Kauno apygardos teismo nutartis

2020-10-13 · Civilinė byla Nr. 2S-1477-638/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-13Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-11Kauno apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-11-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-13
Bylos Nr.
2S-1477-638/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11520-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“
Atsakovas
H. Y.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1477-638/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11520-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Zelator“ ieškinį atsakovei H. Y. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

1. Ieškovė ieškinyje prašė atmesti atsakovės reikalavimus dėl 273,06 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 273,06 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 273, 06 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. Ieškovė su minėtu sprendimu nesutinka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

Šalies argumentai

4. Teismas nustatė, kad ieškovės nurodymu, atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra(duomenys neskelbtini), atsakovė šiuo adresu yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Teismas pažymėjo, jog kartu su ieškiniu pateiktoje darbo sutartyje matyti, kad atsakovė nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės 2020 m. gegužės 25 d. reikalavimas adresuotas atsakovei adresu(duomenys neskelbtini). Iš teismų informacinės sistemos Liteko išrašo apie asmens darbovietę teismas nustatė, kad atsakovė Lietuvoje nedirba. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes sprendė, kad atsakovės faktinė gyvenamoji vieta yra adresu(duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad nustačius atsakovės faktinę gyvenamąją vietą adresu(duomenys neskelbtini), šiems teisiniams santykiams taikomos tarptautinį civilinį procesą reglamentuojančios normos. Teismas, įvertinęs tai, kad kartu su ieškiniu nepateikta dokumentų, kad šalys susitarė kilusį ginčą nagrinėti Lietuvoje DK nustatyta tvarka ar kad toks susitarimas buvo sudarytas jau kilus ginčui tarp šalių, ieškinį kaip neteismingą Lietuvos Respublikos teismams atsisakė priimti. Teismas, susipažinęs su ieškinio priedais, sprendė, kad atsakovė nemoka valstybinės, t. y. lietuvių, kalbos, todėl ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovei, turėjo pateikti procesinių dokumentų, t. y. ieškinio ir jo priedų, vertimus į atsakovei suprantamą kalbą.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį, ieškovo ieškinį priimti ir perduoti ieškovo ieškinį pirmosios instancijos teismui nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Atsakovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, adresu(duomenys neskelbtini). Minėtą faktą nustatė ir pirmosios instancijos teismas, remdamasis Gyventojų registrų duomenimis. Vien šiuo pagrindu teismingumas privalėjo būti nustatomas Lietuvos Respublikoje.

5.2. Atsakovė pas ieškovę dirbo daugiau nei dvejus metus. Atsakovės darbo vieta buvo Lietuvos Respublikoje, jos gyvenamoji vieta adresu(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika.

5.3. Nėra suprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatuoja, jog dabartinė atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), adresu(duomenys neskelbtini). Vien tai, jog atsakovė laikinai yra išvykusi į(duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo metu atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra(duomenys neskelbtini).

5.4. Teismas tik deklaratyviai ir skubotai priėmė skundžiamą nutartį, kuri akivaizdžiai riboja ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, net neatsižvelgė į ginčo pobūdį, į jo tęstinumą, į atsakovės siekį ginčą nagrinėti teismingumą nustatant Lietuvos Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį konstatavus, kad ieškinys neteismingas teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016).

9. Nagrinėjamu atveju darbdavys, kreipdamasis į teismą, neiniciavo naujo ginčo, tik įgyvendino savo teisę perkelti darbuotojo inicijuoto ginčo nagrinėjimą į teismą. Tokią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje akcentuojama, kad, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu ir kreipdamasis į teismą darbdavys iš esmės turi prašyti netenkinti darbuotojo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-461-695/2018), o ne reikalauti panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-248/2019), priimdamas sprendimą teismas privalo pasisakyti būtent dėl darbo ginčų komisijai pareikšto reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019, 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ieškinį pareiškė (duomenys neskelbtini), savo reikalavimą kildina iš darbo santykių. Ieškovė ir atsakovė 2018 m. kovo 5 d. sudarė darbo sutartį Nr. 03-03. Sutarties 12 punkte nurodyta, kad ginčai dėl darbo sutarties nagrinėjami Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ginčą iniciavo ne darbdavys, o darbuotoja, t. y. būtent ji kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl su darbo santykiais susijusių sumų išieškojimo iš darbdavio. Lietuvos Respublikos Valstybinė darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 273, 06 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

11. Sutiktina su ieškove, kad pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, ribojančią ieškovės teisę kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė siekė ginčą išnagrinėti Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Be to, patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis nustatyta, kad atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčas yra neteismingas Lietuvos Respublikos teismams, vertintina kaip nepagrįsta, o atsisakymas priimti ieškinį šiuo pagrindu – neteisėtas.

12. Apibendrinant konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabsoliutino atsakovės nuolatinės gyvenamosios vietos faktą, ir todėl neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo ir teismingumo Lietuvos teismams klausimą. Skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė