- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-25
- Bylos Nr.
- 2A-16-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- A. P. V.
- Atsakovas
- R. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-16-755/2017
Rita Dambrauskaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-09030-2015-3
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 25 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai Eigirdas Činka (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutė Sankauskaitė ir Nijolė Danguolė Smetonienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-413-589/2016 dėl žemės sklypų atidalinimo ir kompensacijos priteisimo pagal ieškovo A.P. V. ieškinį atsakovui R. S., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų - Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir VĮ Registrų centrui bei atsakovo R. S. priešieškinį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1.Ieškovas prašė atidalinti atsakovo R. S. 11043/22024 dalį (50,1 proc.) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 22 024 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir priteisti natūrą šį turtą ieškovui A. P. V., priteisti iš ieškovo A. P. V. atsakovui R. S. už jo dalį bendrojoje nuosavybėje 2665,32 EUR kompensaciją, atidalinti ieškovo A. P. V. 6572/13182 dalį ( 49,9 proc.) iš bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 13 182 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kaime, ir priteisti natūrą šį turtą atsakovui R. S., priteisti iš atsakovo R. S. ieškovui A. P. V. už jo dalį bendrojoje nuosavybėje – 1611,77 EUR kompensaciją bei priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovas paaiškino, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 13182 kv.m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r.sav. (duomenys neskelbtini) kaime.
2. Šio žemės sklypo 6572/13182 dalis arba 49,9 proc. nuosavybės teise priklauso ieškovui, o 6610/13182 dalis arba 50,1 proc. priklauso atsakovui. Taip pat ieškovui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 22024 kv.m. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo 10981/22024 dalis arba 49,9 proc. nuosavybės teise priklauso ieškovui, o 11043/22024 dalis arba 50,1 proc. priklauso atsakovui. 22024 kv.m. žemės sklype esantys statiniai: gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai priklauso nuosavybės teise ieškovui. Naudojimosi tvarka dėl naudojimosi žemės sklypais tarp bendraturčių buvo nustatyta 2003 m. kovo 13 d.
3. Vadovaujantis CK 4.81 str. 1 d., bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo turto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovas pateikė atsakovui naudojimo tvarkos projektą ir pasiūlė jam iki 2015 m. lapkričio 1 d. pateikti savo pasiūlymą. Tačiau atsakovas tokio pasiūlymo nepateikė.
4. Kadangi ieškovas negavo atsakovo pasiūlymo dėl naudojimo tvarkos nustatymo , ieškovas pasirinko kitą bendrosios dalinės nuosavybės atidalinimo būdą. Jis parengė žemės sklypų kadastrų duomenų bylas, paruošė atskirų žemės sklypų planus.
5. Ieškovas 22024 kv.m. žemės sklypu naudojasi nuo 1992 metų,šią žemę dirba, nustatyta tvarka deklaruoja bei už ją gauna pajamas.Šiame žemės sklype yra ieškovui priklausantis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. 13182 kv.m. žemės sklypu ieškovas nesinaudoja.
6. Ieškovo pateiktas žemės sklypų atidalinimo planas atitinka 2003-03-13 susitarimą dėl žemės pasidalijimo. Ieškovui ir atsakovui priklausančios nuosavybės dalis yra beveik lygios, tačiau realioji dalis 22 024 kv.m. žemės sklype ieškovui priklauso didesnė, nes ieškovas faktiškai naudojasi visu šiuo žemės sklypu. Tokio dydžio nuosavybės turėjimo faktas leidžia teigti, kad yra galimybė šio žemės sklypo dalį, priklausančią atsakovui, racionaliai atskirti ir priteisti ieškovui. Atidalinus žemės sklypus tokiu būdu kaip prašo ieškovas, būtų suformuoti du savarankiški, vientisi žemės sklypai, kuriuos skiria kelias. Dėl piniginės kompensacijos dydžio ginčo tarp šalių nėra, atsakovas jos dydžio neginčija. Atidalinus siūlomu būdu, toks būdas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.
Šalies argumentai
7. Ieškovas su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Atsakovas prie priešieškinio pateikia žemės sklypo naudojimo tvarkos planą, tačiau turėtų būti pateiktas pertvarkymo projektas, atitinkantis Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo reikalavimus. Be tokio plano atsakovo reikalavimas neturėtų būti nagrinėjamas.
8. Analizuojant atsakovo pateiktą žemės atidalijimo planą, reikia atsižvelgti į tai, kad Žemės įstatymas numato, kad prie statinių, kurie yra žemės sklype, gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas. Mėlynai pažymėtas žemės sklypas tektų ieškovui, o du raudonai pažymėti žemės sklypai tektų atsakovui. Kitas žemės sklypas, kuris yra mažesnis, būtų padalintas į du žemės sklypus. Mėlynai pažymėtas žemės sklypas tektų ieškovui, o raudonai pažymėtas sklypas - tektų atsakovui. Jeigu žemės sklypai būtų padalinti taip kaip prašo atsakovas, gautųsi tris žemės sklypai. Tokiu atveju šalių tolimesnis bendravimas taptų dar sunkesnis,būtų pažeistas vientisumo principas.
Šalies argumentai
9. Atsakovas ir jo atstovas su pareikštu ieškiniu nesutiko.Atsakovas priešieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal naudojimo tvarkos planą, tokiu būdu: žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į tris žemės sklypus, kurių mėlynai pažymėtasis teiktų ieškovui ( šioje vietoje yra ieškovo sodyba), o du raudonai pažymėti sklypai ( šiuo metu dirbama žemė) tektų atsakovui; žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalinti į du žemės sklypus, kurių mėlynai pažymėtasis tektų ieškovui, o raudonai pažymėtasis - atsakovui.
10. Su ieškiniu atsakovas nesutinka, nes jo nuomone ieškovo siūlomas atidalinimo variantas yra ne žemės sklypų atidalinimas, bet apsikeitimas žemės sklypais. Abiem šalims priklauso du žemės sklypai bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau įvertinant ieškovo prašomo atidalinimo būdą, realiai vienam savininkui tektų vienas žemės sklypas, kitam savininkui-kitas žemės sklypas.
11. Civilinio kodekso 4.80 str. 2d. numato prioritetą, dalinant žemės sklypus natūra ,ir tik tais atvejais, kai dalinant natūra gali būti padaroma neproporcinga žala žemės sklypui, galimi kitokie padalinimo būdai. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad žemės sklypų atidalinimas užkirstų kelią žemės sklypais naudotis vienam ar kitam savininkui, todėl atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutinka. Jeigu ieškovas siekia atidalinimo, tai tokiu atveju ir turėtų būti dalinamas kiekvienas žemės sklypas pusiau.
12. 22024 kv.m. ploto žemės sklypo praktiškai neįmanoma padalinti taip, kad būtų išsaugotas ten esančios ieškovo sodybos vientisumas. Atsakovas siūlo tokį atidalinimo variantą, kuris būtų priimtinas abiem šalims. Ieškovas negali turėti lūkesčių, kad naudodamasis žemės sklypu, kuris priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, įgyja teisę į visą 22024 kv.m. sklypą, o atsakovui liktų žemės sklypas, kuris yra mažesnis ir abiejų kelių apsaugos zonoje. Ieškovo siūlomas atsakovui paskirti žemės sklypas yra visiškai menkavertis.
13. Žemės sklypo naudojimo planas yra padarytas matininko. Padaryti išsamų ir suderintą su visomis institucijomis planą galima tik tuo atveju, jeigu yra kitos šalies sutikimas. Ieškovas nesutiko nei su vienu atsakovo pasiūlytu padalinimo variantu. Atsakovo nuomone, jeigu būtų patenkintas ieškinys ir ieškovui atitektų visas žemės sklypas, tai iš esmės pažeistų atsakovo teises, nes atsakovas netektų nuosavybės teisės į pusę to sklypo, kurio nuosavybės dalis jam priklauso. Atsakovas žemės sklypu nesinaudoja dėl to, kad ieškovas mano, kad šis žemės sklypas priklauso jam ir be atsakovo sutikimo naudoja ir dirba žemę visame sklype.Atsakovo nuomone,pirmiausia turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypų atidalinimo natūra, ir tik nesant tokios galimybės, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl atidalinimo išmokant kompensaciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovo P. V. ieškinys atmestas, o priešieškinis tenkintas.
15. Teismas nusprendė padalinti žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), į tris žemės sklypus bei atidalinti ieškovui A. P. V. ir atsakovui R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. P. V. paskiriant mėlynai pažymėtą žemės sklypo dalį, o atsakovui R. S. paskiriant raudonai pažymėtą žemės sklypo dalį pagal matininko T. M. paruoštą planą.
16. Taip pat teismas sprendė padalinti žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. ir atidalinti ieškovui A. P. V. ir atsakovui R. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., paskiriant ieškovui mėlynai pažymėtą žemės sklypo dalį, o atsakovui raudonai pažymėtą žemės sklypo dalį pagal matininko T. M. paruoštą planą.
17. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
18. Teismas nustatė, kad A. P. V. nuosavybės teise priklauso 6572/13182 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. Atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso 6610/13182 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. ( 11-12 b.l.). Taip pat ieškovui A. P. V. nuosavybės teise priklauso 10981/22024 žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Atsakovui R. S. nuosavybės teise priklauso 44043/22024 dalis unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini).
19. Teismas nustatė, kad žemės sklype, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), yra ieškovui A. P. V. nuosavybės teise priklausantys pastatai: gyvenamasis namas , ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini), terasa, garažas, kiemo rūsys, kiemo statiniai. Iš žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančio žemės sklypo plano ir žemės sklypo kadastro duomenų ( b.l. 21,24), nustatė, kad ieškovui priklausantys pastatai užima 0,2711 ha teritorijos, 1,8336 ha ariamos žemės ir 0,0977 ha sodai. 15 929 kv.m. yra ariamos žemės. 2407 kv. m. yra ariamos žemės prie ieškovui priklausančių pastatų. Žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra 12239 kv.m. ariamos žemės ir 943 kv.m. vandens telkinių.
20. Vertindamas abiejų šalių pateiktus jiems bendrosios dalinės nuosavybės priklausančių žemės sklypų atidalinimo variantus, teismas vertino, kad atsakovo siūlomas atidalinimo variantas leidžia žemės sklypus padalinti natūra ir netrukdomai abiem savininkams naudotis jiems paskiriama sklypo dalimis.Vertino, kad ieškovo siūlomas atidalinimo variantas iš esmės yra pasikeitimas šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Tokiu atveju keistųsi ir šalims priklausančios idealiosios nuosavybės dalis. Be to, nurodė, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės paskiriant kompensaciją pinigais yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis.
21. Teismas sprendė, kad atidalinant žemės sklypus pagal atsakovo siūlomą variantą, šalims tektų lygiaverčios žemės sklypų dalys.Jeigu būtų tenkinamas ieškovo siūlomas atidalinimo variantas, atsakovui tektų žemės sklypas, kurį iš abiejų pusių supa kelias ir 0,9237 ha žemės sklypo daliai būtų taikoma kelių apsaugos zona, ieškovui paskyrus jo prašomą sklypą, būtų taikoma tik 0,5798 ha kelių apsaugos zona, todėl sutiko su atsakovo argumentais, kad tokiu atveju atsakovui būtų paskirtas mažesnės vertės žemės sklypas.
22. Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas ,siūlydami atidalinti žemės sklypus, pateikė analogiškai įvardijamus naudojimosi tvarkos planus, kurie faktiškai sklypų padalijimo planais.
23. Teismas konstatavo, kad atsakovo pasiūlytas variantas leistų abiem šalims natūra naudotis joms priklausančiomis žemės sklypo dalimis bei nepažeistų bendraturčių interesų pusiausvyros principo. Atidalinant žemės sklypus pagal ieškovo siūlomą variantą, teismo nuomone, būtų pirmiausia tenkinamas vieno bendraturčio - ieškovo interesas turėti žemės sklypą prie jam priklausančios sodybos, tuo pažeidžiant kito bendraturčio nuosavybės teisę. Taip pat konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, kad sklypų atidalinimas natūra, neleistų racionaliai kiekvienai pusei naudotis jai priklausančia nuosavybės dalimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
24. Apeliaciniu skundu ieškovas A.P. V. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-05-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį, o priešieškinį atmesti.
25. Apeliantas nurodo, kad žemės sklypų atidalinimas pagal atsakovo pateiktą projektą ir ieškovo ieškinio reikalavimų atmetimas yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, civilinio proceso normų pažeidimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikymo.
26. Ieškovas pažymi, kad žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esantys statiniai priklauso jam, o naudojimosi žemės sklypais tvarka tarp bendraturčių buvo nustatyta 2003-03-13.
27. Nurodo, kad ieškovas teikė atsakovui naudojimosi tvarkos projektą, tačiau atsakovas savo pasiūlymo nepateikė, o tai rodo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl žemės naudojimosi tvarkos bei formos. Atsakovui atmetus pasiūlymą dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos, ieškovas pasirinko atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tuo tikslu parengė žemės sklypų kadastro duomenų bylas, sklypų planus, kurie leidžia sklypus racionaliai ir atskirai naudoti.
28. Ieškovas pažymi, kad sklypu, kurio plotas 22024 kv. m., naudojasi nuo 1992 m., faktiškai šią žemę dirba,nustatyta tvarka deklaruoja bei už ją gauna išmokas, šiame sklype yra jo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. 13182 kv. m. ploto žemės sklypu ieškovas nesinaudoja. Pažymi, kad 2003-03-13 buvo pasirašytas susitarimas dėl žemės pasidalinimo, kuris nepanaikintas ir atitinka jo pateiktą atidalijimo būdą. Idealiosios dalys beveik lygios, skaičiuojant jas ir nuo viso turimo ir bendrai valdomo žemės sklypo (13182 kv. m. + 22024 kv. m. = 35206 kv. m.), t.y. jam, ieškovui, priklausytų 17553/35206 dalys nuosavybėje, ieškovui išmokant atsakovui 1611,77 Eur piniginę kompensaciją. Teigia, kad toks ieškovo siūlymas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui.
29. Nurodo, kad atsakovas nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto nustatyta tvarka. Dėl to teismas negalėjo nagrinėti atsakovo reikalavimo, nes atsakovo pateiktas geodezinis planas – pasiūlymas negali būti prilyginamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui.
30. Prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas. Iš atsakovo pateikto žemės sklypo plano, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad jis padalintas į tris dalis, o žemės sklypas, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), padalintas į du žemės sklypus, yra su trūkumais, neracionalus, paskiria ieškovui ir atsakovui nevientisus sklypus.
Atsiliepimas
31. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyrius nurodo, kad šiuo atveju žemės ūkio paskirties žemės sklypų atidalijimas yra įmanomas. Pažymi, kad atidalijant bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis, turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Nei ieškovas, nei atsakovas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto neparengė, todėl teismas negalėjo atidalinti žemės sklypų. Teismas galėjo nustatyti tik žemės sklypo naudojimo tvarką. Ši tvarka turi būti adekvati turimoms bendrojoje dalinėje nuosavybėje dalims, t.y. realioji žemės sklypo dalis turėtų atitikti idealiąją dalį.
32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
33. Atsakovas nurodo, kad nėra kliūčių dalinti esamus žemės sklypus. Nepagrįstai atsakovas nurodo, kad naudojimosi tvarka turi įtakos sprendžiant dėl to, kaip turi būti atidalinama iš bendrosios dalinės nuosavybės. Įstatymas teikia prioritetą kiekvieno daikto padalinimui natūra atitinkamomis dalimis ir tik tais atvejais, kai toks padalinimas negalimas, galima sklypais keistis, mokėti kompensacijas ir pan. Ieškovas varianto kaip sklypai galėtų būti padalinti natūra nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
33. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimas bei suderinimas neįmanomas, jei nėra visų bendraturčių sutikimo, o ieškovas tokio sutikimo nebūtų davęs. Teismo sprendimas bus pagrindas atsakovui parengti visus reikiamus projektus ir gauti suderinimus be ieškovo sutikimo, atlikti naujai formuojamo žemės sklypo kadastrinius matavimus ir įregistruoti naujus žemės sklypus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 dalis, 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačiusi absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), sutinka su ieškovo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai nusprendė dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės būdo,nes nepakankamai atsižvelgė į CK 4.80 str. nuostatas ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas bei priėmė nepagrįstą sprendimą. Surinkti įrodymai ir faktinės bylos aplinkybės leidžia dalinai išspręsti ginčą- nustatyti atidalijimo iš bendro turto būdą, o dėl kompensacijos dydžio paskaičiavimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmos instancijos teismui.
36. Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Išeinant iš šių teisinių prielaidų kolegija pasisako dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, įvertinant, jog dalies sklypo atidalijimas yra susijęs su žemės racionalaus tvarkymo reikalavimu, kurie nustatyti viešojoje teisėje( Žemės įstatymo 1 str.2 d.), laikymusi, tad ginčas turi ir viešojo intereso požymių , todėl teismas kai kuriais bylos aspektais pasisako savo iniciatyva.
Dėl atidalijimo iš bendro turto būdo
37. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė į CK 4.80 str.2 d. ir teismų praktiką, jog atidalijant turtą dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, prioritetas teikiamas atidalijimui natūra, bet, kolegijos vertinimu, netinkamai vertino reikalavimą, jog atidalijimas turi nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai, nepakankamai atsižvelgė į dalijamo turto ir jo naudojimo specifiką( dydį, istoriškai nusistovėjusią naudojimosi žemę tvarką, turto savininkų interesus dėl faktinio naudojimo). 38. Kasacinio teismo praktikoje pastebima,jog CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta esminė sąlyga, kad daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, saugo daiktą nuo tokių pertvarkymų, dėl kurių jis netektų savo paskirties, kartu saugomi ir bendraturčių interesai (pavyzdžiui, daikto techninės būklės esminio pablogėjimo, vertės esminio sumažėjimo ir pan. atvejais).
39. Aiškinant CK 4.80 straipsnio 2 dalies normą, teismų praktikoje konstatuota, kad teismas gali netenkinti ieškinio dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tuo pagrindu, jog padalyti daikto natūra neįmanoma be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Toje pat normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai daikto atskyrimas natūra negalimas be neproporcingos žalos jo paskirčiai, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
40. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai nenurodyta, kuris iš bendraturčių – atidalijimo siekiantis, kitas bendraturtis, ar bet kuris iš jų – gauna kompensaciją pinigais.Vadovaujantis sisteminiu nurodytų CK normų aiškinimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį kompensacija už turėtą dalį bendrojoje nuosavybėje, nesant bendraturčio sutikimo, galima išimtiniais atvejais, kai: a) išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; b) kompensacija, paprastai, priteisiama atsidalijimo siekiančiam bendraturčiui; c) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertinamas kaip labai svarbus.
41. Kasacinio teismo pastebėta, kad klausimas, ar bendraturčio interesas naudotis daiktu yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų visetą apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu, atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę, profesinę veiklą, šeimos sudėtį ir kt.
42. Padalijant žemės sklypus, atsižvelgtina ir į Žemės įstatyme, kituose žemės teisinius santykius reglamentuojančiuose įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus( pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje B Nr. 3K-3-485/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
43. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog turto atidalijimas iš bendro turto natūra nepadarys neproporcingos žalos dalijamam turtui ir atitinka žemės atidalijimo reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, todėl keičia sprendimo dalį dėl parinkto atidalijimo būdo į jo atidalijimo išmokant piniginę kompensaciją.
44. Tokią išvadą kolegija daro įvertindama, jog dalijami du greta esantys žemės ūkio paskirties sklypai. Iki 2015 m. birželio 19 d. priimto Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimo priėmimo abu jie buvo vienu sklypu( jo dalimis). Nors iki šių ginčo sklypų suformavimo buvęs vienu sklypu ,kuris buvo valdomas bendros dalinės nuosavybės teise, naujai suformuotieji sklypai tebevaldomi tokia pat teise kas, kolegijos vertinimu, neužtikrina racionalaus daikto tvarkymo pagal jo paskirtį, kyla teisminių ginčų, šalys ginčo taikiai ( randant racionalų abiejų požiūriu sprendimą) išspręsti nesugeba. Taigi, šalys siekia nutraukti bendrą valdymą abiejose sklypuose, t.y. jį siekiama racionalizuoti, padaryti patogesnį, ekonomiškesnį .
45. Kaip reikšminga ginčui vertinama ir nusistovėjusi tiek iki sklypų padalijimo, tiek po to tvarka. Pagal 2003-03-13 padalijimo planą ( b.l.7) ieškovas naudojosi bendro sklypo dalimi ind. (duomenys neskelbtini) ( dabar iš esmės atitinka sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), o A.D. S. ( ankstesnė savininkė) sklypo dalimi Ind. (duomenys neskelbtini) ( iš esmės atitinka sklypui kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)).Visą didesnįjį sklypą ( kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) faktiškai naudoja tik ieškovas, o mažesnįjį(kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) tik atsakovas. Abu sklypus skiria keliukas. Sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo pastatai, jie šio sklypo vidurinėje dalyje, sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruotų pastatų nepažymėta.
46. Pagal ieškovo pasiūlymą projektą sklypų išorinės ribos nesikeistų, pagal atsakovo siūlymą vietoj esančių dviejų sklypų, valdomų bendros dalinės nuosavybės teise, būtų formuojami penki sklypai valdomi nuosavybės teise. Atsakovas siekia nuosavybėn trijų sklypų.
47. Kolegijos vertinimu, toks sklypų formavimas( dviejų sklypų suskaidymas į penkis sklypus) neatitinka Žemės įstatymo 2 str. nuostatos, jog įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldą, apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
Dėl projektinių dokumentų
48. CK 4.80 straipsnio 1dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jam priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės realizuojama laikantis Žemės įstatyme ( toliau tekste- ŽĮ) nustatytos tvarkos. Šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodyta, kad žemės sklypų atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iš jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (ŽĮ 37 straipsnis) ir rengiami ŽĮ 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Tokių projektų rengimą organizuoja privačių sklypų savininkas (žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12,13,19 p.).
49. Taisyklių 1 ir 2 p. nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto. Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams.Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Projektas rengiamas šiais atvejais: 2.1. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus šių Taisyklių 6 p.). Pagal Taisyklių 66 p. parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
50. Pasakyta, kolegijos vertinimu, reiškia, jog nepaisant to, jog šalys nesutarė dėl atidalijimo pagal priešieškinį, tokio projekto parengimas ir pateikimas derinti Nacionalinės žemės tarnybai buvo būtinas , o priešinga pirmos instancijos teismo išvada neatitinka norminių aktų reikalavimų.
51. Atsakovas proceso metu nepateikė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, parengto ir patvirtinto ( suderinto) Žemės įstatyme, Teritorijų planavimo įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, o teismas išnagrinėjo bylą be žemės sklypo pertvarkymo projekto (pagal priešieškinį) , o geodezinį planą – pasiūlymą prilygino tokiam projektui ir taip atleido atsakovą nuo pareigos pagal materialinės teisės normose įtvirtintą tvarką ir sąlygas parengti žemės sklypo pertvarkymo projektą sklypui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
52. Šį trūkumą pašalinti apeliacinės instancijos teisme nepavyko, nors teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir 2016 m. spalio 18 d. nutartimi pasiūlė šalims pateikti teismui papildomus įrodymus (duomenis)- į bylą pateiktų žemės sklypų atidalijimo projektus, kurie būtų patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos dėl jų atitikimo teisės aktų reikalavimams, bet jokių naujų duomenų šalys nepateikė.
53. Nacionalinė žemės tarnyba proceso metu nuosekliai teigė, jog šalių pateikti projektai dėl jų prieštaravimo norminių aktų reikalavimams atidalijimui iš bendros nuosavybės parengti netinkami. Apeliacinės instancijos teismo paklausimu tarnyba 2016-12-23 raštu Nr.23PD-169(14.23.9.) pakartotinai informavo, jog matininko T. M. 2015-09-09 pateiktas teismui žemės sklypo naudojimo( atidalijimo) planas neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo reikalavimų.
54. Pasakyta leidžia daryti išvadą, jog teismo sprendimas tenkinti priešieškinį ir turtą atidalinti pagal projektą( planą), kuris dėl jo teisinio ydingumo negalėjo nagrinėtas kaip tinkamas, yra nepagrįstas nei norminių aktų nuostatomis, nei teismų praktika. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota , jog tokių planų trūkumas kartais vertinamas kaip ieškinio (priešieškinio) trūkumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2006).
55. Greta to kolegija sprendžia ,kad ieškinio atžvilgiu žemės sklypų atidalijimo projekto rengimas bei derinimas Nacionalinės žemės tarnyboje buvo nereikalingas ir ginčas galėjo būti tiesiogiai sprendžiamas teisme , kadangi pagal ieškinį natūra sklypai nedalijami( naujai neformuojami)( Taisyklių 6 p.),o už atidalijamą turto dalį išmokama( siūloma) kompensacija.
Dėl kompensacijos pinigais dydžio
56. Nusprendus dėl atidalijamo turto dalies kompensavimo pinigais, būtina nustatyti dalijamo turto vertę rinkos kainomis , todėl visų pirma nustatytina ši dalijamo turto vertė.
57. Ieškovas ją apskaičiavo pagal sklypų vidutines rinkos kainas, nustatytas 2015-04-15 būsenai ir nurodomas VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose - 13 182 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė nurodoma 3230 €,o 22 024 kv.m. ploto žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertė 5320 €( b.l.11-14).
58. Atsakovas įrodymų dėl ginčo turto rinkos vertės nepateikė, bet atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškovo siūloma kompensacija, dalintino sklypo vertė esanti daug didesnė, nei ieškovas nurodo, įsipareigojo atlikti žemės sklypo vertinimą ir įrodymus pateikti teismui, ieškovui ( b.l.85-86). Bylos eiga rodo, jog įrodymų dėl sklypų rinkos vertės atsakovas taip ir nepateikė, o pateikė priešieškinį, kuriame suformulavo reikalavimą dėl atidalijimo natūra.
59. Toks procesinis atsakovo elgesys rodo, jog jam pasirinkus atidalijimo natūra būdą, buvo neaktualios sklypų rinkos vertės ( nors ją laiko didesne nei nurodo ieškovas) ir tokių įrodymų jis nebeteikė, ieškovas vertino,jog pateikė pakankamai ir pagrįstų įrodymų kompensacijos dydžiui pagrįsti.
60. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad taikytinas turto atidalijimo išmokant kompensaciją pinigais būdas, klausimas dėl kompensacijos dydžio nustatymo perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui. Toks procesinis sprendimas priimamas todėl, kad nustatant kompensacijos dydį, reikalinga maksimaliai tiksliai nustatyti konkretaus turto rinkos vertę. Įrodymų, pvz. konkretaus turto vertinimo išvadų ar pan., į bylą pirmos instancijos teisme nepateikta, o teismui parinkus atidalijimo natūra būdą jų rinkimas, pasiūlant juos pateikti šalims ar renkant savo iniciatyva, pvz., paskyrus ekspertizę( CPK 212 str.) , nebuvo tikslingas.
61. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus taikyti dalies kompensavimo pinigais būdą, turto rinkos vertės nustatymas tampa esmine įrodinėtina aplinkybe. Tai atliktina pagal bendrąsias įrodymo rinkimo ir jų vertinimo taisykles( nurodant šalims reikalingumą šias aplinkybes įrodyti, pasiūlant šalims pateikti įrodymus dėl šios aplinkybės, sprendžiant dėl jų pakankamumo ).
62. Pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas spręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo atskleista jos esmė , kuri suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės dėl kompensacijos pinigais dydžio ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
63. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa ar didelės dalies apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.).
64. Iš turimų įrodymų sprendžiama, jog nėra galimybės kompensacijų dydį nustatyti apeliacinės instancijos teisme( šalys naujų įrodymų neteikė), o kaip tinkamą įrodymą vertinti vien vidutines rinkos vertes nepabandžius surinkti ir įvertinti kitų įrodymų, kolegijos vertinimu, kol kas negalima. Be to, kompensacijos dydžio nustatymas nauju sprendimu, kuris būtų priimtas apeliacinės instancijos teisme, užkirstų kelią kompensacijos dydžio pagrįstumui patikrinti apeliaciniame procese ir tas neatitiktų apeliacinio proceso paskirčiai tikrinti pirmos instancijos teismo sprendimų ( jo išvadų) pagrįstumą.
65. Nagrinėjant šią bylos dalį iš naujo, pirmos instancijos teismas turėtų pasiūlyti šalims pateikti įrodymus dėl individualios turto vertės, esant reikalui spręsti dėl ekspertizės atlikimo( CPK 179 str.), vertinti jau pateiktus įrodymus ar jie rodo tikėtiną turto rinkos vertę( vertintina , kad abu sklypai yra prie intensyvaus eismo kelio- Panevėžio aplinkkelio, prie kelių sankryžos, netoli Panevėžio miesto, viešai prieinamuose skelbimuose apie panašaus turto siekiamus sudaryti sandorius dažniausia nurodoma didesnė pradinė žemės vieneto kaina.
66. Kadangi kompensacijos dydžio klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo, o teismui nustačius atidalijimo iš bendro turto būdą išmokant kompensaciją pinigais, gali susiklostyti teisinė situacija, kad nuosavybės teisės šalims atsiras į visą daiktą, o kompensacija dėl kokių nors priežasčių dar nebūtų išmokėta( dėl jos susitarta) . Siekiant apsaugoti šalių interesus į kompensacijos gavimą, kolegija nustato, jog daiktinė nuosavybės teisė šalims į atitinkamą sklypų dalį už kurias jie vienas kitam turės išmokėti kompensaciją atsiras tik išmokėjus kompensaciją( dėl jos susitarus).
67. Kadangi teismo sprendimo dalis naikinama, ši dalis bus nagrinėjama iš naujo, todėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo klausimas nesprendžiamas, o paskirstymo pirmos instancijos teisme perduodamas nagrinėti iš naujo, nes nustatyta turto rinkos vertė turi įtakos ieškinio kainos ir atitinkamai šių išlaidų dydžio apskaičiavimui, paskirstymui ( CPK 85 str.1 d. 9 p.,93,99 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3,4 punktais, 327 str. 1 d. 2 p., 330, 331 str. teismas
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-413-589/2016 dalį dėl bendro turto padalijimo būdo pakeisti ir ją išdėstyti taip: „ priešieškinį atmesti. Tenkinti ieškinio reikalavimus dėl atidalijimo iš bendro žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), ir iš bendro žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., būdo ir atidalinti bylos šalis A. P. V. ir R. S. iš minėtų bendrų žemės sklypų taip:
atidalinti R. S., a.k(duomenys neskelbtini) dalį iš žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), priteisiant jam iš A. P. V. , a.k(duomenys neskelbtini) už 11043/22024 šio sklypo dalį tenkančią kompensaciją pinigais; atidalinti A. P. V. , a.k(duomenys neskelbtini) dalį iš žemės sklypo, kurio kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini) , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., priteisiant jam iš R. S., a.k(duomenys neskelbtini) už 6572/13182 šio sklypo dalį tenkančią kompensaciją pinigais“. Bylos dalį dėl tenkančių už atidalytų sklypų dalių kompensacijų pinigais vienos šalies kitai dydžio nustatymo perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo panaikinti ir perduoti šį klausimą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Išmokėjus tenkančias kompensacijas už turto dalis pinigais( susitarus dėl jų mokėjimo), visą žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), pripažinti A. P. V. , a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybe ir visą žemės sklypą, kurio kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k., pripažinti R. S., a.k(duomenys neskelbtini) nuosavybe.