Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

3. Kaltinamasis S. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad neprisilietė prie nukentėjusiojo, bet su vėzdu grasino. Su nukentėjusiu buvo geri draugai. Bet jis (nukentėjusysis) buvo piktybinis, žmonos jų jau buvo susipykusios, tačiau jis (kaltinamasis) stengėsi nekreipti dėmesio. Paaiškino, kad kai susirgo Covid, kaltinamasis labai gazuodavo su mašina, todėl pagriebė vėzdą ir išbėgo sudrausminti. Paaiškino, kad norėjo sudrausminti kaltinamąjį, nes blogai jautėsi. Pokalbio jokio tuo metu nebebuvo. Paaiškino, kad anksčiau jokio piktumo neturėjo, bet perpildė kantrybės taurę su ta sportine mašina, kad labai gazuodavo. Parodė, kad 2021 m. spalio 28 d. įvyko įvykis, vakare apie 19 val. Kaltinamasis išgirdo mašinos variklio garsą, gazavimą, lakstymą per gatvę. Gazavo ne tik vietoje, bet ir važinėjo gatvėje. Išeidamas iš namų paėmė metalinį strypą, pradėjo jam (nukentėjusiajam) grasinti, kad taip nedarytų. Su tuo strypu buvo užsimojęs, pasakė „raminkis“. Parodė, kad nukentėjusysis rėkavo – dink iš čia, dink iš čia, su keiksmažodžiais. Jis (kaltinamasis) buvo susinervinęs, vartojo necenzūrinę kalbą. Nukentėjusysis išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė, jam (kaltinamajam) pateko šiek tiek į akis. Patvirtino, kad į mašinos bamperį bakstelėjo, bet žalos jokios nepadarė. Patikslino, kad prie nukentėjusiojo nebuvo priėjęs, nukentėjusysis nebuvo nukritęs, jis (kaltinamasis) buvo kitoje mašinos pusėje. Buvo ir nukentėjusiojo draugas, bet draugas jį ramino. Paaiškino, kad draugui nieko nesakė, nuėjo namo, nes nebenorėjo veltis į jokį konfliktą. Paaiškino, kad kai nukentėjusįjį po to įvykio pamatydavo, paklausdavo – „gal susitaikom“, bet nukentėjusysis nieko nenorėjo. Daugiau nebendravo. Parodė, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, būtų galima atlyginti už patirtą stresą. Vertina labai blogai savo poelgį. Paaiškino, kad jo (kaltinamojo) tikslas buvo nukentėjusįjį sudrausminti, nenorėjo pyktis. Nepaskambino į policiją, geriau jau išspręsti kažkokius konfliktus tarpusavyje. Patikslino, kad nuo jo (kaltinamojo) kiemo vartų automobilis stovėjo apie 30 metrų. Jie iš karto jį (kaltinamąjį) pamatė. Priėjo prie jų arčiau ir pradėjo šaukti, galimai kokį 10 metrų buvo likę, kai pradėjo šaukti. Paaiškino, kad A. V. stovėjo prie automobilio, o draugas iš galo, ant gatvės stovėjo, visą laiką toje pačioje vietoje. Jis (kaltinamasis) buvo su tuo vėzdu ir sakė daug negražių žodžių. Buvo piktas. Galimai sakė žodžius „užmušiu“. Patikslino, kad grasino stovėdamas ties vairuotojo puse, o nukentėjusysis prie keleivio durelių. Parodė, kad nukentėjusysis nebuvo. Paaiškino, kad jis (kaltinamasis) prie galo buvo, nukentėjusysis atėjo prie galo ir pradėjo purkšti iš dujų balionėlio. A. V. purkšdamas visokius žodžius sakė. Abu šaukė. Paaiškino, kad jau ruošėsi eiti namo, apsisuko ir nuėjo. Mano, kad nukentėjusysis meluoja dėl nukritimo. Patvirtino, kad buvo šiek tiek išgėręs įvykio dieną. Norėjo su pagaliu sudrausminti, nieko nukentėjusiajam blogo nenorėjo, vienas kitą labai gerai pažįsta, bet nukentėjusiajam grėsmės nebuvo. Patikslino, kad pamatė per langą kaip jie dviese stovi. Pasiėmė pagalį, kad galėtų apsiginti. Galvojo, kad jie jį (kaltinamąjį) puls. Patvirtino, kad iškėlęs mosikavo, bet suduoti smūgio neketino. Tik žodžiais bandė paauklėti. Jo (nukentėjusiojo) galva visada buvo mašinos lygyje. Galimai nukentėjusysis galėjo suklupti. A. V. kojos skausmais nesiskundė, sėdo ir nuvažiavo. A. V. seniai jau skundėsi, kad jam yra skaudančios kojos. Nukentėjusysis nuolat leisdavo garsiai muziką, ir dabar leidžia garsiai, yra praradęs teises. A. V. pats buvo atėjęs į garažą, prašė alkoholio. Ir prieš kelias dienas atėjo, galimai atsiprašyti, bet jis (nukentėjusysis) buvo vartojęs alkoholį, todėl tada nebendravo su juo. Parodė, kad labai gailisi dėl savo veiksmų.

4. Kaltinamasis S. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad prisipažįsta iš dalies. Supranta kuo įtariamas, prisipažįsta iš dalies, kadangi nenorėjo kaimyno užmušti, ar kitaip jo sužaloti, o tik su metaliniu strypu pagąsdinti. Kaimynui trenkti jis net nenorėjo ir netrenkė, o sunkiai jo sužaloti tikrai nenorėjo ir nedarė jokių veiksmų, kad tai įvyktų. Tai buvo kažkoks nesusipratimas. Jis yra šioje byloje apklaustas, pilnai tvirtina savo duotus parodymus, gailisi, kad įvyko tokia situacija. Prašo jam skirti kuo mažesnę bausmės rūšį, kadangi yra neteistas, dirbantis (1 t., b. l. 145-147).

5. 2021 m. lapkričio 19 d. S. J. apklaustas liudytoju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Jo kaimyno A. V. namas šalimais, adresu (duomenys neskelbtini). Jis pats A. prirodė šį namą nuomotis, skambino kaimynei į Norvegiją ir tarėsi dėl namo nuomos, sakė „geram žmogui“. Jų santykiai su A. buvo geri. Ir pas jį į garažą nueidavo. A. užsiima (duomenys neskelbtini), dar ir padangas yra atidavęs už dyką. Taigi, kaip ir viskas gerai, tačiau jau apie metus laiko jį pradėjo erzinti, kad A. V. plaunamų mašinų vanduo visas tepaluotas subėga į jo kiemo teritoriją, tai yra, kadangi S. J. namas stovi žemiau, tai kai plauna gatvėje šalia namo automobilį, tai visas vanduo tepaluotas bėga, net ant trinkelių, ar į garažo vidų. Net bordiūrą pasidarė nuo gatvės, kad į garažą nebėgtų. Iš pradžių bandė gražiai A. pasakyti, kad jam nepatinka, kad jis mašinas gatvėje plauna, tačiau A. V. nekreipė dėmesio į jo pastabas. Jau kuris laikas A. V. turi automobilį (duomenys neskelbtini), sportinį ir gazuoja pastoviai pasimaivymui. Na ir kantrybė trūko 2021 m. spalio 29 d. Sirgo Covid – 19 infekcija, temperatūra buvo aukšta, langas praviras kambaryje, kad grynas oras įeitų, o jis gulėjo, prastai jautėsi. A. gatvėje su automobiliu pradėjo gazuoti, jokios ramybės, todėl S. J. supykęs nutarė nueiti pagąsdinti. Eidamas į gatvę pro garažą nustvėrė kažkokį garaže buvusį metalinį strypą (turi suvirinimo stakles, tai tų strypų pas jį pilna) ir, rankoje laikydamas tą strypą, apie pusę metro ilgio, išėjo greitu žingsniu į gatvę, kur matė stovėjo gatvėje (duomenys neskelbtini) automobilis, o prie jo A. su kažkokiu vyriškiu, kurio jis nepažino. S. J. su tuo strypu ėjo link A., kažką šaukdamas, sakė jam, kiek šis gali raliuoti su mašina, ramybės neduoda jam ir kitiems kaimynams, mašina siaubingai garsiai karkia. Priėjęs prie A., 2 metrų atstumu, iškėlęs strypą savo akių lygyje juo grasino, o trenkti A. ar tam vyriškiui neketino, norėjo tik pagrasinti ir tiek. A. nuo jo pradėjo eiti aplink automobilį, o jis paskui, taip eidamas užkliudė (duomenys neskelbtini) galinį bamperį strypu, tačiau tik bambtelėjo ir viskas, jokio įbrėžimo, netyčia. A. tikrai neparkrito ant žemės, tiesiog nuo jo pasitraukė pereidamas į kitą mašinos pusę ir viskas. O be to, savo keliais A. skųsdavosi ir kai jie draugavo, sakydavo, kad jam skysčiai keliuose renkasi, kad skauda. Nepastebėjo ar A. šlubuodavo. Tikrai nenorėjo A. sužeisti, užgauti, norėjo tik paauklėti ir viskas. Kai visa tai vyko, jo žmona buvo namuose, nieko nematė, buvo tamsu, nežiūrėjo per langą. A. žmonos irgi nematė. Sekančią dieną tikrai A. ir jo žmonos sutikęs nebuvo, jiems negrasino. Čia viskas vyko vakare, gal pavakarį, o jau kitą dieną gal apie pietus, S. J. A. žmona pabeldė per stiklą į miegamąjį ir, rodydama (duomenys neskelbtini), kažką kalbėjo. Negirdėjo, tada A. žmona nuėjo, o S. J. išėjo į kiemą ir atvyko pas jį pareigūnai. Ir viskas. Tikrai nieko nemušė ir net nepalietė (1 t., b. l. 131-133)

6. Nukentėjusysis A. V., apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo 2021 spalio mėn. Paprašė K. P. padėti nuvaryti automobilį dažymui. Jie pavažiavo toliau nuo jo (nukentėjusiojo) kiemo. Parodė, kaip užvesti automobilį. Išgirdo ateinantį S. J. ir šaukiantį „Aš tave užmušiu, tu čia negyvensi“. Pamatė, kad čia kaimynas S. ėjo link jo su strypu mosuodamas. Ėjo link jo (nukentėjusiojo), suprato, kad darosi nejuokinga. Bandė trenkti strypu, pargriuvo, pradėjo skaudėti kelią. Parodė, kad jis (nukentėjusysis) pradėjo labai rėkti. S. apėjo automobilį ir trenkė į automobilio galą. Įsikišo K. P., pradėjo rėkti. Tada S. atsitraukė ir ėmė šalintis iš įvykio vietos. K. P. dar spėjo nufilmuoti įvykio pabaigą. Daugiau su kaltinamuoju nebendravo. Paaiškino, kad bandė atsitraukit ir išvengti smūgio ir atsitraukdamas užkliuvo bei nugriuvo. Spėjo išvengti smūgio. Jokių kitų priemonių jis (nukentėjusysis) neturėjo. Neturėjo dujų balionėlio, kaltinamajam nepurškė. Paaiškino, kad akių lygyje su tuo strypu mojavo, juos skyrė maždaug 1-1,5 metrų atstumas, ištiestos rankos atstumu. Galimai ir daugiau ką sakė kaltinamasis, bet atsimena, kad sakė „Užmušiu, negyvensi“. Girdėjo ir K. P.. Kaltinamasis trenkė strypu automobiliui į galą. Nebuvo jokių defektų, tai nereiškė jokių pretenzijų. Parodė, kad pajuto, jog jo (kaltinamojo) gyvybei gresia pavojus. Jis (nukentėjusysis) ne savo balsu rėkė, buvo šoko būsenoje, nes koja buvo į kitą pusę išsisukus. Paaiškino, kad galimai automobilis buvo užvestas, bet negazavo. S. J. išėjęs matėsi, kad buvo neblaivus. Galimai jam (kaltinamajam) vaidenosi, kad jie triukšmauja. Toli nuo namų buvo. Jam (nukentėjusiajam) plyšo kryžminis raištis ir meniskas, kojos nepristato gerai, anksčiau taip nebuvo. Reikia nuolatinių daktarų konsultacijų. Sakė, kad nedirbo 9 mėn., buvo biuletenyje, nes negalėjo dirbti. Parodė, kad kaltinamasis nebandė jo (nukentėjusiojo) atsiprašyti. Apie žalos atlyginimą nesikalbėjo. Patikslino, kad kaltinamasis užsimojo tuo vamzdžiu, nukentėjusysis negalėjo prisiminti, ant kurio šono griuvo. Norėdamas išvengti smūgio, atsitraukinėdamas griuvo. Kai kaltinamasis ėjo antrą kartą link jo (nukentėjusiojo), tada sudavė į mašiną ir tada K. P. įsikišo. Matėsi, kad kaltinamasis buvo išgėręs. Paaiškino, kad kaltinamajam visą laiką taip atrodo, kad ten tepalai išbėgę. Paaiškino, kad anksčiau prašymų kaltinamasis nepareikšdavo dėl mašinos. Pasikalbėdavo su kaltinamuoju, viskas buvo gerai iki šito momento. Parodė, kad sekančią dieną kreipėsi pas gydytoją, ištraukė 70 ml kraujo iš kelio, gavo biuletenį. Nustatė kryžminių raiščių ir menisko plyšimus. Į policiją kreipėsi sekančią dieną. Paaiškino, kad proto ribose tą sumą nustatė. Anksčiau su ta koja nešlubuodavo, paskaudėdavo kartais, bet traumų neturėjo. Patikslino, kad kaltinamasis eidamas su strypu mosikavosi. Būtų jam (nukentėjusiajam) kliuvę per galvą. K. P. pradėjo rėkti „ką čia darai“, negražiais žodžiais, tada kaltinamasis atsitraukė. Paaiškino, kad po šito įvykio padarė tyrimus, Ukmergėje gydytojas nustatė, kad reikalinga operacija. Mano, kad kaltinamasis išsigando K. P. ir pasišalino. Po kurio laiko išvažiavo automobilių dažyti – jis (nukentėjusysis) vairavo (duomenys neskelbtini) automobilį, K. P. vairavo (duomenys neskelbtini), į kurį ir trenkė kaltinamasis. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) greičių dėžė yra automatinė.

7. Nukentėjusysis A. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 28 d., apie 19:00 val., kartu su pažįstamu K. P., prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Ukmergėje, bandė užvesti draugo automobilį. Tada atbėgo kaimynas S. J., sakydamas „aš tau patriukšmausiu, ateik čia, aš tave mušiu“ ir pradėjo artėti mosikuodamas metaliniu pilnaviduriu strypu. A. V. atsitraukdamas griuvo ir parkrito ant kelių. S. J. toliau puolė, bet K. P. bandė ginti prieidamas prie S. J. ir A. V. spėjo stotis, bet vėl griuvo. S. J. šiek tiek atsitraukė, A. V. tuo metu pradėjo šaukti iš skausmo ir keiktis. Tada S. J. apsisuko ir pradėjo eiti su strypu namo, o K. P. savo telefonu spėjo nufilmuoti nueinantį. Po įvykio į policiją ir medikus nesikreipė, nes nenorėjo konfliktuoti su kaimynais. Paskambino S. J. sūnui J. J., kuriam papasakojo įvykį. Šis atsakė, kad su tėvu negali susitvarkyti ir jį reikia vežti į psichiatrinę ligoninę. Šiaip S. J. dažnai girtauja, kartais keiksnoja, skundžiasi neva jie triukšmauja, bet anksčiau nesimušė. Kadangi šiandien skausmas pasidarė didelis, pradėjo šlubuoti ir sunkiai vaikščioti, tai nusprendė kreiptis į policiją ir medikus (1 t., b. l. 48-52).

8. Nukentėjusysis A. V. papildomos apklausos metu parodė, kad nori papildyti, kad po įvykio 2021 m. spalio 28 d. nesikreipė iš karto pas medikus, kadangi manė, kad jam praeis kelio skausmas, nereikės medikų pagalbos. Tačiau taip neįvyko, skausmas tik stiprėjo, skaudėjo kairįjį kelią. Sekančią dieną visai nepaėjo, todėl kreipėsi į Ukmergės skubios pagalbos skyrių, jam iš kelio ištraukė kraują, liepė vėl visus tyrimus darytis. Kairįjį kelią skauda jau nuo seniau, kreipėsi pas medikus, tačiau buvo nustatytas tik kelio patempimas, tačiau jokio plyšimo, kryžminio raiščio plyšimo, menisko nebuvo. Jis po šio įvykio darėsi rezonansinį tyrimą Utenoje, kur jam buvo nustatytas menisko plyšimas ir kryžminio raiščio plyšimas. Nedarbingume buvo iki 2022 m. sausio 14 d. Dėl šio įvykio norėtų patikslinti, kad 2021 m. spalio 28 d. su K. P. gatvėje, (duomenys neskelbtini), apie 18:00-19:00 val. kūrė automobilį (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo šalikelėje. Jie automobilį turėjo išvaryti dažymui, tai yra turėjo išvažiuoti. Užkūrę variklį laikė, gal buvo praėję apie pora minučių. Triukšmo nekėlė, variklis tyliai dirbo, jie patys netriukšmavo. Su K. buvo blaivūs. Netikėtai pamatė iš namų atbėgantį, iš garažo kaimyną S. J.. A. V. tuo metu stovėjo prie automobilio, variklis dirbo, K. buvo šalia mašinos, nuo A. V. apie 1 metrą atstumu. S. artėjo prie A. V. rankoje laikydamas metalinį strypą, apie metro ilgio. Strypą buvo iškėlęs į viršų, tai yra užsimojęs trenkti. Tikrai S. norėjo trenkti, nes tai suprato iš šio veiksmų, jis rėkė „užmušiu, ką jūs čia darote“. Šiuos S. J. žodžius suprato, kaip pagąsdinimą, nes buvo girtas, bet po to pamatė, kad čia rimta, kad S. tikrai gali smogti. S. J. pasirodė, kad jie kelia triukšmą, atrodo, kad S. J. buvo neblaivus. S. J. buvo agresyvus ir nesuprato ką daro. S. iki A. V. priartėjo mažiausiai pusę metro ir prieš jį užsimojo strypu, tai yra iškėlė metalinį strypą į viršų, o A. V. tuo metu, išsigandęs S. J. veiksmų ir manydamas, kad šis tuoj trenks. Tai yra, jei A. V. būtų vietoje stovėjęs, S. jam būtų užvožęs per galvą, na, ką jis žino, juk nežino, kaip būtų buvę. A. V. pradėjo eiti atgal nuo S. atbulomis, trauktis, nes S. jam trenkė ir, jei A. V. nebūtų paėjęs atbulomis, būtų gavęs iš strypo smūgį į galvą greičiausiai, bet kai pasitraukė, S. trenkė pro šalį. Eidamas atbulomis A. V. užkliuvo už kelio grumsto ir griuvo ant žolės ir iš skausmo pradėjo rėkti, nes labai suskaudo kairįjį kelią, o S. galimai išsigando rėkimo. S. J. nubėgo už automobilio, trenkė strypu per bagažinės dangtį, girdėjo bumbtelėjimo garsą per bagažinę, mašinai nieko nepadarė - stebuklas. Pretenzijų dėl sudavimo per bagažinę neturi, nes S. J. nieko nepadarė mašinai. S., apėjęs ratą aplink automobilį, grįžo prie A. V., kuriam koją tiek skaudėjo, kad nebežino, kaip ten buvo tiksliai, ar jau buvo atsistojęs, ar dar sėdėjo ant žemės, kai išgirdo, kad K. sušuko S.. Nes, kaip suprato, S. vėl ėjo link A. V. ir norėjo suduoti smūgį, tačiau pribėgo K. ir S. galbūt išsigando, netrenkė, o greitu žingsniu išėjo link savo namų. Gal S. pamatė, kad A. V. rimta trauma, nes rėkė ne savu balsu. Gal S. išsigando. Kai S. išėjo, jis su K. išvarė automobilį dažyti pas meistrą Ukmergėje. A. V. eiti galėjo, bet skaudėjo. Važiavo su dviem mašinomis, jis – su (duomenys neskelbtini), o K. su (duomenys neskelbtini). Pavairavo nes buvo automatinė pavarų dėžė. Kitą dieną su žmona R. ėjo pas S. aiškintis dėl įvykio. S. jų neįsileido, buvo išlindęs per langą, tada iškvietė pareigūnus. Pareigūnų nekvietė iš karto, nes nemanė, kad jam buvo rimta trauma, galvojo, kad nieko tokio, praeis, nenorėjo pyktis su kaimynu. Gali pasakyti, kad kai S. išgeria, tai būna agresyvus, kalba nesąmones. Jų santykiai buvo geri, bet pirmą kartą taip gavosi. S. J. skundžiasi, kad A. V. triukšmauja su automobiliais, tačiau jis nevairuoja ir nesielgia chuliganiškai, neteršia gatvės tepalais, neteršia S. J. kiemo, trinkelių, nes neįmanoma. Neremontuoja automobilių gatvėje. Kai S. blaivus, tai jokių problemų, o kai išgeria, tai jam ir problemos tada kyla. A. V. parodė, kad mano, jog jo ankstesni skundai dėl kelio skausmų iki šio įvykio, neturėjo įtakos neturėjo per dabar patirtai traumai. Ir tai įvyko dėl S. J. kaltės. Dėl civilinio ieškinio byloje dar pagalvos ir pateiks vėliau (1 t., b. l. 89-94).

9. Liudytojas K. P., apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dienos neatsimena, buvo vakaras. Paprašė jo (liudytojo) pavairuoti mašiną iki dažytojo. Važiavo iki A. V. namų, sustojo prie kelio. Link jų ateidinėjo vyriškis, nešinas rankoje metaliniu strypu. Kiek atsimena, stovėjo šone mašinos. A. V. nuėjo link automobilio. Atėjo kaltinamasis, pradėjo rėkti, trenkė į mašiną su strypu. Kaltinamasis pradėjo eiti link A. V., mosikuodamas su strypu. Jis (liudytojas) pradėjo šaukti, tada kaltinamasis nuėjo. Detalių tikrai nepamena, senas įvykis. Paaiškino, kad virš krūtinės lygio mosikavo, iš kairės į dešinę mosikuodamas ėjo link A. V.. Nesusimušė. A. V. parkrito, ėjo šlubuodamas. Iš ten kur atėjo kaimynas, ten ir nueidinėjo. Nežino, kaip būtų buvę, jei A. V. nebūtų atsitraukęs. Tik į mašiną pataikė. Kaip suprato, dėl automobilio garso įvyko konfliktas. Vėliau nukentėjusysis sakė, kad skaudą kelią. Parodė, kad nemaloniai jautėsi, streso, šoko būsena. Nesuprato, ką tas žmogus su strypu ketina daryti. Nežino, kam žmogui imti strypą ir gąsdinti kaimyną. Parodė, kad gal trenkti ir norėjo, ne veltui atsinešė tą strypą. Pagal taip kaip mosikavosi, atrodė, kad taikėsi į nukentėjusįjį. Kai A. nukrito, jis (liudytojas) įsikišo. Tik žodinis buvo konfliktas, ne fizinis. Paaiškino, kad buvo matęs 2 kartus A. V. iki įvykio. Turi bendrų pažįstamų. Iki įvykio nieko nežinojo apie jo sveikatą. Patikslino, kad jis (liudytojas) stovėjo šone. Automobilis lengvai užsikūrė, negazavo. Jeigu neklysta, kaltinamasis rėkė, bet tiksliai ką sakė, neatsimena. Susierzinęs, piktas tas kaimynas buvo, agresyvus. Parodė, kad kvapo nejuto, iš gestų pasakytų, kad kaltinamasis neblaivus buvo. Nukentėjusysis sakė, kad skauda kelią. Sakė anksčiau buvo kažkokių problemų su keliu, dabar tikriausiai vėl tas pats. Visiškai detalių įvykių neatsimena, per apklausą geriau atsiminė. Paaiškino, kad nebuvo minčių kviesti policijos. A. V. sakė, kad čia kaimynas, kad čia jų santykiai.

10. Liudytojas K. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. spalio 28 d. pažįstamas A., pavardės nežino, paprašė pavairuoti jo automobilį (duomenys neskelbtini), kurį norėjo remontuoti. Su (duomenys neskelbtini) automobiliu jį atsivežė adresu (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Buvo jau sutemę, gatvė buvo apšviesta žibintais. Būnant prie automobilio, t. y. K. P. sėdėjo už vairo, o A. nuėjo link mašinos priekio patikrinti ar šviečia lempa, K. P. tuo metu pažiūrėjo į kairįjį šoną ir pamatė nuo namų gatve ateinantį vyriškį, kuris rankoje nešė kažkokį strypą. Tas vyriškis šlubavo, ėjo link jų automobilio. Vyriškis kažką rėkė, tačiau neatsimena ką. K. P. staigiai išlipo iš mašinos ir A. pasakė, kad „atsargiai, kažkas ateina su strypu“. K. P. jau aiškiai suprato ir matė, kad tas šlubas vyriškis eina prie jų ir gali pulti, nes aplinkui daugiau žmonių nebuvo, o vyriškis atrodė agresyviai nusiteikęs. Pastebėjo, kad vyriškis buvo išgėręs, nes, kai priėjo arti, jo kalba buvo nerišli. K. P. tuo metu atsitraukė nuo mašinos ir nuo to vyriškio toliau link kelio, maždaug per 2 metrus. A. liko prie mašinos kapoto, o vyriškis ėjo link A.. Priėjęs prie A. maždaug 1,5-2 metro atstumu, mosuodamas palei A. veidą strypu, sakė „užmušiu, negyvensi, daugiau taip nedarysi“. A. atsitraukdamas atbulomis nuo vyriškio išgriuvo, kokia padėtimi kūno griuvo, negali pasakyti. A. staigiai atsikėlė nuo žemės ir iš karto susiėmė už kelio, kurio, negali pasakyti, sakydamas, kad skauda, kad vėl atsinaujino problemos kažkokios, kokios nežino. Vyras mosavo strypu ir, apėjęs automobilį iš kitos pusės, trenkė strypu per automobilio galą, vietos tikslios nepasakys. A. stovėjo ties mašinos priekiu, tačiau vienu metu prisėdo ar pargriuvo ant žemės. Tas vyras, mosuodamas lazda ar strypu, vėl priėjo prie A. ir tada K. P. įsikišo, nes pamatė, kad gali baigtis negerai, kad gali tas vyras trenkti A. lazda. Todėl, prieidamas artyn A., rėkė tam vyrui, kad šis atsitrauktų, ką šis daro, kad gali žmogų užmušti. Buvo iš K. P. pusės ir daug keiksmažodžių. Tada vyras su strypu atsitraukė, tiesiog apsisuko ir nuėjo tolyn, nežino kur. Nueidamas dar kažką rėkė, bet neatsimena ką, buvo šokas. Nei to vyro neprilietė, nei tas vyras jo, nei A., nei A. jo. Tiesiog tas vyras gąsdino mosuodamas strypu A., sakė, kad per garsiai mašina dirba. Suprato, kad tai A. kaimynas, nežino jų tarpusavio santykių, nesigilino į tai. Kai vyras nueidinėjo, spėjo jį pafilmuoti. Vaizdo medžiagą yra pateikęs pareigūnams. Su A. iš tos vietos atskirais automobiliais išvažiavo į (duomenys neskelbtini), matė, kad A. šlubavo, nors iki įvykio nešlubavo, paminėjo, kad skauda kelią kažkurį. Tą vakarą pareigūnų nekvietė, o K. P. pats niekam pretenzijų neturi (1 t., b. l. 114-116).

11. Liudytoja R. V., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad yra A. V. žmona. S. J. yra jos kaimynas. Paaiškino, kad tą vakarą buvo išvykusi. Kitą dieną užėjo pas kaimyną pasiaiškinti. Jos (liudytojos) vyras sakė jai, kaip susižeidė. Sakė, kad šlubčioja. Visiškai nepaėjo, koja buvo labai ištinusi. Kaimynas ją su necenzūriniais žodžiais pasitiko „Aš čia nieko nežinau, pastoviai tas triukšmas“. Taip kaimynas sakė. Ir tuo baigėsi jų su kaimynu bendravimas. Parodė, kad vyras (nukentėjusysis) pasakojo, kad stovėjo prie automobilio, kad priėjo kaimynas, bandė trenkti, griuvo. Pasakojo, kad mosikavosi su strypu. Bandė trenkti, suduoti. Su strypu nepataikė. Jos (liudytojos) vyras norėjo išvengti smūgių. Nieko nesakė, nieko nedarė, norėjo išvengti konflikto. Paaiškino, kad paskambino bendruoju pagalbos numeriu, išsikvietė pareigūnus. Parodė, kad nukentėjusysis problemų su sveikata neturėjo iki įvykio. Darėsi tyrimus anksčiau, tyrimai buvo geri. Jis (nukentėjusysis) buvo sveikas, darbingas žmogus. Parodė, kad anksčiau jokios operacijos nereikėjo. Kol netrenkė ir neplyšo. Jis (kelias) nebuvo sugijęs, jis gijo. Pasekmė to, kad jis (nukentėjusysis) griuvo ir jam plyšo visiškai. Paaiškino, kad su kaimynu santykiai geri. Kai kaimynas padaugindavo alkoholio, atsirasdavo problemos. Jis (kaltinamasis) su savo šeima turi problemų. Jei būtų blaivas, problemų nebūtų jokių. Jis (kaltinamasis) skųsdavosi, kad pastovus triukšmas būdavo, kad mašiną nukentėjusysis plauna. Paaiškino, kad jos vyras (nukentėjusysis) seniai alkoholio nebevartoja, yra padaręs išvadas.

12. Liudytoja D. J., apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad tai buvo išprovokuotas įvykis, visi aplinkui baisisi jų (nukentėjusiojo šeimos) gyvenimo būdu. Parodė, kad tą dieną buvo jau tamsu, valandų nepasakys. Nukentėjusysis buvo užvedęs mašiną ir gazavo, tada pasiėmė motociklą, bet tai buvo naktis. Paaiškino, kad iki to tiek „davesta“ – tai muziką paleidžia, tai mašinas gazuoja. Nukentėjusiojo šeima nuomoja tuos namus. Ji (liudytoja) skambino to namo šeimininkei, pasakojo, kas vyksta. Nukentėjusiajam pačiam sakė, kad apsiramintų. Nukentėjusysis svaigindavosi, išlindęs į jos (liudytojos) kiemo pusę sakydavo, kad nušaus. Paaiškino, kad ji (liudytoja) dirba (duomenys neskelbtini), budėjimai būna. Nukentėjusysis mašinas „birbina“. Galvojo, kad jos vyras (kaltinamasis) tikrai supyks. Kitą rytą atėjo jo (nukentėjusiojo) žmona su (duomenys neskelbtini), atkišo telefoną ir pradėjo ją (liudytoją) tardyti. Ji (liudytoja) nieko nesakė, tai tada apsisuko (nukentėjusiojo sutuoktinė) ir išėjo. Po to jau kalbėjosi su vyru apie įvykį. Pasakojo, kad supyko, kad negali miegoti. Paaiškino, kad jos vyras (kaltinamasis) lyg ir sirguliavo tą dieną. Parodė, kad nematė, ar jis (kaltinamasis) išgėręs buvo. Patikslino, kad buvo namie, kai vyras išėjo, matė kai išėjo iš namų, galimai į rūsį, grįžo supykęs. Parodė, kad matė prieš visą įvykį, kad nukentėjusysis šlubčiojo, kažkada buvo prašęs koją perrišti. Paaiškino, kad nėra ten jokių garažų, įvykis buvo tuščiame lauke. Nuosavas namas, per namą ir per gatvę, už jų (liudytojos ir kaltinamojo) sklypo. Paaiškino, kad jų sklypo dydis 12 a.

13. Akistatos metu tarp spec. liudytojo S. J. ir nukentėjusiojo A. V., spec. liudytojas S. J. parodė, kad pasiėmė strypą iš garažo tam, kad A. pagąsdinti, kad baigtų A. tuos cirkus, kad triukšmauja gatvėje su automobiliu, nėra ramybės. Strypą galės pateikti. Jis strypu neketino trenkti, o tik laikė rankoje grūmodamas, tik pagąsdinti norėjo. Priėjo prie A., jis buvo nuo jo 4 metrus atstumu, kai jis ėjo, A. užėjo už mašinos, buvo per atstumą ir tikrai A. negriuvo, nes A. netrenkė, ir net nebuvo tokiu atstumu priėjęs prie jo. O K. stovėjo ir nieko nedarė, nesakė, nesikišo. A. kelio nesusižalojo, nerėkė iš skausmo, negriuvo, kelią jis buvo susižalojęs iki to įvykio, nes jam minėjęs dėl kelio. Tikrai nenorėjo A. užmušti, „jūs ką juokaujate“. Jam tiesiog atsibodo, kad A. laksto su mašinom. Trinkelės tepaluose. Paskui A. jam papurškė dujomis į akis, į vieną pataikė, nes purškė per 2 metrus atstumu. Jis nukritęs nebuvo, o nuėjo, tiesiog viską pasakė ir nuėjo. Kaip A. drįsta taip meluoti, ar turi sąžinės, juk nieko nebuvo. Nukentėjusysis A. V. parodė, kad būnant su K. gatvėje prie automobilio, iš namų pamatė ateinantį S. J., kuris rankoje laikė metalinį strypą. S. artėjo prie jo, užsimojęs metalinį strypą ir priėjęs jam strypu norėjo trenki sakydamas „užmušiu“, tačiau A. V. spėjo pasitraukti, tai yra ėjo atbulomis nuo S., bijojo jo ir taip išvengė smūgio, tačiau, užkliuvęs už kupsto krito ant žemės, nepamena kokia poza nukrito. Jam nukritus, S. netrenkė, o nuėjo aplink automobilį ir trenkė per automobilį, dėl ko jis pretenzijų neturi ir vėl grįžo prie A. V.. Jis gulėdamas ar sėdėdamas ant žemės iš skausmo rėkė, nes krisdamas susižeidė kelią, labai skaudėjo. Ką darė S. priėjęs nežino, mano, kad S. jam norėjo vėl trenkti, tačiau apgynė šalia buvęs K., kuris žodžiais išvarė S. ir S. išėjo link namų. Išėjo, nes pamatė, kad A. V. rimtai šaukia iš skausmo, kad jam skauda kelią. S. išsakyti žodžiai „užmušiu“ pasirodė labai rimti, nes žodžiai bei rankose laikytas strypas rodė, kad S. A. V. trenks. Dujomis S. J. nepurškė, nes jų net neturi. Tikrai nugriuvo, susižeidė, nes S. norėjo trenkti, o smūgio išvengė, dėl ko susižalojo kelią krisdamas (1 t., b. l. 136-138).

14. Akistatos metu tarp liudytojo K. P. ir spec. liudytojo S. J. metu K. P. parodė, kad jie stovėjo netoli A. namų, ant kelio. Jokio triukšmo automobiliai nekėlė. K. P. pirmas pastebėjo, kad link jų eina vyriškis, šis vyriškis, kuris sėdi priešais jį dabar. Vyriškis eidamas link kažką rėkavo, negali pasakyti ką jis rėkavo. Rankoje nuleidęs nešėsi metalinę lazdą. Aplinkui žmonių nebuvo, suprato kad vyriškis eina link jų. Pamatė, kai jis buvo nuo jų apie 50 metrų. A. pasakė, kad ateina jo kaimynas. K. P. atsitraukė į kitą mašinos pusę, nes pamatė vyrą su pagaliu, negali žinot jo veiksmų. O A. išlipo iš automobilio (duomenys neskelbtini) ir stovėjo šalia mašinos durelių. Vyriškis ėjo prie A.. Vyriškis priėjo arti A., atstumo nepasakys, vyriškis rėkė ir mosavosi su šia lazda mėgindamas trenkti, nes buvo užsimojęs, ar tai taikėsi, juk negali žinoti, kas būtų buvę, palei A. veidą tokiame lygmenyje, kaip gąsdindamas A.. Kai vyriškis pradėjo mosuoti šia lazda, tai A. ėjo atbulomis nuo vyriškio ir suklupo, griuvo ant žemės. Vyriškis smūgio A. nesudavė, A. nuo jo, kai suklupo, atsikėlė ir ėjo į kitą mašinos pusę nuo to vyriškio. Vyriškis nesivijo A., o nuėjęs už (duomenys neskelbtini) automobilio galo, trenkė per automobilio galinį bamperį su metaline lazda. Nebuvo tas vyras arti A. priėjęs, nes K. P. įsikišo matydamas, kad vyras su lazda nusiteikęs agresyviai, todėl pradėjo šaukti, sakydamas „nelysk eik iš čia“. Nėjo arti to vyro. Vyriškis atsitraukė nuo automobilio ir pradėjo eiti į tą pusę, iš kur atėjo, dar kažką sakė eidamas, bet pagaliu nebemosavo prieš A.. Mano, kad A. buvo kilęs pavojus dėl galimo smūgio gavimo. K. P. parodė, kad A. papurškė dujomis turėtomis „tašytėje“ ant peties vyriškį tuo metu, kai K. P. pradėjo šaukti ant to vyriškio. Atstumo nepasakys, bet nebuvo arti, nežino ar pataikė. Iki K. P. susitikus su A., šis nesiskundė kelio skausmu, nešlubavo, o po įvykio skundėsi, kad skauda kelią bei šlubavo. S. J. parodė, kad girdėjo ką pasakė K. P.. Sutinka, teisybę K. pasakė. Mosavo lazda norėdamas pagąsdinti, buvo piktas, nes A. draskėsi gatvėje kėlė triukšmą, o S. J. sirgo, blogai jautėsi ir tas triukšmas mašinų erzino. Todėl ir nutarė išeiti per garažą į gatvę, kur nustvėrė lazdą, tam tik, kad pagąsdintų, paauklėtų. Trenkti nenorėjo, nesiruošė ir netrenkė. A. nepargriuvo, gal tik pastatė nepatogiai koją. A. nuo S. J. ėjo aplink mašiną, gal kažką kryptelėjo, nepamena to momento, kad A. būtų buvęs už kelio susiėmęs dėl skausmo, tik žodžiai sklido iš A. necenzūriniai. Nieko A. nepadarė. A. jau seniai šlubuoja (1 t., b. l. 120-124).

15. Į bylą pateiktame 2021 m. lapkričio 5 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atidarius failą matomas vaizdo įrašas - tamsus paros metas, gatvė, apšviesta lauko žibintais, rūkas. Žibintai yra gatvės dešinėje pusėje, kairėje gatvės pusėje stovi keli automobiliai. Vaizdo įraše girdimas užvesto automobilio garsas. Vaizdo įrašo pradžioje matoma, kaip nueina vyriškis, dešinėje rankoje nešasi strypą - lazdą. Vyriškis eina skersai važiuojamosios dalies per asfaltą, matosi, kad vyriškis nueina nuo automobilio. Vyriškis vilki tamsios spalvos drabužius. Girdisi vaizdo įraše balsas vyriškio, yra sakoma: „hui blet gaidys, pyderas tu blet, mink gaidį iš čia nahui, supratai“. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 69-71).

16. Į bylą pateiktame 2021 m. lapkričio 12 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad atidaromas failas vaizdo įrašo. Laikas ir data 2021-10-29. Matoma gatvė. Dešinėje pusėje didelis geltonų plytų namas, aptvertas tvora. Už tvoros namo teritorijoje stovi vyriškis. Pareigūnas eina prie vyriškio. Vyriškis pasako, kad jis serga Covid - 19 infekcija. Vyriškis iš karto pradeda pasakoti sakydamas „bet ką jis išdarinėja, tą (duomenys neskelbtini) užkuria čia laksto, draskosi, tepalų kiek pripilta, pažiūrėkit į tą balą. Čia pas mane visur tepalai“. Vyriškis ranka parodo po kojomis. Pareigūnas paklausia, kur tie tepalai, kur vyriškis mato tepalus. Vyriškis rodydamas ant žemės sako, kad „va gi iššlaviau viską, prie šulinio buvo visur tepalai“. Vyriškis aiškina, kaip jam galima kentėti buvo geras draugas, bet jau jam atsibodo. Pareigūnas paklausia ar vyriškis dabar serga Covid - 19 infekcija ir paklausia ar buvo jis išėjęs iš namų. Vyriškis paaiškina, kad tik per tvorą. Pareigūnas paaiškina, kad karantino pažeidimas. Tada pareigūnas patikslina, tai ar kaimynas tada pas jį atėjo į kiemą ir vyras mušė kaimyną. Tačiau vyriškis pasako, kad jis nieko nemušė. Vyras pasako, kad net minties neturi, kad jis kaimyną mušė. Vyriškis prisistato kaip S. J., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Vyras vėl paaiškina, kad jis niekur nebuvo išėjęs ir nieko jis nemušė. Vyriškis dar kartą pakartoja, kad nieko jis nemušė, tik išvijo, nes laksto su „(duomenys neskelbtini)“, tik pasakė, kad nelakstytų. Pareigūnas paklausia, kaip jis išvijo. Vyras paaiškina, kad paprastai užrėkė ir viskas. Vyras pasakė, kad jis yra išgėręs. Ateina kitas pareigūnas, paklausia, kodėl jis mušė su vamzdžiu kaimyną, kadangi yra nufilmuota ir yra liudytojų. Vyriškis pasako, kad nieko jis su vamzdžiu nemušė, paaiškina, kad ankščiau draugai buvo, o dabar yra melagis, tepalai visur namuose plaukia, kad yra neįmanoma. Vyras sako pareigūnams, kad jie pažiūrėtų kas ten darosi, bala tepalų blizga. Pareigūnas perklausia kurioje baloje, vyras rodo ranka, pareigūnas pasako, kad ten bala. Pareigūnai sako, o koks jums skirtumas, tačiau vyras pasako, kad viskas į jo kiemą. Pareigūnai pasiūlo kreiptis į gamtos apsaugą, tačiau vyriškis pasako, kad nesinori, draugiškai gyvena. Pareigūnai paklausia, o su vamzdžiu norisi, nepasakytų, kad su vamzdžiu draugiškai. Vyras pakartoja, kad jis nieko nepadarė. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 66-68).

17. Į bylą pateiktame 2022 m. kovo 8 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas daiktas yra metalinis strypas, kurį 2022 m. kovo 7 d. savanoriškai pateikė S. J.. Metalinis strypas priduotas saugoti į Ukmergės r. PK saugyklą. Metalinio strypo bendras ilgis yra 64,5 cm., skersmuo 2,8 cm. Tuščiaviduris, aprūdijęs (1 t., b. l. 75-79).

18. Į bylą pateiktame 2021 m. spalio 29 d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės r. PK Veiklos skyriaus vyr. tyrėjo A. Rasimavičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. spalio 29 d., apie 16:09 val., gautas pranešimas, kad pranešėjos neblaivus kaimynas vakar pastūmė pranešėjos vyrą (nukrito, turi problemų su meniskais, nuo GMP atsisakė). Dabar tas kaimynas vėl kabinėjasi prie pranešėjos ir jos vyro. Nuvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko pranešėja R. V. ir A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris nurodė, kad kaimynas S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), prie namų, vakar, apie 19:00 val., metaliniu vamzdžiu trenkė per abu kelius. Šiandien vėl konfliktavo žodžiu. Prie (duomenys neskelbtini), namo tvoros kieme stovėjo vyriškis, kurį pranešėja nurodė kaip įtariamąjį. Priėjus prie minėto vyriškio, šis prisistatė S. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Matėsi, kad asmuo yra neblaivus, kalba buvo nerišli, svirduliavo. Pasiteiravus apie įvykį S. J. viską neigė, teigė, kad nieko nebuvo, kaimynas buvo prie jo kiemo tvoros ir jis jį nuvijo. Paaiškino, kad kaimynas pastoviai laksto gatve su „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliu, nuo minėto automobilio visur bėga tepalai, taip pat ir į jo kiemą. S. J. vis rodė į važiuojamąją dalį, sakydamas – „pažiūrėkite kokios balos tepalų“, nors kelio važiuojamoji dalis buvo švari, todėl manytina, kad asmuo buvo neadekvatus. S. J. paaiškino, kad šiuo metu serga „Covid“, todėl girtumas minėtam asmeniui nebuvo nustatinėjamas. Nukentėjusysis nurodė, kad kartu su juo buvo ir visą įvykį matė K. P., kuris iš karto po įvykio mobiliuoju telefonu nufilmavo nueinantį kaimyną S. J. ir pateikė vaizdo įrašą (1 t., b. l. 80-81).

19. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

23. Vertinant nukentėjusiojo parodymus, svarbu atkreipti dėmesį, kad jie buvo nenuoseklūs viso proceso metu. Nors tai ir nebuvo apklausa, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad atvykusiems pareigūnams nukentėjusysis nurodė, kad kaimynas S. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), prie namų, vakar, apie 19:00 val., metaliniu vamzdžiu trenkė per abu kelius (šio nuosprendžio 18 punktas). Vėliau ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis pareiškė, kad kaltinamasis sakydamas „aš tau patriukšmausiu, ateik čia, aš tave mušiu“ ir pradėjo artėti mosikuodamas metaliniu pilnaviduriu strypu, kad nukentėjusysis atsitraukdamas griuvo ir parkrito ant kelių. S. J. toliau puolė, bet K. P. bandė ginti prieidamas prie S. J. ir A. V. spėjo stotis, bet vėl griuvo; kad po įvykio į policiją ir medikus nesikreipė, nes nenorėjo konfliktuoti su kaimynais (šio nuosprendžio 7 punktas). Ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis norėjo trenkti, nes tai suprato iš šio veiksmų, jis rėkė „užmušiu, ką jūs čia darote“. Šiuos S. J. žodžius suprato, kaip pagąsdinimą, nes buvo girtas, bet po to pamatė, kad čia rimta, kad S. tikrai gali smogti. S. iki A. V. priartėjo mažiausiai pusę metro ir prieš jį užsimojo strypu, tai yra iškėlė metalinį strypą į viršų, o A. V. tuo metu, išsigandęs S. J. veiksmų ir manydamas, kad šis tuoj trenks. Tai yra, jei A. V. būtų vietoje stovėjęs, S. jam būtų užvožęs per galvą, na, ką jis žino, juk nežino, kaip būtų buvę. A. V. pradėjo eiti atgal nuo S. atbulomis, trauktis, nes S. jam trenkė ir, jei A. V. nebūtų paėjęs atbulomis, būtų gavęs iš strypo smūgį į galvą greičiausiai, bet kai pasitraukė, S. trenkė pro šalį. Eidamas atbulomis A. V. užkliuvo už kelio grumsto ir griuvo ant žolės ir iš skausmo pradėjo rėkti, nes labai suskaudo kairįjį kelią, o S. galimai išsigando rėkimo. S. J. nubėgo už automobilio, trenkė strypu per bagažinės dangtį, girdėjo bumbtelėjimo garsą per bagažinę, mašinai nieko nepadarė - stebuklas. Pretenzijų dėl sudavimo per bagažinę neturi, nes S. J. nieko nepadarė mašinai. S., apėjęs ratą aplink automobilį, grįžo prie A. V., kuriam koją tiek skaudėjo, kad nebežino, kaip ten buvo tiksliai, ar jau buvo atsistojęs, ar dar sėdėjo ant žemės, kai išgirdo, kad K. sušuko S.. Nes, kaip suprato, S. vėl ėjo link A. V. ir norėjo suduoti smūgį, tačiau pribėgo K. ir S. galbūt išsigando, netrenkė, o greitu žingsniu išėjo link savo namų. Pareigūnų nekvietė iš karto, nes nemanė, kad jam buvo rimta trauma, galvojo, kad nieko tokio, praeis, nenorėjo pyktis su kaimynu (šio nuosprendžio 8 punktas). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad išgirdo ateinantį S. J. ir šaukiantį „Aš tave užmušiu, tu čia negyvensi“. Pamatė, kad čia kaimynas S. ėjo link jo su strypu mosuodamas. Ėjo link jo (nukentėjusiojo), suprato, kad darosi nejuokinga. Bandė trenkti strypu, pargriuvo, pradėjo skaudėti kelią. Paaiškino, kad akių lygyje su tuo strypu mojavo, juos skyrė maždaug 1-1,5 metrų atstumas, ištiestos rankos atstumu. Parodė, kad pajuto, jog jo (kaltinamojo) gyvybei gresia pavojus. Jis (nukentėjusysis) ne savo balsu rėkė, buvo šoko būsenoje, nes koja buvo į kitą pusę išsisukus (šio nuosprendžio 6 punktas). Taigi vertinant nukentėjusiojo parodymus, atkreiptinas dėmesys į kelis tarpusavio neatitikimus. Pirma, iš pradžių nukentėjusysis pareigūnams nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė vamzdžiu per abu kelius; vėliau nurodė, kad nesudavė, bet nukentėjusysis, stengdamasis išvengt smūgio į galvą, traukėsi ir nugriuvo, iš viso nugriuvo du kartus; vėliau nurodė, kad neatsimena kiek kartų nugriuvo, nes labai skaudėjo kelį; dar vėliau jau nurodė, kad kai nugriuvo, labai skaudėjo kelį, nes koja buvo išsisukusi į kitą pusę. Iš nurodyto matyti, kad parodymai dėl kelio (kelių) traumos, patirtos įvykio metu, yra labai nenuoseklūs. Be to atkreiptinas dėmesys, kad, jeigu koja būtų išsisukusi į kitą pusę, abejotina, kad nukentėjusysis galėtų tiek vaikščioti, tiek vairuoti automobilį (kad ir su automatine pavarų dėže). Antra, nukentėjusiojo parodymuose skiriasi ir tai, ką jam sakė kaltinamasis: pirmos apklausos metu – „aš tau patriukšmausiu, ateik čia, aš tave mušiu“, papildomos apklausos metu – „užmušiu, ką jūs čia darote“; teisiamojo posėdžio metu – „aš tave užmušiu, tu čia negyvensi“. Taigi žodžiai „užmušiu“ nukentėjusiojo parodymuose atsirado tik papildomos apklausos metu. Trečia, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu nurodo, kad metalinis strypas buvo pilnaviduris, nors iš apžiūros protokolo matoma, kad strypas yra tuščiaviduris ir 64,5 cm. Ketvirta, papildomos apklausos metu ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad iš skausmo neprisimena kaip ir kas ten toliau buvo, bet kartu dėsto įvykių chronologiją – kad kaltinamasis dar karta buvo priėjęs, norėjo dar karta smogti strypu, bet liudytojas K. P. pradėjo rėkti ir kaltinamasis tada išsigando ir nuėjo link savo namų. Šiuo atveju yra akivaizdus nukentėjusiojo parodymų prieštaringumas – iš skausmo neatsiminė, tačiau vis tiek išdėstė įvykių chronologiją.

24. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu ir teisiamojo posėdžio metu teigė, kad buvo įsitikinęs, kad jo gyvybei ir sveikatai kilo pavojus – tokį įsitikinimą jam sukūrė užsimojimas strypu ir grasinimas žodžiais. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad žodžiai „užmušiu“ nukentėjusiojo parodymuose atsirado tik ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis policijos nekvietė, net po nagrinėjamo įvykio į policiją iš karto nesikreipė, kadangi, kaip pats teigė, „nenorėjo konfliktuoti su kaimynais“ (šio nuosprendžio 7 punktas, pirminė nukentėjusiojo apklausa ikiteisminio tyrimo metu). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kaltinamojo parodymus, kuriuos patvirtino ir liudytojas K. P., nukentėjusysis aptariamo konflikto su kaltinamojo metu turėjo dujų balionėlį, kurį panaudojo (akistatos tarp K. P. ir kaltinamojo protokolas, šio nuosprendžio 14 punktas). Šioje situacijoje svarbi aplinkybė yra ir tai, kad kaltinamasis, kuris yra vyresnio amžiaus, buvo vienas, o nukentėjusysis, būdamas jaunesnis, buvo kartu su draugu, taip pat jaunu vyru. Liudytojas K. P. ikiteisminio tyrimo metu akistatos metus buvo nurodęs, kad manė, jog nukentėjusiajam A. V. buvo kilusi grėsmė dėl smūgio sudavimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu liudytojas paaiškino, kad nebuvo minčių kviesti policijos, kad A. V. sakė, kad čia kaimynas, kad čia jų santykiai (šio nuosprendžio 10 punktas).

25. Vertinant kaltinamojo parodymus, galima daryti išvadą, kad iš esmės jie yra nuoseklūs. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, pripažino, kad buvo supykęs dėl keliamo triukšmo, kad ėjo pagąsdinti nukentėjusįjį, su savimi pasiėmė metalinį strypą, tuo strypu mojavo, sužaloti nukentėjusiojo neketino. Pažymėtina, kad policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime ir body kameros vaizdo įraše yra užfiksuoti kaltinamojo paaiškinimai policijos pareigūnams, kur jis nurodo, kad jokio konflikto nebuvo ir jis nebuvo išėjęs, tačiau šiuos paaiškinimus teismas nevertina, nes kaltinamasis pripažino, kad tuo metu buvo neblaivus, tą patvirtino ir policijos pareigūnai, taigi policijos pareigūnai, žinodami, kad asmuo yra neblaivus ėmė iš jo paaiškinimus, taip pažeisdami BPK įtvirtintą principą, kad su neblaiviu asmeniu negali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai – kadangi paaiškinimus davė neblaivus kaltinamasi, šių paaiškinimų teismas nepripažįsta įrodymu ir nevertina. Teisiamojo posėdžio metu patikslino, kad norėjo sudrausminti nukentėjusįjį. Tiek kaltinamasis, tiek jo sutuoktinė duodami parodymus paaiškino, kad tarp kaltinamojo ir jo sutuoktinės ir kaimynų – nukentėjusiojo ir jo sutuoktinės, yra konfliktiški santykiai dėl automobilių triukšmo. Konfliktiškus santykius iš esmės patvirtino ir nukentėjusysis, ikiteisminio tyrimo metu papildomos apklausos metu paaiškindamas, kad kai kaltinamasis išgeria jam ir problemos tada kyla. Įvertindamas šiame punkte ir nuosprendžio 24 punkte nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo tikslas buvo sudrausminti nukentėjusįjį ir pagąsdinti, kad netriukšmautų, tačiau kaltinamojo veiksmuose teismas neįžvelgia tikslo gąsdinti ir grasinti kaltinamajam nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu. Tokias išvadas teismas daro dėl to, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jo tikslas buvo sudrausminti nukentėjusįjį dėl automobilio keliamo triukšmo, ir tokie kaltinamojo paaiškinimai patvirtinami objektyviais duomenimis – kaltinamasis, nors ir turėjo galimybę nukentėjusiajam suduoti smūgį, kai nukentėjusysis nukrito ar suklupo, tačiau to nedarė, pasitraukė iš konflikto vietos, nes nenorėjo tęsti konflikto, į automobilio bamperį bakstelėjo, akivaizdu, kad nestipriai, nes jokios žalos automobiliui nepadarė – tą patvirtino ir nukentėjusysis, nurodydamas tiek teismui, tiek policijos pareigūnams, kad dėl automobilio jokių pretenzijų neturi. Šią teismo išvadą patvirtina ir nukentėjusiojo reakcija į įvykius.