Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1092-985/2018 pagal ieškovės Reginos D. B. ieškinį atsakovams A. B. ir D. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, leidimo vykdyti žemės sklypo formavimą ir pertvarkymą pagal projektą be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys I. Č., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. 2018 m. birželio 5 d. teisme gautas atsakovo D. B. prašymas dėl įrodymų priėmimo, prašant: prijungti prie bylos alternatyvų pateiktam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą; R. B. ir V. V. B. 2003 m. sausio 2 d. sutartis dėl privačios žemės nuomos; R. B. ir N. Č. 2003 m. sausio 2 d. sutartį dėl privačios žemės nuomos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė R. D. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalinti ieškovei nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal UAB „Geomatininkų grupė“ 2017 m. rugsėjo 15 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovai, pateikė teismui priešieškinį, prašydami ginčo žemės sklypą atidalinti pagal UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

8. Sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Pažymėtina, kad pagal CPK 4 straipsnį, vienodos praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas D. B. 2018 m. birželio 5 d. teismui pateikė prašymą dėl įrodymų priėmimo. Prašė prijungti prie bylos alternatyvų ieškovės pateiktam žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą ir kitus įrodymus. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. birželio 6 d. nutartyje (2 t., b. l. 32-34) nurodė, kad atsakovas, teikdamas šiuos dokumentus, reiškia savarankišką reikalavimą, todėl nustatė atsakovui terminą pateikti priešieškinį, sumokant 100 Eur žyminį mokestį arba teikiant procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis – 75 Eur; pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su Nacionaline žemės tarnyba ir kt. Atsakovai, šalindami prašymo trūkumus, 2018 m. birželio 26 d. pateikė teismui priešieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kuriuo prašė atidalinti ginčo žemės sklypą pagal jų pateiktą UAB „EVVI“ 2018 m. gegužės 29 d. parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Jau minėta, kad pagal šios nutarties 15 punkte nurodytus Lietuvos A. T. išaiškinimus, teikti priešieškinį nebuvo būtinybės.

10. Taigi, atsakovas pareiškė priešieškinį todėl, jog buvo įpareigotas jį pareikšti ir apmokėti žyminiu mokesčiu 2018 m. birželio 6 d. nutartimi. Šioje nutartyje be kita ko buvo nurodyta teisminė praktika apeliacinės instancijos bylose (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-16-755/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-142-210/2017), kurios buvo išnagrinėtos ir pagal atsakovų priešieškinį. Tačiau šiose bylose teismas nebuvo įpareigojęs atsakovų nuo ieškinio gintis priešieškiniu, nes dėl jo pateikimo būtinybės nagrinėjamo pobūdžio bylose gali spręsti tik atsakovas. Pažymėtina, kad kita 2018 m. birželio 6 d. teismo nutartyje nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. nutartis civilinėje byloje 2S-545-553/2014 buvo priimta byloje, kurioje nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, todėl teismas ja neturėjo pagrindo remtis. Tačiau ir šioje nutartyje konstatuota, kad priešieškinyje apeliantai turėjo nurodyti, bet ne įrodyti, jo faktinį pagrindą bei pateikti, jų nuomone, priešieškinio dalyką grindžiančius įrodymus. Priešieškinio faktinį pagrindą patvirtinantys įrodymai (materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su atsakovų teise į reikalavimo patenkinimą) gali būti pateikiami ir bylos nagrinėjimo metu arba renkami su teismo pagalba, jei jų šalis negali gauti. Kilusias abejones dėl išreikalautinų dokumentų teismas turi galimybę išsiaiškinti bendradarbiaudamas su šalimis pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 225 – 227 straipsniai).

11. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs. Tie patys reikalavimai taikomi ir priešieškiniui. Šių reikalavimų nesilaikymas procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių; tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą. Priešieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę atsakovui ištaisyti trūkumus teismui neatsisakant jo priimti. Trūkumų nepašalinus priešieškinis laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str., 138 str.). Tačiau įstatymo nustatyta atsakovo pareiga dar iki kreipiantis su priešieškiniu į teismą suformuluoti priešieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš atsakovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti priešieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas priešieškinis yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais priešieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena kitai šaliai. Teismų praktikoje nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje (priešieškinyje) nurodytas aplinkybes, nepateikimas ar tokių įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1682/2013). Taigi, iš esmės ieškinio ar priešieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo jų dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas ar tęsiamas. Pastebėtina, kad atsakovų pateikto priešieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė priešieškinio turinio ir formos trūkumų, tik konstatavo atsakovų kartu su priešieškiniu pateikto jį pagrindžiančio dokumento – žemės sklypo atidalijimo projekto trūkumą. Tačiau nurodytas trūkumas nėra tokio pobūdžio, dėl kurio procesas pagal pateiktą procesinį dokumentą būtų negalimas, o priešieškinio pagrįstumas ir įrodymų pakankamumas yra vertinamas ne priešieškinio priėmimo, o bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje.

12. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tais atvejais, kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – tai žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis) ir rengiami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, Teritorijų planavimo įstatyme, o kai dalijamas sklypas yra kaimų teritorijose ar kaimų ir miestų teritorijose esančiose mėgėjų sodų teritorijose – ir žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatyta tvarka (toliau ir Taisyklės) (Lietuvos A. T. 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006). Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo Taisyklių 2.1 punktas numato, kad Projektas rengiamas kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus (Taisyklių 6 punktas). Pagal Taisyklių 66 punktą, parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

13. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovai teikė priešieškinį prašydami ne patvirtinti ginčo sklypo atidalijimo projektą, bet tikslu be bendraturčių sutikimo vykdyti ginčo sklypo pertvarkymą pagal jų iniciatyva parengtą sklypo atidalinimo planą. Iš priešieškinio ir jo priedų matyti, kad kiti bendraturčiai vengia duoti sutikimą ginčo sklypo pertvarkymui, todėl konstatuotina, kad šiuo klausimu tarp šalių yra kilęs ginčas dėl teisės. Šios nutarties 19 punkte nurodyti teisės aktai kilusio ginčo išankstinės ginčo sprendimo ne teisme tvarkos nenumato, kuomet byloje nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo atidalinimo. Pažymėtina, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlieka viešojo administravimo, o ne ginčų sprendimo funkcijas. Todėl tik atsakovai, vadovaudamiesi CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, turi teisę nuspręsti kaip ginti savo pažeistas teises ir kokiomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 12, 178 straipsnis).

14. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo skundžiama 2018 m. birželio 27 d. nutartimi taikė trūkumų šalinimo institutą ir nustatė atsakovams terminą priešieškinio trūkumams pašalinti. Dėl to yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti atsakovų priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

15. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Tenkinus atskirąjį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. birželio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti atsakovų priešieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.