Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. R. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-41-979/2020 pagal ieškovės M. R. ieškinį atsakovui R. R., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto 2-ojo notarų biuro notarei R. S., S. R., dėl dovanojimo ir uzufrukto sutarties panaikinimo iš dalies ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinių skundų ribų.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų ir įgyvendinimą (CPK 321 322 straipsniai).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės M. R. reikalavimas dėl dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia, išsprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

16. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. liepos 29 d. ieškovė M. R. (toliau – ieškovė arba apeliantė), atsakovas R. R. (toliau – atsakovas) ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, S. R., sudarė Alytaus miesto 2-ojo notarų biure patvirtiną Dovanojimo ir uzufrukto nustatymo sutartį Nr. 3846 (toliau – dovanojimo sutartis), kuria M. R. padovanojo po 1/2 dalis savo sūnums – atsakovui R. R., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, S. R.. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi CK 6.472 straipsnio pagrindu, prašė dovanojimo sutartį panaikinti dėl geros moralės požiūriu smerktino apdovanotojo – atsakovo R. R. – elgesio ir taikyti restituciją, grąžinti padovanotą turtą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

18. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.

19. Ieškovė (atsakovo motina) byloje įrodinėjo vieną iš dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindų, nurodytų CK 6.472 straipsnyje – netinkamą atsakovo elgesį, kuris yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu.

20. Civilinis kodeksas konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-29-403/2018; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą, remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie, įvertinus visus teisės normoje išvardytus reikšmingus kriterijus (dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius), geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas. Vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybių, priežasčių aspektu reikšmingais gali būti pripažįstami duomenys, ar neigiamai vertintinus veiksmus apdovanotasis atliko vien savo iniciatyva, ar kitam asmeniui juos išprovokavus, ar šių veiksmų neigiamų padarinių buvo sąmoningai siekiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2011).

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; ir kt.). Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

22. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, liudytojų parodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, tinkamai ir išsamiai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip interpretuoja tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia ieškovės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai, nesutarimai, atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, negali turėti esminės įtakos, siekiant pripažinti dovanojimo sandorį negaliojančiu CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindas.

24. Nors ieškovė įrodinėjo, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo juos siejo artimi santykiai, atsakovas rūpinosi ir padėjo, tačiau po dovanojimo sutarties sudarymo jo elgesys pradėjo keistis, išryškėjo polinkis piktnaudžiauti alkoholiu, tačiau bylos duomenys liudija, kad atsakovas buvo baustas administracine tvarka 2014 m. gruodžio 1 d. už pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą 178 straipsnio 1 dalį (alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba girto pasirodymas viešose vietose), liudytojais apklausti vietos savivaldos (seniūnijos) atstovai patvirtino aplinkybes apie atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu, pastovų konfliktavimą, atsisakymą dirbti viešuosius darbus, dėl ko buvo nutrauktas pašalpos mokėjimas, o liudytojos S. V. nurodyta aplinkybė, kad iki 2015 m. atsakovui buvo skiriama socialinė pašalpa, už kurią reikėdavo atidirbti darbus, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu dar iki dovanojimo sutarties sudarymo, tačiau tai nesutrukdė ieškovei sudaryti sutartį dėl dalies turto dovanojimo atsakovui. Dovanojimo sutarties panaikinimas remiantis vien tuo faktu, kad dovanotoja pakeitė savo nuomonę dėl dovanojimo, neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo principo.

25. Aplinkybė, kad atsakovas nesirūpina savo senyvo amžiaus motina (ieškove), kaip jį įpareigoja CK 3.162 straipsnio norma (vaikai turi gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas), taip pat nesuponuoja ieškovės reikalavimų tenkinimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad aplinkybė, jog atsakovas nedirba ir negauna pajamų, rodo asmens nepakankamą rūpestingumą ir socialinį atsakingumą. Asmens neveikimas arba nepakankamas veikimas, siekiant užsitikrinti socialinę gerovę (gauti pastovias pajamas), neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), yra nepateisinamas, tačiau abejotina ar yra nukreiptas prieš ieškovę, kaip dovanotoją, juolab prieštarauja gerų papročių ar visuomenės moralės principams CK 6.472 straipsnio aspektu. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad atsakovas nesirūpina dovanotu turtu ir nemoka mokesčių, nagrinėjamo ginčo aspektu neturi esminės reikšmės, kadangi pagal dovanojimo sutartį atsakovės pareiga, gyvenant iki gyvos galvos neatlygintinai panaudos pagrindais dovanotame turte, mokėti visus su gyvenamuoju namu susijusius mokesčius (dovanojimo sutarties V skyriaus pirmas punktas).

26. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį be svarbios priežasties, rodo, jog atsakovas ieškinyje nurodytas aplinkybes pripažįsta, teisėjų kolegijos vertinimu, nereiškia, kad egzistuoja CK 6.472 straipsnyje numatytas pagrindas dovanojimui panaikinti, kadangi, vadovaujantis CK 1.64 straipsnio 3 dalimi, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais, o ne pasyviu elgesiu procese.

27. Teisiškai reikšmingų faktų, kad atsakovas nuolat, beveik kasdien sukelia kritinę situaciją, o ieškovė neturi galimybės išsikviesti pagalbos, nagrinėjamoje byloje nenustatyta (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija dar kartą pabrėžia, jog remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, sudarančiais pagrindą panaikinti dovanojimą gali būti pripažįstami tik tokie veiksmai, kurie geros moralės požiūriu yra smerkiami tokiu pat griežtumu kaip pasikėsinimas į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčinis sunkus jų sužalojimas (nutarties 20 pastraipa), bet ne hipotetiniai ieškovės samprotavimai. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis, jog surinktų įrodymų visuma nepagrindžia ieškovės įrodinėjamos pozicijos, kad atsakovas atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, jog jie sudaro išimtinį teisinį pagrindą numatytą CK 6.472straipsnio 1 dalyje panaikinti dovanojimo sutartį.

28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Olandiją, peticijos Nr. 16034/90).

29. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo pagal ieškovės pareikštus reikalavimus, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, tinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Ieškovei 2020 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3324-10762 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimo išlaidos neatlyginamos, taigi, teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.