Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-12-20 · Civilinė byla Nr. A2-10544-534/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2VP-2983-1134/2022Nutartis · 2022-01-21Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-12-20Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-12-20
Bylos Nr.
A2-10544-534/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32471-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Audrius Žiedelis
Skolininkas
V. L.
Kreditorius
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Civilinė byla Nr.A2-10544-534/2022Proceso Nr. 2-68-3-32471-2021-1
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis,Sekretoriaujant K.Pečiukaitienei,Dalyvaujant skolininko V. L. atstovei adv. A.Staševskaja,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkė V. L., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja antstolė Asta Stanišauskaitė kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydama taikyti vykdomajame dokumente nurodytas pasekmes – leisti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kuris yra 4 m ilgio, 3 m pločio ir 2,9 aukščio, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės V. L. ir skirti skolininkei V. L. 300 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdymo termino pasibaigimo – 2019 m. liepos 18 d., valstybės naudai. Pareiškėja nurodo, kad vykdo išieškotojos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-181018-00125, išduotą 2018 m. spalio 18 d., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė –V.L., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija). Pažymi, kad patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, jog įpareigojimas nėra įvykdytas; apie tai vykdomojoje byloje surašytas apžiūros vietoje aktas, bei sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas. Antstolė 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. S019-19677, įpareigojo V. L. per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo – „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kurio išmatavimai: 4 m. ilgio, 3 m. pločio ir 2,9 m. aukščio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurie yra Kultūros paveldo vietovės – Šnipiškių dalyje, vadinamo Skansenu (unikalus kultūros paveldo registro Nr.12599) ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 16073) vizualinės apsaugos zonoje“, tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. Pažymi, kad 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 18 d. Pareiškime antstolė taip pat pažymėjo, jog Vilniaus apygardos teismas 2020-12-03 nutartimi iš dalies patenkinęs išieškotojos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-06 nutarties, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-06 nutarties dalį, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo ir skolininkei skyrė 273 Eur baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą, baudą išieškant valstybės naudai. 2021-11-29 buvo gautas išieškotojos pranešimas, kuriame nurodyta, kad Inspekcija atlikusi Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą surašė 2021-11-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-211118-00156, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Atsižvelgiant į tai, antstolė kreipėsi į su pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikė atsiliepimą dėl pateikto pareiškimo, kuriuo su pareiškimu sutiko, prašė skolininkei skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. Nr. PNSSP-100-181018-00125 nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdymo termino pasibaigimo - 2019 m. liepos 18 d., bei, vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, taikyti Inspekcijos 2018-10-18 Privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125, papildytame Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2019-11-19 potvarkiu Nr. P3-170 „Dėl 2018-10-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 papildymo“, numatytas jo neįvykdymo pasekmes – suteikti teisę Inspekcijai nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kurio išmatavimai 4 m ilgio, 3 m pločio ir 2,9 m aukščio žemės sklype, (duomenys neskelbtini), skolininkės V. L. lėšomis. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad Privalomasis nurodymas iki šiol yra neįvykdytas, t. y. skolininkė nėra atlikusi jai privalomų veiksmų, o teismo paskirta bauda skolininkės nepaskatino kuo greičiau pašalinti savavališkos statybos padarinius, yra pagrindas ne tik skirti baudą skolininkei, bet ir taikyti Privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, patvirtinant teisę Inspekcijai nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės lėšomis.

Skolininkė V. L. teismui nurodo, kad prašė atnaujinti civilinį procesą byloje, nes apie vykstantį procesą nebuvo tinkamai informuota, negavusi procesinių dokumentų, negalėjo teikti paaiškinimų, įrodymus. Skolininkė nurodo, kad 2020 m. spalio mėnesį, gavusi Savivaldybės pritarimą rekonstravimo projektiniams pasiūlymams su pastabomis, Skolininkė pirmą kartą sužinojo, kad ji privalo Techniniame projekte pateikti gretimo žemės sklypo bendraturčių sutikimus dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos nesilaikant reglamentuotų statybos atstumų iki sklypo ribos (STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), bei lietaus nuvedimo šlaitiniu stogu į gretimą sklypą. Pažymėtina, kad iki tol projektą rengę architektai buvo patikinę Skolininkę, kad jai reikalingi tik visų žemės sklypo bendraturčių sutikimai dėl pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos, kuriuos ji 2020 metais ir bandė surinkti. Paaiškėjus, kad reikalingi ir gretimo sklypo bendrasavininkų sutikimai, situacija komplikavosi. Iš teikiamos 2020-10-05 Nekilnojamojo turto registrų centro pažymos apie gretimo sklypo savininkus matyti, kad tuo laikotarpiu gretimo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 0101-0032-0125, buvo J. D., gim. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad nurodytu laikotarpiu šalyje buvo visuotinės pandemijos įkarštis bei į Skolininkės ir gretimo žemės sklypo savininkės amžių, Skolininkė neturėjo galimybės fiziškai gauti jos sutikimo (nors pastaroji niekada neprieštaravo pagalbinio pastato rekonstravimo projektui ir būtų sutikimą davusi). Tačiau 2020-12-17 J. D. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu perleido žemės sklypą B. M., o naujoji pirkėja atsisakė duoti tokį sutikimą. Po ilgą laiką trukusių derybų, naujoji gretimo žemės sklypo savininkė sutiko duoti Skolininkei sutikimą tik su sąlyga, kad pastaroji irgi duos savo sutikimą jos žemės sklype esančio gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Taigi, visą šį laiką gretimo žemės sklypo savininkė rengė savo projektą. Anot B. M. atstovo, projektas tikėtinai turėtų būti parengtas iki 2022-05-01, todėl Skolininkė fiziškai neturi ir neturėjo galimybės anksčiau gauti jos sutikimo. Tačiau yra akivaizdu, kad tokia situacija susidarė ir priklausė ne nuo Skolininkės valios, ji neturėjo galimybės paskubinti įvykių, kurie priklausė ne nuo jos veiksmų. Teismas turi atsižvelgti, kad šalyje visą laiką buvo taikomi valstybės ribojimai dėl visuotinės pandemijos, todėl Skolininkė, būdama pensininkės amžiaus, privalėjo saugoti savo ir kitų sveikatą, todėl ypatingai ribojo bendravimą su žmonėmis, kas jai užkirto kelią greičiau derinti visus klausimus. Pažymėtina, kad šiai dienai yra gauti daugumos bendraturčių sutikimai, todėl akivaizdu, kad skolininkė iš savo pusės ėmėsi visų reikalingų ir būtinų veiksmų. Skolininkė prašo teismo įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, t.y. jos elgesys nėra piktybiškas, Antstolės patvarkymą ji vėlavo vykdyti dėl itin svarbių ir nuo jos valios nepriklausančių priežasčių. Be kita ko, ji siekia savavališkos statybos padarinius pašalinti ekonomiškiausiu ir protingiausiu būdu, negriauti statinio, o jį įteisinti. Teismui teikiamos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kaip atrodė teritorija iki statinio atstatymo ir atstačius statinį ir sutvarkius visą teritoriją. Be kita ko, statinys buvo atstatytas ant anksčiau buvusio sandėliuko pamatų, todėl nebūtų protinga šiuo metu statinį nugriauti, vėliau patvirtinti rekonstravimo projektą ir iš naujo jį statyti. Skolininkė pažymi, kad šiuo metu jos turtinė padėtis yra labai sunki, jos vieninteles pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija ir vienišo asmens išmoka, kurių dydis per mėnesį sudaro vos 286 Eur. Skolininkė niekur nedirba, papildomų pajamų negauna, todėl teismo paskirta bauda jai būtų per didelė našta, po kurios ji neabejotinai nebepajėgs atsitiesti, o juo labiau užbaigti visas projekto derinimo procedūras. Įteisinant projektą, Skolininkė dar turės sumokėti valstybei įmoką už savavališkos statybos padarinių šalinimą, todėl jai būtų neproporcingai didelė bausmė dar papildomai sumokėti valstybei baudą. Taip pat prašome teismo įvertinti ir tai, kad šioje situacijoje nei valstybė, nei joks kitas asmuo dėl užtrukusio proceso šalinant savavališkos statybos padarinius nenukentėjo, žalos nepatyrė, neįrodė ir net neįrodinėjo patirtos žalos fakto ir dydžio, todėl antstolio pareiškimas yra nepagrįsta, o teismo nutartis neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, vykdomosios bylos Nr. 0177/19/01724 medžiagos, suinteresuoto asmens atstovės žodinių paaiškinimų, nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-07-26 atlikusi patikrinimą žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), dėl jame esančių statinių statybos darbų teisėtumo, ir nustačiusi savavališką statybą, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 14 straipsnio 1 dalimi ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016-12-12 įsakymu NR. D1-878 (toliau – Reglamentas), 130.2 papunkčiu, V.L. (skolininkei), kaip statytojai, 2018-10-16 surašė savavališkos statybos aktą SSA-100-181016-00125 dėl savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra Kultūros paveldo vietovėje – Šnipiškių dalyje, vadinama Skansenu (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 12599) ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 16073) vizualinės apsaugos zonoje, neteisėtai pastatyto I grupės nesudėtingo statinio – pagalbinio ūkio pastato: 4 m ilgio, 3 m pločio ir iki 2,9 m aukščio, 2018-10-18 – surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-181018-00127 nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriuo vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir Reglamento 138 punktu, skolininkę, kaip statytoją, įpareigojo iki 2019-04-17 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kurio išmatavimai: 4 m ilgio, 3 m pločio ir 2,9 m aukščio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), kurie yra Kultūros paveldo vietovės – Šnipiškių dalyje, vadinamoje Skansenu (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 12599) ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 16073) vizualinės apsaugos zonoje ir sutvarkyti statybvietę.

2019-04-08 gautas skolininkės prašymas Nr. PRE-85, kurio ji prašė pratęsti Privalomojo nurodymo vykdymo terminą.Inspekcija 2019-04-11 priėmė Sprendimą dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-190411-00020, kuriuo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė iki 2019-07-17.2019 m. lapkričio 6 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-191106-00058, kuriuo buvo konstatuota, kad privalomas nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki nustatyto termino nebuvo įvykdytas. Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalimi, 2019-11-25 raštu Nr. (23.24E)-2D-15174 „Dėl 2018-10-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolę, prašydama priimti vykdyti teikiamą vykdomąjį dokumentą – Privalomąjį nurodymą.2019-11-29 Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2019-11-19 potvarkiu Nr. P3-170 „Dėl 2018-10-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 papildymo“ privalomasis nurodymas buvo papildytas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje nurodyta, kad „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“, kuris registruota pašo siunta įteiktas skolininkei. Šis potvarkis persiųstas antstolei Inspekcijos 2020-01-27 raštu Nr. (2.34E)-2D-1159 „Dėl 2018-10-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 priverstinio vykdymo“.Skolininkei nevykdant Privalomojo nurodymo, antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 300 Eur baudos skolininkui už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo – 2019-07-18, valstybės naudai, skyrimo. Inspekcija 2020-02-21 atsiliepime į antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo pareiškimą civilinėje byloje Nr. 2VP-8375-909/2020 Nr. 2D-2442 prašė teismo suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti Privalomąjį nurodymą t. y. nugriauti jame nurodytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės V.L. lėšomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-10-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-8375-909/2020, atmetė antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo ir Inspekcijos prašymą dėl pasekmių taikymo. Vilniaus apygardos teismas 2020-12-03 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1800-258/2020, iš dalies patenkino apeliantės Inspekcijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-06 nutarties, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-06 nutarties dalį, kuria atmestas antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo ir skolininkei V.L. skyrė 273 Eur baudą už Privalomojo nurodymo nevykdymą, baudą išieškant valstybės naudai. Kitoje dalyje nutartį paliko nepakeistą.

Inspekcija, atlikusi Privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimą, surašė 2021-11-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-00-211118-00156, kuriame konstatuota, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas. Inspekcija 2021-11-29 raštu Nr. 2D-20414 „Dėl 2018-10-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 priverstinio vykdymo“ kreipėsi į antstolę, prašydama surašyti sprendimų neįvykdymo aktą ir perduoti jį apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė su prašymu skirti skolininkei baudą ir taikyti Privalomajame nurodyme numatytas jo neįvykdymo pasekmes.2021 m. lapkričio 30 d. antstolė Asta Stanišauskaitė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S021-21045, kuriuo konstatavo, kad patikrinusi vykdymo rezultatus nustatė, jog skolininkė neįvykdė privalomo įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymu, antstolė 2021 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į teismą su pareiškimuleisti išieškotojai Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti I grupės nesudėtingąjį statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kuris yra 4 m ilgio, 3 m pločio ir 2,9 aukščio, išieškant patirtas išlaidas iš skolininkės V. L. ir skirti skolininkei V. L. 300,00 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdymo termino pasibaigimo – 2019 m. liepos 18 d., valstybės naudai.

Privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 2 straipsnio 2 dalis). Privalomieji nurodymai dėl statybos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo, statybos sustabdymo, savavališkos statybos padarinių pašalinimo yra vykdomieji dokumentai, vykdomi CPK nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis, 13 straipsnio 6 dalis, 14 straipsnio 8 dalis). Jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Taigi, atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininkus atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymą yra numatyta CPK 771 straipsnyje.

Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad šios baudos skyrimas yra teismo teisė, kas reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti, ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1743-275/2019).

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas). Priimant tokią nutartį (taikyti sprendime dėl ginčo esmės nustatytas sprendimo nevykdymo pasekmes, pvz., paskirti baudą) turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat turi būti patikrinta, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 14 punktas).

Taigi tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių privalomajame nurodyme nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad skolininkė V.L. 2018 m. spalio 18 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125, buvo įpareigotaiki 2019-04-17 pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kurio išmatavimai: 4 m ilgio, 3 m pločio ir 2,9 m aukščio žemės sklype (kad. Nr. 0101/0032:793), (duomenys neskelbtini), kurie yra Kultūros paveldo vietovės – Šnipiškių dalyje, vadinamoje Skansenu (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 12599) ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 16073) vizualinės apsaugos zonoje ir sutvarkyti statybvietę. 2019-04-11 Inspekcijos Sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-190411-00020, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019-07-17. Bylos duomenys patvirtina, jog skolininkė V. L. per nustatytą terminą privalomojo nurodymo neįvykdė. Privalomojo nurodymo nevykdymas patvirtintas 2021 m. lapkričio 30 d. antstolės surašytu Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu Nr. S021-21045 ir Inspekcijos surašytu 2021-11-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-211118-00156.

Skolininkė V. L., susipažinusi su suinteresuotų asmenų pateiktais įrodymais, teismui pateikė įrodymus, pateisinančius ją dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nevykdymo. Skolininkė nurodė pateisinančias priežastis. Skolininkė nurodė, kad nevykdė teisėtų antstolės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos reikalavimų, nes siekė įteisinti savavališką statybą. Teismui pateikė Projektinių pasiūlymų bylą, kuris suderintas 2020-09-16 su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos poskyriu. Kiti įrodymai 2020 spalioVilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos poskyrio raštas rodo,kad, skolininkė gavusi savivaldybės pritarimą rekonstravimo projektiniams pasiūlymams, turėjo gauti pagalbinio ūkio paskirties statinio statyboms gretimų žemės sklypų bendraturčių sutikimą, archeologų išvadą, paveldosaugos ekspertizės aktą. Teismui pateikti gretimų žemės sklypų bendraturčių sutikimai, kas užtruko ilgai dėl įvykusių derybų. Pareiškėja teismui pateikė 2022 rugsėjo mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos poskyrio raštą, kad derinant rekonstravimo projektą, pateikus bendraturčių sutikimus, savivaldybės institucija nutarė nepritarti projektui, nes projektuojamas statinys neturi dialogo su aplinka, todėl turi rengiamas naujas statybos projektas. Skolininkės V. L. atstovė nurodo, kad skolininkė yra pensininkė, todėl neturi finansinio ir sveikatos pajėgumo iš naujo ruošti projektą, jį derinti su begale instancijų ir ekspertų, todėl ji sudarė sutartį su statybos bendrove dėl statinio nugriovimo – teismui pateikė sutartį, kur griovimo pradžia 2023-03-01 – pabaiga 2023-04-01.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad konstitucinis teisinės valstybės principas neatsiejamas nuo teisingumo principo ir atvirkščiai (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 17 d., 2010 m. gegužės 28 d. nutarimus). Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinių santykių reguliavimo priemonės, tikslų; jis yra viena svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindas; jis gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2010 m. birželio 29 d. nutarimus). Įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims; priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra įgyvendinamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas).

Konstitucines nuostatas konkretizuoja ir detalizuoja civiliniai, baudžiamieji ir administraciniai (tiek procesiniai, tiek tam tikru aspektu ir materialiniai) įstatymai. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Priėmus teismo sprendimą šalių ginčas laikomas išspręstu galutinai ir neginčijamai ir konstatuojamas teisinės taikos atkūrimas tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Ši norma įtvirtina bendrą principinę nuostatą, kad įsiteisėjusio teismo sprendimo negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji teisminio proceso stadija, kurios metu sprendimas įgyvendinamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis).

Vykdymo procesas yra teismo sprendimų vykdymą užtikrinantis institutas. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, jį būtina įvykdyti. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Veiksmingas ir greitas teismo sprendimų priverstinis vykdymas yra viena iš esminių teisingo, teisėto ir kokybiško teisingumo vykdymo prielaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020, 37 punktas).

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis).

Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. Jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis, remdamasis CPK 771 straipsnio 1 dalimi, apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021, 25 punktas; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 13 punktas).

CPK 771 straipsnyje reglamentuojamos ne tik privalomųjų nurodymų, bet ir sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo pasekmės. Dėl to nagrinėjamu atveju reikšmingi kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti taikant nurodytą teisės normą civilinėje byloje dėl baudos už sprendimo įpareigoti skolininką atlikti tam tikrus veiksmus nevykdymą. Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes kasacinis teismas yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas).

Teismas ištyrė skolininkės V. L. pateiktus rašytinius įrodymus ir nustatė, kad skolininkė 2020 rudenį kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos su rekonstrukcijos projekto pasiūlymais, buvo preliminarus pritarimas statinio rekonstrukcijos projektui, nurodyta, kad techniniam projektui turi pritarti gretimų žemės sklypų bendraturčiai, kiti specialistai – archeologai, paveldo ekspertai, turi būti pateikti papildomi brėžiniai, projektiniai sprendiniai. 2022 rugsėjį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos institucija nutarė nepritarti projektui, kuriam prieš du metus davė sutikimą. Teismas konstatuoja, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas ne dėl skolininko kaltės, yra objektyvios priežastys, nepriklausančios nuo skolininko, nulėmusios 2018-10-18 privalomojo nurodymo Nr. PNSD-100-181018-00127 neįvykdymą – skolininkė siekė įteisinti savavališką statybą, gavo pritarimą projektui, o tvarkant rekonstrukcijos projekto dokumentus po dviejų metų gavo atsakymą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos institucijos, kad projektas nebus patvirtintas. Skolininkė V. L. teismui pateikė sutartį dėl statinio nugriovimo pavasarį, nes žiemos šaltis apsunkina statinio pamatų demontavimą.Faktinės aplinkybės rodo, kad skolininkas siekė įteisinti savavališką statinį, ruošė projektus, juos derino, ką leidžia norminiai aktai, tačiau du metus skolininkės ruošiamam projektui atsakinga institucija 2022 rugsėjį nutarė nepritarti. Faktinės aplinkybės rodo, kad skolininko kaltės dėl sprendimo nugriauti savavališkos statybos statinį kaltės nėra – savivaldybės institucija du metus vilkino savavališko statinio projekto galutinį suderinimą, kas neleido statinį įteisinti.Teismui yra patekta sutartis, kad savavališkai pastatytas statinys bus nugriautas atšilus orams. Vadovaujantis išdėstytu antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimas skirti skolininkui baudą atmetamas, nes pateikti įrodymai rodo, kad virš dviejų metų skolininkas siekė įteisinti savavališką statybą – ruošė projektus, juos derino, gavo reikiamus sutikimus, kol gavo savivaldos institucijos pranešimą, kad leidimo įteisinti statinį negaus, pasiūlyta ruošti naują projektą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi LR CPK 371 str. 1 d. 3 p., 771 str.6 d. ir 7 d.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio mėn. 21 d. nutartį civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl sprendimo neįvykdymo pasekmių taikymo ir baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys skolininkė V. L., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, panaikinti.

Pareiškėjos antstolės Astos Stanišauskaitės pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkei V. L. atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Žiedelis