Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Zitai Surdokaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. S. ieškinį atsakovei L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje nustatyta, jog ieškovės ir atsakovo santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., el. b. l. 21).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.100 ir kituose straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Be to, pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Iš šalių procesinių dokumentų ir duotų paaiškinimų akivaizdu, kad sutuoktiniai abu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, tai yra, sutuoktinių pareigą vienas kitą remti, kuri reiškia, jog sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nėra jokių abejonių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi. Teismo posėdžio metu šalys pripažino, kad santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, daro išvadą, kad dėl santuokos iširimo, abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, nesiekė išsaugoti santuokos, todėl yra pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Atsakovė posėdžio metu nurodė, jog pageidauja pasilikti iki santuokos turėtą pavardę „J.“. Šis atsakovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

CK 3.72 straipsnis nustato buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo tvarką ir sąlygas. Nutraukiant santuoką turi būti išspręstas sutuoktinių vienas kito išlaikymo ir jų bendro turto padalinimo klausimas. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo vienas iš kito jie neprašo priteisti, todėl teismas sutuoktinių tarpusavio išlaikymo po santuokos nutraukimo klausimo nesprendžia (CK 3.72 straipsnis).

Dėl turto padalinimo

Teismas spręsdamas klausimą dėl santuokos nutraukimo privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neįgijo (1 t., el. b. l. 14–15). Todėl turtas nedalintinas.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Sutuoktiniai nurodė, kad kreditorių neturi.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

Šalys susilaukė vaikų E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., el. b. l. 9, 10).

Ieškovas prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo. Atsakovė prašo šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Posėdyje atsakovė ir jos atstovė paaiškino, kadangi atsakovei pritaikyta kardomoji priemonė nebendrauti su sūnumi E., tai gyvenamoji vieta sūnaus J. turėtų būti nustatyta su atsakove, kad nebūtų visiškai prarastas ryšys su vaiku.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, kylant ginčui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnis).

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė galutinę papildomą išvadą (3 t., el. b. l. 105–107). Buvo vertinta šeimos situacija, rekomenduota vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, sudaryti sąlygas mamai bendrauti su vaikais, rekomenduota psichologo pagalba visiems šeimos nariams, tėvams individualiai ugdyti tėvystės įgūdžius, bendradarbiauti su specialistais. Šios tarnybos nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams tiek pas ieškovą, tiek ir pas atsakovę yra sudarytos tinkamos buities sąlygos. Vertinant nepilnamečių vaikų dabartinę gyvenamąją aplinką, pažymėtina, kad abu vaikai šiuo metu kartu su tėvu gyvena nuo gimimo jiems pažįstamoje aplinkoje, tarp brolių stebimas artimas ryšys, vaikai patenkinti dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. Atkreiptinas dėmesys, kad L. S. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo smurto mažamečio sūnaus E. atžvilgiu, šiuo metu mamai apribotos galimybės bendrauti su vaiku. L. S. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir neieškoti ryšio su sūnumi E., įskaitant bendravimą telefonu. Pritaikyta atsakovei kardomoji priemonė yra laikinas apribojimas. Išvadoje nurodyta, jog L. S. turėtų kreipti didesnį dėmesį į specialistų rekomendacijas stiprinant ryšį su sūnumi E.. Be to, rekomenduotinas vaikų tėvų tarpusavio santykių gerinimas, kiek tai yra susiję su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu, glaudesnis bendradarbiavimas su specialistais.

Įvertinus dabartinę šeimos situaciją bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovo N. S. namuose nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos šeimos aplinkos sąlygos, vaikams aplinka įprasta nuo gimimo, bei atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų E. ir J. S. nuomonę, mažamečių vaikų tarpusavio ryšį, darytina išvada, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu N. S., labiausiai atitiks nepilnamečių vaikų poreikius (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos bylose, akcentuoja, kad šeimos santykiai iš kitų civilinių santykių išsiskiria specifiniais požymiais, kurie savo ruožtu lemia šeimos santykių teisinio reglamentavimo ypatumus. CK 3.3. straipsnyje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai, kuriuos turi atitikti šeimos santykių tvarkymas, šeimos normų aiškinimas bei taikymas. Vienas iš CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų principų – prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti. Šį principą išreiškia ir CK 3.3 straipsnio 2 dalies reikalavimas šeimos įstatymus taikyti taip, kad nepilnamečiai vaikai būtų apsaugoti nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).

CK 3.170 straipsnyje įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaikais, teisė ir pareiga bendrauti su jais ir dalyvauti auklėjime. Vaikai turi teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokią teisę pirmiausia turi užtikrinti patys tėvai: tas, kuris gyvena su vaikais – nekliudydamas bendrauti antrajam, o tas, kuris gyvena atskirai – įgyvendindamas savo teisę ir vykdydamas pareigą bendrauti su vaikais ir auklėti juos.

CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Ieškovas prašė nustatyti su vaikais bendravimo tvarką pateikdamas pasiūlymą (2 t., el. b. l. 183–186). Atsakovė taip pat pateikė pasiūlymą dėl bendravimo su vaikais tvarkos (2 t., el. b. l. 20–25). Proceso šalių pateikti pasiūlymai dėl bendravimo tvarkos su vaikais yra labai panašūs. Ieškovo pateiktas pasiūlymas yra labiau detalizuotas. Todėl laikytina, kad ieškovo pasiūlymas yra priimtinesnis, suteiks abiems tėvams maksimalias ir lygias galimybes bendrauti su vaikais.

Teismo vertinimu, nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustačius su ieškovu nustatytina skyrium gyvenančios atsakovės bendravimas su vaikais tokia tvarka:

1. Motina su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, motinai paimant vaikus penktadienį 18 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą sekmadienį iki 19.00 val. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val.

2. Motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.30 val., motinai paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose.

3. Pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, vaikai praleidžia su tėvu, todėl motina su vaikais pirmą birželio savaitgalį bendrauja penktadienį ir šeštadienį, paimant vaikus penktadienį nuo 18 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą šeštadienį iki 20 val. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val.

4. Motina su vaikais per didžiąsias metų šventes – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas bendrauja tokia tvarka:

a) nelyginiais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ir gruodžio 25 d. (1-a Šv. Kalėdų diena) motina paima vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos gruodžio 25 d. iki 18.00 val. į Vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas.

b) lyginiais metais, gruodžio 25 ir 26 d. (1-a ir 2-a Šv. Kalėdų diena) motina paima vaikus gruodžio 25 d. nuo 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos gruodžio 26 d. iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas.

c) lyginiais metais per Naujuosius metus motina paima vaikus gruodžio 31 d. nuo 17.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos sausio 1 dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas.

d) lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną motina paima vaikus nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną su vaikais bendrauja tėvas.

e) nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną motina paima vaikus nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaiko tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

5. Motina su vaikais jų atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) metu bendrauja tokia tvarka:

a) rudens atostogų metu motina su vaikais bendrauja 3 (tris dienas), motinai paimant vaikus 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą trečios dienos vakare iki 19.30 val. Lyginiais metais motina su vaikais bendrauja pirmas tris atostogų dienas, nelyginiais metais – paskutines tris atostogų dienas. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

b) žiemos atostogų metu (nuo gruodžio 27 d. iki sausio 6 d.) motina su vaikais bendrauja 4 (keturias dienas), motinai paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų motina sutartą vietą ketvirtos dienos vakare iki 19.30 val. Nelyginiais metais motina su vaikais bendrauja pirmas keturias atostogų dienas, lyginiais metais – paskutines keturias atostogų dienas. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

c) pavasario atostogų metu motina su vaikais bendrauja 3 (tris) dienas. Nelyginiais metais motina su vaikais bendrauja tris paskutines atostogų dienas; lyginiais metais – pirmas tris pavasario atostogų dienas, motinai paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val., ir grąžinant juos trečią atostogų dieną iki 19.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

d) vasaros atostogų metu motina su vaikais bendrauja sekančiai: birželio mėnesį pagal šios tvarkos 1 ir 2 punktus; liepos ir rugpjūčio mėnesiais motina praleidžia su vaikais po 15 (penkiolika) dienų pakaitomis su vaikų tėvu: lyginiais metais nuo liepos mėnesio 1 d. iki 15 dienos ir rugpjūčio mėnesio 1 iki 15 dienos, motinai paimant vaikus pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą, informuojant vaikų tėvą apie planuojamą atostogų laiką prieš penkias dienas. Šalys susitaria, kad vaikams ar vienam jų išvykus į stovyklą (-as), tėvo ir motinos bendravimo su vaikais šiame punkte numatytos atostogų dienos kitu laiku nekompensuojamos.

6. Ligos atveju, esant medicininiams dokumentams iš vaikus prižiūrinčios gydytojos, ir vaikams ar vienam jų nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas su sergančiu vaiku nustatomas po lygiai, tai yra, nuo sprendimo priėmimo dienos, pirmo vaiko susirgimo metu mažametis gyvena su vaiko tėvu, antro susirgimo metu su vaiko motina. Šalys įpareigojamos viena kitą informuoti apie vaiko ligą SMS žinute iš karto po to kai apsilanko gydymo įstaigoje. Ligos laikotarpiu vaiko neslaugančiam tėvui / motinai turi būti sudaryta galimybė lankyti vaiką jo buvimo vietoje.

7. Motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vaikų tėvui galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus.

8. Motina turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonės vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis.

9. Tėvų atostogų metu tėvas ir motina kiekvieno iš jų bendravimo su vaikais metu turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 15 dienų išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, apie išvykimą informuodami raštu (SMS, elektroniniu paštu) vienas kitą prieš 7 dienas.

10. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje prieš vieną mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą.

11. Bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini jeigu nesikerta su tvarkos 3, 4, 5, 6 punktais, tai yra, pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką.

12. Šalys viena su kita kontaktuoja: N. S. mobilaus ryšio telefonu: (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), L. S. mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnoja mąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tai reiškia, kad tėvų turtinė padėtis vertinama ne tik pagal faktinę situaciją (turimą turtą, gaunamas pajamas ir kt.), bet ir pagal tai, ar tėvai ėmėsi visų jų amžių ir sveikatos būklę atitinkančių priemonių užtikrinti savo vaikams pakankamą išlaikymą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013).

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaikų: J. S. išlaikymui 157,00 Eur, o E. S. išlaikymui 159,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės. Atsakovė su ieškovo paskaičiuotu išlaikymo dydžiu posėdyje sutiko.

Teismo vertinimu, nurodytos išlaidos minimalios, atsakovė sutinka su tokiu paskaičiavimu, todėl jų dydžio pagrįstumo nereikia papildomai įrodinėti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, laikytina, kad nurodytos išlaidos skirtinos nepilnamečiams vaikams yra realios ir protingos. Pripažintina, kad abu tėvai vienodai turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Be to, paprastai didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikai, nes gyvenant su vaikais iškyla nenumatytų išlaidų, reikalingų jų vystymui, auklėjimui, ugdymui.

Teismas pabrėžia, kad vaikams turi būti sudarytos materialinės sąlygos, įvertinant tėvų galimybes, ne tik patenkinti minimalius būtinus poreikius, bet ir gauti sveikesnį maistą, kokybiškesnius rūbus, avalynę, kuo daugiau lavinti vaikus, įgyti vaikams reikiamų priemonių ugdymui ir panašiai, kad vaikai užaugtų pilnavertėmis, harmoningomis bei visapusiškomis asmenybėmis.

Įvertinus nurodytus vaikų poreikius, taip pat atsižvelgiant į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), vertintina, kad šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai.

Esant šioms aplinkybėms, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams: J. S. išlaikymui 157,00 Eur, o E. S. išlaikymui 159,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 197 straipsnis, 185 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant ieškovą (CPK 376 straipsnio 3 dalis, CK 3.190 straipsnio 1 dalis).

Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis). Šis teismo sprendimas neužkerta galimybės pakartotinai kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, pasikeitus šalių turtinei padėčiai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, teikdamas ieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminį mokestį, nors turėjo sumokėti 75,00 Eur žyminį mokestį už santuokos nutraukimą ir su tuo susijusius išvestinius reikalavimus. Todėl 75,00 Eur žyminio mokesčio dalis ieškovui grąžintina (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškinį patenkinus, ieškovo sumokėtas 75,00 Eur žyminis mokestis priteistinas ieškovui iš atsakovės.

Ieškovas žyminio mokesčio nemokėjo dėl išlaikymo priteisimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl ieškinį patenkinus, dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės valstybei priteistina 85,00 Eur mokėtino žyminio mokesčio (157,00 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) + (159,00 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovas patyrė 1 000,00 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Ieškinį patenkinus šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 3,14 Eur, ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovo N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažįstant, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui N. S. palikti pavardę „S.“, atsakovei L. S. – ikisantuokinę pavardę „J.“.

Nustatyti nepilnamečių vaikų E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškovu N. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad atsakovė L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiais vaikais E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendraus tokia tvarka:

1. Motina su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, motinai paimant vaikus penktadienį 18 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą sekmadienį iki 19.00 val. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val.

2. Motina su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 val. iki 19.30 val., motinai paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Motina bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose.

3. Pirmą birželio mėnesio sekmadienį, Tėvo dieną, vaikai praleidžia su tėvu, todėl motina su vaikais pirmą birželio savaitgalį bendrauja penktadienį ir šeštadienį, paimant vaikus penktadienį nuo 18 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą šeštadienį iki 20 val. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val.

4. Motina su vaikais per didžiąsias metų šventes – Šv. Velykas ir Šv. Kalėdas bendrauja tokia tvarka:

a) nelyginiais metais, gruodžio 24 d. (Šv. Kūčios) ir gruodžio 25 d. (1-a Šv. Kalėdų diena) motina paima vaikus gruodžio 24 d. nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos gruodžio 25 d. iki 18.00 val. į Vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Lyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas.

b) lyginiais metais, gruodžio 25 ir 26 d. (1-a ir 2-a Šv. Kalėdų diena) motina paima vaikus gruodžio 25 d. nuo 18 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos gruodžio 26 d. iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro iki 19.00 val. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas.

c) lyginiais metais per Naujuosius metus motina paima vaikus gruodžio 31 d. nuo 17.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos sausio 1 dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val. Nelyginiais metais nurodytu laiku su vaikais bendrauja tėvas.

d) lyginiais metais pirmą Šv. Velykų dieną motina paima vaikus nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val. Antrą Šv. Velykų dieną su vaikais bendrauja tėvas.

e) nelyginiais metais antrą Šv. Velykų dieną motina paima vaikus nuo 10.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, ir pristato juos tą pačią dieną iki 20.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaiko tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaiko tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

5. Motina su vaikais jų atostogų (rudens, žiemos, pavasario, vasaros) metu bendrauja tokia tvarka:

a) rudens atostogų metu motina su vaikais bendrauja 3 (tris dienas), motinai paimant vaikus 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą trečios dienos vakare iki 19.30 val. Lyginiais metais motina su vaikais bendrauja pirmas tris atostogų dienas, nelyginiais metais – paskutines tris atostogų dienas. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

b) žiemos atostogų metu (nuo gruodžio 27 d. iki sausio 6 d.) motina su vaikais bendrauja 4 (keturias dienas), motinai paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų motina sutartą vietą ketvirtos dienos vakare iki 19.30 val. Nelyginiais metais motina su vaikais bendrauja pirmas keturias atostogų dienas, lyginiais metais – paskutines keturias atostogų dienas. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

c) pavasario atostogų metu motina su vaikais bendrauja 3 (tris) dienas. Nelyginiais metais motina su vaikais bendrauja tris paskutines atostogų dienas; lyginiais metais – pirmas tris pavasario atostogų dienas, motinai paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val., ir grąžinant juos trečią atostogų dieną iki 19.30 val. į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą. Motina privalo informuoti vaikų tėvą apie ketinimą bendrauti su sūnumis iš vakaro, iki 19.00 val.

d) vasaros atostogų metu motina su vaikais bendrauja sekančiai: birželio mėnesį pagal šios tvarkos 1 ir 2 punktus; liepos ir rugpjūčio mėnesiais motina praleidžia su vaikais po 15 (penkiolika) dienų pakaitomis su vaikų tėvu: lyginiais metais nuo liepos mėnesio 1 d. iki 15 dienos ir rugpjūčio mėnesio 1 iki 15 dienos, motinai paimant vaikus pirmą atostogų dieną nuo 10.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos paskutinę atostogų dieną iki 20.00 val. į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų tėvu sutartą vietą, informuojant vaikų tėvą apie planuojamą atostogų laiką prieš penkias dienas. Šalys susitaria, kad vaikams ar vienam jų išvykus į stovyklą (-as), tėvo ir motinos bendravimo su vaikais šiame punkte numatytos atostogų dienos kitu laiku nekompensuojamos.

6. Ligos atveju, esant medicininiams dokumentams iš vaikus prižiūrinčios gydytojos, ir vaikams ar vienam jų nelankant ugdymo įstaigos, bendravimas su sergančiu vaiku nustatomas po lygiai, tai yra, nuo sprendimo priėmimo dienos, pirmo vaiko susirgimo metu mažametis gyvena su vaiko tėvu, antro susirgimo metu su vaiko motina. Šalys įpareigojamos viena kitą informuoti apie vaiko ligą SMS žinute iš karto po to kai apsilanko gydymo įstaigoje. Ligos laikotarpiu vaiko neslaugančiam tėvui / motinai turi būti sudaryta galimybė lankyti vaiką jo buvimo vietoje.

7. Motina įsipareigoja bendravimo su vaikais metu sudaryti vaikų tėvui galimybę susisiekti su sūnumis bent viena ryšio priemone (mobiliuoju ryšiu, „skype“ programa ir pan.), bei nedelsiant pranešti vaikui susirgus.

8. Motina turi teisę nuolat bendrauti su vaikais bet kuriomis nuotolinio ryšio (telefonas, elektroninės, telekomunikacinės) priemonės vaikams priimtinu laiku, tinkamomis jų įprastinės veiklos valandomis.

9. Tėvų atostogų metu tėvas ir motina kiekvieno iš jų bendravimo su vaikais metu turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip 15 dienų išvykti su vaikais už vaikų gyvenamosios vietos valstybės ribų, apie išvykimą informuodami raštu (SMS, elektroniniu paštu) vienas kitą prieš 7 dienas.

10. Tėvas įsipareigoja informuoti motiną apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą Lietuvoje prieš vieną mėnesį, nurodant konkretų naujos gyvenamosios vietos adresą.

11. Bendravimo tvarkos 1 ir 2 punktai taikytini jeigu nesikerta su tvarkos 3, 4, 5, 6 punktais, tai yra, pastaruosiuose punktuose nustatyta tvarka turi pirmumą prieš 1 ir 2 punktuose nustatytą tvarką.

12. Šalys viena su kita kontaktuoja: N. S. mobilaus ryšio telefonu: (duomenys neskelbtini) arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), L. S. mobilaus ryšio telefonas (duomenys neskelbtini), arba elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 157,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 159,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2018 m. birželio 22 d.) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiams vaikams E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti tėvą ieškovą N. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų 00 ct) išlaidas advokatės pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 3,14 Eur (trijų eurų 14 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šio sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui N. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 75,00 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, sumokėtą 2018 m. birželio 22 d., mokėjimo nurodymo Nr. 885, mokėtojas Neringa Grubliauskienė.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.