- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-575-273/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10256-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Izolda Nėnienė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- L. S.
- Ieškovas
- N. S.
- Kategorijos
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.4.4.2Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
- 2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant
- 2.3.5.2.1Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus
- 3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Romeikos, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei, dalyvaujant atsakovei L. S., jos atstovei R. V., ieškovui N. S., jo atstovei advokatei N. G., išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Z. S.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. S. atstovės advokatės R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-318-454/2019 pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas N. S. ieškiniu atsakovei L. S. prašė nutraukti šalių santuoką sudarytą 2014 m. rugsėjo 6 d. Kauno rajono CMS, akto įrašas Nr. 437, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti atsakovei pavardę – S., o ieškovui pavardę – S.; nustatyti vaikų E. S. ir J. S. gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės J. S. išlaikymui 157,00 Eur, o E. S. išlaikymui 159,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšas sumokant ieškovui; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove bendrauja artimai nuo 2006 ar 2007 metų, nuo to laiko gyveno kartu, dar iki santuokos gimė sūnus E. S.. Kai sūnui buvo trys metai, atsakovė susirado kitą vyrą, susirinko savo daiktus, pasiėmė sūnų ir išsikraustė. Atskirai gyveno apie metus, ieškovas lankydavo sūnų. Vieno iš apsilankymų metu atsakovė pasiūlė taikytis. Ieškovas sutiko, nes norėjo išsaugoti šeimą. 2014 metais atsakovei pradėjus lauktis antrojo vaiko, jie susituokė. Atsakovė darbe užmezgė romaną su kroviku. Šios aplinkybės ieškovui tapo žinomos vėliau, t. y. jau po to, kai atsakovė išėjo iš darbo. Apie 2018 metus atsakovė pradėjo kalbėti, kad ji išeis gyventi atskirai, ji aiškino, kad ieškovo nemyli, kad su juo nebus, kaltino jį neištikimybe. Atsakovė išsikraustė iš šeimos namų tik todėl, kad susirado kitą vyrą, tačiau ieškovas jos kaltės neįrodinės, nemato galimybės išsaugoti šeimos, todėl santuoką nori nutraukti. Nurodė, kad ieškovas gyvena šeimos gyvenamojoje patalpoje, t. y. jo tėvams priklausančiame būste, kuriame vaikai turėjo atskirą kambarį, gyvenamasis namas yra privačioje valdoje, todėl prie namo buvo saugus atskiras kiemas, kur vaikai žaidžia, jo motina padėdavo ir ateityje padės prižiūrėti vaikus, kai ieškovas bus darbe. Atsakovė netinkamai rūpinasi vaikais. Mano, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su vaikų tėvu, dėl ko vaikai ir toliau gyventų saugioje ir jiems įprastoje aplinkoje, turėtų galimybę bendrauti su artimais giminaičiais – ieškovo tėvais. Jaunesniojo sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro – 314,00 Eur. Vyresniojo sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro – 317,00 Eur. Atsakovė prie vaikų išlaikymo turi prisidėti lygiomis dalimis. Santuokoje šalys nėra įgiję jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturi prievolių.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. S. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolatinį darbą, kad galėtų materialiai apsirūpinti pati ir aprūpinti abu vaikus, nes ieškovas šios savo pareigos vengė. Iš ieškovo yra priteistas išlaikymas sūnui E. S. po 300 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, tačiau šios savo pareigos ieškovas iš esmės niekada nevykdė. Ieškovas dažnai girtaudavo, niekada neturėjo nuolatinio pastovaus darbo, keldavo prieš atsakovę ranką, buvo neištikimas ir nelojalus šeimai. Abu vaikai yra stipriai vienas prie kito prisirišę emociškai. Nurodė, kad tikra atsakovės apsisprendimo palikti ieškovą priežastis buvo dėl ieškovo nuolatinio girtavimo, neištikimybės, dėl savo kaip tėvo pareigos vykdymo vengimo. Ieškovas yra kaltas dėl šeimos iširimo. Atsakovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nustatyti konkrečią tėvo bendravimo su vaikais bei dalyvavimo juos auklėjant tvarką ir nepilnamečiams vaikams iš ieškovo priteisti išlaikymą po 215 Eur kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, nutraukė šalių santuoką, sudarytą 2014 m. rugsėjo 6 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 437), pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovui paliko pavardę „S.“, atsakovei – ikisantuokinę pavardę „J.“; nustatė nepilnamečių vaikų E. S. ir J. S. gyvenamąją vietą su ieškovu; nustatė, kad atsakovė su nepilnamečiais vaikais bendraus tokia tvarka: 1) motina su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, motinai paimant vaikus penktadienį 18 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą sekmadienį iki 19.00 val. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val.; 2) motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.30 val., motinai paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose; 3) pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, vaikai praleidžia su tėvu, todėl motina su vaikais pirmą birželio savaitgalį bendrauja penktadienį ir šeštadienį, paimant vaikus penktadienį nuo 18 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą šeštadienį iki 20 val. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val.; 4) motina su vaikais per didžiąsias metų šventes – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas bendrauja tokia tvarka: a) nelyginiais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ir gruodžio 25 d. (1-a Šv. Kalėdų diena) motina paima vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos gruodžio 25 d. iki 18.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas; b) lyginiais metais, gruodžio 25 ir 26 d. (1-a ir 2-a Šv. Kalėdų diena) motina paima vaikus gruodžio 25 d. nuo 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos gruodžio 26 d. iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas; c) lyginiais metais per Naujuosius metus motina paima vaikus gruodžio 31 d. nuo 17.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos sausio 1 dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas; d) lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną motina paima vaikus nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną su vaikais bendrauja tėvas; e) nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną motina paima vaikus nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaiko tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.; 5) Motina su vaikais jų atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) metu bendrauja tokia tvarka: a) rudens atostogų metu motina su vaikais bendrauja 3 (tris dienas), motinai paimant vaikus 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą trečios dienos vakare iki 19.30 val. Lyginiais metais motina su vaikais bendrauja pirmas tris atostogų dienas, nelyginiais metais – paskutines tris atostogų dienas. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.; b) žiemos atostogų metu (nuo gruodžio 27 d. iki sausio 6 d.) motina su vaikais bendrauja 4 (keturias dienas), motinai paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų motina sutartą vietą ketvirtos dienos vakare iki 19.30 val. Nelyginiais metais motina su vaikais bendrauja pirmas keturias atostogų dienas, lyginiais metais – paskutines keturias atostogų dienas. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.; c) pavasario atostogų metu motina su vaikais bendrauja 3 (tris) dienas. Nelyginiais metais motina su vaikais bendrauja tris paskutines atostogų dienas; lyginiais metais – pirmas tris pavasario atostogų dienas, motinai paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val., ir grąžinant juos trečią atostogų dieną iki 19.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.; d) vasaros atostogų metu motina su vaikais bendrauja sekančiai: birželio mėnesį pagal šios tvarkos 1 ir 2 punktus; liepos ir rugpjūčio mėnesiais motina praleidžia su vaikais po 15 (penkiolika) dienų pakaitomis su vaikų tėvu: lyginiais metais nuo liepos mėnesio 1 d. iki 15 dienos ir rugpjūčio mėnesio 1 iki 15 dienos, motinai paimant vaikus pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą, informuojant vaikų tėvą apie planuojamą atostogų laiką prieš penkias dienas. Šalys susitaria, kad vaikams ar vienam jų išvykus į stovyklą (-as), tėvo ir motinos bendravimo su vaikais šiame punkte numatytos atostogų dienos kitu laiku nekompensuojamos; 6) ligos atveju, esant medicininiams dokumentams iš vaikus prižiūrinčios gydytojos, ir vaikams ar vienam jų nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas su sergančiu vaiku nustatomas po lygiai, tai yra, nuo sprendimo priėmimo dienos, pirmo vaiko susirgimo metu mažametis gyvena su vaiko tėvu, antro susirgimo metu su vaiko motina. Šalys įpareigojamos viena kitą informuoti apie vaiko ligą SMS žinute iš karto po to kai apsilanko gydymo įstaigoje. Ligos laikotarpiu vaiko neslaugančiam tėvui / motinai turi būti sudaryta galimybė lankyti vaiką jo buvimo vietoje; 7) motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vaikų tėvui galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus; 8) motina turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonės vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis; 9) tėvų atostogų metu tėvas ir motina kiekvieno iš jų bendravimo su vaikais metu turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 15 dienų išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, apie išvykimą informuodami raštu (SMS, elektroniniu paštu) vienas kitą prieš 7 dienas; 10) tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje prieš vieną mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą; 11) bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini jeigu nesikerta su tvarkos 3, 4, 5, 6 punktais, tai yra, pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką; 12) šalys viena su kita kontaktuoja: ieškovo mobilaus ryšio telefonu: (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) atsakovės mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini) priteisė iš atsakovės nepilnamečiui vaikui J. S. po 157,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovės nepilnamečiui vaikui E. S. po 159,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą; priteisė iš atsakovės ieškovui 75,00 Eur žyminį mokestį, 1 000,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti; priteisė iš atsakovės valstybei 85,00 Eur žyminį mokestį, 3,14 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu; grąžino ieškovui 75,00 Eur žyminį mokestį.
5. Dėl santuokos nutraukimo. Teismas nustatė, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas vienas kitą remti moraliai bei materialiai, būti vienas kitam lojaliais, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismui nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas tenkino atsakovės prašymą pasilikti iki santuokos turėtą pavardę „Januškaitė“.
6. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos. Teismas nustatė, kad šalys susilaukė vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini). Atsakovei pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti su sūnumi E.. Teismas, įvertinęs dabartinę šeimos situaciją bei atsižvelgęs į tai, kad ieškovo namuose nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos šeimos aplinkos sąlygos, vaikams aplinka įprasta nuo gimimo, bei atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų nuomonę, mažamečių vaikų tarpusavio ryšį, padarė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų poreikius.
7. Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Teismas nustatė, kad šalių pateikti pasiūlymai dėl bendravimo tvarkos su vaikais yra labai panašūs. Ieškovo pateiktas pasiūlymas yra labiau detalizuotas, todėl teismo vertinimu ieškovo pasiūlymas yra priimtinesnis, suteiksiantis abejiems tėvams maksimalias ir lygias galimybes bendrauti su vaikais.
8. Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismas nustatė, kad atsakovė su ieškovo paskaičiuotu išlaikymo dydžiu posėdyje sutiko, todėl teismo vertinimu, nurodytos išlaidos minimalios, atsakovė sutinka su tokiu paskaičiavimu, todėl jų dydžio pagrįstumo nereikia papildomai įrodinėti. Teismas sprendė, kad nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos. Teismas pripažino, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo.
9. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas nustatė, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 75,00 Eur, todėl 75,00 Eur žyminio mokesčio dalis ieškovui turi būti grąžinta. Ieškinį patenkinus, ieškovo sumokėtą 75,00 Eur žyminį mokestį teismas priteisė ieškovui iš atsakovės. Kadangi ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.), ieškinį patenkinus, teismas iš atsakovės valstybei priteisė 85,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad ieškovas patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškinį patenkinus, šias išlaidas teismas priteisė ieškovui iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą: nustatyti nepilnamečio E. S. gyvenamąją vietą su ieškovu, o nepilnamečio J. S. gyvenamąją vietą su atsakove; rezoliucinę sprendimo dalį „Motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.30 val., motinai paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose.“ pakeisti ir ją suformuluoti taip: „Motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir pristatant juos į jų ugdymo įstaigą ketvirtadienį. Motina privalo ne vėliau kaip iki kiekvieno trečiadienio 13 val. informuoti vaikų tėvą apie ketinimą pasinaudoti šia tvarka. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose.“; rezoliucinę sprendimo dalį “„Motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vaikų tėvui galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus.“ pakeisti ir ją suformuluoti taip: „Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vienas kitam galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus.“; rezoliucinę sprendimo dalį „Priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui J. S. po 157,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečiams vaikams E. S. ir J. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą. Priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui E. S. po 159,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.“ pakeisti ją išdėstant taip: „Priteisti iš ieškovo nepilnamečiui vaikui J. S. po 157,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisti iš atsakovės nepilnamečiui vaikui E. S. po 159,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. gruodžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečiui E. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą, o nepilnamečiui J. S. priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovę; pakeitus teismo sprendimą, atitinkamai paskirstyti iš atsakovės priteistas bylinėjimosi išlaidas; priteisti iš ieškovo visas atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodė tokius motyvus:
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
10.1. Teismo argumentai nėra pakankami tam, kad abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu;
10.2. VTAS byloje buvo pateikusi kelias išvadas. 2018 m. liepos 16 d. išvadoje VTAS nurodė, kad vaikų interesus labiausiai atitiktų situacija, kuomet J. S. gyventų su atsakove, o E. S. – su ieškovu. 2019 m. birželio 4 d. išvadoje VTAS nurodė, kad vaikų interesus labiau atitiktų abiejų vaikų gyvenimas kartu su atsakove. 2019 m. lapkričio 6 d. išvadoje VTAS radikaliai pakeitė nuomonę ir nurodė, jog abiejų vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškovu;
10.3. VTAS išvada ir teismo sprendimas dalyje dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra paviršutiniškas ir nemotyvuotas. E. S. pareiškimai ir nuomonė turi būti vertinama kritiškai, atsižvelgiant į jo amžiaus bei charakterio ypatybes, į jo polinkį manipuliuoti;
10.4. Aplinkybė, kad ieškovo namuose nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos šeimos aplinkos sąlygos, negali būti motyvas nenustatyti vieno iš vaikų gyvenamąją vietą su atsakove, nes VTAS nustatė, kad jos gyvenamojoje vietoje taip pat yra tinkamos sąlygos vaikams gyventi. Nėra jokių duomenų, kad atsakovės gyvenamojoje vietoje vaikams aplinka būtų neįprasta;
10.5. Teismas nenurodė, kuriuo konkrečiai atveju išreikšta vaikų nuomone jis vadovaujasi. Abu vaikai savo nuomonę ne kartą keitė. Byloje dėl teismo leidimo išavimo (Kauno apylinkės teismo byla Nr. S2-29184-959/2018) 2018 m. lapkričio 13 d. apklausos teisme metu E. S. nurodė, jog jis norėtų gyventi su mama ir broliu. 2019 m. sausio 31 d. pagalbos plane užfiksuota Vaikų globos centro “Gynia” atstovės informacija, kad „Paklausus vaikų į kuriuos namus jie norėtų grįžti, vaikai mėtosi, vieną dieną teigia, jog norės pas mama, kitą – pas tėtį“. Teismas neatliko įrodymų analizės ir vertinimo. Vaikų tarpusavio ryšys nėra lemiamas;
10.6. Teismas netinkamai taikė CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtintą principinę nuostatą, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios. Teismas neatsižvelgė į Europos šalių praktikos tendencijas;
Dėl bendravimo su vaikais tvarkos
10.7. Atsižvelgiant, kad atsakovė dirba iki 16.30 val., faktiškai ji gali pasiekti vaikų ugdymo įstaigas tik apie 17 val. Grįžus su vaikais į namus, bendravimas su jais gali trukti labai trumpai, nes 19 val. juos jau reikia išvežti pas ieškovą. Atsakovė su abiem vaikais gali būti savo namuose tik kas antrą savaitgalį ir tik 4 valandas vieną kartą per savaitę darbo dienomis. Toks retas bendravimas su vienu iš tėvų veda prie tėvų atstūmimo sindromo išsivystymo ir kenkia vaikų interesams, neatitinka tėvo ir motinos lygių teisių principo, vaiko teisės palaikyti ryšį su abiem tėvais;
Žemesnės instancijos teismas
10.8. Teismas nenustatė ieškovui analogiškos nustatytos atsakovei pareigos bendravimo su vaikais metu sudaryti atsakovei galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus. Šalys, kaip vaikų tėvai, nebuvo traktuojami lygiai. Nėra jokios priežasties trukdyti atsakovei bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis su vaikais tuo metu kai jie yra pas ieškovą;
Dėl išlaikymo priteisimo
10.9. Teismas neteisingai išsprendė išlaikymo sumų priteisimo klausimą, sprendime iš atsakovės priteisdamas kasmėnesines vaikų išlaikymo sumas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) ir nenustatęs, kad išlaikymo suma neskaičiuojama už tą laikotarpį kai vaikai buvo su atsakove bei laikinojoje globoje. Nuo 2018 m. spalio 15 d. abu vaikai buvo perduoti laikiniesiems globėjams. Laikinoji globa buvo panaikinta 2019 m. balandžio 13 d., todėl už šį laikotarpį atsakovė neprivalo mokėti išlaikymo ieškovui. Panaikinus laikinąją globą vienas vaikas buvo grąžintas ieškovui, kitas – atsakovei;
10.10. Arba iš abiejų tėvų turėtų būti priteista išlaikymo suma už laikotarpį nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo priėmimo, mokama už atitinkamo vaiko išlaikymą, arba, vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principu, atsižvelgiant į tai, kad abiejų vaikų poreikiai įvertinti vienoda suma, konstatuotina, jog nei vienas iš tėvų neturi mokėti su juo negyvenusio vaiko išlaikymo išlaidų iki teismo sprendimo priėmimo dienos;
10.11. Net ir tuo atveju, jeigu nebūtų tenkinta apeliacinio skundo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti pakeista sprendimo dalis dėl vaikų išlaikymo mokėjimo, nustatant, kad atsakovė turi mokėti išlaikymą vaikams tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
11.1. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino, kad abu vaikai turi augti kartu, tačiau apeliaciniame skunde išsakė kitokią nuomonę – kad vaikai turi gyventi atskirai;
11.2. Silpnas ryšys tarp abiejų vaikų susiklostė dėl to, kad atsakovė išsikėlė gyventi atskirai, pasiimdama sūnų J., o E., išreiškęs norą likti buvusiuose šeimos namuose, liko gyventi su ieškovu. Tuo metu sūnus J. buvo dar mažas, dėl ko tarp vaikų nebuvo susiformavęs artimas ryšys, kuris jaunesniajam sūnui paaugus, negalėjo formuotis ir tvirtėti, dėl vaikų gyvenimo atskirai;
11.3. Atsakovės reikalavimas neturėtų būti tenkinamas dar ir todėl, kad po to, kai vaikai buvo grąžinti šeimai, sūnui E. gyvenant kartu su atsakove, jis ne kartą socialinei darbuotojai skundėsi, kad namuose yra nuolat paliekamas vienas, kad motina naktimis išvažiuoja iš namų, t. y. atsakovė vaikų auginimui nėra subrendusi. Atsakovės atžvilgiu nėra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto sūnaus E. atžvilgiu;
11.4. VTAS atsakovei nepalankią išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo davė atsižvelgdami į atsakovės elgesį pagalbos šeimai teikimo metu: atsakovė nedalyvavo šeimos mediacijoje, nesilankė pas psichologą, sūnui E. gyvenant su ja, neužtikrino jam psichologinės pagalbos, nors VTAS buvo nurodžiusi psichologinės pagalbos vaikui būtinybę;
11.5. Atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš sūnų J., ir nors šis tyrimas nutrauktas, tai rodo, kad atsakovei trūksta įgūdžių auklėjant vaikus.
Dėl motinos ir vaikų bendravimo tvarkos
11.6. Teismo sprendimu nustatyta tvarka buvo abiejų šalių aptarta teismo posėdyje ir šalys dėl šios tvarkos sutarė, todėl tvarka neturi būti keičiama;
11.7. Atsakovės prašomas pakeitimas yra minimalus, be to, jis susiaurina atsakovės galimybes bendrauti su vaikais. Atsakovė pageidauja darbo savaitės eigoje bendrauti ne dvi dienas, o vieną, numatant galimybę vaikus paimti nuo 6 val. ir juos pristatyti į lavinimo įstaigą ketvirtadienį ryte;
11.8. Bylos nagrinėjimo metu, teismas buvo nustatęs tėvų bendravimo su vaikais tvarką, kuomet pas kiekvieną iš šalių gyveno po vieną vaiką. Atsakovė visiškai nebendrauja su vaikais darbo savaitės eigoje, nepilna apimtimi pasinaudoja ir jai priklausančiais savaitgaliais.
Dėl išlaikymo priteisimo momento
11.9. Šioje dalyje ieškovas su atsakovės reikalavimu sutinka iš dalies, t. y. išlaikymas abiem vaikams iš atsakovės turi būti priteistas ne nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo 2019 metų rugpjūčio 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
13. Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei priteisto nepilnamečiams vaikams išlaikymo momento.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu
14. CK 3.169 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kilus ginčui dėl tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, vaiko norus ir pažiūras, kt. Be to, teismai turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
15. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jam reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan. Pažymėtina, kad teismo sprendimo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010).
16. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi būti išsiaiškinti vaiko norai ir pažiūros nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų juos suformuluoti ir išreikšti. Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis). Vertindamas vaiko išsakytą norą gyventi su tėvu ar motina, teismas turi išsiaiškinti vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, t. y. aplinkybes, kurios nulemia tokį vaiko apsisprendimą. Tai yra svarbi sąlyga, nes būtent prisirišimo pagrindas (natūralus ar nulemtas vieno iš tėvų elgesio ar nuomonės) nulemia vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010). Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).
17. Skundžiamu teismo sprendimu nepilnamečių vaikų E. S. gim. (duomenys neskelbtini) ir J. S. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su jų tėvu N. S.. Tokį sprendimą teismas priėmė atsižvelgęs į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019-11-06 galutinę papildomą išvadą, kurioje nurodyta, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Bylos nagrinėjimo metu buvo įvertinas atsakovės elgesys pagalbos šeimai teikimo metu – iš SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro 2019-09-19 ir 2019-10-25 pagalbos S. šeimai planų matosi, kad atsakovė nevykdė duotų rekomendacijų: nedalyvavo šeimos mediacijoje, nesilankė pas psichologą, sūnui E. gyvenant su ja neužtikrino jam psichologinės pagalbos. Teismas įvertino ir tai, kad atsakovės L. S. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto mažamečio sūnaus E. atžvilgiu, šiuo metu jai apribotos galimybės bendrauti su vaiku. L. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir neieškoti ryšio su sūnumi E., įskaitant bendravimą telefonu.
18. Teismas nustatė, kad ieškovo N. S. namuose nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos šeimos aplinkos sąlygos, abu vaikai kartu su tėvu gyvena nuo gimimo jiems pažįstamoje aplinkoje, tarp brolių stebimas artimas ryšys. Iš vaiko nuomonės išklausymo aktų matosi, kad vaikai patenkinti dabartinėmis gyvenimo sąlygomis, jie nori gyventi kartu, vyresnysis sūnus E. ieškovą apibūdino kaip gerą ir rūpestingą tėvą, su kuriuo ruošia pamokas, kartu vyksta į svečius ir pramogauja. Esant šiems duomenims teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu N. S. geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų poreikius.
19. Nors apeliantė L. S., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo sūnaus J. S. gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir nurodo, kad teismo argumentai dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu N. S. nėra pakankami, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė tokio savo reikalavimo nepagrindė. Teisėjų kolegijos nuomone, nepilnamečių vaikų gyvenamoji aplinka saugi ir sveika, atitinka reikalavimus, užtikrinančius vaikų normalų vystymąsi, atsižvelgiant į vaikų amžių bei kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį. Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis būtų tikslinga nepilnamečius brolius augančius kartu atskirti vienas nuo kito ar pakeisti vieno iš vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl pirmosios teismo sprendimo dalis dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo paliekama nepakeista.
Dėl bendravimo tvarkos
20. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal CK 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.) Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1 d., 2 d.). Tėvams nesitariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 str. 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).
21. Pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinės dalies antru punktu nustatė, kad motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.30 val., motinai paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose.
22. Apeliantė nesutikdama su nustatytos bendravimo tvarkos antru punktu nurodo, kad esant tokiai bendravimo savaitės dienomis tvarkai vaikai vargu ar išsiugdytų jausmą, kad atsakovės namai yra ir jų namai, greičiau jie jausis kaip reti svečiai. Apeliantė siūlo šį punktą pakeisti ir jį suformuluoti taip: „ motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir pristatant juos į ugdymo įstaigą ketvirtadienį. Motina privalo ne vėliau kaip iki kiekvieno trečiadienio 13 val. informuoti vaikų tėvą apie ketinimą pasinaudoti šia tvarka. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuosiuose popamokiniuose užsiėmimuose“.
23. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės pasiūlyta jos ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka savaitės dienomis, nes tokiu būdu apeliantei bus sudaryta galimybė kuo daugiau praleisti laiko su sūnumis bei stiprinti jos ir vaikų tarpusavio ryšį.
24. Nustatytos bendravimo tvarkos septintas punktas numato, kad motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vaikų tėvui galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.) bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus. Kadangi teismas nenustatė analogiškos ieškovo pareigos, todėl, apeliantės nuomone, ieškovas ir atsakovė, kaip vaikų tėvai nebuvo traktuojami vienodai. Apeliantė nurodo, kad nėra jokios priežasties trukdyti atsakovei bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis su vaikais tuo metu, kai jie yra pas ieškovą, todėl siūlo teismo sprendimą atitinkamoje dalyje pakeisti nustatant, kad: „Tėvas ir motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vienam kitam galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus“.
25. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatant atsakovės ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką nėra pagrindo išvadai, kad vaikų tėvai nebuvo traktuojami vienodai. Bendravimo tvarkos aštuntas punktas numato, kad motina turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonėmis vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis. Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu, todėl atsakovei nustatyta pareiga informuoti ieškovą vaikui susirgus nėra perteklinė. Be to, ir bendravimo tvarkos šeštas punktas numato abiejų šalių pareigą informuoti viena kitą apie vaiko ligą SMS žinute.
26. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta atsakovės L. S. su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarka iš esmės atitinka nepilnamečių vaikų interesus ir sudaro galimybę skyrium gyvenančiai motinai pagal esamą situaciją maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikus, todėl pakeitus nustatytos bendravimo tvarkos antrą punktą, likusi sprendimo dalis, kuria nustatyta nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su motina, paliekama nepakeista.
Dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams momento
27. Teismas skundžiamu teismo sprendimu priteisė iš atsakovės nepilnamečiui vaikui J. S. po 157,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovės nepilnamečiui vaikui E. S. po 159,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiams vaikams priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą.
28. Atsakovė L. S. nesutikdama su išlaikymo priteisimo momentu nurodo, kad teismas iš atsakovės priteisė kasmėnesines vaikų išlaikymo sumas nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) nenustatęs, kad išlaikymo suma neskaičiuojama už tą laikotarpį kai vaikai buvo su atsakove bei laikinojoje globoje. Nuo 2018 m. spalio 15 d. abu vaikai buvo perduoti laikiniesiems globėjams. Laikinoji globa buvo panaikinta 2019 m. balandžio 13 d., todėl už šį laikotarpį atsakovė neprivalo mokėti išlaikymo. Panaikinus laikinąją globą vienas vaikas buvo grąžintas ieškovui, kitas – atsakovei, todėl atsakovės nuomone, ji turėtų mokėti išlaikymą tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas N. S., iš dalies sutikdamas su apeliantės reikalavimu nurodo, kad išlaikymo atsiradimo diena teismo sprendime turėtų būti nurodyta 2019 m. rugpjūčio 1 d.
29. CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Iš SBĮ Kauno rajono Socialinių paslaugų centro 2019-10-25 pagalbos S. šeimai plano matosi, kad abu nepilnamečiai vaikai nuo 2019-09-09 gyvena pas tėvą N. S.. Nuo abiejų vaikų apsigyvenimo pas ieškovą atsakovė jų išlaikymui lėšų neteikė, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad skundžiamu teismo sprendimu išlaikymo priteisimo momentas turėtų būti pakeistas, nustatant, kad atsakovės pareiga išlaikyti abu nepilnamečius vaikus atsirado nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jos yra pagrindas pakeisti atsakovės L. S. nustatytos su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarkos antrą punktą bei pakeisti priteisto išlaikymo momentą, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas iš dalies (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
31. Į bylą pateiktas 2020 m. kovo 31 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad ieškovas N. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi atsakovės L. S. apeliacinis skundas tenkinamas 33 proc., todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovės L. S. priteisti 67 proc. jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 201 Eur (CPK 98 straipsnis).
32. Paduodat apeliacinį skundą atsakovė L. S. sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, o nuo 172 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 21 d. nutartimi buvo atleista, todėl apeliacinį skundą patenkinus 33 proc. yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovei 16 Eur sumokėto žyminio mokesčio bei 57 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 10 d. sprendimo rezoliucinės dalies antrą punktą, kuriuo nustatyta, kad „motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.30 val., motinai paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose“ pakeisti ir išdėstyti taip: „Motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės trečiadienį pasiimdama vaikus iš ugdymo įstaigos nuo 16.00 val. ir pristatant juos į ugdymo įstaigą ketvirtadienį. Motina privalo ne vėliau kaip iki kiekvieno trečiadienio 13 val. informuoti vaikų tėvą apie ketinimą pasinaudoti šia tvarka. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuosiuose popamokiniuose užsiėmimuose“.
Nustatyti, kad iš atsakovės L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų E. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. a. k. (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo momentas yra ne nuo ieškinio pateikimo dienos (2018 m. birželio 1 d. ), o nuo 2019 m. rugsėjo 9 d.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui N. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 201 Eur (du šimtus vieną eurą) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo N. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei L. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 16 Eur (šešiolika eurų) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti iš N. S. a. k. (duomenys neskelbtini) 57 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.