Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aurelijai Uldinskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. patikslintą ieškinį atsakovui K. A., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

II. Atsakovo atsikirtimai, argumentai

III. Kitų proceso dalyvių argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. A. ir atsakovas K. A. turi dukterį P. A., gimusią (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-11). 2015 m. liepos 2 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu tenkintas šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje numatyta, jog dukros P. A. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma kartu su jos motina S. A., K. A. įsipareigoja mokėti dukros P. A. išlaikymui po 90 Eur periodinių išmokų kas mėnesį iki pilnametystės (1 t., b. l. 8-9). Iš bylos duomenų ir ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovės dabartines pajamas per mėnesį sudaro 50 Eur išmoka vaikui, 400,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 90,00 atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui (1 t., b. l. 13-15). Ieškovė savo vardu neturi registruotų transporto priemonių (1 t., b. l. 19), jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto (1 t., b. l. 18). Atsakovo mėnesines pajamas sudaro 122,00 Eur socialinė pašalpa, plius pajamos gautos pagal verslo liudijimą (1 t., b. l. 50, 73-74), jam nuosavybės teise priklauso automobilis WV Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ½ dalis buto (1 t., b. l. 18, 51). Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 metais buvo skirta socialinė pašalpa dviems asmenims: ieškovei ir jos dukrai, o 2017, 2018 metais trims asmenims- ieškovei, atsakovui ir jų dukrai, minėtą pašalpą pervedant į ieškovės sąskaitą (1 t., b. l. 43 – 47). Šalys pateikė dokumentus, patvirtinančius jų patiriamas būsto išlaikymo ir kitas išlaidas, iš kurių matyti, kad abi šalys turėdamos nuosavybės teise nekilnojamojo turto patiria atitinkamas su tuo susijusias išlaidas, šalys patiria kelionių užsienyje išlaidas, mobiliojo ryšio paslaugų išlaidas, ieškovė moka už dukros priešmokyklinį ugdymą gimnazijai, atsakovas vykdomojoje byloje turi išlaikymo įsiskolinimą (1 t., b. l. 52 – 65, 76 – 81, 106 – 121, 142, 144 – 150). Atsižvelgiant į ieškinio dalyką, atsakovo pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai, susiję su 2017 metais atlikta akių lazerine operacija, 2017 metais išmokėtu kreditu, nevertintini kaip esamos atsakovo išlaidos, kadangi jos atspindini dabartinės aktualios atsakovo turtinės padėties (1 t., b. l. 49, 52, 53, 66, 67, 69 – 71).

Dėl teismo sprendimu nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio keitimo.

10. Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba (ir) vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje L. V. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-209-916/2016; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; kt.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; kt.). Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti bei tobulinti savo gebėjimus. Dėl to, nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Kaip ne kartą yra pažymėjęs kasacinis teismas, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; kt.).

12. Pažymėtina, kad nuo Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimo, kuriuo atsakovas dukros išlaikymui įsipareigojo mokėti po 90 Eur kas mėnesį, praėjo beveik 4 metai (3 metai 11 mėnesių).

15. Nors ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį yra reikalinga 427,58 Eur suma (tam pagrįsti ieškovė pateikė vaiko poreikių paskaičiavimus (suvestinę), pirkimo kvitus), tačiau visos minėtos sumos reikalingumo būtinų vaikų poreikių patenkinimui ieškovė neįrodė (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovės byloje pateikti pirkimo kvitai gali būti vertintini kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai, kadangi iš jų negalima nustatyti, ar konkrečios maisto ir pramoninės prekės (ir kurios) buvo pirktos būtent šalių nepilnamečiams vaikams ir kas už šias prekes atsiskaitė, juolab pirkta su skirtingomis tos pačios parduotuvės nuolaidų kortelėmis, o kai kuriuose kvituose apskritai neatsispindi pirktų prekių pobūdis (nurodyta tik pirkinio kaina). Be to, neracionalu būtų manyti, jog apskaičiavus per mėnesį sukauptus kvitus bus nustatyti tikrieji vaikų poreikiai, kadangi tai būtų tik momentinis vertinimas, t. y. kai kurios prekės yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos kas mėnesį (pvz., higienos ir švaros prekės, vaistai, pratybų ir užduočių sąsiuviniai ir pan.), kita vertus tam tikrų kvituose nurodytų pirktų prekių kiekis vieno vaiko poreikius turėtų patenkinti ilgiau nei vieną mėnesį (pvz. 2019-04-19 pirkta maždaug 1 kg nugarinės, už savaitės pirkta 3 kg kiaulienos mentės, tą patį mėnesį dar pirkta sprandinės maždaug 10 kg) (2 t., b. l. 3). Minėtų prekių, akivaizdu, kad vaikui turėtų užtekti ilgesniam kaip kelių mėnesių laikotarpiui.

16. Ieškovė, pateikta į bylą mokyklos pažyma, įrodė, kad šalių vaiko maitinimo mokykloje mokestis dienai yra 2,50 Eur, taigi mėnesiui susidaro 50 Eur išlaidų (1 t., b. l. 17). Atsakovo atstovė šių išlaidų neginčijo, tačiau minėta atstovė teismo posėdžio metu ginčijo ieškovės nurodytas aplinkybes dėl kitų vaiko poreikių ir tam patiriamų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos medžiagą, teismas pažymi, kad nesutinka su ieškovės nurodytu išlaidų dydžiu nepilnamečio vaiko rūbams – 59 Eur per mėnesį, higienos priemonėms – 19 Eur per mėnesį, sveikatos profilaktikai 25 Eur per mėnesį, laisvalaikio išlaidoms 56 Eur per mėnesį, transporto bilietui 100 Eur per mėnesį. Teismas mano, jog atsižvelgiant į finansinę savo šeimos būklę, ieškovė neturėtų išlaidauti brangiems vaikų drabužiams, kuriuos tokio amžiaus vaikai paprastai išauga per 1 ar 2 sezonus, taip pat nederėtų neprotingai paskirstyti lėšas laisvalaikio ir kitoms minėtoms išlaidoms. Dėl šių priežasčių teismas laiko, kad nurodytų išlaidų dydis yra nepagrįstas, ieškovė neįrodė pastarųjų teismo išvardintų išlaidų dydžio (CPK 178 straipsnis). Įprastam tokio amžiaus vaikui turėtų pakakti 50,00 Eur per mėnesį išlaidų drabužiams ir batams, 10 Eur per mėnesį higienos prekėms, kurių net ir perkant geresnės kokybės ir brangesnes paprastai užtenka ilgesniam laikotarpiui. Taip pat, atsižvelgiant į ieškovės paaiškinimus dėl mergaitės sveikatos, susirgimų, perkamų vitaminų, teismas daro išvadą, kad išlaidų sveikatos profilaktikai 25 Eur per mėnesį suma yra išdidinta, manytina, kad tokio amžiaus vaikui nesant diagnozuotų ligų ir gydytojų skirtų nuolatos vartoti vitaminų, vaistų ir pan., 14 Eur suma mėnesiui yra pakankama. Taip pat teismas mano, kad laisvalaikio ir poilsio išlaidos turi būti pagal savo šeimos finansines išgales, todėl 56 Eur mėnesiui, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, laikytina per didele suma šalių dukros laisvalaikiui kas mėnesį, juolab iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalių vaikas tik keletą kartų buvo žaidimų kambaryje „(duomenys neskelbtini)“, vieną kartą poilsiavo kartu su tėvais užsienio kurorte, todėl manytina, kad tokio amžiaus vaikui protinga suma laisvalaikio, poilsio išlaidoms būtų apie 40 Eur mėnesiui.

17. Teismas neturi pagrindo sutikti su transporto bilieto pirkimo išlaidų 100 Eur kas mėnesį suma, nes: visų pirma nenustatyta, kad yra poreikis vaikui turėti minėtą transporto bilietą, nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai, kad ieškovė perka tokį bilietą kas mėnesį. Kita vertus, iš pateiktų kvitų matyti, kad yra patiriamos kuro sąnaudos, tačiau nesuprantama, kodėl išlaidos transportui turėtų būti priskiriamos vaikui, kai pagal bylos duomenis ieškovė automobilio neturi, juolab 100 Eur į mėnesį suma kurui vien vaiko poreikiams laikytina išdidinta. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad ieškovė nepagrindė šių išlaidų priskyrimo ir vaikui (pažymėtina, kad išlaidos kurui galėtų būti priskirtos vaikui, jei jo interesais būtų kažkur važiuojama, tačiau ieškovė to neįrodė). Be to, ieškovė neįrodė, kad tokio amžiaus vaikas jau turi telefoną ir yra poreikis kas mėnesį pirkti jo papildymus. Taip pat, atsižvelgiant į šalių paaiškinimus, į bylos duomenis, į tai, kad kiekvienai iš šalių priklauso po ½ buto, 30,69 kv.m. gyvenamojo ploto, teismo vertinimu ieškovė neįrodė, kad vaiko daliai tenka kas mėnesį 85 Eur komunalinių išlaidų suma, kuri kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų yra išdidinta. Tačiau, pastebėtina, kad kaip matyti iš pateiktos poreikių - išlaidų lentelės, ieškovė neįtraukė vieno iš būtinųjų poreikių – maisto, kuomet vaikas neina į ugdymo įstaigą (vakarais, savaitgaliais, atostogų, sirgimo laikotarpiais ir pan.), nors akivaizdu, kad minėtas išlaidas maisto poreikiui patenkinti ji patiria.

18. Pažymėtina, kad nors ne visi vaiko poreikiai, išlaidos yra pagrįstos įrodymais, tačiau kaip yra pažymėjęs Kauno apygardos teismas, kvitai dėl jau turėtų išlaidų vaiko poreikiams tenkinti, komunalinių išlaidų sąskaitos, medicininiai dokumentai, yra tik vienos iš daugelio įrodinėjimo priemonių, juolab nereikia įrodinėti, jog šalių vaikams būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Be to, vaikų išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų, paslaugų ir kitų kainų augimą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2004-230/2016; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1924-324/2018).

19. Teismas, atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, bei aukščiau pateiktą argumentaciją, daro išvadą, jog visiems nepilnamečio šalių vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į vaiko amžių, sveikatos būklę, ugdymo įstaigos lankymą, protinga suma per mėnesį jo išlaikymui, nesant prabangos prekių ir išlaidavimo, gali būti 400 Eur suma (50 Eur aprangai ir avalynei, 10 Eur higienos reikmenims, 14 Eur sveikatos profilaktikai, 40 Eur laisvalaikiui ir atostogoms, 42 Eur maistas ugdymo įstaigoje, 180 Eur maistas namuose, 14 Eur mokymosi reikmenims, 50 Eur komunaliniams mokesčiams).

20. Visos aukščiau nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu priteistas iš atsakovo 90 Eur išlaikymas 6 metų dukrai patenkinti sparčiai augančio ir bręstančio nepilnamečio vaiko poreikių nebegali, nes jie dėl objektyvių priežasčių (vyresnio amžiaus, pradėtos lankyti ugdymo įstaigos priešmokyklinėje grupėje, o netrukus ir ėjimo į pirmą klasę, su tuo susijusio didesnio poreikio stiprinti sveikatą ir imunitetą, poreikio lankyti ugdymo būrelius, būtinybės tokio amžiaus vaikams užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui ir kt.) jau yra keliskart didesni. Antra vertus, per ketverių metų laikotarpį nepilnamečio vaiko poreikiai išaugo ir dėl esminių vaiko raidos, vystymosi, gyvenimo pasikeitimų ir dėl savaime padidėjusių maisto produktų ir kitų prekių kainų, padidėjusių paslaugų kainų, ir t.t. Atsižvelgiant į visas minėtas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovė įrodė esminį, o ne mažareikšmį šalių vaiko poreikių padidėjimą, todėl konstatuotina, kad egzistuoja CK 3.201 straipsnyje įtvirtintas nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio pakeitimo pagrindas (CPK 178 straipsnis).

21. Kaip konstatuota šio sprendimo 15 punkte vaiko poreikiai yra iš esmės pasikeitę, o kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė net ir esant teismo sprendimu priteistam vaiko išlaikymui, periodiškai kreipdavosi į Prienų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl socialinės paramos, priteistas išlaikymas išieškomas antstolio, ieškovė kaip matyti iš pateiktų kvitų, siekdama sutaupyti šeimos lėšų, perka akcijų prekes, kurios yra pigesnės, taigi ieškovė neišlaidauja, o priešingai siekia sutaupyti (CPK 178 straipsnis,182 straipsnio 1 punktas). Tuo tarpu nepateikti duomenys, kad atsakovas prie dukros išlaikymo prisideda kokia kita forma, o ne tik finansine, teikiant teismo nustatyto dydžio išlaikymą (CPK 178, 185 straipsniai).

22. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šio sprendimo 9 punkto, ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 50 Eur išmoka vaikui, 400,00 Eur darbo užmokestis neatskaičius mokesčių ir 90,00 atsakovo teikiamas išlaikymas vaikui, viso 540 Eur. Ieškovė savo vardu neturi registruotų transporto priemonių, jai nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto. Atsakovo mėnesines pajamas sudaro 122,00 Eur socialinė pašalpa, plius pajamos gautos pagal verslo liudijimą, jam nuosavybės teise priklauso automobilis 1 automobilis, ½ dalis buto. Pažymėtina, kad nors atsakovas teigė, jog darbo susirasti negali dėl pablogėjusios sveikatos – privačiai atliktos akių lazerinės korekcijos, tačiau atsakovas nepateikė duomenų apie prarastą darbingumą, priešingai, nurodė, jog nedarbingumas nenustatytas, o kaip matyti iš pateiktų duomenų, minėta akių korekcija atlikta prieš du metus, šiai dienai gydytojas rekomendavęs tik akių lašiukus, todėl teismas laiko neįrodyta, kad dėl minėtos priežasties – prieš du metus atliktos akių korekcijos, kai iki šio laiko atsakovui nėra nustatytas sumažėjęs ar netektas darbingumas, atsakovas negali susirasti darbo, juolab ieškovė nurodė, jog tai atsakovui netrukdo vairuoti automobilį, ką patvirtina ir Registrų centro pažyma, kad atsakovas turi automobilį (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas dirba neoficialiai statybos, remonto darbus, patvirtino ir institucijos teikiančios išvadą byloje atstovė, nurodžiusi, kad atsakovas pripažino, jog dirba. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas po minėtos priežasties, nurodytos kaip trukdančios įsidarbinti, atsiradimo – akių lazerinės korekcijos, dirbo pagal išsipirktą verslo liudijimą, kas paneigia paties atsakovo argumentus, kad jo akių problema trukdo jam įsidarbinti. Tai, kad atsakovo reali turtinė padėtis pajamų atžvilgiu nėra bloga įrodo ir tai, kad jis byloje buvo atstovaujamas privataus advokato, o nesikreipė dėl valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos. Nėra duomenų apie esamus kitus pagal įstatymą atsakovo išlaikytinus asmenis, nėra pateikta duomenų ir kokių realių, nuolatinių pastangų, priemonių atsakovas ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas reikiamo dydžio išlaikymas vaikui (CPK 178, 186 straipsniai). Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti, todėl atsakovas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kadangi pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis arba jų negavimu apskritai ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Pažymėtina ir tai, kad šalių vaikas faktiškai gyvena su ieškove, todėl akivaizdu, kad ieškovei dalį laiko tenka skirti kasdieninei vaiko priežiūrai, kasdieniniam auklėjimui, bendravimui, ugdymui, todėl neabejotina tuo, kad ieškovės galimybės papildomai dirbti ir gauti papildomas pajamas yra apribotos jau vien todėl, kad nepilnamečio vaiko priežiūrai būtinas skirti laikas negali būti aukojamas didesnių pajamų gavimui.

23. Teismas atkreipia dėmesį, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje orientaciniu kriterijumi, tiek priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, tiek keičiant išlaikymo dydį, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys, priimtos civilinėse bylose: Nr. 3K-3-209-916/2016, Nr. 3K-3-529/2014, Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Nuo 2019 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos Lietuvos Respublikoje dydis yra 555 Eur, kas nagrinėjamu atveju, tik patvirtina byloje nustatytų tenkintinų vaiko faktinių poreikių, patiriamų realių, neišdidintų išlaidų pagrįstumą. Tokio dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ekonominę situaciją, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų didesnes kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos CPK 182 straipsnio 1 punktas), taip pat atsižvelgiant ir į jau anksčiau nustatytas objektyvias nagrinėjamos civilinės bylos aplinkybes (vyresnį vaiko amžių; didėjančius poreikius stiprinti sveikatą, gydytis nuo sezoninių ligų; būtinybę lankyti ugdymo įstaigą; būtinybę tokio amžiaus vaikui užtikrinti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro, muziejų lankymui; kt.), gali užtikrinti tik minimalius ir pačius būtiniausius nepilnamečių vaikų poreikius. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, įvertinus iš esmės padidėjusius vaiko poreikius, tai, kad atsakovas jauno darbingo amžiaus, darbingas, realių priemonių susirasti darbą atsakovas nesiėmė, o ieškovei tenka didesnė kasdieninės vaiko priežiūros, ugdymo bei auklėjimo našta, dėl ko vaiko interesų užtikrinimui ji turi daug mažesnes galimybes nei atsakovas imtis realių priemonių pajamoms padidinti, ieškovės reikalavimas, įrodžius išlaikymo keitimo pagrindą, tenkintinas ir teismo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymo dydis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės padidintinas vaikui iki 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CPK 178, 197, 185, LR CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str., 3.208 straipsnis).

24. Šalims nurodytina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnis). Ieškovė skirtina nepilnamečiui vaikui priteisto padidinto išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (Lietuvos Respublikos CK 3.185 str., 3.186 str.). Uzufrukto davėjai turi teisę kontroliuoti ar lėšos, jų skirtos nepilnamečių vaikų išlaikymui, yra naudojamos tinkamai, t. y. išimtinai nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti (Lietuvos Respublikos CK 3.203 straipsnis). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo) nukreiptina vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

25. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jei ieškinys patenkinamas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

26. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai (1 t., b. l. 6, 7). Atsakovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus į bylą duomenis, sudaro 250 Eur advokato išlaidų (1 t., b. l.152 – 155). Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, laikytina, kad sprendimas priimtas ieškovės naudai, todėl atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepaskirstytinos, o atlygintinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

27. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad advokatė už ieškinio surašymą išrašė 200 Eur sąskaitą, ieškovė ją apmokėjo, daugiau dokumentų už advokato paslaugas, atstovaujant ieškovę teisme, nepateikta (CPK 178, 185 straipsniai). Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 punkte įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, atsižvelgdamas į tai, kad ši byla nelaikytina sudėtinga, teisės normos ir teismų praktika nuosekli ir aiški, tai, kad ieškovės patirtos pagal pateiktus dokumentus advokato išlaidos už ieškinio surašymą neviršija nustatytų maksimalių dydžių, sprendžia, kad 200 Eur advokato išlaidos, kaip pagrįstos šių išlaidų buvimą patvirtinančiais įrodymais, priteistinos iš atsakovo ieškovės naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

28. Teismas šioje byloje patyrė 8,95 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios ieškinį tenkinus visiškai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio, patenkinus ieškinį šios išlaidos, sumoje 39,60 Eur (200 Eur – 90 Eur x 12 mėn x 3 proc.) priteistinos iš atsakovo valstybės naudai (CPK 85, 96 straipsniai). Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 48,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-521-939/2015 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. A., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200 Eur (du šimtus eurų), nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48,55 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 55 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Sprendimą išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.