- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1039-524/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01567-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1039-524/2014 Teisėjas Gintaras Stonkus (Proceso Nr. 2-24-3-01567-2013-5)
2014 m. spalio 2 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Raimondos Andrulienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-185-903/2014 pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, bei ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 960 Lt turtinės ir 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog Biržų rajono apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas 15 dienų terminui. 2010-04-22 nutartimi suėmimo terminas pratęstas 1 mėnesiui, skaičiuojant šį terminą pasibaigus anksčiau paskirtam terminui (2010-04-23). Biržų rajono apylinkės teismo 2010-05-20 nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas, nustatant kardomosios priemonės atlikimo sąlygas. Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 152 str. 1 d. ir nubaustas 45 parų arešto bausme; pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams; pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams; pripažintas kaltu pagal BK 149 str. 3 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 7 metams. Teismas paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu iš dalies jas sudedant ir nustatė 9 metų 10 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2010-04-09 iki 2010-05-23. Ieškovas buvo suimtas teismo salėje. Panevėžio apygardos teismo 2011-10-18 nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas - jam buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Panevėžio apygardos teismo 2011-11-25 nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – ieškovas pagal BK 152 str. 1 d. bei pagal BK 149 str. 3 d. (2010-03-22, 2010-04-05 ir 2010-04-08 epizoduose) išteisintas jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Prokuroras šį sprendimą apskundė kasacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-29 nutartimi buvo panaikintas Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-11-25 nuosprendis ir byla perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2012-12-19 nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2011-05-31 nuosprendis buvo panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: ieškovą pagal BK 152 str. 1 d. bei pagal BK 149 str. 3 d. (2010-03-22, 2010-04-05 ir 2010-04-08 epizoduose) išteisinti jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių. Nuosprendis yra įsiteisėjęs.
Ieškovo nuomone, dėl to, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai neatliko būtinų baudžiamajame procese veiksmų ar atliko juos ne pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, nesant pakankamo pagrindo ir pakankamai įrodymų, jam nekaltam asmeniui, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taikomos neteisėtos procesinės prievartos priemonės, ieškovas buvo teisiamas, apie jį buvo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios, pažeminta jo garbė ir orumas, pablogėjo sveikata, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnai dirbo aplaidžiai, todėl dėl jų veiksmų jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinės žalos dydis apskaičiuotas pagal Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą: ši alga padalijama iš 30 ir padauginama iš kalendorinių dienų, kurias asmuo buvo neteisėtai kalintas, neteisėtai suimtas, neteisėtai sulaikytas ar atliko neteisėtai paskirtą administracinę nuobaudą – areštą, skaičiaus. Atsakovas buvo suimtas 186 dienas, todėl turtinė žala sudaro 4 960 Lt. Neturtinę žalą prašo priteisti, nes suėmimo metu jam buvo apribota laisvė, jis patyrė pažeminimą ir patyčias, su juo buvo elgiamasi kaip su nusikaltėliu, kuris lytiškai išnaudoja nepilnamečius vaikus. 186 paras jis turėjo praleisti įkalintas su nusikaltėliais, gyventi itin nepatogiomis ar netgi antisanitarinėmis sąlygomis. Ieškovas negalėjo naktimis užmigti, nerimavo dėl savo paties bei savo šeimos ir artimųjų tolimesnio likimo, dėl to patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją. Šiuo metu jam diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas. Per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį jautė neigiamą aplinkinių žmonių požiūrį, su juo nebebendravo kaimynai. Ieškovas buvo priverstas visą laiką kęsti aplinkinių susidariusį neigiamą požiūrį į jį, kaip į nusikaltėlį, todėl pakeitė gyvenamąją vietą – 2011 metais persikėlė gyventi į Klaipėdos rajoną, Endriejavo sen., Rudgalvių kaimą. Persikėlus gyventi į Klaipėdos rajoną buvo itin sunku susirasti darbą, dėl to patyrė didžiulius išgyvenimus, nes reikėjo išmaitinti šeimą. Be to, dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir pradėto ikiteisminio tyrimo bei teismo pablogėjo jo santykiai su sutuoktine, pašlijo sveikata.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-03-17 sprendimu ieškinio netenkino. teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal Biržų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimą, jog 2010-04-08 Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas pranešimas iš N. R. pagrindinės mokyklos socialinės pedagogės L. M., kad jų mokinė A. M. išsitarė, kad ją namie seksualiai išnaudoja patėvis S. M., kad ją jis seksualiai prievartavo tris kartus, todėl buvo vada ikiteisminiam tyrimui pradėti. Ieškovui, kaip įtariamam dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 3 dalyje, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, jog įtariamasis gali trukdyti procesui, 2010-04-09 buvo priimtas nutarimas laikinai jį sulaikyti, o Biržų rajono apylinkės teismo 2010-04-09 nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė-suėmimas 15 dienų terminui. 2010-04-09 nutarimas nebuvo apskųstas, o 2010-04-22 kardomosios priemonės-suėmimo- terminas pratęstas 1 mėnesio terminui. Panevėžio apygardos teismas 2010-05-05 nutartimi įtariamojo ir jo gynėjo skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-04-22 nutarties atmetė, o 2010-05-20 Biržų rajono apylinkės teismas pagal prokuroro pranešimą S. M. paskyrė kardomąją priemonę-namų areštą 6 mėnesių terminui. Todėl teismas padarė išvadą, kad jokios Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios kardomųjų priemonių skyrimą, nebuvo pažeistos, esant įsiteisėjusiems prokuroro procesiniams sprendimams, teismui nėra jokio pagrindo abejoti, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas tinkamai pagal įstatymų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad Biržų rajono apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad S. M. kaltė grindžiama nukentėjusios A. M. parodymais, kuri du kartus davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, jos parodymus patvirtino liudytojų G. G., L. M., D. J., Ž. S., N. V. parodymai, taip pat rašytiniai įrodymai: 2010-04-12 pradėto ir 2010-04-23 baigto tyrimo specialisto išvada Nr. G 434/10 (05), 2010-08-26, 2010-11-25 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-142. O apeliacinės instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį priėmė todėl, kad nukentėjusioji A. M. pakeitė savo parodymus ir prisipažino, kad savo patėvio ieškovo nusikaltimą išsigalvojo siekdama jam atkeršyti ir pan. Visapusiškai ištyręs šiuos įrodymus teismas turi juos vertinti laisvai, remdamasis vidiniu įsitikinimu. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai nenustatė ir nekonstatavo, kad įrodymai, kuriais buvo grindžiama ieškovo kaltė, buvo gauti pažeidžiant procesines normas. Teismas konstatavo, kad pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pradėti nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą, nes tokios aplinkybės gali būti nustatomos tik atliekant ikiteisminį tyrimą. Kadangi pareigūnų neteisėti veiksmai nėra nustatyti, atmestinas ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo, kadangi ieškovas neįrodė būtinų sąlygų, kurių pagrindu valstybei kiltų deliktinė atsakomybė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad apeliantas ir neginčija ikiteisminio tyrimo pradžios teisėtumo. Tačiau pradėjus ikiteisminį tyrimą, apelianto įsitikinimu, buvo nepagrįstai taikytos kardomojo poveikio priemonės, ypač suėmimas. Kardomosios priemonės buvo taikytos iš esmės tik vadovaujantis nukentėjusiosios parodymais. Kitų liudytojų parodymai buvo išvestiniai iš nukentėjusiosios žodžių. Pirmosios instancijos teismas nevertino išteisinamajame nuosprendyje išdėstytų aplinkybių. Išteisinamajame nuosprendyje konstatuota, kad duomenys apie nukentėjusiosios sudėtingą elgesį yra dar nuo 2001 - 2004 metų – iš pateiktos charakteristikos matyti, kad A. M. buvo nesutramdomo elgesio, nuolat manipuliuodavo, vagiliavo, šmeiždavo vaikus ir mokytoją, net pasigirdavo blogais darbais. Baudžiamojoje byloje buvo ir duomenų apie A. M. suicidines mintis ir bandymus žudytis dar nuo 2008 metų, kai jokių duomenų apie jos seksualinį išnaudojimą nebuvo. Be to, jai buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Akivaizdu, kad visa tai buvo žinoma dar ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau neatsižvelgiant į tai, ieškovui buvo taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė, ieškovas buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme. Esant tokiems nukentėjusiąją charakterizuojantiems įrodymams, pareigūnų veiksmai buvo neadekvatūs, ieškovas nepagrįstai kardomajame kalinime praleido 186 dienas. Pareigūnų kaltė pasireiškė ne tuo, kad ieškovui buvo taikytos kardomosios priemonės, ar kad jis buvo nuteistas, o tuo, kad pareigūnai buvo nepakankamai atidūs ir objektyvūs bei darė skubotas išvadas. BPK 122 straipsnyje nustatyta, kad suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys naujus nusikaltimus. EŽTT praktikoje suformuoti keturi pagrindiniai reikšmingi ir pakankami besitęsiančio suėmimo pagrindai: pavojus, kad įtariamasis gali neatvykti į teismą; kad būdamas laisvas, gali trukdyti įvykdyti teisingumą; kad gali padaryti naujų nusikaltimų; kad gali sutrikdyti viešąją tvarką. Ieškovo atveju suėmimo pagrindas buvo vien nukentėjusiosios niekuo nepagrįsti parodymai, suėmimas buvo tęsiamas, nes neatlikti neatidėliotini tyrimo veiksmai. Kad ieškovas gali sutrukdyti nustatyti byloje tiesą, paveikdamas liudytojus ir nukentėjusiąją, kuri buvo linkusi pasakoti išgalvotas istorijas, buvo motyvuota tik tuo, kad ieškovas nepripažino savo kaltės. Akivaizdu, kad suėmimas buvo paskirtas neteisėtai, nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir EŽTT suformuotos praktikos, t. y. jog turi būti nustatyti faktai ar informacija, kurie yra pakankami susidaryti nuomonę, jog įtariamasis gali būti padaręs nusikalstamą veiką. Teismo išvada, kad ieškovas nepateikė neturtinę žalą patvirtinančių įrodymų, yra nepagrįsta. Suėmimo metu ieškovas 186 paras praleido įkalintas nepatogiomis antisanitarinėmis sąlygomis su nusikaltėliais, patyrė pažeminimą ir patyčias, su juo buvo elgiamasi kaip su nusikaltėliu, kuris lytiškai išnaudoja nepilnamečius vaikus. Ieškovas naktimis negalėdavo užmigti, nerimavo dėl savęs bei savo šeimos ir artimųjų tolesnio likimo, dėl aplinkinių neigiamo požiūrio buvo priverstas keisti gyvenamąją vietą, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą bei emocinę depresiją. Šiuo metu ieškovui diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (pažyma yra byloje).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimuose prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad pareigūnas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl tų veiksmų. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus tenka ieškovui. Tačiau ieškovas materialinį reikalavimą grindžia išvada, kad ikiteisminį tyrimą atlikę ir jį kontroliavę pareigūnai netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas funkcijas bei tiesiogines pareigas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ikiteisminio tyrimo metu buvo nesilaikoma BPK nuostatų, nebuvo renkami išteisinimą pagrindžiantys įrodymai, todėl nepagrįstai buvo taikytos kardomosios priemonės. Ieškinyje ieškovas faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokias išvadas, neaptaria, o pareigūnų veiksmų neteisėtumą iš esmės grindžia tik tuo, kad ieškovui buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis. Apeliantas buvo sulaikytas gavus pakankamai duomenų (nukentėjusiosios, liudytojų parodymai) pagrįstai manyti, kad jis padarė BK 152 str. 1 d. ir 149 str. 3 d. numatytas veikas bei siekiant užkirsti jam galimybę pasislėpti ir trukdyti atskleisti nusikalstamą veiką baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovas reikalavimą atlyginti jam, jo manymu, padarytą žalą grindė teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtais veiksmais, kurie pasireiškė tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, t.y. prokuratūros pareigūnai nebandė panaikinti akivaizdžiai be pakankamo pagrindo jam pateiktus įtarimus dėl nepilnametės jo įdukros išžaginimo, nes rėmėsi išimtinai nukentėjusiosios parodymais, neįvertino bylos medžiagos apie sudėtingą nukentėjusiosios elgesį, polinkį šmeižti kitus žmones. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės pareiga atlyginti žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, įtvirtinta CK 6.272 straipsnio 1 dalyje. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d.nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; kt.). Dėl to ieškovas, reikalaudamas atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas, o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008; 2012 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2012).
Kadangi valstybės civilinė atsakomybė už žalą, grindžiamą neteisėtais teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso metu, yra civilinės teisės institutas, tai civilinę bylą dėl tokios žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas vertina nurodytus veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, sprendžiantis klausimą dėl valstybės civilinės atsakomybės, gali prieiti prie priešingos išvados dėl tam tikrų procesinių veiksmų teisėtumo, negu padarytoji baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti ir tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeistos pareigūnų bendrosios rūpestingumo ir atidumo pareigos (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis). Tačiau ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas klausimą dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014; kt.).
Įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, priimtus nuosprendžius dėl ieškovo, negalima padaryti išvados, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, nes šioje byloje akivaizdu, kad pirmą kartą 2011-11-25 išteisinamasis nuosprendis apeliacinės instancijos teisme buvo priimtas remiantis jo įdukros pakeistais parodymais, t. y. ji apklausta teisme pripažino, jog apkalbėjo ieškovą (b.l.58). 2012-05-29 nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka aiškintis nukentėjusiosios parodymų pakeitimo aplinkybių (b.l.60-63). 2012-12-19 Panevėžio apygardos teismo išteisinamajame nuosprendyje kostatuota, jog nukentėjusiajai buvo daroma artimųjų įtaka, kartu ir ieškovo dėl jos ankstesnių parodymų, nors nebuvo nurodinėjama, kokius parodymus ji turėtų duoti (b.l.72), todėl šios konkrečios nukentėjusiosios parodymų pakeitimo aplinkybės įrodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai nepadarė klaidos, turėjusios esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Tokią klaidą padarė nukentėjusioji ir šie jos veiksmai nepriklausė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, todėl nėra įrodymų, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų, teismo veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodomomis pasekmėmis. Baudžiamojoje byloje esantis 2010-08-26 teismo psichiatrijos ekspertizės aktas
( baudžiamoji byla t.1, b.l. 122-129) įrodo, jog ikiteisminio tyrimo pradžioje nukentėjusiajai nebuvo nustatytas padidėjęs polinkis fantazuoti. Baudžiamojoje byloje (t.3, b.l. 115) tik 2012-05-21 buvo pateikta charakteristika, kurioje nurodyta, jog nukentėjusioji turi polinkį fantazuoti, ankstesnių jos gydymosi dokumentų vertinimas neleido padaryti tokios išvados. Be to, nepaneigta byloje ir ta aplinkybė, jog ir prieš asmenį, turintį sveikatos problemų, gali būti įvykdytas nusikaltimas, todėl šios kategorijos bylose pagal suformuotą teismų praktiką nukentėjusiosios parodymai yra vienas iš pagrindinių įrodymų. Šioje byloje nepateikta įrodymų, jog baudžiamojoje byloje, kuri buvo iškelta ieškovui, buvo įrodymų, kurie buvo neteisingai įvertinti, dėl to būtų galima paneigti nukentėjusiosios parodymus iki pirmojo išteisinamojo 2011-11-25 nuosprendžio, priimto apeliacinės instancijos teisme. Teisinę reikšmę šioje civilinėje byloje turi ir ta aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šį nuosprendį panaikino, įpareigodamas tirti parodymų pakeitimo pagrindą, todėl ieškovas neįrodė, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese, pažeidė pareigūnų bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas.
Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas), yra procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso normų šioje byloje. Kasacinis teismas savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė yra išteisinimo pagrindas; baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumo patikrinimas šių teisės šakų normų nustatyta tvarka yra viena iš aplinkybių, kurias, laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo taisyklių, turi įvertinti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl parengtinio tardymo metu ieškovui taikyto laikinojo sulaikymo 2010-04-09 ir
2010-04-22 Biržų rajno apylinkės teismo nutartimis (baudžiamoji byla, t.2, b.l. 12, 20, 51) ( BPK 122 straipsnis), o vėliau kardomosios priemonės - namų arešto, paskirto ieškovui kaip įtariamajam 2010-05-20 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi (baudžiamoji byla, t.2, b.l.64-65) ir kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti ( baudžiamoji byla, t.2, b.l. 76) (BPK 136 straipsnis) teisėtumo atsižvelgiant į tai, kad tuo metu buvo nukentėjusiosios parodymai, leidžiantys įtarti jį padarius ypatingai sunkias nusikalstamas veikas prieš nepilnametę.
Paminėtais motyvais darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl naikinti skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.