Kauno apygardos teismo nutartis

2021-11-18 · Civilinė byla Nr. 2A-1571-587/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-13Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2021-05-11Kauno apylinkės teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2021-11-18Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-11-18
Bylos Nr.
2A-1571-587/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11520-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Atsakovas
H. J.
Civilinė byla Nr. 2A-1571-587/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11520-2020-3
Procesinio dokumento kategorijos: 1.3.5.5;3.3.1.14; 3.3.1.18.1(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Z.“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-783-475/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Z.“ ieškinį atsakovei H. J. (H. Y.) dėl darbo ginčo dėl teisės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Z.“ (toliau – ir UAB „Z.“) ieškiniu prašė atmesti atsakovės H. J. Darbo ginčų komisijai pareikštus reikalavimus dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių priteisimo kaip nepagrįstus, priteisti ieškovei iš atsakovės jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad:

1.1. 2018 m. kovo 5 d. ieškovė ir atsakovė sudarė darbo sutartį Nr. 03-03, kurios pagrindu atsakovė nuo 2018 m. balandžio 20 d. pradėjo dirbti tinkuotoja – plytelių klojėja, atsakovei mokant 700 Eur atlyginimą neatskaičius mokesčių. 2018 m. gruodžio 28 d. sudarytas priedas prie darbo sutarties, kuriuo nuo 2019 m. sausio 1 d. nustatytas 920,30 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestis. 2019 m. sausio 2 d. sudarytas priedas Nr. 2019/01/02-1 prie darbo sutarties, kuriuo nuo 2019 m. sausio 2 d. pakeistos darbo pareigos ir funkcijos į tinkuotojos apdailininkės. 2019 m. sausio 30 d. sudarytas priedas Nr. 2019/01/30-1 prie darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė, kad terminuota darbo sutartis bus pratęsiama dviem metams, kai atsakovei bus išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. 2019 m. vasario 8 d. sudarytas priedas Nr. 2019/02/08-1 prie darbo sutarties, kuriuo šalys susitarė pratęsti darbo sutartį atsakovei gavus „D“ nacionalinę vizą.

1.2. Atsakovei dienpinigiai buvo mokami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 526 „Dėl kompensuojamų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“. Iki 2018 m. birželio 30 d. dienpinigių norma Estijoje buvo 44 Eur, Lietuvoje – 15 Eur, Latvijoje – 38 Eur, o nuo 2018 m. liepos 1 d. Estijoje dienpinigių norma buvo 47 Eur, Latvijoje – 44 Eur, Lietuvoje – 15 Eur.

1.3. Atsakovės naudai susidarė 2 027,16 Eur permoka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 58 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi, su atsakove sudaryta darbo sutartis nutraukta nuo 2020 m. gegužės 22 d., apskaičiuota 273,06 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Po kompensacijos įskaitymo ieškovės permokos suma atsakovei liko 1 754,10 Eur. Ieškovė 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimu dėl permokos gražinimo iš atsakovės pareikalavo grąžinti 1 754,10 Eur permoką. Atsakovė buvo informuota apie įskaitymą, jai aiškiai buvo nurodyta, jog po įskaitymo atsakovė yra skolinga ieškovei 1 754,10 Eur sumą. Atsakovė neginčijo įskaitymo fakto, tik deklaratyviai teigė, jog nėra susidariusi permoka. Ieškovė mano, kad įskaitymas atliktas teisėtai.

1.4. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus 1-oji darbo ginčų komisija (toliau – ir DGK) 2020 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. DGKS-2926 išnagrinėjo atsakovės reikalavimą darbo byloje Nr. APS-131-8638. DGK konstatavo, kad ieškovė sumokėjo visą atlyginimą atsakovei ir atsakovė neturėjo teisės reikšti reikalavimo nutraukti darbo sutartį pagal DK 56 straipsnio 2 dalį ir 53 straipsnio 2 dalį dėl UAB „Z.“ tariamai nesumokamo dviejų mėnesių darbo užmokesčio; nurodė, jog susidarė reali 2 027,16 Eur permoka atsakovės naudai. DGK nepagrįstai nutarė, jog buvo negalimas 273,06 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas įskaitymas.

1.5. Atsakovė sąmoningai neigė permokos sumą, o ne įskaitymo faktą, permoka ir įskaitymas yra du skirtingi juridiniai faktai ir jų ginčijimas ar neigimas sukelia skirtingas teisines pasekmes. Įskaitymas teismo sprendimu nėra pripažintas negaliojančiu, todėl laikytina, kad buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai.

1.6. Netesybos yra išvestinis reikalavimas. Ieškovė yra atsiskaičiusi su atsakove visa apimtimi, todėl netesybos negali būti priteisiamos. Sprendžiant dėl kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 ir 35 straipsniuose įtvirtintais darbo teisės principais. Teismui nusprendus, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi su atsakove visa apimtimi, priteistina netesybų suma turi būti proporcinga ir teisinga, netesybų dydis turėtų būti ne didesnis nei 50 Eur.

1.7. Permoka atsakovei susidarė dėl to, kad atsakovei kildavo pinigų poreikis, ieškovė pervesdavo atsakovei pinigų sumas kaip avansą, dalis lėšų buvo pervedama kaip darbo užmokesčio avansas, kita dalis ūkio išlaidoms. Atsakovė tų sumų nepagrindė. Atleidžiant iš darbo buvo perskaičiuotos mokėtinos sumos ir nustatyta permoka. Jokie pavedimai įsteigti įmonei atsakovei niekada nebuvo pervedami. Atsakovė niekada nedirbo personalo vadove Baltarusijoje, ji dirbo tinkuotoja.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti, perskaičiuoti kompensaciją iki šios dienos. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. niekada nedirbo Latvijos ir Estijos teritorijoje, todėl ieškovės nurodytos komandiruotės atlikti dažymo-tinkavimo darbus nepatvirtintos jokiais dokumentais ir negali būti laikomos pagrįstomis. Atsakovei dienpinigiai buvo mokami už komandiruotes į Baltarusijos Respubliką.

2.2. Atsakovė nesutinka, kad yra susidariusi ieškovės permoka atsakovės naudai. Nurodytos sumos ieškovė nepatvirtino dokumentais ir teismas negali nagrinėti to kaip argumento. Visos atsakovės gautos piniginės lėšos buvo skaičiuojamos ieškovės buhalterijoje, atsižvelgiant į sulygtą sutartimi darbo užmokestį ir premijų išmokas, kurias nustatė pati ieškovė. Ieškovės teiginys apie tariamas skaičiavimo klaidas nėra pagrįstas dokumentais. Negali būti išieškotas atlyginimas, kurį darbdavys išmokėjo darbuotojui, kaip darbo užmokesčio permoką.

2.3. Apskaičiuodama tariamai galimą permokos sumą, ieškovė į atsakovės tariamai gautas lėšas įtraukė lėšas pagal 2018 m. gegužės 11 d. išlaidų kasos orderius Nr. 0025K ir 2019 m. rugpjūčio 6 d. Nr. 0261K, kurie yra suklastoti remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus specialisto 2020 m. lapkričio 4 d. išvada. Nemaža dalis į atsakovės sąskaitą pervestų sumų buvo nuodyta mokėjimo paskirtis – atlyginimas ir komandiruotės išlaidos, kai komandiruotės išlaidų suma yra visiškai neaiški, apskaičiavus, kuriai gyvenamajai šaliai ji buvo atlikta, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė niekada nebuvo komandiruotėje Estijoje ir Latvijoje ir buvo išsiųsta tik į Baltarusijos Respubliką. Tai patvirtina paso žymos apie sienų kirtimą ir bylos vedimas UAB „Z.“ naudai, kvitai, kasos orderiai, kvitai už teisines paslaugas pagal 2019 m. spalio 8 d. sutartį Nr. 01-08-10-2-019, biuro nuomos mokesčio kvitas, paskolos sutartis dėl lėšų pervedimo, gautų į atsakovės einamąją sąskaitą iš UAB „Z.“ ir paimtų perduoti į kompanijos OOO „VesterCompany Ltd“ plėtrą ir poreikius, kuriuos atsakovė padėjo atidaryti ieškovės nurodymu. 2019 m. kovo 13 d. 3 450 Eur pervedimas, nurodytas kaip išankstinis mokėjimas, 2019 m. kovo 15 d. buvo grąžintas UAB „Z.“ – t. y. 2 902,40 Eur suma.

2.4. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiai nėra tinkamai surašyti – nurodytos komandiruotės skirtingais laikotarpiais, bet nenurodyta kur, nėra tai patvirtinančių dokumentų. Atsakovė pabrėžė, kad darbdavys jai nemokėjo atlyginimo už vasarį ir kovą, taip pat prašė atsižvelgti į tai, kad visi UAB „Z.“ pateikti dokumentai nepatvirtina atsakovės, kaip dažytojos-tinkuotojos darbo, atsakovė dirbo įmonės biure kaip personalo skyriaus vedėja, vykdė personalo darbus, įformindavo sutartis ir siuntė, skaičiavo darbuotojų dirbtas valandas, sprendė įmonės darbuotojų buitinius reikalus ir kt., o nuo 2019 m. liepos 19 d. buvo išsiųsta į komandiruotę į Baltarusiją, kad padėtų atidaryti įmonę OOO „VesterCompany“, surinktų personalą ir juos apmokytų.

2.5. Atsakovė niekada nebuvo mokamose atostogose ir negavo kompensacijos už nepanaudotas atostogas už darbo laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 20 d. iki 2020 m. gegužės 22 d. Kompensacijos išmokos suma už nepanaudotas atostogas yra daug didesnė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 800,00 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką. Valstybei iš ieškovės priteisė 13,26 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Konstatavo, kad teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. DGKS-3961 darbo byloje Nr. APS-2-12668 dalis dėl kompensacijos ir netesybų priteisimo laikytina netekusia galios. Teismas konstatavo, kad:

3.1. civilinės bylos medžiaga patvirtino ieškovės nurodytas darbo sutarties su atsakove sudarymo ir jos keitimo aplinkybes. Taip pat teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė raštu pareikalavo atsakovės pranešti, kodėl atsakovė nebuvo darbe. 2020 m. gegužės 22 d. pranešimu ieškovė pakartotinai atsakovės prašė pasiaiškinti, kodėl atsakovė neatvyksta į darbą. Kadangi atsakovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. neatvyko į darbą, nepateikė paaiškinimų ir neatvykimą pateisinančių dokumentų, ieškovė nuo 2020 m. gegužės 22 d. nutraukė darbo sutartį (DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas). 2020 m. gegužės 25 d. darbdavys atsakovei pateikė reikalavimą dėl permokos grąžinimo, nurodė, jog per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. kovo mėn. yra susidariusi 2 027,16 Eur permoka. Atleidžiant atsakovę buvo paskaičiuota nepanaudotų atostogų kompensacija. Atsakovė turi grąžinti ieškovei likusią 1 754,10 Eur permoką. Ikiteisminio tyrimo metu atlikus ekspertizę nustatyta, kad atsakovė H. J. pati nepasirašė dviejų kasos išlaidų orderių (2018 m. gegužės 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d.), juos pasirašė kitas nenustatytas asmuo.

3.2. 2020 m. birželio 22 d. DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-3961, kuriuo atsakovės prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovei UAB „Z.“ atmetė, prašymą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas tenkino ir taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją – priteisė iš ieškovės UAB „Z.“ atsakovei H. J. 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 273,06 Eur netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką.

Šalies argumentai

3.3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovės naudai buvo susidariusi 2 027,16 Eur permoka, tačiau kaip ir kodėl tokio dydžio permoka atsirado, ieškovė ieškinyje nenurodė, ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti teismo posėdžio metu. DK nenumato, jog darbdavys gali mokėti darbo užmokestį darbuotojui iš anksto, byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo būdo nei nustatyta DK.

3.4. DK 150 straipsnyje yra numatyti griežti darbdavio teisės atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą ribojimai, terminas, per kurį vienašalis įskaitymas gali būti atliktas. Byloje nėra įrodymų, kad darbdavys priešpriešinių reikalavimų įskaitymą atliko DK 150, 156 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Ieškovės atsakovei 2020 m. gegužės 25 d. pateiktu reikalavimu dėl permokos grąžinimo prašoma grąžinti be pagrindo gautą 1 754,10 Eur sumą, kaip per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. kovo mėn. susidariusios 2 027,16 Eur permokos dalį, tačiau nėra aišku, kaip ši permoka susidarė. Tai yra vienas iš DK 150 straipsnio 2 dalyje numatytų imperatyvų, todėl teismas šiuo atveju negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovė galėjo atlikti išskaitą iš atsakovei priklausančios mokėti kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Darbuotojo įsiskolinimai, žala darbdavio atžvilgiu galėtų ir turėtų būti sprendžiami atskirai, įmonei turint pareigą įrodyti įsiskolinimo susidarymo faktą ir dydį, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus. Net ir esant darbuotojo darbdaviui padarytai žalai ar egzistuojant pagrįstam įsiskolinimui, tai nepanaikina pareigos darbdaviui tinkamai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Teismas ieškovės reikalavimą atmetė ir priteisė atsakovei iš ieškovės 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Atsiliepimas

3.5. Teismas dėl atsakovės atsiliepime dėstomų argumentų plačiau nepasisakė, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad su atsakove buvo sudaryta darbo sutartis dėl kitokių nei tinkuotojos apdailininkės pareigų, laikė su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijusiais atsakovės argumentus, kad ieškovės pavedimu ji padėjo įsteigti jos nurodomą įmonę Baltarusijos Respublikoje.

3.6. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių galutinio atsiskaitymo išmokėjimą darbuotojai jos atleidimo iš darbo dieną, darbuotojos kaltė dėl uždelsimo su ja atsiskaityti nenustatyta. Byloje nustačius, jog įmonė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalį, taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl netesybų mokėjimo. Ieškovė nepagrindė prašymo priteisti ne didesnes nei 50 Eur netesybas ir taip nukrypti nuo bendrosios taisyklės.

3.7. Spręsdamas dėl netesybų dydžio teismas įvertino darbuotojos darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, sprendė, kad teisingas, sąžiningas, protingas ir proporcingas iš darbdavės darbuotojai priteisiamas netesybų dydis yra 800 Eur (atskaičius mokesčius).

Žemesnės instancijos teismas

3.8. Teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, dalis darbo ginčų komisijos sprendimo netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovė UAB „Z.“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-783-475/2021 ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovės apeliantei bylinėjimosi išlaidas.

5. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra aišku kaip susidarė 2 027,16 Eur permoka. 2020 m. gegužės 6 d. DGK sprendimu Nr. DGKS-2926 darbo byloje Nr. APS-131-8638 nustatyta, jog yra reali 2 027,16 Eur permoka atsakovės naudai. Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus – darbo laiko ir darbo užmokesčio žiniaraščius, pavedimus, kasos išlaidų orderius – patvirtinančius, kad apeliantė atsiskaitė su atsakove ir darbo sutarties nutraukimo dieną buvo susidariusi 2 027,16 Eur permoka. Pirmosios instancijos teismas netyrė šių įrodymų ir nepasisakė dėl jų pagrįstumo.

Atsiliepimas

5.2. Pirmosios instancijos teismas išreikalavo darbo bylos Nr. APS-2-12668 medžiagą iš DGK, įskaitant apeliantės atsiliepimą darbo bylos nagrinėjimo metu. Apeliantė nuosekliai ir pagrįstai nurodė, kokiomis aplinkybėmis ir kokiomis datomis susidarė permoka atsakovei, tačiau pirmosios instancijos to nevertino. Permokos atsakovei suma susidarė šiomis aplinkybėmis: 1) laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn. atsakovei iš viso mokėtina suma sudarė 4 309,04 Eur, o šiuo laikotarpiu išmokėta 5 110,71 Eur suma; permoka – 801,67 Eur; 2) laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. atsakovei iš viso mokėtina suma sudarė 16 930,60 Eur, o šiuo laikotarpiu išmokėta 16 683,65 Eur; nepriemoka – 246,95 Eur, tačiau iš viso permoka sudaro 554,72 Eur (801,67 Eur - 246,95 Eur); 3) atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. priskaičiuota išmokėtina darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius) suma sudaro 800,56 Eur, o šiuo laikotarpiu iš viso išmokėta 2 273,00 Eur; permoka – 1 472,44 Eur. Iš viso permoka yra 2 027,16 Eur (554,72 Eur + 1 472,44 Eur). Apeliantė pagrindė permokos sumos susidarymo faktą, kuris buvo pripažintas dar DGK 2020-05-06 sprendimu Nr. DGKS-2926.

5.3. Apeliantė 2020 m. gegužės 22 d. reikalavimu dėl permokos grąžinimo vienašališkai išreiškė valią dėl piniginių lėšų įskaitymo bei nurodė, jog atsakovė po įskaitymo (2 027,16 Eur – 273,06 Eur = 1 754,10 Eur) privalo grąžinti apeliantei 1 754,10 Eur permokos sumą. Atsakovė buvo informuota apie įskaitymą, ji niekada neginčijo įskaitymo fakto, jam neprieštaravo. Darbo užmokestis ir grąžintinas permokėtas avansas yra vienarūšiai reikalavimai, todėl įskaitymas buvo galimas ir teisėtas. Atsakovė tik sąmoningai neigė permokos sumą. Permoka ir įskaitymas yra du skirtingi juridiniai faktai ir jų atitinkamas ginčijimas ar neigimas sukelia skirtingas teisines pasekmes. Priešpriešinis vienašalis vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra vienašalis pareiškimas. Jis gali būti pripažintas negaliojančiu tik teismo tvarka, tokio teismo sprendimo nėra. Vadinasi, apeliantė nėra skolinga atsakovei 273,06 Eur kompensacijos.

5.4. Net ir tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta, kad apeliantė nėra atsiskaičiusi visa apimtimi, tokiu atveju 800,00 Eur (atskaičius mokesčius) netesybų dydis yra neproporcingas. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalyje numatyta sankcija darbdaviui gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama.

5.5. Šiuo atveju disproporcija – ženkli. Atsakovei tariamai neišmokėta suma yra 273,06 Eur, tačiau priskaičiuota netesybų suma yra net 800,00 Eur (atskaičius mokesčius) ir yra itin didelė, lyginant su tariamai neišmokėta suma. Pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai taikė maksimalų netesybų priteisimo terminą, t. y. darbdavio uždelsta suma padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus – 273,06 Eur x 6 mėn. = 1 638,36 Eur (suma prieš mokesčius). Atskaičius mokesčius, išmokėtina suma yra apytikriai 800 Eur. Šiuo atveju netesybos neturėjo būti apskritai priteisiamos, o jeigu būtų pagrįstai nuspręsta jas priteisti, netesybų dydis turėtų būti bent jau tokio paties dydžio, kokia yra tariamai neišmokėta suma – 273,06 Eur.

5.6. Teismo procesas užsitęsė ne dėl apeliantės kaltės ir vien dėl šios priežasties negalėjo būti priteisiamas maksimalus netesybų dydis. Apeliantės ieškinį pirmosios instancijos teismas iš pradžių atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui. Tačiau Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 13 d. nutartimi apeliantės atskirąjį skundą tenkino ir perdavė ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

8. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei netesybų atsakovei priteisimo.

9. Byloje nustatyta, jog 2018 m. kovo 5 d. tarp šalių buvo sudaryta Darbo sutartis Nr. 03-03, kuria atsakovė įdarbinta tinkuotoja-plytelių klojėja, darbo sutartis terminuota, sudaryta iki 2019 m. kovo 15 d., atsakovei nustatytas mokėti atlyginimas – 700,00 Eur (t. 1, b. l. 82–84). 2018 m. gruodžio 28 d. šalys sudarė priedą prie Darbo sutarties Nr. 03-03, kuriuo atsakovei nustatytas darbo užmokestis padidintas iki 920,30 Eur (t. 1, b. l. 85). Priedu prie Darbo sutarties Nr. 2019/01/02-1 atsakovės pareigos nuo 2019 m. sausio 2 d. pakeistos į tinkuotojo apdailininko (t. 1, b. l. 86). Priedu prie Darbo sutarties Nr. 2019/01/30-1, šalys susitarė terminuotą darbo sutartį pratęsti dviem metams, kai atsakovei buvo išduotas laikinas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (t. 1, b. l. 87). Priedu prie Darbo sutarties Nr. 2019/02/08-1 šalys susitarė pratęsti darbo sutartį atsakovei gavus D nacionalinę vizą (t. 1, b. l. 88). 2020 m. balandžio 6 d. ieškovė atsakovei pateikė pranešimą, kuriuo pareikalavo atsakovės pranešti, kodėl atsakovė nebuvo darbe (t. 1, b. l. 185). 2020 m. gegužės 22 d. darbdavys darbuotojai pateikė pranešimą, kuriuo priminė, jog atsakovės prašoma pasiaiškinti, dėl kokių priežasčių atsakovė neatvyksta į darbą. Kadangi atsakovė nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gegužės 21 d. neatvyko į darbą, nepateikė paaiškinimų ir neatvykimą pateisinančių dokumentų, darbdavys nuo 2020 m. gegužės 22 d. nutraukė darbo sutartį (DK 58 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas) (t. 1, b. l. 89). 2020 m. gegužės 25 d. darbdavys atsakovei pateikė reikalavimą dėl permokos grąžinimo, nurodė, jog per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. kovo mėn. yra susidariusi 2 027,16 Eur permoka, atleidžiant atsakovę buvo paskaičiuota nepanaudotų atostogų kompensacija, atsakovė turi grąžinti ieškovei likusią 1 754,10 Eur permoką (t. 1, b. l. 92). Byloje pateikta vidutinio darbo užmokesčio 2020 m. lentelė (t. 1, b. l. 96), darbo užmokesčio kortelės už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. kovo 31 d. (t. 1, b. l. 126), už 2019 m. (t. 1, b. l. 127) ir 2018 m. (t. 1, b. l. 128), taip pat darbo laiko apskaitos žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio mėn. iki 2020 m. kovo mėn. (t. 1, b. l. 102–125), kasos išlaidų orderiai (t. 1, b. l. 129-137), banko sąskaitos išrašai apie atsakovei atliktus mokėjimus (t. 1, b. l. 138-139), darbo užmokesčio vidurkio pažyma – lentelė apie atostogų kompensaciją (t. 2, b. l. 111), kompensacijos už nepanaudotas atostogas trukmės paskaičiavimo lentelė (t. 2, b. l. 112).

10. 2020 m. birželio 2 d. atsakovė kreipėsi į DGK su prašymu pripažinti atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 1 dalį neteisėtu, įpareigoti išmokėti kompensaciją už nepanaudotas atostogas. 2020 m. birželio 22 d. DGK priėmė sprendimą Nr. DGKS-3961, kuriuo atsakovės prašymą dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovei UAB „Z.“ atmetė, prašymą priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas tenkino ir taikė DK 147 straipsnio 2 dalyje nustatytą sankciją – priteisė iš UAB „Z.“ H. J. 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir 273,06 Eur netesybas už uždelstą laiką atsiskaityti (t. 1, b. l. 70–74).

11. Byloje taip pat yra duomenys, gauti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariato veiklos skyriaus, iš kurių matyti, kad atlikus ekspertizę nustatyta, kad H. J. pati nepasirašė dviejų kasos išlaidų orderių (2018 m. gegužės 11 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d.), juos pasirašė kitas nenustatytas asmuo (t. 3, b. l. 100-114). Taip pat atsakovė į bylą pateikė 2020 m. sausio 29 d. ir 2020 m. vasario 7 d. jos su OOO „VesterKompany“ sudarytas paskolos sutartis (t. 3, b. l. 38, 39), taip pat pakvitavimus apie grąžinamas pasiskolintas lėšas (t. 3, b. l. 36, 40, 41, 42, 43). Atsakovė nesutiko su darbdavio reikalavimu sumokėti permoką, 2020 m. kovo 30 d. raštu tai nurodė darbdaviui (t. 3, b. l. 44). Atsakovė į bylą pateikė savo paso kopiją su jai išduotomis vizomis (t. 3, b. l. 45-59).

12. Ieškovė į bylą pateikė „East Metal“ patvirtinimą, kad šios įmonės gamybos vietoje Latvijoje yra dirbusi UAB „Z.“ darbuotoja H. J. (t. 3, b. l. 146).

Dėl kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas priteisimo

13. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovei neišmokėtos kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Atsakovė nurodo, kad darbdavys neišmokėjo jai 273,06 Eur priklausančios kompensacijos už nepanaudotas atostogas, be kita ko nurodė, jog kompensacijos suma turi būti didesnė. Ieškovė nurodė, jog 273,06 Eur sumą įskaitė į susidariusią permoką.

14. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovei 2 027,16 Eur buvo permokėta, ieškovės atstovas pirmos instancijos teisme nurodė, jog atsakovei kildavo pinigų poreikis, ieškovė pervesdavo atsakovei pinigų sumas kaip avansą, dalis lėšų buvo pervedama kaip darbo užmokesčio avansas, kita dalis ūkio išlaidoms, tačiau atsakovė nėra tų sumų pagrindusi.

15. Pirmos instancijos teisingai pažymėjo, kad DK nenumato, jog darbdavys gali mokėti darbo užmokestį darbuotojui iš anksto, taip pat byloje nėra duomenų, kad šalys susitarė dėl kitokio darbo užmokesčio mokėjimo būdo nei nustatyta DK. Taip pat DK 150 straipsnyje yra numatyti griežti darbdavio teisės atlikti priešpriešinių sumų įskaitymą ribojimai, detaliai nurodant ne tik kokio pobūdžio darbdavio reikalavimai gali būti tenkinami darant išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio (DK 150 straipsnio 2 dalis), bet ir maksimalus išskaitų dydis (DK 150 straipsnio 4 dalis, CPK 736 straipsnis), o taip pat terminas, per kurį vienašalis įskaitymas gali būti atliktas (DK 150 straipsnio 3 dalis).

16. Norint padaryti išvadą, kad su atleidžiama darbuotoja buvo tinkamai atsiskaityta, teismas privalo analizuoti, kokiu pagrindu ir kokio dydžio reikalavimą darbdavys buvo įgijęs darbuotojo atžvilgiu ir ar tinkamai atliko įskaitymą (Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-66-945/2021).

17. Apeliantė teigia, kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino, jog neaišku kaip susidarė permoka, kadangi permokos susidarymą pagrindžia DGK medžiaga, nurodo laikotarpius, kokiu laikotarpiu kokia suma susijusi su darbo santykiais turėjo būti išmokėta ir kokia suma išmokėta atsakovei, t. y. kiek lėšų buvo permokėta. Šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš apeliaciniame skunde nurodytų laikotarpių apie išmokėtas darbo užmokesčio sumas (2018-2020 m.) matyti, kad akivaizdžiai yra pažeistas 150 straipsnio 3 dalyje nurodytas 1 mėnesio terminas, per kurį galima išskaita iš darbo užmokesčio, laikotarpių nurodymai niekaip nepaaiškina dėl ko susidarė permoka. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad darbdavys būtų atlikęs priešpriešinių reikalavimų įskaitymą DK 150, 156 straipsniuose nustatyta tvarka ir terminais. Kaip matyti iš ieškovės atsakovei 2020 m. gegužės 25 d. pateikto reikalavimo dėl permokos grąžinimo, kuriame nurodoma, jog per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio iki 2020 m. kovo mėn. yra susidariusi 2 027,16 Eur permoka, prašoma atsakovės grąžinti be pagrindo gautą 1 754,10 Eur sumą (t. 1, b. l. 92). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės apeliaciniame skunde nurodomų permokų susidarymas niekaip nepagrindžia, kad iš minėtų sumų gali būti daromos išskaitos, kaip minėta praleisti ir DK 150 straipsnyje nurodyti terminai.

18. Pirmos instancijos teismas teisingai sprendė, kad nors darbuotoja į DGK kreipėsi dėl darbdavės neatsiskaitymo su ja atleidimo iš darbo dieną, nesant tarp šalių sudaryto susitarimo dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos, kaip kad tai įtvirtina DK 146 straipsnio 2 dalyje, darbdavė nepagrįstai akcentuoja darbuotojos atžvilgiu susidariusią permoką. Pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes teisingai sprendė, kad ieškovės reikalavimas atmestinas ir priteisė atsakovei iš ieškovės 273,06 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Dėl netesybų priteisimo

19. Kadangi byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovė sumokėjo atsakovei kompensaciją už nepanaudotas atostogas ir ši suma priteista pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pažeidė DK 146 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl jai turi būti taikomos DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias už uždelsimo atsiskaityti laiką ji privalo darbuotojai sumokėti netesybas. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip šešių.

20. Spręsdamas dėl netesybų dydžio pirmos instancijos teismas, įvertinęs darbuotojos darbo įmonėje trukmę, gauto darbo užmokesčio dydį, skolos dydį, neatsiskaitymo laikotarpį, ginčo nagrinėjimo trukmę, priteisė 800 Eur netesybų (atskaičius mokesčius), pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

21. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, kadangi šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios teisės normų reguliuojančių darbo teisinius santykius bei darbo užmokesčio ir su tuo susijusių kitų išmokų išmokėjimą (DK 146 straipsnio 2 dalis, DK 147 straipsnio 2 dalis, 150 straipsnis) nepažeidė procesinių teisės normų reguliuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, yra pagrįstas, bei motyvuotas, priimtas visapusiškai ir objektyviai įvertinus faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 331 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė