- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- e2-5090-831/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00997-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- R. U.
- Atsakovas
- R. U.
- Trečiasis asmuo
- Swedbank AB
- Išvadą teikia
- LR Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone
- Advokatai
- Arūnas Sakalauskas
- Kategorijos
institucijos, teikiančios išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei – Kristinai Ramanauskienei (nuotoliu per ZOOM),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-5090-831/2024 pagal ieškovės R. U. patikslintą ieškinį atsakovui R. U., trečiajam asmeniui Swedbank AB, Institucijai teikiančiai išvadą - LR Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Vilkaviškio rajone, dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo:
1. Santuoką, tarp ieškovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą bei įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
2. Po santuokos nutraukimo ieškovei R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
3. Nustatyti nepilnamečių vaikų L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
4. Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 250 Eur nuo civilinio ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. gegužės 17 d. ) iki kiekvieno vaiko pilnametystės kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
5. Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 250 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. (imtinai), viso 2 766,56 Eur, įpareigojant atsakovą R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje, o ieškovę R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
6. Pripažinti, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui - Swedbank AB, juridinio asmens kodas 112029651, Konstitucijos pr. 20A, LT-03502 Vilnius, pagal sudarytą kredito sutartį, sudarytą atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, išlieka atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu.
7. Nepriteisti šalims išlaikymo vienam iš kito.
8. Iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, teikiant ieškovei R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) antrinę teisinę pagalbą (e. b. l. 11-12).
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau nuo 2023 m. gruodžio mėnesio ieškovė su atsakovu R. U. gyvena skyrium, nebegyvena bendro santuokinio gyvenimo, kadangi nėra bendrų interesų, pomėgių, bendrų planų, neveda bendro ūkio. Ieškovė su nepilnametėmis dukromis L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvena išsinuomotame bute, esančiame Marijampolės mieste. Ieškovės ir atsakovo santuoka šiuo metu yra faktiškai ir galutinai iširusi, ir nėra pagrindo tikėtis, kad santuokiniai ryšiai gali būti atkurti, susitaikyti ir vėl pradėti gyventi santuokinį gyvenimą tikimybės nėra, todėl ieškovė teismo prašo santuoką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o konkretūs faktai, patvirtinantys abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodytini. Ieškovė prašo bylą nagrinėti iš esmės ir netaikyti LR CPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatų bei nesiimti priemonių šalims sutaikyti (LR CPK 384 straipsnio 3 dalis). Terminas susitaikyti nenustatytinas, kadangi termino susitaikyti nustatymas iš esmės prieštarautų ieškovės ir nepilnamečių vaikų interesams (LR CK 3.54 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju galimybės susitaikyti nebėra ir santuokinių ryšių atkūrimas yra nebeįmanomas. Ieškovė su atsakovu R. U. santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįgijo nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Santuokos nutraukimo metu atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą (namų valda), gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) mieste. Šį turtą atsakovas R. U. įgijo dar iki santuokos su ieškove sudarymo už asmenines lėšas bei iš banko skolintas lėšas. Santuokos metu nurodytas turtas nebuvo pagerintas nei bendromis ieškovės ir atsakovo lėšomis, nei kiekvieno atskirai asmeninėmis lėšomis, todėl ir po santuokos nutraukimo nuolatiniam naudojimui, tvarkymui, valdymui ir disponavimui lieka atsakovui R. U. kaip asmeninė nuosavybė. Namų apyvokos daiktus ieškovė ir atsakovas dar nepasidalinę, tačiau dėl jų pasidalijimo dabartiniu metu ginčo nėra, todėl tikėtina, kad, iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios, šalys namų apyvokos daiktus pasidalins. Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neturi, o atsakovas R. U. turi vieną asmeninį kreditorinį įsipareigojimą su Swedbank AB sudarytą kredito sutartį. Šią sutartį atsakovas sudarė dar iki santuokos sudarymo su ieškove momento nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), įgijimui, todėl ir po santuokos nutraukimo įsipareigojimai kreditoriui toliau lieka atsakovo R. U. asmeniniu kreditorinių įsipareigojimu. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas R. U. sutinka, o taip pat ir nepilnamečiai vaikai nurodė, jog nori gyventi su motina (ieškove) akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų nuolatinė gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes tai geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus. Kiekvieną mėnesį būtinos išlaidos nepilnamečių vaikų išlaikymui yra šios: maistui, drabužiams, avalynei, vitaminams, vaistams, higienos priemonėms, mokymosi priemonėms, komunaliniams mokesčiams, buto nuomai, kitoms išlaidoms. Šiuo metu, norint patenkinti būtinus (minimalius) nepilnamečių vaiko poreikius, kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui reikia apie 700 Eur. Pažymėtina, kad ieškovei tenka ir pareiga vaikams sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis, o taip pat tenka kasdieninė vaikų priežiūra, visapusiškas rūpinimasis jais. Tiek Ieškovė, tiek atsakovas yra atsakingi už tai, kad nepilnamečiai vaikai turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti. Taip pat pažymėtina, kad prašomas priteisti iš atsakovo vienam vaikui išlaikymo dydis 250 Eur nesiekia net pusės minimalios mėnesio algos (toliau - MMA), kuri šiuo metu yra 709 Eur. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei MMA išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei MMA išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Atsakovas R. U. yra darbingas, oficialiai nedirba, tačiau pajamas gauna dirbdamas nelegaliai. Namuose turi įsirengęs tekinimo stakles, todėl užsiima tekinimo darbais, o taip pat nelegaliai dirba ir kitus darbus. Atsakovas daugiau išlaikytinių neturi. Kokias per mėnesį atsakovas gauna pajamas, Ieškovei nėra žinoma. Iš atsakovo R. U. nepilnamečių vaikų išlaikymui turi būti priteista po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui, kad būtų patenkinti būtini jų poreikiai. Be to, būtina vadovautis ir LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo pricipai bei LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Prašomas priteisti išlaikymo dydis yra pagrįstas, atitinka LR CK 3.192 straipsnio nuostatas dėl išlaikymo dalies proporcingumo, vaikų poreikių ir išlaikymą turinčio teikti atsakovo R. U. atžvilgiu. Ieškovė su atsakovu kartu negyvena, neveda bendro ūkio nuo 2023 m. gruodžio mėnesio, kadangi nuo 2023 m. lapkričio 26 d. Ieškovė su vaikais gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) mieste. Atsakovas nuo nurodyto laikotarpio dukroms neskiria išlaikymo, o taip pat prie dukrų išlaikymo neprisideda ir kitais būdais. Atsakovui R. U. išlaikymo nepilnamečiams vaikams neskiriant nuo 2024 m. gruodžio 1 d., iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. gegužės 17 d.) po 250 Eur kiekvienam vaikui už kiekvieną mėnesį. Viso 2 766,56 Eur. Kadangi nėra ginčo dėl tėvo (atsakovo) bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais, todėl nėra pagrindų nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Materialinis išlaikymas nei iš ieškovės atsakovui, nei iš atsakovo ieškovei nepriteistinas. Ieškovė neturtinės žalos iš atsakovo nereikalauja (e. b. l. 1 tomas b. l. 116-199).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė, bei jos atstovas savo patikslintą ieškinį paikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad jų santuoka sudaryta 2014 m. balandžio 25 d.. santuoka iširo, dėl to, kad vyras vartojo alkoholį. Taikytis nenori, nori santuoką nutraukti galutinai dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kartu nebegyvena nuo 2023 m. gruodžio mėnesio. Prašo priteisti kiekvienam vaiku po 250 Eur išlaikymą. Viena mergaitė yra 8 metų, mokosi 2 klasėje. Išlaidos kas mėnesį auga, mergaitė lanko būrelį. Vieną mėnesį būrelio kaina 20 Eur, kitą jau 30 Eur. Kainos keičiasi kas mėnesį. Kita mergaitė 12 metų. Jei reikia samdyti matematikos korepetitoriaus. Taip pat mergaitė du kartus į mėnesį lankosi pas psichologę. Vieno vizito kaina 40 Eur. Už būsto nuomą moka 300 Eur. Gyvena keturiese. Komunaliniai mokesčiai apie 100-150 Eur. Iš valstybės už abu vaikus gauna 192 Eur. Specialių poreikių vaikai neturi, tik mergaitė lankosi pas psichologą. Ne mažiau vienam vaikui per mėnesį reikia apie 700 Eur. Į šią kainą įeina apranga, maistas, pramogos, prašo priteisti įsiskolinimą po 250 Eur kiekvienai mergaitei nuo 2023 m. gruodžio 1 m. iki 2024 m. gegužės 16 d. Kadangi nuo 2023 m. gruodžio 1 d. tik kartais mergaitėm duodavo pinigų. Nuo 2024 m. gegužės 16 d. atsakovas mergaitėms yra pervedęs 300 Eur. Kiek jai žinoma atsakovas nedirba. Ką jis veikia jai nėra žinoma. Kai gyveno kartu atsakovas užsiėmė tekinimu. Kokios jo pajamos ji nežino. Dėl kredito ginčo nėra, nes jis yra paimtas atsakovo dar iki santuokos sudarymo. Šiuo metu ji nedirba, bet ieško darbo. Jos mėnesinės pajamos kai dirbo buvo 700 Eur ir vaikų pinigai. O dabar likę tik pinigai iš biržos ir mergaičių pinigai. Finansiškai jai padeda draugas ir mama (2024 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 8 min. 24 sek. iki 18 min. 43 sek., nuo 52 min. 51 sek. iki 1 val. 58 sek.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu nurodė, kad jie su žmona susipažino 2009 m. gruodžio 1 d. susituokė (duomenys neskelbtini) santuokoje gimė dvi dukros. Viena dukra gimė (duomenys neskelbtini). Visą laiką pagrindinis šeimos išlaikymas buvo iš jo pusės. 2015 m. spalio 1 d. jis nebedirbo, registravosi darbo biržoje, buvo įsidarbinęs teisininku dvejiems metams. Bet sutartis buvo terminuota dvejiems metas. Vėliau vėl registravosi darbo biržoje. Problemos šeimoje prasidėjo 2020 m. pavasarį. Per kovido pandemiją. Šeimoje neberado bendros kalbos. Vienoje lovoje nemiega nuo 2012 metų. Viską visada supirkdavo jis, gamindavo maistą, vežiodavo vaikus, vaikščiodavo į susirinkimus. Pradžioje viskas buvo gerai, nežino, kas atsitiko, bet ieškovė pradėjo nemėgti jo tėvų. Atsirado jiems priešiškumas. Iš pradžių su jais gyveno dar ir ieškovės sūnus, tačiau vėliau jis išsikraustė. Su prašoma išlaikymo suma jis nesutinka, nes tokios sumos nepakels finansiškai. Tuomet jam per mėnesį gaunasi 500 Eur išlaikymas plius 200 Eur pasiimta Swedbankas, mokesčiai 150 Eur, žiemos sezonu dar brangiau, o kur dar maistas, automobilio išlaikymas. Šiuo metu jis nedirba. Yra registruotas užimtumo tarnyboje, jam pragyventi padeda mama, brolis. Tokio darbo kokį jis galėtų dirbti nėra. Dėl sveikatos jis negali dirbti daug fizinio darbo. Jokių įrodymų, kad jis yra dalinai nedarbingas, byloje nėra, gydytoja jam tokios pažymos neišrašė. Oficialiai jis nedirba nuo 2018 m. rugsėjo mėnesi. Jis gali teikti po 200 Eur išlaikymą kiekvienai dukrai. Jam finansiškai padės mama, brolis. Nori rasti darbą su adekvačia alga. Jo išsilavinimas aukštasis, universitetinis, teisininko specialybė. Jis turi nekilnojamą namą. Daugiau jokio turto neturi. Automobilį vairuoja mamos. Jis pripažįsta, kad yra įsiskolinimas išlaikymo, tačiau jis duodavo mergaitėms pinigų grynais, kiek galėdavo. Koki yra vaikų poreikiai yra šiai dienai jis nežino. Su mergaitėm paskutinį kartą bendravo rugsėjį. Su mergaitėmis bendrauja retai. Neprieštarauja, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Neprieštarauja, kad ieškovei būtų palikta (duomenys neskelbtini) pavardė. Kreditas yra paimtas 2004 m. birželio mėnesį dar gyvenant su pirma žmona. Sutinka, kad jis yra jo asmeninis įsipareigojimas. Kito dalintino turto nėra. Namų apyvokos daiktus pasidalinę, dėl to ginčo nėra. Sutinka, kad vaikų gyvenamoji viena būtų nustatyta su mama. Kiek mergaitėms yra davęs grynų pinigų jis tiksliai neskaičiavo, bet tikrai žino, kad yra pervedęs 300 Eur rugsėjo mėnesį. Kitų nepilnamečių vaikų neturi. Sutinka, kad kartu negyvena nuo 2023 m. gruodžio 1 d. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos kažkokių ginčų nėra. Sutinka mokėti po 200 Eur kiekvienai. Sutinka, kad išlaikymą turėjo teikti nuo pradėjimo gyventi skyrium (2024 m. spalio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 19 min. 40 min. iki 49 min. 00 sek., nuo 1 val. 1 min. 7 sek. iki 1 val. 2 min. 33 sek. ).
Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, bei teismo posėdžio metu jų atstovė papildomai nurodė, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, R. U. ir R. U. šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą įrašyta nebuvo, taip pat šeimai nėra taikomas atvejo vadybos procesas. SPIS duomenimis, vaiko teisių pažeidimų nepilnamečių L. U. ir E. U. atžvilgiu šeimoje nefiksuota. Skyriaus specialistas 2024 m. birželio 6 d. lankėsi R. U. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Motina su nepilnamečiais vaikais nuomojasi 2 kambarių butą, kuris yra apie 50 m2 ploto. Butas yra renovuotame name, 3 aukšte. Butas su visais patogumais: vandentiekis, kanalizacija, šildymas (centralizuotas), elektra. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga ir švaru. Mergaitėms yra skirtas atskiras kambarys, kuriame yra lova, 2 stalai, kėdė, drabužių spintos. Namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, žaisti, ilsėtis ir ugdytis. Namuose yra visi reikiami daiktai, baldai, buities prietaisai, kiti namų apyvokos daiktai. Pokalbio su Skyriaus specialistu metu, R. U. nurodė, jog 2023 m. gruodžio mėn. išsikraustė iš bendrų šeimos namų kartu su dukromis ir persikraustė gyventi į Marijampolę. Ieškovės teigimu, mergaitės pačios jai sakė, kad „mama, ieškokis butą, einam“. R. U. teigimu, jai vienai gyventi su dukromis sekasi labai gerai, namuose jaučiasi saugios, nes namuose ramu, o išėjo iš namų dėl to, jog vyras piktnaudžiavo alkoholiu ir mergaitės ne kartą yra matę tėti neblaivų. Ieškovė nurodė, jog įsidarbino ir nuo pirmadienio pradės dirbti, atlyginimas neatskaičius mokesčių turėtų būti 934 Eur/mėn. Motinos teigimu, dukra L. U. turi problemų su regėjimu, šiuo metu regėjimas labai suprastėjęs, mergaitė nešioja akinius, kuriuos reikia vis pakeisti naujais, paskutinį kartą akinius keitė prieš 3 mėnesius, dabar patikrinimas bus rugpjūčio mėnesį, taip pat kiekvieną dieną į akis lašina akių lašiukus, dukros E. U. poreikiai įprastiniai, sveikatos problemų neturi. Motinos teigimu, dukra L. U. per mėnesį du kartus lanko mokamas psichologo konsultacijas, vienas apsilankymas kainuoja 40 Eur, susitarė su mergaičių tėčiu, jog už vieną apsilankymą mokės mama, o už kitą mokės tėtis, tėtis šio susitarimo laikosi ir jau du mėnesius vykdo šį susitarimą, o dukrai E. U. specialistų pagalba neteikiama. Mergaitė E. U. lanko šiuos popamokinius veiklos užsiėmimus – dailę, futbolą, L. U. šiuo metu nelanko papildomos popamokinės veiklos užsiėmimų. Ieškovė nurodė, jog dukra L. U. yra tėčio įskaudinta, todėl lankosi pas psichologą, čia yra pasekmė to, kaip elgėsi tėtis su dukra. Ieškovė nurodė, jog mergaičių tėtis išlaikymo neteikia, tačiau kai pasiima mergaites, tuomet duoda joms pinigėlių tai 20 Eur, tai 30 Eur. Dukras jai išlaikyti padeda artimi žmonės. R. U. prašo priteisti išlaikymą dukroms iš tėvo po 200 Eur/mėn., tačiau sudvejojo ar tikrai tokio išlaikymo užteks mergaičių poreikiams patenkinti. Ieškovė pasakojo, kad išsikrausčius gyventi į Marijampolę, per šį laikotarpį, tėtis su dukromis buvo susitikęs kelis kartus, mergaitės pas tėtį kelis kartus buvo ir su nakvyne, bet motinos teigimu, vyresnė dukra likti nakvoti pas tėtį nenori. Paskutinį kartą tėtis du dukromis matėsi gegužės 20 d., per dukros E. U. gimtadienį, tuomet tėtis pasiėmė abi mergaites ir nusivežė į kavinę, pasveikino dukrą su gimtadieniu, kartu leido laiką apie 3 val. Ieškovė nurodė, jog namuose mergaitės pačios apie tėtį nekalba, nesako mamai, kad nori važiuoti pas tėtį ar jam paskambinti. Abi mergaitės turi mobiliuosius telefonus, todėl tėtis dažnai joms parašo ar kartais paskambina. Ieškovė nurodė, jog prie mergaičių niekada negražiai nekalba apie tėtį ir bendravimo su tėčiu neriboja. Ieškovė nurodė, jog gerai apgalvojo ir neprašo nustatyti konkrečios tėvo ir dukrų bendravimo tvarkos, mano, jog tėtis su dukromis gali bendrauti maksimaliai ir tiek kiek pačios norės ir kiek tėtis galės, kadangi šiai dienai konfliktų dėl to nekyla. R. U. nurodė, jog bandė su atsakovu taikiai spręsti ginčą, tačiau jis atsisakė pasinaudoti privalomąją mediacija. Skyriaus specialistas, 2024 m. birželio 6 d. apsilankymo šeimoje metu, bendravo su nepilnametėmis L. U. ir E. U.. L. U. bendraudama su Skyriaus specialistu nurodė, jog lanko (duomenys neskelbtini), baigia 5 klasę ir nuo rugsėjo bus šeštokė, o mokykloje jai sekasi normaliai, tik „žiauriai“ nesiseka matematika ir lietuvių kalba, o sekasi dailė, technologijos, kūno kultūra, gyvenimo įgūdžių pamoka. L. U. pasakojo, kad jai labiau patinka bendrauti su vyresniais vaikais, ji turi tris geriausias drauges iš kurių vienai 16 metų ir su ja jai labai patinka draugauti. L. U. nurodė, jog mokykloje vaikai kartais iš jos tyčiojasi, bet nurodė, jog „man nerūpi, nekreipiu dėmesio“. Skyriaus specialistė mergaitei nurodė, jog mama minėjo, kad mergaitė lankosi pas psichologą ir paklausus mergaitės ar jai patinka, ar naudinga, L. nurodė, jog „lankytis pas psichologę man patinka, padeda man valdyti pyktį ir emocijas“. Pasiteiravus mergaitės iš kur ateina pyktis, ji nurodė, jog „kai kas nors mane sunervuoja, dažnai sunervuoja kas nors mokykloje“. L. U. pasakojo, jog kai gyveno Vilkaviškyje lankė karate būrelį, bet dabar nelanko, ieškos ar čia Marijampolėje toks būrelis yra, tuomet norėtų lankyt. L. U. teigimu, jai nepatinka mergaitiški dalykai, ji norėtų lankyti boksą. L. taip pat nurodė, jog jai patinka piešti, žaisti kompiuteriu, žiūrėti filmus, gražiai rengtis, patinka dinozaurai. Mergaitė pasakojo, jog namuose turi taisyklių, turi padaryti namų darbus ir namuose negalima keiktis. L. pasakojo, jog su mama jų santykiai gerai, būna, kad kartais pasipyksta, o su tėčiu santykiai blogi, nepatinka tėtis, su juo dažnai pykstasi, pasiteiravus mergaitės, kodėl tėtis nepatinka, mergaitė atsakė „tiesiog nepatinka“. Mergaitės buvo pasiteirauta, kaip ji apibūdintų mamą, mergaitės atsakymas, jog „mama nuoširdi, gera, patinka su ja gyventi, kartais mama keikiasi, bet žiauriai retai ir tik tuomet, kai mes su sese ją labai supykinam, bet labai mama myli mus, labai rūpinasi mumis, viskuo aprūpina, perka daiktus, 3 maistą, mama geresnė už tėtį“. Pasiteiravus mergaitės, kaip ji apibūdintų tėtį, mergaitės atsakymas buvo toks: „tėtis savanaudis, naudojosi mama dėl pinigų, jam labiau rūpi jo katinas nei mes, namuose tėtis dažnai gerdavo alkoholį, dažnai tėtis smirdėdavo nuo alkoholio, kartais nesiprausdavo, tėtis kiekvieną dieną pirkdavo ir gerdavo alų“. L. U. teigimu, dabar jai čia patinka gyventi su mama ir sese, nurodė, jog „čia geriau nei buvo pas tėtį, nes tėtis buvo alkoholikas“. Mergaitė nurodė, jog „kartais nuo tėčio užsirakindavom duris namo antram aukšte ir vieną kartą tėtis labai ant manęs supyko, nes išliejau jo alų“. L. U. pasakojo, jog tėtis dažnai jai ir sesei girdint vadindavo mamą negražiais žodžiais, tokiais kaip „šiukšle“, „sūtrauka“ ir kitaip. L. U. nurodė, jog paskutinį kartą su tėčiu matėsi per sesės E. gimtadienį, kažkur gegužės mėnesį, tėtis jas nusivedė į kavinę, bet ten „tėtis pirko didelį alaus ir paskui parvežė namo, man nepatiko, nes tėtis gėrė alkoholį“. L. nurodė, jog kai susitinka su tėčiu jis jai ir sesei duoda pinigų, yra davęs 100 Eur, 50 Eur, kuriuos turėjo pasidalinti su sese, kiek dar nepamena, bet susitikus duoda visada. Mergaitė nurodė, jog tėtis kartais jai parašo, bet ji kartais ignoruoja tėčio žinutes, kartais nenori bendrauti, tėtis dažniau rašo sesei E. L. U. nurodė, jog pas tėtį su sese buvo apsilankę namuose, bet ji su nakvyne likti pas tėtį nenori. Mergaitės teigimu, dabar su tėčiu bendrauti nenorėtų, nes tėtis dažnai geria alkoholį. Pasiteiravus mergaitės, ar norėtų su tėčiu bendrauti ir likti pas jį su nakvyne, jeigu tėtis nustotų vartoti alkoholį, mergaitė atsakė „bet jis niekada nesusitvarkys, netikiu, bet tada labiau norėčiau“. L. U. teigimu, ji labiau myli mamą ir rinktųsi mamą, o ne tėtį (. Skyriaus specialistui bendraujant su E. U., ji nurodė, jog mokinasi (duomenys neskelbtini), 1 klasėje, jai patinka mokintis, mokykloje turi daug draugų. Mokykloje patinka dailė, muzika, sportas, apskritai daug kas patinka. Mergaitė nurodė, jog lanko dailės ir futbolo būrelį, kai gyveno Vilkaviškyje dar lankė karate būrelį. E. U. nurodė, jog šiuose namuose jai patinka, čia smagiau gyventi nei pas tėtį, netoli gyvena jos klasiokės. E. pasakojo, jog su mama sutaria gerai, jos kartu žiūri filmus, leidžia laiką kartu. Mergaitė nurodė, jog ji su sese pasikeisdamos miega kartu su mama kambaryje, jai taip patinka. Mergaitė nurodė, jog mama turi draugą (mergaitė kalbėdama kelis kartus mamos draugą pavadino „naujuoju tėčiu“), kuris dirba kitame mieste ir savaitgaliais atvažiuoja pas jas. Pasiteiravus mergaitės kaip ji apibūdintų tėtį, mergaitė nurodė, jog „tėtis dažnai būdavo blogas, rėkdavo ant mamos, neleisdavo naktį miegoti, rėkdavo per visus namus“. Mergaitės teigimu, kai gyveno pas tėtį buvo blogai, nes tėtis namuose turi spintelę ir ten laiko alkoholį ir dažnai gerdavo alų. E. U. nurodė, jog paskutinį kartą tėtį matė per savo gimtadienį, tuomet tėtis ją ir sesę nusivežė į kavinę ir į parką pasivaikščioti, mergaitei patiko ir buvo gera. Mergaitė nurodė, jog kai susitinka su tėčiu jis dažnai jai ir sesei duoda pinigėlių. Mergaitė nurodė, jog tėtis jai paskambina ir parašo per telefoną, kartais nenori bendrauti su tėčiu nes tėtis „rašinėja nesąmones“, o pas tėtį namuose buvo maždaug keturis kartus, buvo ir su nakvyne, tačiau mergaitės teigimu, būna akimirkų, kai nenori pas tėtį likti su nakvyne. E. U. pasakojo, jog lankantis pas tėtį kartais būna negerai, kartais tėtis rėkia ir žiūri jos mobilųjį telefoną. Mergaitės pasiteiravus, ar norėtų ir toliau bendrauti ir susitikti su tėčiu, mergaitė atsakė, jog „nežinau“, bet negalėjo įvardinti priežasties. E. U. nurodė, jog labiau norėtų gyventi su mama. Skyriaus specialistas su atsakovu R. U. bendravo mobiliuoju telefonu. R. U. nurodė, kad yra gavęs teismo procesinius dokumentus ir yra su jais susipažinęs. Atsakovas nurodė, jog su ieškiniu sutinka, nors ieškinyje nurodytos ne visos aplinkybės, kadangi jo žiniomis, ieškovė gyvena su draugu. Atsakovas neprieštarauja, jog mergaičių gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, sutinka mokėti išlaikymą po 200 Eur/mėn., kiekvienai dukrai ir sutinka, jog būtų neribojamas jo ir dukrų bendravimas. Atsakovas nurodė, jog jam yra svarbiausia vaikai ir nori su dukromis ir toliau bendrauti, pasiimti jas pas save, atsižvelgiant į mergaičių užimtumą ir norą, taip 4 pat į jo užimtumą, nes turi darbą ir prižiūri savo mamą. Atsakovas nurodė, jog mergaitės yra pas jį buvę ir likę su nakvyne, jis dukroms parašo ir paskambina mobiliuoju telefonu, paklausia ar jos nori važiuoti pas tėtį, jeigu jos sutinka, tuomet pasiima mergaites iš mokyklos, parveža namo, mergaitės persirengia ir susideda daiktus ir tuomet vežasi pas save ir sekmadienį vėl mergaites parveža, į autobusą mergaičių niekada nesodina, visada jeigu pasiima tai ir parveža iki namų. R. U. teigimu, jam svarbiausia, kad ir toliau galėtų matytis su dukromis, bendrauti neribotai, kad mama neribotų mergaičių bendravimo ir nenuteikinėtų prieš jį. Atsakovas tikisi, jog atėjus vasarai mergaitės galės daugiau laiko praleisti su juo, likti pas jį ilgesniam laikui atostogauti. R. U. teigimu, šiai dienai jokių konfliktų dėl jo ir dukrų bendravimo nekyla Skyriuje 2024 m. birželio 5 d. gautas (duomenys neskelbtini) raštas Nr. SD-109 (1.7.E) „Dėl informacijos pateikimo apie E. ir L. U.“, kuriame nurodoma, jog E. U. I pusmetį baigė aukštesniuoju pasiekimų lygiu, II pusmetį įvertinimai taip pat puikūs. Mokymuisi reikalingas priemones turi, namų darbai visada atliekami, pamokas lanko gerai. Mergaitė visada tvarkinga, švari. L. U. I pusmetį baigė slenkstiniu pasiekimų lygiu (7 vidurkiu). Žemiausi I pusmečio įvertinimai istorijos (4) ir matematikos (4). Ne visada atlieka šių dalykų ir anglų k. namų darbus, ne visada pamokose turi reikalingas mokymosi priemones, pamokas lanko gerai. Yra fiksuoti keli pykčio priepuolių protrūkiai, kurių metu L. U. šaukė, keikėsi, grasino aplinkiniams, tačiau nurimusi visų atsiprašydavo, gailėdavosi dėl savo nevaldomų emocijų. Tokiais atvejais pagalbą teikė socialinė pedagogė. Mergaitė visada tvarkingai ir švariai aprengta, tačiau ne visada dėvi mokyklinį švarką. Rašte taip pat nurodoma, jog mergaitėmis rūpinasi mama R. U.. Ji yra rūpestinga: yra prisijungusi prie e. dienyno, seka informaciją, lankosi susirinkimuose, dalyvavo trišaliuose pokalbiuose dėl dukrų ugdymosi, konsultacijose su dalykų mokytojais, iškilus problemoms, kalbasi su klasės mokytoja ar kitais progimnazijos specialistais telefonu ar atvykusi į progimnaziją, suteikia reikalingos informacijos apie dukras. Tėvas R. U. su klasių mokytojomis ar kitais progimnazijos specialistais bei administracija nėra bendravęs nei telefonu, nei gyvai, prie e. dienyno taip pat nėra prisijungęs. Iš pokalbių su mergaitėmis ugdymo įstaiga sprendė, kad su tėčiu bendrauja (L. ne visada noriai), tėtis atvyksta kartais jas pasiimti po pamokų, leidžia laiką kartu, tačiau vyresnioji mergaitė teigia, kad tėčio prisibijo, nesijaučia saugi. Skyrius, remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, bei išklausęs nepilnamečių vaikų L. U. ir E. U. nuomones, į tai, kad mergaitės išreiškė norą toliau gyventi su motina, į tai, kad šalių nepilnametės dukros ir šiuo metu faktiškai gyvena su motina, taip pat Skyrius ištyręs Ieškovės šeimos aplinkos sąlygas nustatė, kad R. U. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, žaisti, vystytis ir tobulėti, namuose yra visi būtiniausi daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl gyvenamosios vietos nėra, be to, Skyrius neturi duomenų apie netinkamą Ieškovės elgesį nepilnamečių vaikų atžvilgiu, todėl Skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečių vaikų L. U. ir E. U. gyvenamosios vietos nustatymas su Ieškove – motina R. U. šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų teises ir geriausius jų interesus. Ieškovės ieškinio reikalavimuose yra nurodyta, jog prašo nustatyti bendravimo su dukromis tvarką, tačiau bendravimo tvarka neišdėstyta, todėl Skyrius nesusipažinęs su bendravimo tvarka, negali pateikti savo pozicijos šiuo sprendžiamu klausimu, Skyrius galės pateikti galutinę išvadą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo kai bus išsiaiškinta konkreti siūloma bendravimo tvarka Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad dukrų L. U. ir E. U. būtiniausių poreikių užtikrinimui reikalinga apie 700 Eur/mėn., ir prašo iš Atsakovo priteisti materialinį išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, taip pat nurodė, jog Atsakovas neteikė dukroms išlaikymo nuo 2023 m. gruodžio 1 d., todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. gegužės 17 d.), kuris sudaro 2 766,56 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į tai, kad vaikų kasdieniams būtiniesiems poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas nuolatinis abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, Skyriaus specialistų nuomone, yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės, o ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis galimai užtikrintų būtiną vaikų poreikių patenkinimo lygį. Nustačius, kad atsakovas teikė nepakankamą išlaikymą nepilnametėms dukroms, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas. Ieškinyje prašoma nustatyti uzufrukto teisę Ieškovei R. U. į vaikų išlaikymui mokamas lėšas. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nustačius nepilnamečių L. U. ir E. U. gyvenamąją vietą kartu su Ieškove R. U., ieškovės skyrimas uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečių vaikų materialinį išlaikymą, neprieštarauja vaikų interesams (1 tomas, e. b. l. 31-36, 154-156, 2024 m. spalio 17 d. d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 49 min. 25 sek. – 51 min. 57 sek.).
Tretysis asmuo – Swedbank AB atsiliepimo ieškinį nepateikė, teismo posėdyje jo atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
Pagal byloje surinktus duomenis (įrodymus) nustatyta, kad šalys santuoką sudarė 2015 m. balandžio 25 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 43 (1 tomas, e. b. l. 8).
Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visišku rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos yra nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Vykdydami abipusės pagarbos pareigą, sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinės ir turtinės paramos teikimas reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Ieškovė patikslintame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog nuo 2023 m. gruodžio mėnesio ieškovė su atsakovu gyvena skyrium, nebegyvena bendro sutuoktinių gyvenimo, kadangi nebėra bendrų interesų, pomėgių, bendrų planų, neveda bendro ūkio, atsakovas vartoja alkoholį. Jų santuoka šiuo metu yra faktiškai ir galutinai iširusi, ir nėra pagrindo tikėtis, kad santuokiniai ryšiai gali būti atkurti, susitaikyti ir vėl pradėti gyventi santuokinį gyvenimą tikimybės nėra. Faktiškai dėl santuokos iširimo yra kalti abu. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, kurių atsakovas neginčijo, sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau nuo 2023 m. gruodžio 1 d. metų gyvena atskirai, atitinkamai, negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, iš esmės nepalaiko jokių santykių, ir nėra pagrindo tikėtis, kad situacija gali pasikeisti. Todėl terminas susitaikyti neskiriamas, šalių santuoka nutraukiama. Atsižvelgiant į tai, kad nei ieškovė, nei atsakovas neįrodinėjo aplinkybių, jog dėl santuokos iširimo išimtinai yra kaltas tik kitas sutuoktinis, pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnis).
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Nustatyta, kad šalys turi nepilnametes dukras L. U., gimusią (duomenys neskelbtini) ir E. U., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 tomas, e. b. l. 10, 53 ).
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi nustatyti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką ir išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimus (CK 3.59 straipsnis).
Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Tuo tarpu, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečio vaiko interesais ir atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).
Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnametės dukros liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su motina, t. y., su ieškove. Šiuo metu byloje nėra duomenų, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaikų interesams. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) išvadoje nurodoma, kad Skyriaus specialistų nuomone, nepilnamečių L. U. ir E. U. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove – motina R. N. šiuo metu geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus.
Teismas, atsižvelgdamas į VTAT išvadą, į tai, kad mergaitės išreiškė norą toliau gyventi su motina, į tai, kad šalių nepilnametės dukros ir šiuo metu faktiškai gyvena su motina, taip pat į tai, kad R. U. gyvenamojoje vietoje sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti, žaisti, vystytis ir tobulėti, namuose yra visi būtiniausi daiktai, skirti nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, atsižvelgdamas į tai, kad ginčo tarp šalių dėl gyvenamosios vietos nėra sprendžia, kad nepilnamečių vaikų L. U. ir E. U. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jos motina, ieškove, nes pripažįstama, kad tai geriausiai atitinka vaikų interesus (CK 3.169 straipsnis).
Dėl bendravimo tvarkos nustatymo
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad ginčo dėl tėvo (atsakovo) bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais nėra, todėl nėra pagrindų nustatyti minimalią bendravimo tvarką. Tam neprieštaravo ir atsakovas, todėl bendravimo tvarka nenustatytina.
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo po santuokos nutraukimo
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. U., (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250 Eur nuo civilinio ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. gegužės 17 d.) iki kiekvieno vaiko pilnametystės kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o ieškovę R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Atsakovas teismo posėdyje nurodė, kad dėl tokios prašomos išlaikymo sumos nesutinka. Sutinka kas mėnesį mokėti kiekvienai dukrai po 200 Eur. Nurodė, kad tokia pinigų suma jam yra per didelė, kadangi jis yra bedarbis, dėl sveikatos problemų jam susirasti darbą yra sunku.
Vaiko išlaikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.
Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).
Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Be to, turi būti atsižvelgiama ir į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Ieškovė prašo iš atsakovo R. U., nepilnametėms dukroms L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti po 250 Eur kas mėnesį. Nurodo, kad šiuo metu, norint patenkinti būtinus (minimalius) nepilnamečių vaiko poreikius, kiekvieną mėnesį kiekvienam vaikui reikia apie 700 Eur. Viena mergaitė yra 8 metų, mokosi 2 klasėje. Išlaidos kas mėnesį auga, mergaitė lanko būrelį. Vieną mėnesį būrelio kaina 20 Eur, kitą jau 30 Eur. Kainos keičiasi kas mėnesį. Kita mergaitė 12 metų. Jei reikia samdyti matematikos korepetitoriaus. Taip pat mergaitė du kartus į mėnesį lankosi pas psichologę. Vieno vizito kaina 40 Eur. Už būsto nuomą moka 300 Eur. Gyvena keturiese. Komunaliniai mokesčiai apie 100-150 Eur. Iš valstybės už abu vaikus gauna 192 Eur. Specialių poreikių vaikai neturi, tik mergaitė lankosi pas psichologą. Ne mažiau vienam vaikui per mėnesį reikia apie 700 Eur. Į šią kainą įeina apranga, maistas, pramogos.
Tarnyba išvadoje nurodė, jog Skyriaus specialistų nuomone, ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, galimai užtikrintų galimybę tenkinti būtinuosius ir kitus papildomus nepilnamečio vaiko poreikius.
Teismas kartu atsižvelgia į abiejų šalių turtinę padėtį, į tai, kad abu tėvai (ginčo šalys) yra darbingo amžiaus, šiuo metu ieškovė yra bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, gauna išmoką už vaikus apie 192 Eur. Nekilnojamojo turto ieškovė nuosavybės teise neturi, gyvena nuomojame būste (1 tomas, 11, 13, 123-125). Transporto priemonių neturi. Daugiau išlaikytinių neturi. Atsakovas yra darbingas ir fiziškai sveikas, nors pats teismo posėdžio metu nurodė, kad turi sveikatos problemų, dėl ko šiuo metu jis nedirba, registruotas užimtumo tarnyboje, darbą jam dėl sveikatos problemų susirasti sunku, tačiau tą pagrindžiančių įrodymų į bylą nėra pateikęs. Duomenų apie atsakovo pajams nėra, pats teismo posėdžio metu nurodė, kad jam pragyventi padeda mama, brolis, turi kreditą. Transporto priemonių atsakovas neturi. Atsakovui nuosavybės teise įregistruotas nekilnojamas turtas, daugiau išlaikytinių neturi (1 tomas, 12, 14-16).
Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, išsilavinimą, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Teismo vertinimu, atsižvelgus į abiejų šalių amžių, sveikatą ir kitas aplinkybes, laikytina, kad abi ginčo šalys galėtų lygiomis dalimis užtikrinti bent po 250 Eur išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, sprendžia, kad ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkinamas ir iš atsakovo R. U., nepilnamečių vaikų L. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui priteisiama po 250 Eur kas mėnesį nuo ieškinio į teismą pateikimo dienos iki dukterų pilnametystės, indeksuojant išmoką Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina R. U..
Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikams sueis pilnametystė) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaikų išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaikų tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).
Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini). ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvienam po 250 Eur už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. (imtinai), viso 2766,56 Eur, įpareigojant atsakovą R. U., nurodytą sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje, o ieškovę R. U., paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Atsakovas šio ieškovės reikalavimo neginčijo. Nepagrindė, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu, jam nebegyvenant su ieškove ir nepilnametėmis dukromis, jis buvo tinkamai prisidėjęs prie nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimo. Pagrindo spręsti, jog atsakovas dukroms teikė tinkamą išlaikymą ieškovės nurodytu laikotarpiu, nėra nors pats atsakovas teigė, kad dukroms kartais duodavo grynų pinigų, nors tą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra (CPK 12, 185 straipsniai). Taigi, remiantis tuo ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas priima sprendimą priteisti iš atsakovo 2766,56 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį 2023 m. gruodžio 1 d. iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2024 m. gegužės 16 d. ) nustatant, kad išmoka uzufrukto teise disponuos vaiko motina R. U.. (CK 3.200, 1.5 straipsniai, CPK 185 straipsnis).
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo ir šalių tarpusavio išlaikymo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, prieštaravimų nepateikė. Todėl ieškovės prašymas tenkintinas, - po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina santuokinė pavardė – „(duomenys neskelbtini)“, atsakovui jo prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“.
Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo
Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Pagal byloje esančius duomenis šalys nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 14-15). Visus kitus daiktus yra pasidalinę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo klausimas nesprendžiamas.
Kreditorinių įsipareigojimų vykdymas po santuokos nutraukimo
Remiantis šalių paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad ieškovė nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neturi, o atsakovas R. U. turi vieną asmeninį kreditorinį įsipareigojimą su Swedbank AB sudarytą kredito sutartį. Šią sutartį atsakovas sudarė dar iki santuokos sudarymo su ieškove momento nekilnojamojo turto, esančio Žalumynų g. 49, Vilkaviškis, įgijimui.
Taigi, teismas sprendžia, kad ieškinyje nurodyti atsakovo kreditorinis įsipareigojimas laikytinas jo asmenine prievole, kurią jis po santuokos nutraukimo privalo vykdyti asmeniškai iš savo turto, kadangi ši prievolė atsirado dar iki santuokos sudarymo su ieškove. Su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka ir pats atsakovas.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Ieškovei šioje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų (1 tomas, e. b. l. 20-21)), todėl jos faktiškai turėtų bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Duomenų apie atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas šioje byloje nėra, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, atsakovui tenka pareiga atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas valstybei, kurias sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovui, – 577,08 Eur (1 tomas, e. b. l. 188-199), bei 280,25 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį bei CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 16 punktus (280,25 Eur žyminį mokestį sudaro 110,00 Eur už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir kitus su šiuo reikalavimu susijusius neturtinio pobūdžio reikalavimus bei 170,25 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią 8 Eur valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeista 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
Po santuokos nutraukimo ieškovei R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti santuokos metu turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lieka jo pavardė „(duomenys neskelbtini)“;
Nustatyti nepilnamečių vaikų L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą su ieškove R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) nuo civilinio ieškinio teismui pateikimo dienos (2024 m. gegužės 17 d.);
Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams L. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. U., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) už kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. gruodžio 1 d. iki 2024 m. gegužės 16 d. (imtinai), viso 2 766,56 Eur (du tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 56 ct), įpareigojant atsakovą R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos civilinėje byloje, o ieškovę R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
Nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolės kreditoriui – Swedbank AB, juridinio asmens kodas 112029651, Konstitucijos pr. 20A, LT-03502 Vilnius, pagal sudarytą kredito sutartį, sudarytą atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, išlieka atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniniu kreditoriniu įsipareigojimu, kurią jis po santuokos nutraukimo vykdys iš savo asmeninio turto.
Priteisti iš atsakovo R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 280,25 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų 25 ct) žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleistas pagal įstatymą, ir 577,08 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų paruošimu bei atstovavimu teisme teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ieškovei (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), AS Citadele banka Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor Bank AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752; kai sumokamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminis mokestis – nurodomas įmokos kodas 5662; kai sumokamos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – nurodomas įmokos kodas 5630 ir mokėjimo paskirtis „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“).
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą Vilkaviškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriui santuokos nutraukimo įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.