Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-848-883/2025

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-11-24
Bylos Nr.: e2A-848-883/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-25-3-01609-2024-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irena Stasiūnienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: J. R.
Atsakovas: L. E. R.

Kategorijos

2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas

Civilinė byla Nr. e2A-848-883/2025 (S) Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01609-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.1.1.; 2.1.5.2.; 2.6.9.2.; 3.3.1.19.1.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 24 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Aleksandro Rusako ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. E. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui L. E. R. dėl piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. E. R. be teisinio pagrindo gautą 28 964,52 Eur (teismo posėdžio metu patikslino, kad reikalavimo suma yra 28 962 Eur) sumą, 13 605,39 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudos teisėmis naudojosi ir vykdė veiklą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte adresu (duomenys neskelbtini): pastate-lentpjūvėje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys buvo sutarusios, kad atsakovas parduos ieškovui 1/2 jo panaudos teise valdomo turto, esančio (duomenys neskelbtini): 1) pastato - lentpjūvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt.

3. Ieškovas nurodė, kad pritaikė nekilnojamąjį turtą savo veiklai vykdyti - po susitarimo parduoti minėtą turtą buvo atliktas viso pastato - lentpjūvės stogo santvaros paaukštinimas nuo 4 m. iki 6 m., sudėti langai. 2006 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur) už iš L. E. R. ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą; 2006 m. rugsėjo 18 d. J. R. papildomai už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą sumokėjo L. E. R. 20 000 Lt (5 792,40 Eur); 2006 m. gruodžio 15 d. J. R. papildomai už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą sumokėjo L. E. R. 50 000 Lt (14 481 Eur). Iš viso J. R. už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą sumokėjo L. E. R. 100 000 Lt (28 962 Eur).

4. Ieškovas taip pat nurodė, kad atsakovas vilkino pastato pardavimą argumentuodamas, kad tvarko valstybinės nekilnojamojo turto kiemo žemės dalies, kurią iš atsakovo turėjo pirkti ieškovas, klausimus. Atsakovas minėtų nekilnojamojo turto objektų ieškovui taip ir nepardavė, priešingai, - nekilnojamasis turtas – pastatas – lentpjūvė ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai 2014 m. lapkričio mėn. 14 d. dovanojimo sutartimi padovanoti T. R. Apie tai, kad pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas, ieškovas sužinojo 2015 m. sausio 7 d., kai panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė Nekilnojamojo turto panaudos davėjas T. R.

Atsiliepimas

5. Atsakovas L. E. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Atsakovas nurodė, kad šalys niekada nesitarė, jog atsakovas parduos, o ieškovas už 100 000 Lt (28 962 Eur) pirks nekilnojamąjį turtą. 2006 metais ginčo šalys susitarė, kad ieškovas, kuris norėjo naudotis nekilnojamuoju turtu savo turimos įmonės veiklai vykdyti, investuos savo lėšas į nekilnojamojo turto pritaikymą ir atliks rekonstrukcijos darbus, t. y. padidins nekilnojamojo turto esamą aukštį bei pastatys telferinį kraną, sustiprins santvaras, uždarys sienas, sudės langus, tuo tarpu atsakovas leis nemokamai naudotis nekilnojamuoju turtu 10 metų.

7. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas nekilnojamojo turto rekonstrukciją pradėjo 2006 m. birželio mėn. Kadangi nekilnojamojo turto pagerinimas ieškovo poreikiams pritaikyti reikalavo nemažų investicijų, o ieškovas norėjo užsitikrinti, kad atlikus nekilnojamojo turto rekonstrukcijas, atsakovas laikysis pažado leisti ieškovui neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu 10 metų, buvo sutarta, jog ieškovas rekonstrukcijos darbus atliks per kelis etapus, o atsakovas pabaigus kiekvieną iš rekonstrukcijos darbų etapų išrašys ieškovui raštelį, nurodydamas, jog galimai gavo tokią pinigų sumą, už kokią ieškovas atliko rekonstrukcijos darbus. Ieškovui atlikus tam tikrus etapinius statybos darbus, atsakovas pasirašydavo byloje pateiktus raštelius, patvirtindamas investuotų į rekonstrukciją lėšų sumą. Tokiu būdu atsakovas savo parašu patvirtino, kad ieškovas atliko nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už 100 000 Lt (28 962 Eur) dydžio sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2025 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovo J. R. ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui J. R. iš atsakovo L. E. R. 28 962 Eur skolą, 7 240,50 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą 36 202,50 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2024 m. rugsėjo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 152,22 Eur bylinėjimosi išlaidas; Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

9. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, nesutiko su atsakovo vertinimu, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 metų, kai praėjus vienerių metų terminui nuo pinigų perdavimo nebuvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis, ar nuo 2006 m. gruodžio 15 d., kai atsakovui buvo perduota paskutinė 50 000 litų suma už ketinamą įsigyti pastato dalį. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne 2006 ar 2007 metais, bet 2015 m. sausio 7 d. gavęs panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš naujojo nekilnojamojo turto savininko T. R.. Teismo posėdžio metu liudytoja ieškovo sutuoktinė A. R. nurodė, kad ji ruošė 2007 ir 2011 metų preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo sutarčių projektus, kurių tekstas ir turinys buvo parengtas pagal atsakovo ieškovui perduotus dokumentus (turto vertinimo ataskaitos ir inventorinės bylos kopijas), todėl teismo vertinimu, dar 2011 metais ieškovas tikėjosi su atsakovu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, tačiau dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių sutartis nebuvo sudaryta.

10. Teismas taip pat nurodė, kad ginčo pastatas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. priklausė atsakovui ir nuo 2014 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas T. R., kuris pastatą 2022 m. gegužės 17 d. pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o 2015 m. sausio 7 d. panaudos sutartis, teismo vertinimu, patvirtina faktą, kad ieškovas, kaip juridinio asmens vadovas, atstovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, su T. R. sudarė 1/2 dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį vienerių metų terminui. Teismas darė išvadą, kad nuo šios sutarties pasirašymo ieškovui tapo visiškai aišku, kad pastato dalis tikrai jam nebebus parduodama ir kad nuo 2015 m. sausio 7 d. turėtų būti pradedamas skaičiuoti 10 metų ieškinio senaties terminas ir ši diena laikytina ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad ieškovas ieškinį pateikė 2024 m. rugsėjo 19 d., t. y. nepraleidęs bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnis), todėl teismas kaip nepagrįstą atmetė atsakovo L. E. R. prašymą taikyti ieškinio senatį.

11. Teismas nurodė, kad ginčo šalys kardinaliai skirtingai aiškina ir traktuoja jas siejusius teisinius santykius - ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad perdavė atsakovui 100 000 litų (28 962 Eur) sumą grynaisiais pinigais kaip avansą už ketinamą įsigyti 1/2 dalį pastato, o atsakovas procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad esant poreikiui rekonstruoti pastatą, buvo būtinos didelės investicijos, todėl su ieškovu susitarė, kad jis etapais atliks statybos darbus, o jis pasirašys skolos raštelius, patvirtindamas investuotų į rekonstrukciją lėšų sumą, be to, ieškovas investavo pinigus į pastato pritaikymą veiklai už neatlygintiną naudojimąsi pastato dalimi.

12. Teismas nustatė, kad atsakovas L. E. R. patvirtino gavęs iš ieškovo J. R. už nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), iš viso 100 000 litų, iš kurių 2006 m. rugpjūčio 22 d. gavo 30 000 litų, 2006 m. rugsėjo 18 d. dar 20 000 litų ir 2006 m. gruodžio 15 d. likusius 50 000 litų. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių bei liudytojų paaiškinimus, labiau tikėtina laikė ieškovo poziciją apie grynųjų pinigų perdavimą, o atsakovo pozicija apie gautų pinigų užskaitymą kaip nuomos mokestį arba kaip investicijas į pastatą ar nurodymą, kad pinigai išvis nebuvo perduoti, teismo laikyta nepagrįstu atsakovo susiklosčiusios situacijos vertinimu. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo šalys 2006 metais, kai buvo perduoti pinigai, būtų vedusios derybas dėl pastato nuomos. Priešingai, ieškovo sutuoktinės ruošti 2007 ir 2011 metų preliminariųjų turto pirkimo – pardavimo sutarčių projektai, nors ir liko nepasirašyti dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, paneigia atsakovo versiją tarp šalių buvus turto nuomos santykius. Aplinkybė, kad žemės, esančios po pastatu dokumentacija buvo sutvarkyta ir žemės sklypas nuo 2010 m. kovo 4 d. buvo registruotas atsakovo vardu, teismo vertinimu, nereiškia, kad ieškovas apie tai buvo informuotas ir šias aplinkybes žinojo. Teismas pažymėjo, kad pastatas buvo rekonstruotas neneigia abi šalys, tačiau ieškovas nereikalavo priteisti iš atsakovo lėšų, išleistų pastato rekonstrukcijai, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisakė.

13. Teismas sprendė, kad nors tarp šalių preliminarioji sutartis taip ir liko nepasirašyta (nors ir buvo parengta), pasirašyti skolos rašteliai bei šalių ir liudytojų paaiškinimai teismui leido spręsti, kad ieškovas 100 000 litų (28 962 Eur) sumą atsakovui sumokėjo kaip žadamo pirkti turto kainą, t. y. kaip avansą. Kadangi ieškovas atsakovui 100 000 litų (28 962 Eur) sumą sumokėjo kaip turto kainos dalį, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas neteko pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 100 000 litų (28 962 Eur) sumą, kurią jis sumokėjo atsakovui kaip avansą, yra pagrįstas, todėl teismo tenkintas.

14. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti 13 605,39 Eur palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. balandžio 4 d. nurodė, kad atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovas su šia pozicija sutiko, priteisė ieškovui 7 240,50 Eur palūkanas (28 962 Eur x 5 proc. x 5 metai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

15. Atsakovas L. E. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-456-666/2025 ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo J. R. ieškinį pilna apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

14.1. Tiek ieškovas, tiek pirmosios instancijos teismas, ieškovo sužinojimą apie galimai jo pažeistas teises, siejo su 2015 m. sausio 7 d., kai ieškovas iš naujojo nekilnojamojo turto, kurį jis ketino įsigyti, t. y. pastato-lentpjūvės, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininko T. R. gavo panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau, atsakovo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo sieti ieškinio senaties termino pradžią su 2015 m. sausio 7 d. pasirašyta panaudos sutartimi, kurią ieškovas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasirašė su naujuoju nekilnojamojo turto savininku T. R., kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo suprasti ir suvokti, kad nekilojamasis turtas jam nebus parduotas gerokai anksčiau.

14.2. Pirmosios instancijos teismas ieškovo lūkestį, jog jam nekilnojamasis turtas bus parduotas ir dėl ko jis neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, siejo su atsakovo sutuoktinės nurodytomis aplinkybėmis, jog 2007 m. ir 2011 m. buvo parengtos preliminariosios sutartys, kurios buvo pateiktos byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą bei pasisakydamas dėl senaties termino, visiškai neatsižvelgė į tai, jog atsakovas teismo posėdžių metu aiškiai nurodė, jog apie jokias preliminariąsias sutartis jam niekada nebuvo žinoma. Šias aplinkybes patvirtina tai, jog ieškovo pateiktos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo sutartys nepasirašytos, be to, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas šias preliminariąsias sutartis apskritai būtų pateikęs atsakovui pasirašyti.

14.3. Net jeigu ir būtų galima laikyti ieškovo nurodytas aplinkybes teisingomis, tai yra, jog jo sutuoktinė buvo parengusi preliminariąsias sutartis ir jos buvo pateiktos atsakovui, tačiau jis atsisakė jas pasirašyti, tai rodo, kad susitarimo dėl nekilnojamojo turto pardavimo nebuvo, nes priešingai pusei net du kartus atsisakius įforminti susitarimą raštu, apdairaus ir rūpestingo asmens standarto neatitinka asmens lūkestis, jog toks susitarimas bus vykdomas ir kas būtų leidę ieškovui pagrįstai tikėtis, kad jam Nekilnojamasis turtas ateityje bus parduotas. Apeliantas pažymėjo ir tai, kad preliminariosios sutartys buvo parengtos 2007 m. ir 2011 m., tai yra 4 metų skirtumų, todėl jeigu 2007 m. metais atsakovo atsisakymas pasirašyti preliminarią sutartį ir gali turėti loginį pagrindimą, t. y. nes tuo metu nebuvo sutvarkyti žemės dokumentai, tačiau 2011 metais atsakovui atsisakius pasirašyti preliminariąją sutartį, ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad nekilnojamasis turtas jam nebus parduotas.

14.4. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog 2011 metais ieškovas tikėjosi su atsakovu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių (neva nesutvarkytos žemės, esančios po pastatu dokumentacijos) sutartis nebuvo sudaryta, visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su pačiu ieškovo asmeniu. Be to, ieškovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir vienintelis akcininkas, kuris įmonei vadovauja nuo pat jos įkūrimo pradžios 1993 metais. Todėl jis kaip verslininkas žinojo ar turėjo žinoti, jog siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą yra sudaroma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta.

14.5. Nors skolos raštelių pasirašymo metu ir egzistavo objektyvios priežastys, dėl ko nekilnojamasis turtas ieškovui negalėjo būti parduotas, nes tuo metu atsakovas dar nebuvo nekilnojamojo turto savininkas (nuosavybė jis įsigijo 2007 m. spalio 2 d.), tačiau šios aplinkybės jau buvo išnykusios, kuomet buvo parengtos preliminariosios sutartys, tai yra 2007 m. lapkričio 10 d. ir 2011 m. lapkričio 15 d.

14.6. Ieškovas teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo šalys dar 2006 metais buvo sutarusios, jog ieškovas ne tik atliks pastato rekonstrukciją, tačiau ir pastatys telferinį kraną, tačiau krano taip ir nepastatė, papildomai nurodydamas, jog „mačiau prie ko eina ir sustabdžiau“ (2025 m. kovo 13 d. teismo posėdžio 28 min. 25 s.). Iš ieškovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, kad jis sustabdė turto remonto darbus, nes turėjo pagrindą manyti, kad turtas jam nebus parduotas, kas taip pat reiškia, kad jis anksčiau, nei 2015 m. turėjo suprasti ir suvokti, kad turtas jam nebus parduotas.

14.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė ir nepasisakė dėl to, jog ieškovas per visą 18 metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2006 metų, kai galimai atsakovui sumokėjo paskutinę iš 100 000 litų sumą iki pat 2023 m. gruodžio 21 d. pretenzijos 2024 m. sausio 11 d. gavimo, nei žodžiu, nei raštu nereiškė atsakovui jokių pretenzijų nei dėl nekilnojamojo turto pardavimo, nei dėl apie galimai be pagrindo sumokėtos sumos grąžinimo. Priešingai, ieškovas nekilnojamuoju turtu neatlygintinai naudojosi net 14 metų, taip pat nekėlė jokių pretenzijų dėl nuomos sutarties sudarymo su atsakovo sūnumi T. R., nuolat ir nepertraukiamai mokėjo sutartą nuomos mokestį, tačiau pretenzijas dėl galimai be pagrindo atsakovo įgytų piniginių lėšų pareiškė tik 2023 metų pabaigoje, kai dabartinio nekilnojamojo turto savininko buvo paprašytas atlaisvinti nekilnojamąjį turtą.

14.8. Ieškovas negalėjo teismui įvardinti ir nurodyti, koks buvo šalių sutartas pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo terminas. Taigi, teismui laikant, jog tarp ginčo šalių susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai, senaties terminas remiantis CK 6.165 straipsnio 3 dalimi turėjo būti skaičiuojamas nuo 2007 m. gruodžio 15 d., kai ieškovui atsirado teisė reikalauti grąžinti galimai už perkamą nekilnojamąjį turtą jo sumokėtas pinigines lėšas.

Atsiliepimas

14.9. Atsakovas viso proceso metu teigė, jog tarp šalių buvo susitarimas, pagal kurį ieškovas, kuris norėjo naudotis nekilnojamuoju turtu savo turimos įmonės veiklai vykdyti, investuos savo lėšas į nekilnojamojo turto pritaikymą, atliks rekonstrukcijos darbus, t. y. padidins nekilnojamojo turto aukštį bei pastatys telferinį kraną, sustiprins santvaras, uždarys sienas, sudės langus, o atsakovas leis neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu 10 (dešimt) metų, t. y. tarp šalių niekada nebuvo jokio susitarimo dėl nekilnojamojo turto pardavimo, ar tuo labiau piniginių lėšų už šį galimai parduodamą turtą sumokėjimo atsakovui.

14.10. Priešingai nei nurodoma pirmosios instancijos teismo sprendime, skolos rašteliai nepatvirtina, jog ieškovas perdavė, o atsakovas gavo juose nurodytą pinigų sumą už parduodamą nekilnojamąjį turtą, kadangi jokių įrašų pačiuose skolos rašteliuose apie turto pardavimą nėra.

14.11. Nors per pakankamai ilgą laiką ieškovas ir išgrynino 99 808,26 litų sumą, tačiau atsižvelgiant į sumas, kuriomis piniginės lėšos buvo išgryninamos, laikotarpį bei į skolos rašteliuose nurodytas datas, nėra jokio pagrindo teigti, jog išgrynintos piniginės lėšos buvo perduotos atsakovui, po ko jis pasirašė skolos raštelius.

Žemesnės instancijos teismas

14.12. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ginčo Nekilnojamasis turtas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. priklausė atsakovui, t. y. tuo laikotarpiu, kai buvo išrašomi skolos rašteliai, nekilnojamas turtas nepriklausė atsakovui, tačiau plačiau apie tai nepasisakė.

14.13. Tai, kad ginčo šalių vis tik nesiejo jokie ikisutartiniai teisiniai santykiai taip pat patvirtina tai, jog, kaip ir nurodė pats ieškovas, nuo pat 2006 metų iki 2023 m. pabaigos, kai buvo parengta pretenzija atsakovui, t. y. net 17 metų, nė karto nereikalavo iš atsakovo grąžinti piniginių sumų pagal skolos raštelius, taip pat nereikalavo parduoti nekilnojamąjį turtą, kas visiškai neatitinka jokių protingumo kriterijų, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias bylai reikšmingas aplinkybes visiškai neatsižvelgė.

14.14. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo šalys 2006 metais, kai buvo perduoti pinigai, būtų vedusios derybas dėl pastato nuomos. Atsakovas akcentavo, kad byloje taip pat nėra jokių duomenų, išskyrus ieškovo paaiškinimų ir nepasirašytų Preliminariųjų sutarčių, jog šalys butų vedusios derybas ir dėl nekilnojamojo turto pardavimo.

Atsiliepimas

15. Ieškovas J. R. atsiliepimu į atsakovo L. E. R. apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. 2001 metais atliktas turto vertinimas patvirtina, kad nekilnojamojo turto: Gamybinio pastato su 5545 kv. m. žemės sklypu rinkos vertė 2001 m. rugpjūčio mėn. 8 d. yra 110 000 Lt (31 858,20 Eur). Ieškovas ir atsakovas sutarė, kad atsakovas parduos ieškovui jo panaudos teise valdomą Nekilnojamąjį turtą (1/2 ieškovo panaudos teise valdomo turto adresu (duomenys neskelbtini): i) pastato - lentpjūvės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ii) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nekilnojamojo turto kiemo žemės dalį už 150 000 Lt (43 443 Eur). Ieškovas 2006 m. rugpjūčio mėn. 22 d., 2006 m. rugsėjo mėn. 18 d., 2006 m. gruodžio mėn. 15 d. sumokėjo atsakovui dalį Nekilnojamąjį turtą kainos - 100 000 litų (28 964,52 Eur), kas sudarė perkamo turto rinkos vertę. Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovas teigė, kad tvarko valstybinės po Nekilnojamuoju turtu esančios ir Nekilnojamojo turto kiemo žemės dalies, kurią iš atsakovo turėjo pirkti ieškovas, klausimus (jos tapimo iš valstybinės į privačią). Sumokėjęs už Nekilnojamąjį turtą 100 000 litų, laukdamas Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, esant būtinybei vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, ieškovas taip pat Nekilnojamąjį turtą įrengė, kad Nekilnojamasis turtas būtų pritaikytas jo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbui. 2007 m. sąmata patvirtina, kad praėjus metams laiko po to, kai ieškovas sumokėjo atsakovui už Nekilnojamąjį turtą 100 000 litų, ieškovas nestabdant gamybos Nekilnojamam turtui atliko darbų už 61 270 litų (17 745,02 Eur).

15.2. Vietoje to, kad atsakovas su ieškovu sudarytų Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, ieškovui buvo pateikta 2015 m. sausio 7 d. panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Nekilnojamojo turto savininku nurodytas kitas asmuo nei atsakovas, t. y. T. R.. Ieškovui 2015 m. sausio 7 d. gavus panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tapo aišku, jog pastato dalis (Nekilnojamasis turtas) nebus parduotas, nes atsirado naujas Nekilnojamojo turto savininkas – T. R.. Šią datą prasidėjo ieškinio senaties termino skaičiavimas, kuris yra 10 (dešimt) metų, kuris nėra praleistas.

15.3. Jokio šalių susitarimo dėl nekilnojamojo turto nuomos nebuvo. Taip pat byloje nėra jokio šalių susitarimo, kad ieškovas turės investuoti lėšas į nekilnojamojo turto pagerinimus, kad galėtų juo naudotis neatlygintinai.

15.4. Atsakovas nesutiko su apelianto argumentais, kad jis pinigų iš ieškovo negavo, o 50 000 Lt suma nebuvo išgryninta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl piniginių lėšų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų

18. Ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė juridinių asmenų registro išrašą apie (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas. Ieškovas taip pat tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui pateikė el. laiško nuorašą ir banko išrašą, kaip patvirtinimą, jog jei banko operacija įvykdyta vieną dieną, operacijos lėšos rezervuojamos ir gali būti nuskaitomos nuo sąskaitos net po kelių dienų.

19. Pažymėtina, jog įrodymai, kuriais grindžiami ieškinio reikalavimai, pateikiami kartu su ieškiniu (CPK 135 straipsnio 2 dalis), esant poreikiui jie gali būti renkami ir teikiami iki bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 251 straipsnis). Papildomų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme ribojamas, net jei jų pateikimą inicijuoja bylos šalis (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme.

20. Kasacinio teismo išaiškinta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovo pateiktas VĮ „Registrų centras“ išrašas apie juridinio asmens (duomenys neskelbtini) valdymo organus gali turėti teisinės reikšmės sprendžiamos bylos atveju, todėl pateikti minėti įrodymai yra priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

22. Ieškovo pateiktas el. laiško nuorašas ir banko išrašas yra pateikti apeliacinės instancijos teismui tiesiogiai 2025 m. spalio 27 d., t. y. paskirto teismo posėdžio dieną. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus gali priimti tik suteikęs byloje dalyvaujantiems asmenims pakankamai laiko susipažinti su naujais įrodymais ir išdėstyti savo nuomonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2021). Atsakovas nėra informuotas apie apeliacinio teismo ketinimą šį įrodymą priimti, šio įrodymo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą, todėl jį priimti atsisakoma.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad L. E. R. pasirašė patvirtinimą, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. jog iš J. R. gavo 30 000 Lt dalinį mokėjimą už nekilnojamąjį turtą, kuris yra adresu, (duomenys neskelbtini).

24. 2006 m. rugsėjo 18 d. L. E. R. parašu patvirtino, jog gavo iš J. R. papildomą 20 000 Lt sumą už nekilnojamąjį turtą.

25. 2006 m. gruodžio 15 d. L. E. R. parašu patvirtino, jog gavo iš J. R. 50 000 Lt už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas turto kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

26. L. E. R. pastatas-lentpjūvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 83/100 kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Nekilnojamasis turtas), nuosavybės teise priklausė nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d., o T. R. – nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2022 m. gegužės 19 d.

27. 2015 m. sausio 7 d. panaudos sutartimi (toliau - ir Panaudos sutartis), pasirašyta tarp panaudos davėjo T. R. ir panaudos gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. R., susitarta, jog panaudos davėjas pagal šią sutartį perduoda panaudos gavėjui laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis nuosavybės teise valdomą turtą: 1/2 pastato-lentpjūvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1P1p, bendras plotas 751,44 kv. m., esantis adresu (duomenys neskelbtini); 0,06 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

28. 2017 m. rugsėjo 28 d. pranešimu T. R. Panaudos sutartį nutraukė nuo 2018 m. gruodžio 31 d. ir pateikė pasiūlymą 2019 m. patalpų nuomai mokant 3 mėn. į priekį po 750 Eur, 3000 Eur metams.

29. 2020 m. spalio 1 d. tarp T. R. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus J. R., sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią T. R. perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos teise naudotis pastato dalimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1p1, bendras plotas 751,44 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje susitarta perduoti 375 kv. m. pastato dalį ir žemės dalį 0,03 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Patalpų nuomos trukmė nuo 2020 m. spalio 1 d., neterminuotai.

30. Šiuo metu pastatas-lentpjūvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 83/100 kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2023 m. lapkričio 13 d. Pastatas – akmens apdirbimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 34/200 kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. M. nuo 2020 m. sausio 13 d.

31. 2023 m. gruodžio 21 d. J. R. L. E. R. pateikė pretenziją dėl sumokėtų lėšų grąžinimo.

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

32. Apeliantas nurodo, kad viso proceso metu įrodinėjo, jog tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovas, kuris norėjo naudotis Nekilnojamuoju turtu savo turimos įmonės veiklai vykdyti, investuos savo lėšas į Nekilnojamojo turto pritaikymą, atliks rekonstrukcijos darbus, t. y. padidins Nekilnojamojo turto aukštį bei pastatys telferinį kraną, sustiprins santvaras, uždarys sienas, sudės langus, o ginčo tarp šalių nebuvo dėl to, jog po to, kai atsakovas pasirašė skolos raštelius, ieškovas atliko Nekilnojamojo turto pagerinimo darbus ir šalys buvo susitarusios dėl tokių darbų atlikimo iš ieškovo lėšų. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais neturi pagrindo sutikti.

33. Byloje nustatyta, kad atsakovas L. E. R. pasirašė patvirtinimą, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. iš J. R. gavo 30 000 Lt dalinį mokėjimą už nekilnojamąjį turtą, kuris yra adresu, (duomenys neskelbtini), 2006 m. rugsėjo 18 d. - papildomą 20 000 Lt sumą už nekilnojamąjį turtą, o 2006 m. gruodžio 15 d. L. E. R. parašu patvirtino, jog gavo iš J. R. 50 000 Lt už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas turto kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2007 m. spalio mėn. 2 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007 m. spalio mėn. 2 d. perdavimo - priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Nekilnojamasis turtas perėjo atsakovo nuosavybėn, o nuo 2014 m. lapkričio 14 d. - dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas T. R.. Tarp šalių ginčo nėra, kad ieškovui priklausanti įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojosi patalpomis savo komercinei veiklai vykdyti, o ieškovas atliko Nekilnojamojo turto darbus.

34. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys iš esmės skirtingai vertina pinigų priėmimo raštelių dėl bendros 100 000 Lt sumos surašymo aplinkybes – ieškovas laikėsi pozicijos, kad jis perdavė bendrą 100 000 Lt sumą kaip avansą už Nekilnojamojo turto dalies pirkimą, o apeliantas atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybėmis, jog grynieji pinigai nebuvo jam perduoti, tačiau minėtais rašteliais buvo patvirtinama ieškovo atliktų investicijų į Nekilnojamąjį turtą suma. Ieškovas savo poziciją įrodinėjo pinigų priėmimo rašteliais, 2007 m. lapkričio 10 d. ir 2011 m. lapkričio 15 d. parengtomis, tačiau nepasirašytomis preliminariosiomis nekilnojamojo turto pirkimo sutartimis, Nekilnojamojo turto remontą bei turtinę padėtį patvirtinančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovas savo argumentus grindė nekilnojamojo turto išrašais, pateikta 2020 m. sausio 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), banko išrašais, patvirtinančiais ieškovo nuomos mokesčio mokėjimą T. R..

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors atsakovas ir neigia realiai gavęs rašteliuose nurodytą pinigų sumą, o savo poziciją grindžia susitarimu su ieškovu pagerinti Nekilnojamąjį turtą, atsakovas neįrodė, jog šalys ieškovo atlikto remonto išlaidas susitarė įforminti išimtinai pinigų priėmimo/skolos raštelių forma dėl šių priežasčių, nes: 1) byloje pateiktais pinigų priėmimo rašteliais ieškovas įrodinėjo, jog bendrą 100 000 Lt sumą atsakovui perdavė grynaisiais pinigais kaip avansą už Nekilnojamojo turto dalies pirkimą. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovas minėto turto dalies jam nepardavė. Atsakovas neigė grynųjų pinigų gavimą iš esmės ir įrodinėjo tarp šalių egzistavusį susitarimą dėl Nekilnojamojo turto rekonstrukcijos. Taigi, esant iš esmės skirtingoms šalių pozicijoms, išanalizavus pinigų priėmimo raštelių turinį, matyti, kad atsakovas, pasirašydamas pinigų priėmimo raštelius, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino grynųjų pinigų gavimą iš ieškovo už Nekilnojamąjį turtą. Pinigų priėmimo rašteliuose nėra išskirta jokių papildomų sąlygų bei terminų, todėl pinigų priėmimo raštelius aiškinant pažodžiui matyti aiškiai išreikšta atsakovo valia priimti nurodytas sumas iš ieškovo už Nekilnojamąjį turtą; 2) nors grynųjų pinigų perdavimo metu Nekilnojamasis turtas priklausė (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1997-11-26 iki 2007-06-29 pirmininkaujamam atsakovo, o atsakovas teigė, kad jis negalėjo tartis dėl turto, kuris jam nepriklausė, pardavimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nurodė, kad ginčo tarp šalių nebuvo dėl to, jog po to, kai atsakovas pasirašė pinigų priėmimo raštelius, ieškovas atliko Nekilnojamojo turto pagerinimo darbus. Taigi, ieškovo atliktos Nekilnojamojo turto renovacijos laikotarpiu, Nekilnojamasis turtas nepriklausė atsakovui, tačiau jis išimtinai savo, o ne (duomenys neskelbtini) vardu, pasirašė pinigų priėmimo raštelius, dėl, kaip nurodo atsakovas, Nekilnojamojo turto rekonstrukcijos, kas iš esmės reikštų, kad rekonstrukcijos susitarimai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjų kolegijos neįtikina atsakovo pozicija, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininku ir sudarydamas galimą susitarimą su ieškovu dėl naudojimosi Nekilnojamuoju turtu ieškovo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti, o naudojimąsi Nekilnojamuoju turtu skirti investicijas Nekilnojamojo turto rekonstrukcijai, minėtus susitarimus būtų vykdęs ne per (duomenys neskelbtini), o savo asmeniniu vardu. Be to, vertinant byloje nustatytas aplinkybes chronologiškai, matyti, kad atsakovas 2007 m. spalio mėn. 2 d. įsigijo Nekilnojamąjį turtą, taigi, atsakovui, užėmusiam pirmininko pareigas Nekilnojamąjį turtą pardavusiame (duomenys neskelbtini) turėjo būti žinomos turto pardavimo aplinkybės, pardavimo eiga ir terminai, todėl atsakovas galėjo planuoti būsimo savo turto perleidimo aplinkybes, kas įvertinant skolos raštelių turinį bei tai, kad skolos rašteliuose atsakovas pasirašė veikdamas išimtinai savo asmeniniu vardu, leidžia spręsti apie tarp ieškovo ir atsakovo egzistavusį žodinį susitarimą dėl Nekilnojamojo turto įsigijimo, o ne rekonstrukcijos atlikimo.

36. Apeliantas taip pat nurodo, kad atsakovas neatlygintinai Nekilnojamuoju turtu naudojosi daugiau nei 10 metų, o vėliau už tą patį turtą mokėjo nuomos mokestį, kas leidžia manyti, jog tokiu būdu buvo vykdomas šalių susitarimas dėl ieškovo atliktų investicijų į Nekilnojamąjį turtą. Apeliantui nepateikus konkrečių ieškovo ir atsakovo susitarimus nustatančių sutarčių, nėra pagrindo spręsti, kad 100 000 Lt sumą ieškovas mokėjo investicijomis į Nekilnojamąjį turtą ir dėl to įgijo teisę naudotis Nekilnojamuoju turtu savo įmonės veiklai.

37. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimą sustiprina ir tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu akcentavo, kad jo ir ieškovo susitarimas reiškė, kad ieškovui atlikus Nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus, atitinkamai sumai bus pasirašomas pinigų priėmimo raštelis realiai piniginių lėšų atsakovui neperduodant. Tačiau atsakovas taip pat akcentavo, kad visi darbai nebuvo atlikti, tačiau pastebėtina, kad atsakovas to nepaisydamas bet kuriuo atveju pasirašydavo pinigų priėmimo raštelius, nors, kaip pats apeliantas teigia, jų galimas susitarimas buvo vykdomas netinkamai. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kuriais yra patvirtinama, kad buvo atlikti Nekilnojamojo turto remonto/rekonstrukcijos darbai 61 270,49 Lt sumai, o Nekilnojamojo turto rekonstrukcijos sąmata yra parengta 2007 metais. Taigi, nors atsakovas teigė, kad jis pinigų priėmimo raštelius pasirašydavo išimtinai ieškovui atlikus Nekilnojamo turto rekonstrukcijos darbų dalį, tačiau šie apelianto žodiniai argumentai neatitinka ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų, nes, kaip matyti, bendra rekonstrukcijos išlaidų suma neatitinka atsakovo argumentų apie konkrečią 100 000 litų rekonstrukcijos sumą. Atsakovui neįrodžius Nekilnojamojo turto rekonstrukcijos susitarimo turinio, sąlygų bei atsižvelgiant į šios nutarties 34 punkte teisėjų kolegijos padarytas išvadas, teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuojant ieškovo ir atsakovo žodiniam susitarimui dėl Nekilnojamojo turto dalies pirkimo ir šį žodinį susitarimą užtikrinus grynųjų pinigų perdavimais atsakovui, ieškovas darbus vykdė, turėdamas lūkestį, jog jis atlieka savo būsimo turto gerinimą.

38. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad be 20 000 Lt ir 30 000 Lt piniginių sumų išėmimų, kurių datos beveik sutampa su paskolos rašteliuose nurodytomis datomis, daugiau ieškovas didesnėmis piniginėmis sumomis pinigų neišiminėjo, o iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad ieškovas tokios piniginės sumos kaip 50 000 Lt neišgrynino. Teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto argumentais, pažymi, kad ieškovas į bylą pateikė savo banko sąskaitos išrašą pinigų priėmimo raštelių pasirašymo ir grynųjų pinigų perdavimo laikotarpiu, o banko išraše yra aiškiai nurodytos grynųjų pinigų išėmimo operacijos, kurias įvertinus matyti, jog atsakovas pilnai pagrindė savo turėtų ir atsakovui perduotų 100 000 Lt sumą, be to, pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo piniginių sumų išgryninimo aplinkybes, kurioms teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti.

39. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad tiek tariamų skolos raštelių pasirašymo metu, tiek ginčo nagrinėjimo teisme metu, ieškovas vadovavo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, taigi jis yra verslininkas, turintis patirties sudarant sandorius (pvz. byloje pateikta didelės vertės akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, sudaryta paties ieškovo) ir pan., todėl jis žinojo ir suprato ikisutartinius santykius, įskaitant bet neapsiribojant pirkimo-pardavimo sutartimis, pinigų mokėjimo ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje ieškovas įrodinėjo, kad Nekilnojamojo turto dalį jis ketino pirkti savo fizinio, o ne juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, be to, apeliantas nurodydamas, kad skolos raštelių pasirašymo metu ieškovas buvo įmonės vadovas, neatsižvelgia į aplinkybes, kad atsakovas taip pat buvo (duomenys neskelbtini) pirmininkas, kuris taip pat turėjo patirties sudarant sandorius ir taip pat turėjo ir galėjo tinkamai įvertinti šalių susitarimo turinį ir iš jo kylančias pasekmes.

40. Pažymėtina, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010

41. Be to, kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024 28 punktą).

42. Teisėjų kolegija apibendrindama pažymi, kad atsakovas pasirašė pinigų gavimo raštelius, kuriuose nurodė, kad pinigai iš ieškovo yra gauti Nekilnojamajam turtui. Nors atsakovas ginčijo patį pinigų gavimo faktą ir neigė gavęs 100 000 Lt sumą ir aiškino, kad pinigų priėmimo rašteliai patvirtina ieškovo atliktas investicijas į Nekilnojamąjį turtą, dėl ko ieškovo įmonė atitinkamai įgijo teisę naudotis Nekilnojamuoju turtu, tačiau nuosekli ieškovo pozicija, teiktų rašytinių įrodymų visuma bei atitinkamai atsakovo nurodytos aplinkybės, kurios bylos nagrinėjimo metu buvo gana nenuoseklios, suformuoja apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad pinigų priėmimo rašteliai buvo atsakovo pasirašyti faktiškai priėmus pinigus iš ieškovo už Nekilnojamo turto dalies įsigijimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, nei vienas vidutiniškai protingas bei atidus asmuo nesutiktų pasirašyti būtent tokia grynųjų pinigų gavimą patvirtinančių raštelių forma negavęs pinigų, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai įsitikino, jog ginčo lėšos buvo perduotos atsakovui, kaip būsimo turto ateityje pirkimo užtikrinimas.

43. Taip pat pažymėtina, kad byloje nesant ginčo dėl Nekilnojamojo turto pagerinimo fakto bei nustačius, kad tarp ieškovo ir atsakovo egzistavo žodinis susitarimas dėl Nekilnojamojo turto dalies pirkimo, o toks susitarimas buvo užtikrintas ieškovo perduotomis ir atsakovo priimtomis piniginėmis lėšomis, todėl atsakovas pasirašydamas patvirtinimus apie grynųjų pinigų gavimą, kartu prisiėmė pareigą ateityje sudaryti Nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu, o nesant tokio ketinimo ir atsakovui neįrodžius, kad tarp jo ir ieškovo buvo kitas susitarimas, pagrindžiantis grynųjų piniginių lėšų gavimą, apeliantas įgijo pareigą grąžinti gautas pinigines lėšas ieškovui.

Dėl ieškinio senaties termino

44. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo ir nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio teisinio pagrindo sieti ieškinio senaties termino pradžią su 2015 m. sausio 7 d. pasirašyta Panaudos sutartimi, kurią ieškovas, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pasirašė su naujuoju Nekilnojamojo turto savininku T. R., kadangi bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo suprasti ir suvokti, kad Nekilojamasis turtas jam nebus parduotas gerokai anksčiau. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais.

45. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas nustatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje, o atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai, nustatyti CK ir kituose teisės aktuose. Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

46. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ši taisyklė taikoma, jeigu kitos CK normos arba kiti įstatymai nenustato kitokios ieškinio senaties terminų eigos pradžios skaičiavimo tvarkos (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Taigi, CK 1.127 straipsnis sieja ieškinio senaties termino eigos pradžią ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-611/2020 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

47. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, jog ieškovas ir atsakovas susitarė, kad atsakovas parduos ieškovui 1/2 jo panaudos teise valdomo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini): 1) pastato - lentpjūvės , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 100 000 Lt (28 962 Eur).

48. Teisėjų kolegija pažymi, byloje nustatyta, kad L. E. R. yra parašu patvirtinęs, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. iš J. R. gavo 30 000 Lt dalinį mokėjimą, 2006 m. rugsėjo 18 d. - 20 000 Lt sumą už nekilnojamąjį turtą, o 2026 m. gruodžio 15 d. - 50 000 Lt už nekilnojamąjį turtą, kuris yra adresu, (duomenys neskelbtini). Ieškovas byloje įrodinėjo, kad atsakovui perdavė bendrą 100 000 Lt sumą kaip avansą už Nekilnojamojo turto dalį, tačiau Nekilnojamojo turto dalies pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o tai, kad nurodyta sutartis sudaryta nebus, ieškovas teigė supratęs, kai naujasis turto savininkas T. R. pateikė ieškovui parengtą nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

49. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ginčo pastatas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. priklausė atsakovui ir nuo 2014 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas T. R. 2015 m. sausio 7 d. Panaudos sutartis patvirtina aplinkybes, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama ieškovo, su T. R. sudarė 1/2 dalies pastato, esančio (duomenys neskelbtini), panaudos sutartį vienerių metų terminui. Kitų duomenų, iš kurių objektyviai būtų galima spręsti, kad ieškovas buvo informuotas, kad Nekilnojamojo turto dalis jam parduota nebebus, nėra. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytoja ieškovo sutuoktinė A. R. ruošė 2007 ir 2011 metų preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo sutarčių projektus, todėl dar 2011 metais ieškovas tikėjosi su atsakovu sudaryti Nekilnojamojo turto pirkimo sutartį. Akcentuotina ir tai, kad nagrinėjamu atveju yra reikšminga nustatyti ir šalių tarpusavio santykius, t. y. tiek ieškovas, tiek atsakovas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad juos abu siejo draugiški santykiais, taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant geriems tarpusavio santykiams daugelis susitarimų dėl Nekilnojamojo turto pardavimo sąlygų buvo derinami žodžiu, todėl nesant konkrečių rašytinių įrodymų, kada atsakovas aiškiai informavo ieškovą, jog Nekilnojamojo turto dalies nebeparduos, atsižvelgtina į tai, kad Panaudos sutarties pasirašymo dieną ieškovas aiškiai ir nedviprasmiškai suprato, kad pastato dalis jam nebebus parduodama ir, kad nuo 2015 m. sausio 7 d. turėtų būti pradedamas skaičiuoti 10 metų ieškinio senaties terminas, todėl ši diena, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytina ieškinio senaties termino pradžia.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų sprendimą palieka nepakeistą.

51. Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).

53. Ieškovas J. R. pateikė įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas rengiant atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme.

54. Šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 768 Eur, atsakovas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad kartu su apeliaciniu skundu atsakovas teikė prašymą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nutartimi neišsprendė, tačiau apeliacinį skundą priėmė. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad apeliacinis skundas atmestinas, likusi nesumokėta dalis – 668 Eur žyminio mokesčio dalis priteistina valstybei iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo L. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 668 Eur (šešių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėAleksandras RusakasIrena Stasiūnienė