuosavybėje. Ieškovė visuomet norėjo nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kad jos dalis būtų ne žemės sklypo viduryje, o krašte, t.y. kad būtų sumažinta konfliktų rizika. Pagal ieškovės parengtą planą, ji prašo nustatyti lygiai ¼ dalį žemės sklypų ploto naudotis jai. ¼ dalis susidaro imant kartu abu sklypus. Pateiktame žemės sklypų naudojimosi plane nurodytos tikslios ieškovei tenkančių dalių koordinatės. Kiekvienam iš bendraturčių būtų užtikrintas priėjimas nuo kelio prie savininko žemės sklypo dalies, ar bendrai naudojamo sklypo dalies. Planas buvo parengtas taip, kad nekiltų prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti. Abu žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties. Byloje nėra duomenų, kad kažkuri žemės sklypo dalis būtų prastesnė nei kitos. Žemės sklypo dalys pagal ieškovės siūlomą planą yra tolygios, vienodos visiems savininkams. Nėra jokių miškų, ežerų, reljefo netolygumų. Byloje nėra duomenų, kad viena žemės sklypo dalis būtų vertesnė nei kita. Pagrindinių kelių, supančių sklypus, kitose pusėse jau prasidėjusios statybos, statomi gyvenamieji namai. Ieškovė žemės sklypais nesinaudoja kol nėra nustatyta naudojimosi tvarka. Todėl ieškovės prašymas nustatyti naudojimosi tvarką pagrįstas. Su priešieškiniu nesutinka. Atsikirsdamas į priešieškinio argumentus, pabrėžia, kad atsakovo argumentas dėl mažojo sklypo nepasiekiamumo nepagrįstas, nes byloje yra Marijampolės savivaldybės specialisto raštas apie tarp sklypų esančią Dvaro gatvę, Tai patvirtina ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Mažojo sklypo naudojimas išskiriant jo naudojimo dalis bendrasavininkiams jo naudojimo neapsunkins, nes pagal ieškovės planą kiekvienam bendraturčiui tektų 9,59 arų plotas. Nėra jokių duomenų, kad apsunkins. Be to, asmuo, kurio paveldėjimo liudijimu gauti žemės sklypai, norėjo, kad kiekvienam paveldėtojui tektų lygios paveldėjimo dalys, tai reiškia, kad ir dalis mažojo sklypo. Be to, priešieškinyje siūloma nustatyta naudojimosi tvarka būtų naudinga išmintinai A. B. ir D. B.. Nors A. B. ir prisidėjo prie žemės sklypų nuosavybės atstatymo, tačiau prisidėjo ir kiti paveldėtojai.
Atsiliepimas
Atsakovas ir atsakovo D. B. įstatyminis atstovas A. B. bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Ieškovė su atsakovais dėl sklypo naudojimosi tvarkos niekada nesitarė, nes jie visada norėjo sklypus atsidalinti, o ne nusistatyti naudojimosi tvarką. Todėl ieškinys turėtų būti tikslinamas. Ieškovė tuo sklypu nesinaudoja, jos tikslas yra žemės sklypą parduoti, todėl ieškinys tariamas, nes neaiškus ieškovės žemės naudojimosi tikslas. Tuo sklypu niekas iš bylos šalių nesinaudoja. Juo naudojasi atsakovo A. B. brolis, kuris yra ūkininkas ir tame sklype ūkininkauja. Dėl tokios naudojimosi tvarkos buvo žodžiu sutarta su juo ir atsakovais I. bei D. Č.. Jokia naudojimo su broliu sutartis raštu nesudaryta, neįregistruota viešame registre. Tačiau gali atsirasti teisinės pasekmės jo broliui, nes jam gali tekti mažesnė dalis žemės ūkio veiklai vykdyti. Byloje nėra užfiksuotos svarbios aplinkybės dėl derybų tarp šalių, nes visada buvo kalbos apie atsidalinimą. Ieškovė visada norėjo tos dalies, kurią galėtų pati pasirinkti. Tačiau reikėtų atsižvelgti į kiekvienos šalies pastangas nuosavybės atstatymo metu. Tuo metu dėl žemės nuosavybės atstatymo daugiausiai prisidėjo jis pats. Pagal ieškovės planą jai tenka geriausia dalis, nes ta dalis turi daugiausia privažiavimo kelių. Jeigu kažkuri šalis gauna geresnę žemės dalį, tai turėtų būti numatyta kažkokia kompensavimo tvarka. Didžiojo sklypo A (geltonojoje) dalyje yra šiukšlynas, ten gali būti užterštas gruntas. Priešieškinį palaiko. Paaiškino, kad žemės sklypai naudojami jo brolio, jis savo dalimi ir toliau leis naudotis broliui, todėl mažąjį sklypą dalinti į mažus sklypus po 9 arus netikslinga. Be to, jo brolio žemės ir gyvenamoji vieta yra netoli mažojo žemės sklypo. Taigi, jam būtų patogesnis priėjimas prie naudojamos žemės. Todėl tokia naudojimosi situacija ir turėtų išlikti. D. gatvė yra tik planuose, jokių leidimų statybai nėra išduota. Daug svarbių dalykų byloje nėra nustatyta. Be to, kadangi jo sūnus, kaip bendrasavininkas, yra nepilnametis, jam turėtų būti pirmenybės teisė pasirinkti žemės dalį, kuria naudosis. Žemės sklypų padalinimas taip, kad visiems bendraturčiams tenkančios dalys būtų bent prie dviejų kelių šiuo metu neįmanomas. Tačiau kol žemės sklypų paskirtis yra žemės ūkio, privažiavimo keliai neturi labai didelės reikšmės, nes visos dalys sklypo turi privažiavimą nuo pagrindinio kelio. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog atsižvelgdamas į tai, kad visos šalys su nesutinka su jo pateiktu priešieškiniu, prašo ieškinį tenkinti iš dalies, nustatant ieškovės siūlomą tvarką mažajame žemės sklype, o dėl didžiojo sklypo, prašo jam paskirti dalis, kurios yra arčiau Šešupės gatvės. Ir pasilieka motyvai, kad turėtų nenukentėti dabartinio naudotojo interesai bei jo nepilnamečio sūnaus interesai. Be to, baigiamųjų kalbų metu prašė leisti atsiimti dalį ieškinio, tačiau, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ir ieškovės atstovui su tokiu prašymu nesutikus, prašymas buvo atmestas. Be to, baigiamųjų kalbų metu prašė leista pakeisti priešieškinio pagrindą ir dalyką, tačiau teismui įvertinus, kad tokio prašymo patenkinimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, prašymas buvo atmestas.
Atsakovas I. Č. su ieškiniu sutinka iš dalies. Sutinka su tuo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarką reikia nustatyti. Tačiau nesutinka su ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka. Palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, Sklypo-1 ir sklypo-2, kaip proceso dalyvių nuosavybės, disponavimą galima būtų skaičiuoti ne anksčiau, kaip nuo 2011-01-24, kai sklypas-1 ir sklypas-2, įregistruoti valstybinėje įmonėje „Registrų centras". Bendraturčių, nuolatiniuose susitikimuose nuo palikimo perėmimo įteisinimo 2001 m. aptariama bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atgavimo iš valstybės, patikslinto registravimo valstybiniame registre ir valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo klausimas. N. Č. perduodavo savo pasiūlymus dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos. Prioritetas buvo teikiamas V. B., iš kurio paveldėjimo būdu yra perėjusi teisė į bendrąją dalinę nuosavybę, palikime nurodytus atsidalinimo principus, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą „pirminį sklypą, o vėliau - du atskirus sklypus , t.y. „sklypas-1" ir „sklypas-2" atsidalinti lygiomis dalimis, nesuteikiant nei vienai šaliai pirmumo į atskirą ir konkrečią turto dalį. Turtas V. B. testamentu atidalinamas grynai aritmetiškai, nurodant kiekvieno paveldėtojo gaunamą sklypo, t.y. „pirminio sklypo" ploto proporciją, kaip žemės sklypas. Pagrindiniai neišvestiniai žemės sklypo parametrai yra plotas ir geografija, t.y. išdėstymas vietovėje. Tokie išvestiniai dydžiai, kaip kokybė, vertė testamente neaptariami, jie atsiranda vėliau galimų turto panaudojimo veiksmų išdavoje ir bendrosios dalinės nuosavybės valdymo-, naudojimo ir disponavimo metu gali kisti, t.y. nėra iš anksto apibrėžtiniai. Bendraturčių nuolatiniuose susitikimuose N. Č., siekdama išsaugoti bendraturčių lygiateisiškumą, yra perduodavusi pasiūlymą atlikti bendrojo paveldėto turto pirkimo-pardavimo sandorį, kai sandorio objektas visas sklypas, taip pat pasiūlymą sužymėtų pirminio sklypo, o vėliau ir „sklypo-1" ir „sklypo-2" dalių atskiriems bendraturčiams atrinkimo ir priskyrimo variantą parinkti atsitiktinės, chaotinės atrankos būdu iš pasiūlytų galimų ir visiems bendraturčiams priimtinų pirminio sklypo, šiuo metu - dviejų sklypų sudalinimo variantų. Taigi, tikrųjų faktinių aplinkybių neatitinka ieškovės teiginys, kad niekas iš bendraturčių nesiėmė iniciatyvos dėl bendrosios dalinės nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos nustatymo. Ieškinyje ieškovė R. D. B. nurodo ieškinio teikimo teismui priežastį, t.y. nesutarimą, kaip numato LR CK 4.75 str. Ieškovė R. D. B. ieškinyje nepateikia nesutarimo požymių. Iš ieškinyje pateikiamos žemės sklypų plano ir ieškovės teismui teikiamos bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei R. D. B. priklausančio turto naudojimo tvarkos, kai ieškovė Regina D. B. pasirenka tik konkrečius jos pasiūlyto atsidalinimo varianto sklypus galima daryti išvadą, kad čia ir yra tikroji vadinamojo nesutarimo priežastis. Be to, paaiškina, kad nėra duomenų dėl komunikacijų, nes gauti institucijų atsakymai yra poezija, nes parašyta tiek kiek tuo metu „užplaukė“ valdininkui. Jo nuomonė dėl priešieškinio pareikšta atsiliepime į priešieškinį, kuris, jo nuomone, neteisėtai nepriimtas. Kitų paaiškinimų dėl priešieškinio jis neteiks. Tuo atveju jeigu bus atmestas ieškinys, jis pats žemės sklypu kol kas nesinaudos, nes neprieštarauja, kad juo ir toliau naudotųsi A. B. brolis. Baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad užmirštas klausimas apie komunikacija, skelbiama, kad visi sklypai lygūs, tačiau įrodymuose matyti, kad jų vertė nevienoda. Siūlo sklypus pasidalinti atsitiktine atranka. Ieškinys atmestinas, nes juo bus išspręstas tik ieškovės dalies nustatymas, o jie liks be savo dalių. Priešieškinio schema reikia keisti. Jis netgi sutiktų su ieškovės pasiūlyta sklypų padalinimo schema. Šiuo metu niekas nežino kuri sklypo dalis vertingesnė, tačiau visi jaučia, kad vertingesnė yra ta, kuri arčiau miesto, nes ten ir kelių daugiau ir yra kelios komunikacijos.
Šalies argumentai
Atsakovas D. Č. su ieškiniu sutinka iš dalies. Su priešieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškinys neatitinka tikrovės, neteisingas. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas neteisingas, nes realiai viskas yra kitaip. Padalinimo schemą reikėtų tvarkyti kitaip. Šiuo metu tiesiamas kelias, laužomi vartai, sodybos likučiai. D. gatvė, kuri turėtų būti 4 m., yra beveik 9 m., jos būklė prasta. Šiukšlynai žemės sklype jų ir giminaičio sutvarkyti, bet jie nuolat atsiranda, nes kažkas išpila šiukšles. Komunikacijų atskaitos taškai yra mieste. Pagal ieškovės pasirinkimą, jai tenka geresnė sklypų dalis, nes jos žemės sklypo dalys arčiau miesto ir komunikacijas teks vesti trumpesnį kelią. Mano, kad įmanoma taip sudėlioti naudojimosi žemės sklypu dalis, kad kiekvienam savininkui tektų tokios pat vertės. Toks variantas buvo parengtas 2006 m., jis pateiktas su atsiliepimu į ieškinį. Pakeitus schemą būtų galim surasti gerą, teisingą sprendimą. Be to, vienas iš sprendimų būtų parduoti žemės sklypus ir pasidalinti lėšas. Tačiau vis savininkai turi savus variantus, kuris jiems atrodo teisingiausias, todėl susitarti nepavyko. Dalyje žemės sklypo yra buvusios sodybos likučiai, be to, kažkada ten buvusi gamykla, todėl yra gamyklos produktų likučių. Reikėtų tai nustatyti. Jis tai žino nuo vaikystės, nes ten užaugęs. Visi argumentai nesurinkti, iš ieškovės pusės matoma, tai kas norima matyti. Ir norima skubos tvarka viską užbaigti. Dėl savo dalies su broliu naudojimo tvarkos ginčas nekyla, jie išsispręs ne teisme. Jis turi žemės ūkio išsilavinimą, galėtų ten vykdyti žemės ūkio veiklą. Šiuo metu ir iki ieškinio padavimo į teismą ūkinės žemė ūkio veiklos, išskyrus vaisių susirinkimą, nevykdė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas, priešieškinis atmestinas.
Dėl ieškinio ir priešieškinio dalyko ir pagrindo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojo paaiškinimų nustatyta, kad D. B., A. B., R. D. B. ir N. Č. nuosavybės teise po ¼ dalį priklauso du žemės ūkio paskirties žemės sklypai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,3835 ha, ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 8,6365 ha, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje (t. 1, b.l. 6-9). N. Č. mirė 2013-02-19 (t. 1, b.l. 62), jos palikimą priėmė I. Č. ir D. Č. (t. 1, b.l. 78-79).
Ieškinyje ir priešieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką. Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d. bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Daikto savininkų nuosavybės teisės dalys gali būti nustatytos - bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), ir nenustatytos – bendrosios jungtinės nuosavybės teisiniai santykiai (CK 4.89 straipsnio 1 dalis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai pasižymi bendraturčių nuosavybės teisių akumuliacija, kuri pasireiškia tuo, jog jų teisės gali viena kitą varžyti, konkuruoti ir kt. Dėl to, tais atvejais, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendrosios nuosavybės teise esančio objekto valdymo, naudojimo ir disponavimo, bet kuris iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatymą kiekvienas bendraturtis turi teisę ne tik reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), bet ir nustatyti naudojimosi atitinkamu daiktu tvarką (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Savo tikslu šie institutai yra panašūs, tačiau jų esminis skirtumas pasireiškia tuo, kad atidalijimo atveju pasibaigia bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, o nustačius naudojimosi tvarką bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau tęsiami toliau atsižvelgiant į nustatytą tvarką. Kaip jau minėta, tiek ieškinyje, tiek priešieškinyje yra pateikti reikalavimai nustatyti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarką. Teismas atsižvelgia į tai, kad ši byla nėra šeimos, darbo, joje nėra nustatytas viešas interesas. Taigi, bylos nagrinėjimo teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis, kurios nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Pagal bendrą taisyklę teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (LAT 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005). Todėl atmestini atsakovų argumentai, jog tarp bendrasavininkų buvo kalba ne apie naudojimosi tvarkos nustatymą, o apie atidalinimą iš bendrosios nuosavybės, todėl ieškinys turėtų būti tikslinamas. Taip pat atmestini atsakovų argumentai, jog turėtų būti taikomi kiti naudojimosi tvarkos nustatymo metodai, pvz., atsitiktinės atrankos. Teismas nagrinėja šią bylą pagal ieškinyje ir priešieškinyje suformuluotus reikalavimus ir neturi teisės svarstyti jokių kitų naudojimosi tvarkos nustatymo variantų. Taip pat atmestini atsakovų argumentai, jog nėra nesutarimo tarp bendraturčių požymių, todėl ieškinys negali būti nagrinėjamas, nes bendraturčiai gali susitarti ir taikiai. Akivaizdu, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos raštu kreipėsi į atsakovus su prašymu nusistatyti naudojimosi tvarką t. 1, b.l. 12-21). To neneigia ir atsakovai. Atsakymų iš atsakovų ieškovė negavo, todėl preziumavo, kad jos pasiūlymui nepritarta. Be to, nesutarimą tarp šalių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo patvirtina ir priešieškinio pateikimas, kuriame prašoma nustatyti kitokią naudojimosi tvarką, o taip pat ir atsakovų pozicijos teismo proceso metu. Teismas sprendžia, jog visos bylos šalys sutaria, kad naudojimosi tvarką reikia nustatyti, tačiau nesutaria dėl pačios naudojimosi tvarkos, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas teisme.
Dėl ieškinio reikalavimo
Iš ieškovės pateikto ieškinio reikalavimo matyti, kad ji prašo nustatyti dalį žemės sklypų, kuria galės naudotis tik ji, tačiau neprašo nustatyti kitų bendraturčių naudojimosi žemės sklypais dalių. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia daikto dalimi, kuri jam priskiriama; tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant ginčus, kilusius dėl naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo, teisingam ginčo išsprendimui, o tuo pačiu ir socialinės taikos tarp bendraturčių įtvirtinimui pateiktus naudojimosi tvarkos planus būtina įvertinti pagal tokius kriterijus kaip teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus; faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus.
Iš ieškovės pateiktų naudojimosi žemės sklypais planų (t. 1, b.l. 10-11) matyti, kad ieškovė prašo nustatyti jai žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis, kurios yra besiribojančios su S.. ir D. g. Likusios žemės sklypų dalys besiriboja su S.(sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir su D. (sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, likusios kitiems bendraturčiams žemės sklypų dalys turi ne po du besiribojančius kelius, o po vieną (t. 2, b.l. 27-30, t. 2, b.l. 125-127). Atsižvelgtina į tai, kad visi atsakovai iš esmės neprieštarauja dėl ieškovės pasiūlytos naudojimosi žemės sklypų dalimis schemos, o taip pat pripažino, kad naudojant tokią schemą nėra galimybės žemės sklypų dalis paskirstyti taip, kad kiekvienai daliai tektų po du besiribojančius kelius. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi daiktais tvarka atitinka naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijų. Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų apie žemės sklypų dalių išskirtinumą viena kitos atžvilgiu. Nors šalys ir pripažįsta, kad dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra sutvarkyta, išdirbta ir faktiškai naudojama žemės ūkio veiklai, tačiau taip pat pripažįsta, kad toks naudojimasis kilo iš žodinio susitarimo tarp atsakovo A. B. brolio R. B. ir atsakovų. Nei atsakovai, nei liudytojas R. B. nenurodė, jog toks žemės sklypo naudojimas būtų buvęs sutartas ir su ieškove. Tarp bendraturčių ir R. B. sudaryta žodinė sutartis, kuri nėra įregistruota viešame registre, todėl teismas sprendžia, kad tokio susitarimo šalys negali šio susitarimo naudoti prieš trečiuosius asmenis. Be to, šioje byloje nėra nagrinėjami klausimai dėl kompensacijų už bendrosios dalinės nuosavybės turto pagerinimą. Taigi, priimdamas sprendimą, teismas neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad žemės sklypais naudojasi R. B.. Atsižvelgdamas į tai, kad nė viena bylos šalis faktiškai nesinaudoja žemės sklypais, teismas sprendžia, jog faktiniai nuosavybės teisiniai santykiai dėl naudojimosi žemės sklypais tarp šalių nesusiklostę. Teismas atsižvelgia į ieškovės iniciatyva pateiktą antstolio A.Auglio 2014-05-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, iš kurio matyti, jog žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,3835 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), yra lygus, apaugęs žole; sklype auga įvairūs krūmai ir medžiai; žemės sklypas, kurio bendras plotas 8,6365 ha, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skl. Nr. (duomenys neskelbtini), yra lygus, apaugęs žole; sklype auga krūmai ir medžiai. Dalis žemės sklypo yra išdirbta ir jame auginami nenustatytos rūšies pasėliai (t. 2, b.l. 114). Šie duomenys leidžia spręsti, kad žemės sklypuose nėra esminių reljefo, struktūros skirtumų, vertinant žemės sklypų dalis viena kitos atžvilgiu. Teismas taip pat atsižvelgia į atsakovų bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes, kad vienoje dalyje žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra buvusios sodybos likučiai, be to ten kažkada buvęs fabrikas, todėl galimai ten užterštas gruntas. Tačiau šie atsakovų paaiškinimai nepagrįsti jokiai kitais byloje esančiai įrodymais. Teismas pažymi, kad kaip nurodė patys atsakovai, jie šias aplinkybes žino nuo vaikystės, tačiau įrodymų, susijusių su šiomis aplinkybėmis nepateikė, jų pateikimu nesirūpino net ir teismui nustačius terminą pateikti visus įrodymus, kuriais įrodinės savo atsikirtimus į ieškinį bei priešieškinį. Todėl teismas daro išvadą, kad net ir tuo atveju, jei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje yra buvusios sodybos likučiai, nėra jokių duomenų, kad ta žemės sklypo dalis būtų vertingesnė ar prastesnė už likusias žemės sklypo dalis. Teismas pažymi, kad ieškovės prašomos nustatyti jai naudojimosi žemės sklypais dalys ploto atžvilgiu yra lygios ¼ daliai žemės sklypų, t.y. atitinka nuosavybės teisės apimtį. Žemės sklypų dalių atskiruose žemės sklypuose plotas 1 kv.m. nukrypsta nuo dalių vidurkio, tačiau viename sklype ieškovei tenka mažesnė sklypo dalis, o kitame – didesnė. Todėl teismas daro išvadą, kad žemės sklypų plotai, kuriuos prašo nustatyti ieškovei naudotis, nepažeidžia kitų bendrasavininkių teisių. Spręsdamas dėl socialinės taikos ir proporcingumo kriterijaus teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, visos bylos šalys nori, jog naudojimosi tvarka būtų nustatyta. Bendro sutarimo, kaip tai padaryti, neranda. Atsakovas A. B. sutinka su dalimi ieškinio dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos nustatymo, iš esmės neprieštarauja dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo schemos, tačiau jis norėtų, kad jo dalis žemės sklype būtų arčiau Š. g. Atsakovai I. Č. ir D. Č. iš esmės neprieštarauja dėl ieškovės siūlomos žemės sklypų naudojimosi tvarkos schemos, tačiau prieštarauja dėl metodo, kuriuo ieškovė nori tvarką nusistatyti. Nurodo, kad jie sutiktų su ginčo išsprendimu, jeigu burtų keliu būtų nustatytos naudojimosi žemės sklypais dalys. Taigi, teismas daro išvadą, kad atsakovų nesutikimas su ieškiniu paremtas ne teisiniais, o moraliniais argumentais, kurie galėjo turėti įtakos giminaičiams taikiai tariantis dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau ne teismo sprendimo priėmimui.
Todėl, atsižvelgdamas į visas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas nustatyti jai naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal jos pateiktus žemės sklypų planus, nepažeidžia atsakovų interesų, atitinka teismų praktikoje suformuotus naudojimosi tvarkos nustatymo kriterijus, todėl tenkintinas.
Dėl priešieškinio reikalavimo
Atsakovas A. B. ir jo atstovaujamas D. B. prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal jų pasirinktą schemą (t. 1, b.l. 128, 129). Pagal šią tvarką prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypais dalis visiems bendraturčiams. Teismas pažymi, kad atsakovo A. B. pozicija jo pateikto priešieškinio atžvilgiu teismo proceso metu buvo nenuosekli. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu jis priešieškinį palaikė, vėliau nurodė, kad nori jo dalį atsiimti, dar vėliau, kad nori pakeisti priešieškinio dalyką ir pagrindą, dar vėliau, kad sutinka su dalimi ieškinio. Teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimus, sprendžia, kad priešieškinys atitinka teisėtumo; adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus; naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus. Tačiau pažymi, kad socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus patenkinus priešieškinį nebūtų įgyvendintas. Su priešieškiniu nesutinka nė vienas iš kitų bendraturčių, nors I. Č. ir nenurodė nesutikimo priežasčių. Be to, teismas pažymi, kad pagal priešieškinyje pateiktą naudojimosi žemės sklypais schemą, nėra išskirtos bendrasavininkių A. B. ir D. B. dalys. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, šiems dviem bendrasavininkiams ateityje gali iškilti tarpusavio naudojimosi tvarkos konfliktas, nes pagal šią schemą jiems tektų naudosi dviem žemės sklypais, kurių dydžiai nevienodi. Kaip jau minėta, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus šiame ginče reikšmės neturi, nes tarp bendrasavininkių faktiniai naudojimosi žemės sklypu santykiai nesusiklostę, t.y. nė vienas bendrasavininkis nesinaudoja žemės sklypais. Todėl teismas daro išvadą, kad priešieškinys neatitinka visų kriterijų, kad pagal jame suformuluotą reikalavimą galima būtų nustatyti naudojimosi tvarką, nepažeidžiančią bendrasavininkių interesų, todėl atmestinas.
Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovų argumentai dėl ginčo sklypų nuosavybės atstatymo ir įteisinimo istorijos šioje byloje nėra reikšmingi, nes ieškinio reikalavimai nesusiję su kompensacijomis tarp šalių dėl jų atliktų veiksmų ginčo sklypų nuosavybės atstatyme ir įteisinime. Todėl teismas nevertina rašytinių įrodymų, susijusių su šiomis šalių įrodinėtomis aplinkybėmis (t. 2, b.l. 31-41). Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad atsakovų D. Č. ir I. Č. atsiliepimo į ieškinį priedai – žemės sklypo planai (t. 1, b.l. 44-46) nėra susiję su ginčo objektais - žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje, nes šie planai yra šiuo metu neegzistuojančio žemės sklypo. Marijampolės savivaldybės administracijos 2008-06-02 raštas taip pat nesusijęs su ginčo objektais, nes jis yra dėl to paties šiuo metu neegzistuojančio žemės sklypo. Todėl šie dokumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos nagrinėjimui. Taip pat pažymėtina, kad atsakovo I. Č. pateiktas atsiliepimas į priešieškinį su priedais (t. 2, b.l. 7-12), nepriimti (t. 2, b.l. 73).
Teismas atsižvelgia į atsakovų paaiškinimus, kad byloje nėra nustatytos aplinkybės dėl komunikacijų, esančių aplink žemės sklypus. Tačiau teismas pažymi, kad byla yra nagrinėjama ginčo teisena, kurios vienas iš pagrindinių principų yra rungimosi (CPK 12 str.), kuris reiškia, kad šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Vadovaujantis CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Ieškinys teismui pateiktas 2012-11-23, įvykus procesiniam teisių perėmimui atsakovai I. Č. ir D. Č. į bylą atsakovais įtraukti 2013-09-17. Pasirengimo bylos nagrinėjimui metu teismas klausė atsakovų, ar nori pateikti rašytinius įrodymus, 2014-05-19 parengiamajame teismo posėdyje išaiškino atsakovams teisę įrodinėti savo atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinį (t. 2, b.l. 90-93), taip pat išaiškindamas, kad tuo atveju, jei negali gauti rašytinių įrodymų, turi teisę prašyti teismą juos išreikalauti ir nustatydamas terminą jiems pateikti. Suteikdamas papildomas galimybes atsakovams pateikti rašytinius įrodymus, teismas nutartį bylą skirti nagrinėti teismo posėdyje priėmė ne iš karto po nustatyto termino įrodymams pateikti 2014-05-30, o 2014-06-30. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovas ir atsakovo D. B. įstatyminis atstovas A. B. yra praktikuojantis advokatas ((duomenys neskelbtini)). Atsakovai I. Č. ir D. Č. ypatingai aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsakovas I. Č. į bylą pateikė 19 procesinių dokumentų (t. 1, b.l. 93, 94-99, 122, 136, t.2, b.l. 4, 44, 59, 62, 64, 74, 77, 82, 103, bylos kopija, skirta Kauno apygardos teismui, b.l. 71-72, 83, 86, 91, 96, 111), o D. Č. 18 procesinių dokumentų (t. 1, b.l. 109, 120, 134, 139, t.2, b.l. 16, 46, 57, 79, 81, 84, 96, bylos kopija, skirta Kauno apygardos teismui, b.l. 54, 55, 60-61, 68, 80, 141-142). Tačiau akivaizdu, kad atsakovai nevykdė kooperacijos (bendradarbiavimo) principo (CPK 8 str.), kuris reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys CPK nustatyta tvarka bendradarbiauja tarpusavyje ir su teismu. Vadovaujantis CPK 7 str. teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas šios kategorijos bylose, nagrinėjant asmenų ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės, nėra aktyvus ir savo iniciatyva, nesant šalių prašymo, įrodymų išreikalauti neturi teisės, nes būtų pažeistas rungimosi principas (CPK 12 str.).
Todėl teismas, atsižvelgdamas į bylos eigą, ieškinio padavimo datą, sprendžia, kad negali susidaryti tokia situacija, kad atsakovams nesirūpinant įrodymų pateikimu, teismui neturint teisės savarankiškai jų reikalauti, o ieškovui prieš 20 mėnesių pateikus ieškinį, siekiant įgyvendinti savo teisę, negalima būtų išnagrinėti bylos. Tai pažeistų ne tik civilinio proceso koncentracijos principą, bet ir ieškovo teisę į tinkamą teisminę gynybą.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė turėjo 2564 Lt bylinėjimosi išlaidų (144 Lt žyminis mokestis, 2420 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti). Teismas atsižvelgia į ieškovės pateiktą detalizuotą užmokesčio už teisines paslaugas pirmos instancijos teisme pažymą ir sprendžia, kad ieškovės išlaidas už atstovavimą dėl ieškinio sudaro 1512,50 Lt (1210 Lt ieškinio parengimas, 302,50 Lt atstovavimas teismo posėdžiuose), o dėl priešieškinio 907,50 Lt (605 Lt priešieškinio parengimas, 302,5 Lt atstovavimas teismo posėdžiuose). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas, teismas sprendžia, kad ieškovės atstovavimo išlaidos, susijusios su atstovavimu dalyje dėl ieškinio, priteistinos lygiomis dalimis iš visų keturių atsakovų, t.y. po 378,12 Lt, o išlaidos, susijusios su ieškovės atstovavimu dalyje dėl priešieškinio, priteistinos iš atsakovų A. B. ir D. B., atstovaujamo įstatyminio atstovo A. B.. Žyminis mokestis lygiomis dalimis priteistinas iš visų atsakovų po 36 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas D. B. yra nepilnametis, neturintis ne ir riboto civilinio veiksnumo, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš jo įstatyminio atstovo A. B..
Pašto išlaidos valstybei (144,80 Lt ) priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų po 36,20 Lt valstybei (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Patvirtinti Reginai D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „EVVI“ 2012-08-14 parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane (t. 1, b.l. 11) geltona spalva bei indeksu „A“ pažymėtos 958 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 3835 m², esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje; patvirtinti R. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) UAB „EVVI“ 2012-08-14 parengtame žemės sklypo naudojimo nustatymo plane (t. 1, b.l. 10) mėlyna spalva bei indeksu „D“ pažymėtos 21592 m² turto dalies valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką ¼ dalyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras sklypo plotas 86365 m², esančio adresu (duomenys neskelbtini), Marijampolės savivaldybėje.
Priteisti R. D. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 979,50 Lt (devynis šimtus septyniasdešimt devynis litus 50 ct), I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 414,12 Lt (keturis šimtus keturiolika litų 12 ct), D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 414,12 Lt (keturis šimtus keturiolika litų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 72,40 Lt (septyniasdešimt du litus 40 ct), I. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 36,20 Lt (trisdešimt šešis litus 20 ct), D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 36,20 Lt (trisdešimt šešis litus 20 ct) pašto išlaidas valstybei.
Priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.