- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1800-258/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03465-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Skolininkas
- V. L.
- Kreditorius
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys: skolininkė V. L., išieškotoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. S. pareiškimu prašė skirti skolininkei V. L. 300 Eur baudą už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdymo termino pasibaigimo – 2019 m. liepos 18 d., valstybės naudai. Pareiškėja nurodė, kad vykdo išieškotojos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-181018-00125, išduotą 2018 m. spalio 18 d., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė – V. L., išieškotoja – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau ir – Inspekcija). Pažymėjo, kad patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, jog įpareigojimas nėra įvykdytas; apie tai vykdomojoje byloje surašytas apžiūros vietoje aktas, bei sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
2. Antstolė 2019 m. lapkričio 26 d. patvarkymu pateikti informaciją apie įpareigojimo įvykdymą Nr. S019-19677, įpareigojo V. L. per tris darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie įpareigojimo – „Nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Nugriauti I grupės nesudėtingą statinį – pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kurio išmatavimai: 4 m. ilgio, 3 m. pločio ir 2,9 m. aukščio žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurie yra Kultūros paveldo vietovės – Šnipiškių dalyje, vadinamo Skansenu (unikalus kultūros paveldo registro Nr.12599) ir Vilniaus senamiesčio (unikalus kultūros paveldo registro Nr. 16073) vizualinės apsaugos zonoje“, tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus. 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 18 d.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė skirti skolininkei V. L. 300 Eur baudos už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdymo termino pasibaigimo - 2019 m. liepos 18 d., valstybės naudai, taikyti numatytas pasekmes – privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125, t. y. nugriauti jame nurodytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį ir sutvarkyti statybvietę skolininkės V. L. lėšomis (b. l. 13-16).
4. Suinteresuotas asmuo V. L. atsiliepime prašė netenkinti antstolės prašymo dėl baudos skyrimo. Nurodė, kad ji siekia savavališkos statybos padarinius įteisinti, t. y. skolininkė yra pateikusi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo architekto skyriui Kultūros paveldo apsaugos poskyriui ginčo objekto rekonstravimo projektą, užregistruotas prašymas derinti projektinius pasiūlymus, kas patvirtina, kad projekto rengimo procedūra jau yra derinimo eigoje. Taip pat skolininkė turėjo labai didelių problemų šeimoje bei dėl sunkios turtinės padėties, t. y. gaunamos pensijos, papildomų pajamų negauna, bauda jai būtų didelė našta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartimi antstolės A. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo atmetė. Suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą suteikti teisę Inspekcijai vykdyti įpareigojimus skolininkės lėšomis teismas taip pat atmetė.
6. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad 2020 m. vasario 3 d. apžiūros vietoje aktu Nr. S020-2305, antstolė 2020 m. vasario 2 d. 11:18 val. atvykusi adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatė faktinę situaciją ir 2020 m. balandžio 3 d. aktu Nr. S020-2305, konstatavo, kad įpareigojimas atlikti veiksmus nėra įvykdytas; įvykdymo terminas baigėsi 2019 m. liepos 18 d. V. L. pripažino, kad pažeidė teisės aktų reikalavimus, tačiau savavališkos statybos padariniai šalinami kitu būdu – siekiant įteisinti statinį.
7. Teismas nurodė, kad pagalbinio ūkio paskirties pastato – medinio sandėlio rekonstravimo projektas jau yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriui Kultūros paveldo apsaugos poskyriui ir užregistruotas prašymas derinti projektinius pasiūlymus. Bylos nagrinėjimo metu skolininkė pateikė žemės sklypo bendrasavininkių sutikimus, kad skolininkei būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Todėl teismas sutiko su skolininkės teiginiu, kad neteisinga teigti, jog skolininkė nevykdo privalomojo nurodymo, o atvirkščiai, dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių skolininkė jį tiesiog vėluoja vykdyti. Teismas vertino, kad skolininkė deda visas pastangas, kad pačiu ekonomiškiausiu būdu, t. y. negriaunant statinio, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai statinį įteisinant ir išsaugant. Teismas pažymėjo, kad skolininkės yra sunki turtinė ir šeimyninė padėtis. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtų netikslinga skolininkei skirti baudą, kadangi tai tik žymiai apsunkintų pačios skolininkės turtinę padėtį bei kiltų baudos sumokėjimo įmanomumo klausimas.
8. Teismas padarė išvadą, kad nors V. L. laiku neįvykdė privalomojo nurodymo, nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti skolininkės nesąžiningumo, piktybiško elgesio ar skolininkės pasyvumo, o priežastys, dėl kurių skolininkė privalomojo nurodymo per jame nurodytą terminą neįvykdė, pripažintinos objektyviomis ir nuo skolininkės valios nepriklausančiomis. Byloje nustatyta, kad skolininkė neturėjo tikslo sąmoningai pažeidinėti įstatymus, reglamentuojančius statybos darbus; taip pat skolininkės veiksmai nekelia grėsmės aplinkiniams; priešingai – skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų statybos (rekonstrukcijos) darbams įteisinti. Teismas vertino, kad baudos skolininkei skyrimas būtų formalus, neproporcingas ir neteisingas, bei nepasiektų bauda siekiamų tikslų.
Atsiliepimas
9. Teismas, vertindamas suinteresuoto asmens išieškotojos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pateiktą prašymą suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti privalomąjį nurodymą skolininkės lėšomis, pažymėjo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus; tarp siekiamo tikslo ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą. V. L. neteisėtos statybos padarinius šalina siekdama įteisinti neteisėtą statybą, įteisinimo procedūros turėtų užtrukti apie tris ar keturis mėnesius, todėl išieškotojos prašymo tenkinimas neatitiktų sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo ir ekonomiškumo principų, todėl prašymą teismas atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-8375-909/2020 panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės:
10.1. tenkinti antstolės pareiškimą ir vadovaujantis CPK 771 straipsnio 6 dalimi skirti skolininkei V. L. iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą 2018-10-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 įvykdyti nevykdymo dieną, nuo 2019-07-18 iki visiško privalomojo nurodymo įvykdymo valstybės naudai, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodu 6804.
10.2. Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 2 dalimi, suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti 2018-10-18 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125, t. y. nugriauti jame nurodytą pagalbinio ūkio paskirties pastatą – medinį sandėlį, kurio išmatavimai: 4 m ilgio, 3 m pločio ir 2,9 m aukščio, ir sutvarkyti statybvietę skolininkės V. L. lėšomis, bei įpareigoti skolininkę V. L. nesudaryti Inspekcijai, rangovams kliūčių patekti į griovimo teritoriją ar pašalinti kitas kliūtis sprendimo vykdymui, taip pat leisti Inspekcijai pačiai šalinti sprendimo vykdymo procese kylančias kliūtis, jeigu to neatlieka skolininkė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
11.1. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad skolininkė privalomajam nurodymui įvykdyti turėjo 9 mėnesių terminą, tačiau per šį terminą jokių veiksmų neatliko, ir net pasibaigus šiam terminui, elgėsi pasyviai. Ir tik Inspekcijai 2019-11-25 raštu Nr. (23.24E)-2D-15174 „Dėl 2018-10-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 priverstinio vykdymo“ iniciavus priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą, bei antstolei su pareiškimu „Dėl baudos skyrimo“ pasikreipus į teismą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos elektroninių paslaugų portalo ,,E.teismas.lt duomenimis antstolės pareiškimas teisme gautas 2020-02-06), skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų – 2020 vasario mėnesį parengtas pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo projektas, 2020-03-05 kreiptasi dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams, 2020-03-05 gauta dalis žemės sklypo bendraturčių sutikimų. Tačiau bet kokiu atveju, šiuos veiksmus skolininkė atliko praleidusi nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą. Teismo nustatytos aplinkybės, kad skolininkė dėjo pastangas pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų būti vertinamos sprendžiant dėl skirtinos baudos dydžio, o ne vertinamos, kaip eliminuojančios CPK 771 straipsnyje numatytų pasekmių taikymą.
11.2. Skolininkės byloje pateikti įrodymai: jos iniciatyva parengtas „Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektas. Nesudėtingas statinys. Skl. Kad. Nr. (duomenys neskelbtini). Šnipiškių dalis, vad. Skansenu, unikalus objekto kodas 12599.“ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vyriausiojo miesto architekto skyriui Kultūros paveldo apsaugos poskyriui 2020-03-05 pateiktas ir užregistruotas „Prašymas pritarti kultūros paveldo statinio, objekto ar kito nekilnojamojo daikto, esančio kultūros paveldo objekto teritorijoje, vietovėje ar apsaugos zonoje, projektinių pasiūlymų, techninio projekto ar teritorijų planavimo dokumento sprendiniams“ negali būti pagrindu įteisinti naujo savavališkai pastatyto statinio statybą.
11.3. Statytojas gali rekonstruoti tik tokį statinį, kurio statyba užbaigta, kuris yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir statytojas turi daiktines teises į siekiamą rekonstruoti statinį. Savavališkos statybos aktas skolininkei surašytas dėl naujo statinio statybos ir privalomuoju nurodymu statytojas įpareigotas nugriauti ne rekonstruotą statinį, o naujai pastatytą I grupės nesudėtingą statinį. Skolininkė nei privalomojo nurodymo, nei savavališkos statybos akto ir juose Inspekcijos konstatuotos statybos rūšies neginčijo. Atsižvelgiant į paminėtą, teismas atsižvelgdamas į skolininkės byloje pateiktus dokumentus nepagrįstai sprendė, kad savavališka statinio statyba bus įteisinta. Skolininkės atlikti veiksmai, inicijuotos procedūros yra netinkamos Inspekcijos konstatuotos savavališkos statybos padariniams pašalinti, dėl ko jomis negali būti pateisinamas privalomojo nurodymo neįvykdymas.
11.4. Teismas, konstatavęs, kad skolininkė neįvykdė privalomojo nurodymo, privalėjo spręsti ar yra pagrindas taikyti CPK 771 straipsnio 2 dalies normą, reguliuojančią teisės išieškotojui vykdyti griovimo darbus skolininkės lėšomis suteikimą, tačiau pagrindo vertinti dėl Inspekcijos reikalavimo, kuriuo statytojas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, atitikimo proporcingumo, sąžiningumo, teisingumo ir ekonomiškumo principams, nagrinėjamu atveju, neturėjo.
11.5. Susidarė situacija, kad skundžiama nutartimi teismas leidžia skolininkei nepateisinamą laiką nešalinti teisės pažeidimų, ir niekaip neskatina kuo greičiau įvykdyti prievolę - pašalinti savavališkos statybos padarinius. O tai yra nesuderinama su teisinės valstybės principais, bei siekiu užtikrinti viešąjį interesą. Teismas konstatavęs privalomojo nurodymo neįvykdymą, tačiau nusprendęs, kad nėra pagrindo skirti baudą ir taikyti pasekmes, priimdamas skundžiamą nutartį priėmė sprendimą, kuris Inspekcijos vertinimu, neatitinka nei įstatymais nustatytų Inspekcijos interesų, nei CPK tikslų.
Atsiliepimas
3. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo skolininkė V. L. prašo teismo atmesti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-10-06 nutartį palikti nutartį nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo tokius argumentus:
12.1. Skolininkė, būdama sąžininga, neneigė aplinkybės, jog ji praleido 9 mėnesių terminą, nustatytą privalomajam nurodymui įvykdyti, tačiau ji teismui teikė įrodymus, pagrindžiančius, kad terminą ji praleido ne dėl pasyvaus savo elgesio, o dėl pagrįstų ir objektyvių priežasčių, t.y. didelių problemų šeimoje ir kitų objektyvių priežasčių. Skolininkė šiuos teiginius įrodė tiek rašytiniais įrodymais, tiek savo žodiniais parodymai po priesaika teisme, todėl pirmosios instancijos teismas tokius įrodymus įvertino kaip pagrįstus.
12.2. Inspekcijos pozicija yra nepagrįsta, kadangi tuo atveju, jeigu šiam projektui negalėtų būti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, jis šiai dienai nebūtų suderintas Vilniaus miesto savivaldybėje Vyriausiojo miesto architekto skyriaus Kultūros paveldo apsaugos poskyryje, kuris peržiūrėjo 2020-09-16 gautą prašymą A654-676/20 ir pritarė Pagalbinio ūkio paskirties pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstravimo projektiniams pasiūlymams su pastabomis, kurias skolininkė šiuo metu šalina, t.y. renka žemės sklypo bendraturčių ir gretimo sklypo bendraturčių parašus (teismui pateikė įrodymus, kad teismo posėdžio dienai beveik visų bendraturčių parašai jau buvo surinkti), tuo tarpu kitas pastabas šalina skolininkės pasamdyti projektuotojai.
12.3. Inspekcija atskirajame skunde, teigdama, jog skolininkės parengtas projektas neva negali būti pagrindu įteisinti statinį, dėsto naujus faktus ir aplinkybes, kurių nedėstė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei savo atsiliepime, nei bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Apeliacinės instancijos teisme draudžiama kelti naujus reikalavimus, dėstyti naujus faktus, į kuriuos priešinga šalis neturėjo galimybės atsikirsti, o pirmosios instancijos teismas neturėjo galimybės jų įvertinti, todėl tokie Inspekcijos teiginiai turi būti atmesti kaip nesavalaikiai ir nepagrįsti.
12.4. Teismas pagrįstai nustatė ir teismas įvertino, kad nagrinėjamu atveju būtų netikslinga skolininkei skirti baudą, kadangi tai tik žymiai apsunkintų pačios skolininkės turtinę padėtį bei kiltų baudos sumokėjimo įmanomumo klausimas. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti skolininkės nesąžiningumo, piktybiško elgesio ar skolininkės pasyvumo, o priežastys, dėl kurių skolininkė privalomojo nurodymo per jame nurodytą terminą neįvykdė, pripažintinos objektyviomis ir nuo skolininkės valios nepriklausančiomis.
12.5. Savo procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu Inspekcija negalėjo nurodyti ir paaiškinti, kokio dydžio žalą patyrė valstybė dėl privalomojo nurodymo nevykdymo, nors teigė, kad 300 Eur dydžio bauda per dieną turėtų atlikti kompensavimo funkciją. Skolininkė, siekdama įteisinti statinį, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, turės į valstybės biudžetą sumokėti įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, kas ir laikoma savotiška kompensacija valstybei už tam tikrų nepatogumų sukėlimą, tačiau skolininkė neatliko jokių veiksmų, dėl kurių valstybė būtų patyrusi žalą, kurią skolininkė turėtų kompensuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
4. Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) (338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmesti pareiškėjos antstolės A. S. pareiškimas dėl baudos skyrimo V. L. už privalomojo nurodymo nevykdymą ir suinteresuoto asmens Inspekcijos prašymas suteikti teisę Inspekcijai įvykdyti pačiai privalomąjį nurodymą pašalinant savavališkos statybos padarinius, jeigu to neatlieka skolininkė, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl baudos
6. CPK LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
7. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo išieškotojos Inspekcijos privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-181018-00125, išduotą 2018 m. spalio 18 d., dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, skolininkė – V. L.. Antstolė, patikrinusi sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, jog įpareigojimas nėra įvykdytas; apie tai vykdomojoje byloje surašytas apžiūros vietoje aktas, bei sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.
9. Byloje nėra ginčo, dėl to, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSSP-100-181018-00125 nėra įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas antstolės reikalavimą atmetė nurodęs, kad skolininkė iš esmės deda visas pastangas, kad pačiu ekonomiškiausiu būdu, t. y. negriaunant statinio, būtų pašalinti savavališkos statybos padariniai statinį įteisinant ir išsaugant. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su šia išvada pažymi, kad savavališkos statybos įteisinimas yra asmens teisė, o ne pareiga, todėl nustačius, kad statyba, dėl kurios vyksta ginčas, yra galima ir esmingai nepažeidžia įstatymo saugomų interesų, gali būti atliekama savavališkos statybos įteisinimo procedūra, o šios sąlygos nevykdant – statinys turi būti nugriautas statytojo lėšomis. Atkreiptinas dėmesys, kad privalomas nurodymas dėl savavališkos statybos išduotas 2018 m. spalio 18 d., terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius arba, jei įmanoma, įteisinti šį statinį arba nugriauti savavališkos statybos padarinius skolininkė turėjo 9 mėnesių terminą, tačiau per šį terminą jokių skolininkė jokių veiksmų neatliko. Priešingų duomenų skolininkė nepateikė. Kaip teisingai Inspekcija nurodo, tik 2019-11-25 raštu Nr. (23.24E)-2D-15174 „Dėl 2018-10-18 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 priverstinio vykdymo“ iniciavus priverstinį privalomojo nurodymo vykdymą, bei antstolei su pareiškimu „Dėl baudos skyrimo“ pasikreipus į teismą nagrinėjamoje byloje (antstolės pareiškimas teisme gautas 2020-02-06), t. y. jau bylos nagrinėjimo metu skolininkė ėmėsi aktyvių veiksmų – 2020 m. vasario mėnesį parengtas pagalbinio ūkio paskirties pastato rekonstravimo projektas, 2020-03-05 kreiptasi dėl pritarimo projektiniams pasiūlymams. Todėl skolininkės paaiškinimai apie siekį pasibaigus privalomajame nurodyme numatytam terminui įteisinti savavališkai pastatyto medinį sandėlį, kuriuos iš dalies patvirtina jos pateikti rašytiniai įrodymai teismui, jokios esminės reikšmės šiai bylai teisingai išnagrinėti neturi. Terminas privalomajam nurodymui įvykdyti yra pasibaigęs (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalis), todėl Privalomasis nurodymas, tapęs vykdytinu dokumentu, skolininkės privalo būti vykdomas, o skolininkei jo nevykdant – svarstytinas baudos už jo neįvykdymą skyrimo jam klausimas.
10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).
11. Parenkant baudos dydį teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir sukeltas pasekmes (pažeidimo pobūdis nesukėlė didelių neigiamų pasekmių (žalos)), aplinkybę, kad skolininkė už antstolės reikalavimų nevykdymą vykdomoje byloje baudžiama pirmą kartą, į tai, kad skolininkė ėmėsi veiksmų savavališkos statybos įteisinimui nors ir pasibaigus terminui, į skolininkės paaiškinimus apie sunkią jos turtinę padėtį. Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu skolininkei V. L. skirtina bauda už privalomojo nurodymo nevykdymą konkrečia 273 Eur suma. Nustatydamas būtent tokį baudos dydį apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad privalomojo nurodymo nustatytu ir pratęstu terminu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. liepos 18 d. t .y. 273 dienas skolininkė jokių veiksmų, susijusių su privalomojo nurodymo vykdymu, neatliko, todėl paskaičiuojama po 1 Eur už kiekvieną įsipareigojimo nevykdymo dieną laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 18 d. iki 2019 m. liepos 18 d. (273 x 1 Eur). Teismo vertinimu, paskirta konkreti bauda yra pakankama sudrausminti skolininkę ir paskatinti imtis jį realių veiksmų privalomajam nurodymui kuo greičiau įvykdyti.
Dėl privalomajame nurodyme nurodytų jo neįvykdymo pasekmių taikymo
12. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 24 punkte numatyta, kad vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, susijusius su uždraudimu vykdyti tam tikrą veiklą arba įpareigojimu atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, kai skolininkas per teismo sprendime ar antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 771 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos teismui. Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, jog antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Į teismą antstolė kreipėsi, prašydama skirti skolininkui baudą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį tuo pagrindu, jog skolininkas nevykdo inspekcijos 2018-10-18 nurodymo. Taigi, byloje turėjo būti išspręstas antstolės reikalavimas dėl baudos skyrimo. Antstolė neprašė spręsti dėl privalomajame nurodyme nurodytų jo nevykdymo pasekmių ir leisti inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius. Atsiliepime į antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo suinteresuoti asmenys savo reikalavimų kelti negali. Todėl šis reikalavimas nepagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo nagrinėjamas vertinant ar tikslinga taikyti Inspekcijos atsiliepime nurodytas privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes.
13. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad Inspekcijos 2019-11-19 Nr. P3-170 potvarkiu „Dėl 2018-10-18 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 papildymo“ buvo papildytas 2018-10-18 privalomasis nurodymas jame įrašant žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Byloje nėra duomenų apie šio potvarkio panaikinimą. Kaip minėta, Inspekcijos priimtas privalomasis nurodymas pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas. Taigi, jau esant galiojančiam Inspekcijos privalomajam nurodymui, kuriame numatytos ir privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmės (Inspekcijai suteikta teisė nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis), Inspekcijos reikalavimas dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių taikymo negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas baudos paskyrimo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, neteisingai taikė teisės normas, neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl nepagrįstai nepaskyrė suinteresuotam asmeniui baudos už privalomojo nurodymo nevykdymą. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir antstolės prašymas paskirti baudą tenkinamas iš dalies – skolininkei skiriama 273 Eur dydžio bauda už 2018 m. spalio 18 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. PNSSP-100-181018-00125 nevykdymą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas antstolės A. S. pareiškimas dėl baudos skyrimo ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – antstolės A. S. prašymą dėl baudos skyrimo skolininkei V. L. tenkinti iš dalies.
Skirti skolininkei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 273 Eur baudą už 2018 m. spalio 18 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-181018-00125 nevykdymą, baudą išieškant valstybės naudai. Bauda turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 6804.
Išaiškinti, kad baudos sumokėjimas neatleidžia skolininkės V. L. nuo pareigos atlikti privalomajame nurodyme numatytus veiksmus.
Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.