- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- e2-456-666/2025
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- Leopoldui E
- Advokatai
- Giedrius Baziulis, Linas Kontrimas
dalyvaujant ieškovui J. R., jo atstovui advokatui Giedriui Baziuliui (posėdyje dalyvauja nuotoliniu būdu),
viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu naudojant ZOOM platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovui Leopoldui E. R. dėl piniginių lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L E. R. be teisinio pagrindo gautą 28 964,52 Eur (teismo posėdžio metu patikslino, kad reikalavimo suma yra 28 962 Eur) sumą, 13 605,39 Eur palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad ieškovo vadovaujama UAB „P“, panaudos teisėmis naudojosi ir vykdė veiklą atsakovui nuosavybės teise priklausančiame nekilnojamame turte adresu Kretingos raj. sav.,: pastate-lentpjūvėje, unikalus Nr. Šalys buvo sutarusios, kad atsakovas parduos ieškovui 1/2 jo panaudos teise valdomo turto, esančio D, Kretingos r. sav.: 1) pastato - lentpjūvės, kurio unikalus Nr. 2) kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, kurių unikalus Nr. už 100 000 Lt (28 964,52 Eur). Vėliau buvo planuojama susitvarkyti žemės sklypo nuosavybę iš valstybinės į privačią. Minėtose patalpose ieškovo vadovaujama įmonė intensyviai dirbo – gamino metalą. Ieškovas pagerino ir pritaikė nekilnojamąjį turtą savo veiklos vykdymui, t.y. po susitarimo parduoti minėtą turtą buvo atliktas viso pastato - lentpjūvės stogo santvaros paaukštinimas nuo 4 m. iki 6 m., sudėti langai, vėliau Ieškovas ketino pastatyti pokraninį kelią ir kranbalkę. 2006 m. rugpjūčio 22 d. ieškovas sumokėjo atsakovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur) už iš Leopoldo E. R. ketinamą pirkti Nekilnojamąjį turtą; 2006 m. rugsėjo 18 d. J. R. papildomai už ketinamą pirkti Nekilnojamąjį turtą sumokėjo Leopoldui E. R. 20 000 Lt (5 792,40 Eur); 2006 m. gruodžio 15 d. J. R. papildomai už ketinamą pirkti Nekilnojamąjį turtą sumokėjo Leopoldui E. R. 50 000 Lt (14 481 Eur). Iš viso J. R. už ketinamą pirkti nekilnojamąjį turtą sumokėjo Leopoldui E. R. 100 000 Lt (28 964,52 Eur). Atsakovas vilkino pastato pardavimą argumentuodamas, kad tvarko valstybinės nekilnojamojo turto kiemo žemės dalies, kurią iš atsakovo turėjo pirkti ieškovas, klausimus. Atsakovas minėtų nekilnojamojo turto objektų ieškovui taip ir nepardavė, priešingai - nekilnojamasis turtas – pastatas - lentpjūvė, kurios unikalus Nr. ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, kurių unikalus Nr. 2014 m. lapkričio mėn. 14 d. dovanojimo sutartimi padovanoti T. R.. Apie tai, kad pasikeitė nekilnojamojo turto savininkas, ieškovas sužinojo 2015 m. sausio 7 d., kai panaudos sutartį Nr. 2 pasirašė Nekilnojamojo turto panaudos davėjas T. R.. Kai Nekilnojamasis turtas tapo T. R. nuosavybe, ieškovo atžvilgiu prasidėjo psichologinis spaudimas ir grasinimai atjungti elektrą bei išvaryti UAB „P“, vadovaujamą ieškovo, iš nekilnojamojo turto patalpų. 2017 m. naujasis nekilnojamojo turto savininkas T. R. pradėjo reikalauti mokesčio už Ieškovo naudojamą nekilnojamąjį turtą bei nurodė nutraukiantis 2015 m. sausio 7 d. panaudos sutartį Nr. 2. 2023 m. gruodžio 21 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją – ne vėliau kaip per mėnesį nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti ieškovui 100 000 Lt (28 964,52 Eur) į jo atsiskaitomąją sąskaitą. Nurodė, kad jeigu per mėnesį nuo šios pretenzijos gavimo dienos atsakovas negrąžins ieškovui jo sumokėtų 100 000 Lt (28 964,52 Eur), jis savo teises gins teismine tvarka. Pretenzija atsakovui įteikta 2024 m. sausio 11 d. Atsakovas pinigų negrąžino, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo be jokio teisinio pagrindo gautą 28 964,52 Eur sumą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Dublike ieškovas akcentuoja tai, kad atsakovui pripažinus, kad ginčo laiku, kai gavo ginčo 100 000 Lt (28 964,52 Eur) sumą, jis net nebuvo ginčo turto savininku, todėl neabejotinai šią sumą gavo be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Nesutinka, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad ieškovas investuos savo lėšas į Nekilnojamojo turto pritaikymą, o būtent atliks rekonstrukcijos darbus, t. y. padidins nekilnojamojo turto esamą aukštį bei pastatys telferinį kraną, sustiprins santvaras, uždarys sienas, sudės langus, o atsakovas leis nemokamai naudotis nekilnojamuoju turtu 10 metų. Ieškovas apie savo pažeistas teises sužinojo 2015 m. sausio 7 d., kai panaudos sutartį Nr. 2 pasirašė Nekilnojamojo turto panaudos davėjas T. R., todėl nesutinka, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas.
Atsiliepimas
A. L. E. R. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu visiškai nesutinka. Prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo šalys niekada nesitarė, jog atsakovas parduos, o ieškovas už 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) pirks nekilnojamąjį turtą. 2006 metais ginčo šalys susitarė, kad ieškovas, kuris norėjo naudotis nekilnojamuoju turtu savo turimos įmonės veiklai vykdyti, investuos savo lėšas į nekilnojamojo turto pritaikymą, o būtent atliks rekonstrukcijos darbus, t. y. padidins nekilnojamojo turto esamą aukštį bei pastatys telferinį kraną, sustiprins santvaras, uždarys sienas, sudės langus, tuo tarpu atsakovas leis nemokamai naudotis nekilnojamuoju turtu 10 metų. Ieškovas nekilnojamojo turto rekonstrukciją pradėjo 2006 m. birželio mėn. Kadangi nekilnojamojo turto pagerinimas ieškovo poreikiams pritaikyti reikalavo nemažų investicijų, o ieškovas norėjo užsitikrinti, kad atlikus nekilnojamojo turto rekonstrukcijas, atsakovas laikysis pažado leisti ieškovui neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu 10 metų, buvo sutarta, jog ieškovas rekonstrukcijos darbus atliks per kelis etapus, o atsakovas pabaigus kiekvieną iš rekonstrukcijos darbų etapų išrašys ieškovui raštelį, nurodydamas jog neva gavo tokią pinigų sumą, už kokią ieškovas atliko rekonstrukcijos darbus. Taigi, ieškovui atlikus tam tikrus etapinius statybos darbus, atsakovas pasirašydavo byloje pateiktus raštelius, patvirtindamas investuotų į rekonstrukciją lėšų sumą. Tokiu būdu atsakovas savo parašu patvirtino, kad ieškovas atliko nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus už 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) dydžio sumą. Svarbi aplinkybė yra tai, kad laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio mėn. iki 2006 m. gruodžio mėn., tai yra kuomet ieškovas mokėjo neva tai už įsigyjamą nekilnojamąjį turtą, atsakovas nebuvo nekilnojamojo turto savininkas, todėl savo vardu tokio susitarimo apskirtai negalėjo sudaryti. Nekilnojamasis turtas iki 2007 m. spalio 2 d., kai buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 8577, priklausė Kretingos rajono todėl atsakovas net nebūtų galėjęs perleisti ieškovui nekilnojamąjį turtą, kuris jam nepriklausė. Ieškovas yra UAB „P“ vadovas ir vienintelis akcininkas, kuris įmonei vadovauja nuo pat jos įkūrimo pradžios. Todėl jis, kaip verslininkas, žinojo ar turėjo žinoti, jog siekiant įsigyti nekilnojamąjį turtą yra sudaroma preliminarioji pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šiuo atveju to nebuvo padaryta, kas tik patvirtina aplinkybę, kad tarp šalių buvo tik susitarimas dėl leidimo neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu mainais į nekilnojamojo turto pagerinimą. Ieškovas jau 2007 metais galėjo ir turėjo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti neva už perkamą turtą sumokėtas pinigines lėšas, tačiau tai nebuvo padaryta, dėl ko darytina pagrįsta išvada, kad Ieškovas 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) pinigines lėšas netiesiogiai, t. y. investuodamas į atsakovui tuo metu priklausiusį turtą, mokėjo už naudojimąsi juo. Nepraėjus tarp šalių nustatytam 10 metų laikotarpiui, t. y. 2014 m. lapkričio 4 d., atsakovas dovanojimo sutartimi Nr. 2-3215 nekilnojamąjį turtą perleido savo sūnui T. R.. Aplinkybė, kad nekilnojamąjį turtą atsakovas ketina perleisti savo sūnui, ieškovui buvo žinoma ženkliai anksčiau negu nurodoma ieškinyje, t. y. likus daugiau negu metams iki tokio sandorio sudarymo, kadangi atsakovo sūnus nekilnojamuoju turtu kaip savo rūpinosi jau nuo 2008 metų. Ieškovo vadovaujamai įmonei UAB „“ buvo suteikta teisė neatlygintinai naudotis nekilnojamuoju turtu nuo 2007 metų net iki 2020 metų. Ieškovo vadovaujama įmonė net apie 14 metų neatlygintinai naudojosi nekilnojamuoju turtu. Tik 2020 m. spalio 1 d. tarp ieškovo vadovaujamos įmonės UAB „P“ ir atsakovo sūnaus T. R. buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2019/09, kuria ieškovo įmonė išsinuomojo nekilnojamąjį turtą bei įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 240,00 Eur dydžio nuomos mokestį. Ieškovas sąmoningai nutyli aplinkybę, jog jo vadovaujama įmonė UAB „a“, atsakovo sūnui T. R. 2022 m. gegužės 17 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2250 perleidus nekilnojamąjį turtą UAB „V“, ieškovas toliau nuomojosi nekilnojamąjį turtą iki kol naujasis savininkas UAB „G“ (nekilnojamąjį turtą valdo nuo 2023 m. lapkričio 13 d.) nusprendė nutraukti nuomos sutartį. Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų, skaičiuojamų už beveik 10 metų laikotarpį, yra nepagrįstas, nes palūkanų išieškojimui taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi per visą 18 metų laikotarpį ieškovas nė karto nei žodžiu nei raštu neužsiminė atsakovui apie neva jam be pagrindo sumokėtos 100 000,00 Lt (28 962,00 Eur) dydžio sumos grąžinimą. Priešingai, ieškovas nekilnojamuoju turtu neatlygintinai naudojosi net 14 metų, taip pat nekėlė jokių pretenzijų dėl nuomos sutarties sudarymo su atsakovo sūnumi T. R., nuolat ir nepertraukiamai mokėjo sutartą nuomos mokestį, tačiau pretenzijas dėl neva be pagrindo atsakovo įgytų piniginių lėšų pareiškė tik 2023 metų pabaigoje, kai dabartinio nekilnojamojo turto savininko buvo paprašytas atlaisvinti nekilnojamąjį turtą.
Triplike atsakovas, be atsiliepime išdėstytų argumentų, papildomai nurodo, kad ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui perdavė ginčo sumą, kelia klausimus apie ieškovo galimybes tokias sumą turėti. Ieškinio senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2006 m. gruodžio 15 d., kai pasak ieškovo, jis sumokėjo atsakovui paskutinę įmoką.
Teismo posėdžio metu ieškovas J. R. paaiškino, kad 2005 metais ieškojo patalpų, kur galėtų pratęsti savo veiklą. L. R. buvo senas pažįstamas, kartu dirbo, palaikė draugiškus santykius. L. R. jam pasiūlė pirkti patalpas, esančias. Aptarė patalpų ir teritorijos kainą – 150 000 litų už pusę pastato. Nebuvo apsitarę termino iki kada turėtų būti parduotas turtas. Po šio susitarimo, 2006 m. rugpjūčio 22 d. davė atsakovui 30 000 litų, 2006 m. rugsėjo 18 d. dar 20 000 litų ir 2006 m. gruodžio mėnesį perdavė dar 50 000 litų kaip avansą už pastatą. Raštelius, kad pinigus gavo, pasirašė atsakovas. Vėliau T. R. reikalavo atiduoti šių raštelių originalus, kad šie būtų sunaikinti. Originalai liko pas jį ir yra perduoti į bylą. Atsakovui davė kopijas, o kur jas padėjo atsakovas, nežino, jo akivaizdoje jų niekas nedegino. Perduodant pinigus, dalyvavo sutuoktinė (bent du kartus tai tikrai). Ji apie šalių susitarimą žinojo. Atsakovo sutuoktinė taip pat viską žinojo. Likusius 50 000 litų turėjo sumokėti po dokumentų įforminimo. Iš atsakovo gavo žodį, kad jis gali tvarkytis ir remontuotis pastatą pagal savo poreikius. Sekančių metų vasarą – 2006 metais pradėjo pastato rekonstrukciją. Jo vykdoma veikla – metalo apdorojimas. Jo netenkino pastato aukštis. Kad ateityje būtų galima apdirbinėti sunkesnes ir didesnes konstrukcijas, reikėjo aukštinti pastatą. Visas pastatas buvo paaukštintas, įskaitant ir atsakovo dalį, nes perspektyvoje ketino įsigyti ir atsakovo dalį. Buvo pakeltas visas pastatas 2 metrus į aukštį, nenukeliant stogo ir apeinant aplink visą pastatą su dankratais ir dedant plytas vieną po kitos. Įstatė langus, įsirengė kolonas, atliko apskardinimo darbus ir ketino rengti kraną kroviniams kilnoti (tačiau krano nebepastatė, nes pradėjo suprasti, kad situacija komplikuojasi ir pastato įsigyti nebepavyks). Visi darbai ir medžiagos kainavo 50 000 litų. Už pastato pagerinimus pinigų nereikalauja. Įrenginių, kurie būtų buvę jam reikalingi patalpose nebuvo, buvo reikalinga tik teritorija, kuri buvo asfaltuota. Turėjo pastato bylą, ji buvo perduota sumokėjus pinigus (perdavė atsakovas). 2007 metais buvo paruošta sutartis, ją ruošė sutuoktinė. Iš kur sutuoktinė gavo duomenis sutarčiai paruošti, tiksliai nurodyti negali. Šios sutarties nepasirašė, nes buvo nesutvarkyta žemės, esančios po pastatu dokumentacija, vis ketino sutartį pasirašyti vėliau. 2008 metais trūko pinigų, nes dėl krizės trūko užsakymų. 2009 metais vėl grįžo darbuotis į patalpas. 2011 metais sutuoktinė vėl paruošė preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau ir ji liko nepasirašyta, nes vis laukė žemės dokumentacijos sutvarkymo. Šios dvi sutartys skiriasi tik terminais. Ar buvo ir kada buvo sutvarkyti žemės dokumentai, nežino. Atsakovas neinformavo, kad pastato nebeparduos. Kai 2014 metais jam atnešė panaudos sutartį, jis sužinojo, kad pastatas dovanojimo sutarties pagrindu yra perleistas kitam savininkui – atsakovo sūnui T. R.. Nuo tada atsakovas nebebuvo turto šeimininkas ir nebeturėjo savo žodžio, mano, kad sūnus jį spaudė, kad šis jam perleistų visą turtą. Susiklosčius tokioms aplinkybėms, kalba apie pinigų grąžinimą buvo, tačiau atsakovas šiais klausimais siūlė kalbėtis su sūnumi T. R.. Šis jam grasino, kad atjungs elektrą, reikalavo grąžinti raštelių originalus, kad nebeturėtų pagrindo nieko reikalauti. Dėl grasinimų kreipėsi į policiją, tolimesnės tyrimo eigos nežino. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad šie pinigai buvo skirti pastato nuomai, nelogiška, kad nuoma būtų buvusi mokama eilei metų į priekį. Ši investicija buvo nukreipta į ateitį, nes jis planavo įsigyti visą pastatą. Naujasis savininkas pradėjo jam daryti spaudimą, nes iš jo dalies yra tiekiama elektros energija visam pastatui, buvo priverstas pasirašyti panaudos sutartį neimant mokesčio (mano, kad tai buvo atsakovo įtaka sūnui, kad šis neimtų pinigų), o 2017 metais pradėjo reikalauti nuomos mokesčio. Buvo finansiškai įsipareigojęs prieš savo užsakovus, nes vykdė subrangos darbus, todėl pasidavė spaudimui. Su naujuoju savininku pasirašė nuomos sutartį. Sutartą nuomos mokestį mokėjo. Mokestis buvo padidintas. Buvo priverstas sutikti su visomis sąlygomis, nes neturėjo kur išeiti, o buvo įsipareigojęs užsakovams. Šiuo metu, patalpas perleidus tretiesiems savininkams, jis išsikraustė į kitas patalpas (nuo 2024 m. sausio mėnesio veiklos buvusiose patalpose nebevykdo). Žinojo, kad atsakovo sūnus T. R. nuo 2007-2008 m. kitoje pastato dalyje dirbo su mediena. Apie 2009 m. jis pastatė per visą pastato ilgį pastogę, už kurios įrengimą sumokėjo T. R.. Pastatas per vidurį buvo perskirtas skarda. Ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi procesiniuose dokumentuose išdėstytais motyvais, baigiamųjų kalbų metu sutiko su atsakovo atstovo pozicija dėl sutrumpinto 5 metų ieškinio senaties termino taikymo palūkanoms apskaičiuoti.
Teismo posėdžio metu atsakovas L E. R. paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su ieškovu yra seniai pažįstami. Ieškovas prašė, kad priimtų jį su savo įranga ir gaminiais į jam priklausančias patalpas. Tuo metu jis nebuvo patalpų savininkas, buvo kooperatyvo „Agroserviso“ pirmininkas. Dėl patalpų nuomos buvo tartasi kooperatyvo susirinkime. Ieškovas, pradėjęs rekonstrukcijos darbus, staigiai juos metė ir dingo trims metams. Per tą laiką visi ieškovo daiktai buvo patalpose ir teritorijoje. Ieškovui grįžus tęsti veiklos, pasikeitė jo paties pozicija, pašlijo sveikata, todėl viską perleido sūnui. Ieškovo pinigai yra nuomos mokestis už 10 metų. Nebuvo kalbos apie pastato dalies pardavimą. Rašteliai buvo pasirašyti kaip patvirtinimas apie ieškovo investiciją į pastatą bei tam, kad ieškovas būtų ramesnis. Pasirašant raštelius niekas nedalyvavo. Jokių pinigų pagal raštelius iš ieškovo negavo. Pinigai buvo panaudoti pastato renovacijai, bet ne jo įsigijimui. Apie 2007 ir 2011 metų preliminarias sutartis nieko nežino, nėra jų matęs. Pakeltos pastato sienos, jo veiklai jokios teigiamos naudos nedavė, nemano, kad tai yra pastato pagerinimas. Ieškovas 7 metus eksploatavo pastatą nemokamai. Žemės dokumentus baigė sutvarkyti sūnus. Nežino, kokie dokumentai buvo sudeginti. Degino sūnus. Visus mokesčius už pastatą valstybinėms institucijoms mokėjo jis, viskas buvo užpajamuota ir priduota Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau praėjus 10 metų visa dokumentacija buvo sunaikinta. Atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. paaiškino, kad yra ieškovo sutuoktinė. Nurodė, kad 2006 metais sutuoktinis sutiko savo seną pažįstamą atsakovą, kuris nurodė, kad D turi patalpas. UAB „P“ iš tada turėtų patalpų, kuriose vykdė veiklą, reikėjo išsikraustyti. Kartu su sutuoktiniu važiavo apžiūrėti pastato. Buvo įteikta turto vertinimo ataskaita (įteikė atsakovas). Su atsakovu bendravo, dažnai susitikdavo. Apie ketinimą įsigyti pastatą jai buvo žinoma. Žinojo, kad pastatas atsakovui nepriklausė ir kad jį reikia išsipirkti. Tiksliai nežino likutinės išpirkimo sumos, tačiau tai buvo kažkiek dešimčių tūkstančių litų. Sutuoktinis, pardavęs gamybinius pastatus Gargžduose, atsakovui sumokėjo bendrą 100 000 litų sumą ne už nuomą, bet kaip avansą už ketinamą įsigyti turtą. Pinigai buvo nuimti nuo sąskaitos ir grynaisiais pinigais vežami atsakovui į namus. Dalyvavo dviejuose pinigų perdavimuose. Pats atsakovas savo ranka pasirašė tris raštelius, kurie patvirtina, kad atsakovas pinigus tikrai gavo. Pinigai buvo perskaičiuojami ant stalo. 2007 ir 2011 metų sutartis rengė ji, kadangi tuo metu dirbo banke ir turėjo patirties sutarčių rengimo klausimuose. Duomenis sutartims ėmė iš turto vertinimo ataskaitos ir inventorinės bylos kopijos, kurias buvo įdavęs atsakovas. Pusę pastato turėjo įsigyti už 150 000 litų. 50 000 litų buvo remonto darbai (dalis šių lėšų buvo asmeninės (pirktos medžiagos), dalis priklausė UAB „P“ (samdė darbuotojus)). Remonto sąmatą apskaičiavo pati pagal UAB „P“ dokumentaciją. Dar turėjo atsakovui sumokėti 50 000 litų, kai iki galo bus sutvarkyti dokumentai ir pasirašyta pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartis atrado tvarkydama sekciją, todėl pateikė jas į bylą. Abi sutartis atsakovui vežė abu su sutuoktiniu. Atsakovas vis sakė, kad žemė po pastatais nėra sutvarkyta ir pas notarą sandorio įforminti negalės, todėl sutartys liko nepasirašytos. Atsakovas bendravo nuoširdžiai, todėl atsirado pasitikėjimas juo. Nebuvo abejonės, kad atsakovas gali apgauti ir nepasirašyti dokumentų. Apie jokią pastato nuomą nebuvo net kalbos, sutuoktinis darė pastato rekonstrukciją. 2015 metų sausio mėnesį iš darbo grįžęs sutuoktinis parvežė panaudos sutartį, kurioje buvo nurodytas naujas pastato savininkas – T. R.. Iki tol apie ketinimą pastatą perleisti sūnui, atsakovas jų neinformavo, todėl jie laukė. Bandė aiškintis situaciją, buvo nuvykę pas atsakovą, tačiau atsakovas pasakė: „J, nepyk. Aš buvau priverstas tai padaryti“. Nuo 2015 metų delsė kreiptis į teismą, kadangi sutuoktinis dirbo ir buvo pasirašęs sutartis su užsakovais. Sutuoktinio turimai įrangai reikalingos specialios patalpos su atitinkamomis specifikacijomis – turi būti tvirtas pagrindas, todėl šios įrangos perkraustymas trunka pusę metų. Nutarė, kad geriau mokėti nuomą nei kažkur kraustytis. T. R. darė spaudimą sutuoktiniui, kad atjungs elektrą, sugadins įrangą. Šiuo metu dirba UAB „P“ buhaltere (nuo 2019 metų). Nuomos mokestį už patalpas pradėjo mokėti nuo 2017 metų. Apie dokumentų deginimus nieko nežino. Originalai buvo saugomi seife namuose. Apie 2 metus sutuoktinis patalpomis nesinaudojo, tai buvo apie 2009-2010 metus. Visa įranga patalpose buvo likusi. Prie stoginės įrengimo sutuoktinis neprisidėjo, įrenginėjo T. R..
Teismo posėdžio metu liudytojas T. R. paaiškino, kad buvo ginčo patalpų savininkas. Šiuo metu pastatas yra parduotas. Nežino aplinkybių, kad jo tėvas atsakovas būtų buvęs taręsis su ieškovu dėl dalies pastato pardavimo. 2008 metais pradėjo veiklą lentpjūvėje, kurią atidavė tėvas. Ji buvo įsikūrusi kitoje pastato pusėje. Jam atėjus vykdyti veiklos pastatas jau buvo iškeltas, sudėti langai, tačiau ieškovas veiklos tuomet nevykdė. Patalpose buvo likusios ieškovo išmėtytos staklės, kurias jis už savo lėšas pasamdęs kraną sutvarkė. Už sutvarkymą ieškovas vėliau atsiskaitė. Kad tėvas būtų gavęs už pastatą 100 000 litų, jam nėra žinoma. Buvo sutarta, kad ieškovas už sutartus statybinius darbus nuo 2006 metų iki 2016 metų turės būti patalpose. Kai pradėjo vykdyti veiklą, patalpa nebuvo atskirta pertvara. Ieškovas niekada nebuvo užsiminęs, kad nori pirkti pusę patalpų. Užsakė stoginę per visą pastatą, už kurios įrengimą pats sumokėjo ieškovui. Stogine pats ir naudojosi, buvo susidėjęs lentas ir techniką. Pats ieškovas jam buvo perdavęs skolos raštelius, kuriuos sudegino. Tie rašteliai buvo pasirašyti už atliktus darbus, bet jų vertė tikrai nebuvo 100 000 litų. Liko nepastatytas kranas, kuris būtų buvęs reikalingas ir jo veikloje didinant darbo našumą lentpjūvėje. Žemės dokumentacija buvo sutvarkyta 2007 metais. Ieškovui apie tai nebuvo žinoma. Į pastatą investavo daug lėšų, net skolinosi iš banko. Jeigu būtų buvusi kalba apie pastato dalies pardavimą, jis nebūtų investavęs tiek pinigų. Jis dar 2008 metais, kai pradėjo veiklą pastate, norėjo ieškovą iškeldinti iš patalpų.
Teismo posėdžio metu liudytojas P. B. paaiškino, kad tais laikais dirbo pas ieškovą, atlikinėjo statybos darbus. Ieškovas nurodė, kad D nusipirko pastato dalį už 100 000 litų, kurį reikia rekonstruoti – padidinti pastato aukštį, nes reikės statyti kranus metalo apdirbimui. Jokių nuosavybės dokumentų nematė. Kranas nebuvo įrengtas. Dalyvavo keliant pastatą, padėjo statybų darbuose. Iškėlimas liko iki galo nebaigtas, nes dėl elektros skydinės buvimo netinkamoje vietoje, nebuvo galimybės tęsti darbų, be to atėjo žiema. Pastato galai taip pat buvo užsandarinti – apmūryti ir apskardinti. Už darbus mokėjo ieškovas, atsiskaitydavo kasdien po 50 litų. Medžiagomis rūpinosi ieškovas. Su atsakovu ir jo sūnumi nebendravo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl senaties termino ieškiniui pareikšti taikymo.
A. L. E. R. prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo J. R. pareikštam ieškiniui, nurodydamas, kad yra suėjęs bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ieškovas apie galimai pažeistas savo teises žinojo arba turėjo žinoti jau 2007 metais, kai praėjus vieneriems metams po paskutinės įmokos už ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą perdavimo atsakovui, nebuvo sudaryta preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis. Triplike nurodo, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2006 m. gruodžio 15 d., kai pasak ieškovo, atsakovui buvo perduota paskutinė įmoka. I. J. R nesutinka, kad ieškinio senaties terminas ieškiniu pareikštam reikalavimui yra praleistas, nes apie savo pažeistas teises jis sužinojo tik 2015 m. sausio 7 d., kai su atsakovo sūnumi T. R. pasirašė panaudos sutartį.
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124 straipsnis). CK 1.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimą apginti pažeistą teisę teismas priima nagrinėti nepaisydamas to, kad ieškinio senaties terminas pasibaigęs. Pagal šio straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).
Pagal CK 1.125 straipsnio 1 dalį bendrasis ieškinio senaties terminas yra 10 metų.
CK 1.127 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentą, kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečią ieškinio senaties eigos pradžios datą pagal subjektyvųjį momentą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi įvertinti, ar šis apie savo pažeistą teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiškoje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rūpestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (A. T.2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo teisių pažeidimą ir reikalavimą dėl nepagrįstai gautų sumų priteisimo grindžia iš esmės tuo, kad atsakovas Leopoldas E. R. per tris kartus gavęs 100 000 litų avansą, nesudarė su ieškovu nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties. Apie tai, kad turtas, už kurio įsigijimą atsakovui buvo sumokėtas avansas, nebebus parduotas, ieškovas teigia sužinojęs tada, kai gavo naujojo turto savininko T. R. parengtą nekilnojamojo turto panaudos sutartį Nr. 2.
Teismas nesutinka su atsakovo vertinimu, kad senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2007 metų, kai praėjus vienerių metų terminui nuo pinigų perdavimo nebuvo sudaryta preliminarioji turto pirkimo – pardavimo sutartis, ar nuo 2006 m. gruodžio 15 d., kai atsakovui buvo perduota paskutinė 50 000 litų suma už ketinamą įsigyti pastato dalį. Šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad šalys apskirtai skirtingai vertina susiklosčiusią situaciją ir teisinį jos vertinimą. Nagrinėjamu atveju, labiau tikėtina, kad ieškovas iš tiesų apie savo teisių pažeidimą sužinojo ne 2006 ar 2007 metais, bet 2015 m. sausio 7 d. gavęs panaudos sutartį Nr. 2 iš naujojo nekilnojamojo turto savininko T. R.. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoja ieškovo sutuoktinė A. R., ji ruošė 2007 ir 2011 metų preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo sutarčių projektus, kurių tekstas ir turinys buvo parengtas pagal atsakovo ieškovui perduotus dokumentus (turto vertinimo ataskaitos ir inventorinės bylos kopijas). Vadinasi, dar 2011 metais ieškovas tikėjosi su atsakovu sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo sutartį, tačiau dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių (neva nesutvarkytos žemės, esančios po pastatu dokumentacijos) sutartis nebuvo sudaryta. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ginčo pastatas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. priklausė atsakovui ir nuo 2014 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas T. R., kuris pastatą 2022 m. gegužės 17 d. pardavė UAB „V“. Į bylą pateikta 2015 m. sausio 7 d. panaudos sutartis patvirtina faktą, kad ieškovas, kaip juridinio asmens vadovas atstovaujantis UAB „P“, su T. R. sudarė ½ dalies pastato, esančio Kašučių g. 37, Darbėnuose, panaudos sutartį vienerių metų terminui. Teismas vertina, kad nuo šios sutarties pasirašymo ieškovui tapo visiškai aišku, kad pastato dalis tikrai jam nebebus parduodama ir, kad nuo 2015 m. sausio 7 d. turėtų būti pradedamas skaičiuoti 10 metų ieškinio senaties terminas ir ši diena laikytina ieškinio senaties termino pradžia (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas ieškinį pateikė 2024 m. rugsėjo 19 d., t. y. nepraleidęs bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino (CK 1.125 straipsnis), todėl atsakovo Leopoldo E. R. prašymas taikyti ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmesti ieškovo J. R. ieškinį atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl šalis siejusių teisinių santykių vertinimo.
Kaip jau minėta anksčiau, ginčo šalys kardinaliai skirtingai aiškina ir traktuoja jas siejusius teisinius santykius. Ieškovas savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad perdavė atsakovui 100 000 litų (konvertavus eurais – 28 962 Eur; teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškinyje neteisingai nurodė konvertuotą sumą eurais, patikslino, kad ieškinio suma yra 28 962 Eur) sumą grynaisiais pinigais kaip avansą už ketinamą įsigyti ½ dalį pastato. Kadangi atsakovas pastato nepardavė, prašo iš jo priteisti nepagrįstai gautas lėšas. Atsakovas procesiniuose dokumentuose laikosi pozicijos, kad esant poreikiui rekonstruoti pastatą, buvo būtinos didelės investicijos, todėl su ieškovu susitarė, kad jis etapais atliks statybos darbus, o jis pasirašys skolos raštelius, patvirtindamas investuotų į rekonstrukciją lėšų sumą. Kitas atsikirtimų į ieškinį motyvas – ieškovas investavo pinigus į pastato pritaikymą veiklai už neatlygintiną naudojimąsi pastato dalimi. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad ginčo patalpos ieškovui buvo išnuomotos ir gauta suma buvo nuomos mokestis už 10 metų. Galiausiai nurodė, kad jokių pinigų pagal raštelius iš ieškovo negavo ir tarp šalių nebuvo jokio susitarimo pastato dalį parduoti. Teismas dėl šalis siejusių teisinių santykių ir jų vertinimo pasisakys išsamiau.
Iš byloje esančių skolos raštelių originalų matyti, kad atsakovas L E. R. patvirtino gavęs iš ieškovo J. R. už nekilnojamąjį turtą, esantį Kašučių g. 37, Darbėnuose, iš viso 100 000 litų, iš kurių 2006 m. rugpjūčio 22 d. gavo 30 000 litų, 2006 m. rugsėjo 18 d. dar 20 000 litų ir 2006 m. gruodžio 15 d. likusius 50 000 litų. Teismo posėdžio metu atsakovas neneigė aplinkybės, kad minėti rašteliai tikrai buvo pasirašyti, tačiau ne kaip liudijantys grynųjų pinigų perdavimą, bet kaip patvirtinimas, kad ieškovas atitinkamą pinigų sumą yra investavęs į pastato rekonstrukcijos darbus. Atsakovo keliamos abejonės dėl ieškovo galimybės tokias pinigų sumas turėti ir jomis disponuoti paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovo AB Snoras turėtos atsiskaitomosios banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2006 m. rugpjūčio 12 d. iki 2007 m. spalio 12 d., iš kurio matyti, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. buvo išgryninta 30 000 litų suma, laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 25 d. iki 2006 m. rugsėjo 11 d. iš banko sąskaitos išimta 26 000 litų suma, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 19 d. iki 2006 m. spalio 31 d. išgryninta dar 99 808,26 litų suma. 2006 m. birželio 27 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis patvirtina aplinkybę, kad J. R. už 270 000 litų pardavė UAB „P“ akcijų. Taigi nėra abejonių dėl ieškovo galimybių tuo metu turėti tokias pinigų sumas. Iš byloje esančio VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ginčo pastatas laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 8 d. iki 2014 m. lapkričio 14 d. priklausė atsakovui ir nuo 2014 m. lapkričio 14 d. dovanojimo sutarties pagrindu buvo perleistas T. R., kuris pastatą 2022 m. gegužės 17 d. pardavė UAB „a“. Atsakovo nenuosekli pozicija neigiant gavus pinigus teismo vertintina kaip siekis išvengti civilinės atsakomybės. Teismas labiau tikėtiną laiko ieškovo poziciją apie grynųjų pinigų perdavimą, kuri, be kita ko, yra pagrįsta aptartais rašytiniais įrodymais, ir liudytojos A. R., dalyvavusios perduodant pinigus, paaiškinimais, o atsakovo nenuosekli pozicija apie gautų pinigų užskaitymą kaip nuomos mokestį arba kaip investicijas į pastatą, ar galų gale nurodymą, kad pinigai išvis nebuvo perduoti, laiko niekaip nepagrįstą atsakovo susiklosčiusios situacijos vertinimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad ginčo šalys 2006 metais, kai buvo perduoti pinigai, būtų vedusios derybas dėl pastato nuomos. Priešingai, ieškovo sutuoktinės ruošti 2007 ir 2011 metų preliminariųjų turto pirkimo – pardavimo sutarčių projektai, nors ir liko nepasirašyti dėl nuo ieškovo nepriklausančių aplinkybių, paneigia atsakovo versiją tarp šalių buvus turto nuomos santykius. Aplinkybė, kad žemės, esančios po pastatu dokumentacija buvo sutvarkyta ir žemės sklypas nuo 2010 m. kovo 4 d. buvo registruotas atsakovo vardu nereiškia, kad ieškovas apie tai buvo informuotas ir šias aplinkybes žinojo. Kad pastatas buvo rekonstruotas neneigia abi šalys. Į bylą pateiktos pastato fotonuotraukos ir liudytojų A. R. ir P. B. paaiškinimai šį faktą patvirtina. Ieškovas nereikalauja priteisti iš atsakovo lėšų, išleistų pastato rekonstrukcijai, todėl teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisimas negalimas, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo.
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kai iki sutarties patvirtinimo pirkėjas yra perdavęs pardavėjui tam tikrą pinigų sumą, sprendžiant dėl ikisutartinės civilinės atsakomybės, toks lėšų perdavimas turi būti kvalifikuojamas teisiškai, t. y. turi būti nustatoma, kokiu tikslu lėšos perduotos ir kokių teisinių padarinių tai sukelia. Įstatyme įtvirtinta, kad pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Taigi suinteresuotai ginčo šaliai tenka pareiga šią prezumpciją paneigti ir leistinomis priemonėmis įrodyti, kad lėšos perduotos prievolei užtikrinti, kaip netesybos ar kt. Jeigu lėšos kvalifikuojamos kaip avansas, nesudarius sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai nustatomas pagrindas įskaityti kitos šalies priešpriešinį vienarūšį reikalavimą (Lietuvos A. T. 2007 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; 20211 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011).
Nors tarp šalių preliminarioji sutartis taip ir liko nepasirašyta (nors ir buvo parengta), pasirašyti skolos rašteliai bei šalių ir liudytojų paaiškinimai leidžia spręsti, kad ieškovas 100 000 litų (28 962 Eur) sumą atsakovui sumokėjo kaip žadamo pirkti turto kainą, t. y. kaip avansą. Kadangi ieškovas atsakovui 100 000 litų (28 962 Eur) sumą sumokėjo kaip turto kainos dalį, nesudarius pagrindinės sutarties, atsakovas neteko pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinti ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas iš atsakovo priteisti 100 000 litų (28 962 Eur) sumą, kurią jis sumokėjo atsakovui kaip avansą, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 13 605,39 Eur palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 14 d. iki 2014 m. balandžio 4 d., taikant penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo 28 964, 52 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo posėdžio metu buvo patikslinta reikalavimo suma, t. y. 28 962 Eur, atitinkamai turi būti perskaičiuota ir prašoma priteisti palūkanų suma.
Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo yra taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas su šia pozicija sutiko. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovui priteistinos 7 240,50 Eur palūkanos (28 962 Eur x 5 proc. x 5 metai).
Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovui prašant, iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. rugsėjo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu pareikštas ieškinys tenkinamas iš dalies, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo byloje dalyvaujantiems asmenims, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Bylos duomenimis ieškovas J. R. šioje byloje patyrė 2 863 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 863 Eur žyminis mokestis, 2 000 Eur už atstovavimą. A. L. E. R. byloje patyrė 1875,50 Eur atstovavimo išlaidų.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (85 %), iš atsakovo ieškovui priteistina 2 433,55 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovui iš ieškovo priteistina 281,33 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 2 152,22 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (2 433,55 Eur – 281,33 Eur = 2 152,22 Eur).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios įstatymu nustatytos sumos, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Byloje Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų (nuo 2025 m. sausio 1 d. – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai) 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovo Leopoldo E. R. kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas, turtinės teisės, šio turto nesant ar esant nepakankamai, piniginės lėšos, neviršijant 42 569,91 Eur sumos, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau iš sąskaitose esančių piniginių lėšų atsakovui leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės ir savivaldybės biudžetams bei atsiskaityti su ieškovu, taip pat nedraudžiama disponuoti piniginėmis lėšomis, viršijančiomis prašomą priteisti sumą. Laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovo J. R. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui J. R. iš atsakovo L E. R. 28 962 Eur skolos, 7 240,50 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos, t. y. 36 202,50 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. rugsėjo 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 152,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.